Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba feisbuke aprašė neseniai Elektrėnuose nutikusį įvykį. Į miesto ugniagesius pagalbos kreipėsi mama su vaiku. Ant vaiko piršto buvo užmauta metalo veržlė, kuri niekaip nenusiėmė. Mama iš pradžių pabandė kreiptis pagalbos į medikus. Tik šie niekuo negalėjo padėti, nes neturėjo įrankių, su kuriais būtų galima nuimti veržlę. Tuomet dar kartą buvo kreiptasi į  Bendrąjį pagalbos centrą, kurio darbuotojai mamą su sūnumi nukreipė į Elektrėnų priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.

Gaisrininkai neslepia, jog išvydę tokį vaizdą jie nustebo: veržlė buvo storo metalo ir plati. Kaip pasakojo vyriausiasis specialistas Egidijus Ščerbavičius, pirmiausia su hidrauliniu pedalų kirpimo įtaisu jie bandė perkirpti veržlę. Bet šis būdas nepasiteisino, nes  vaikui veržlė pradėjo spausti ir skaudėti pirštą.

Tuomet E. Ščerbavičius prisiminė vaizdo įrašą, kuriame matė, kaip panaudojant kampinį šlifuoklį nuimami storo metalo žiedai. Kaip skelbiama feisbuko įraše, ugniagesiai, pasitarę ir įvertinę situaciją, nusprendė naudoti šį būdą. Siekdami apsaugoti pirštą, po veržle jie pakišo metalinę plokštelę ir kampiniu šlifuokliu perpjovė veržlę.

„Pjaunamas metalas  kaista, todėl operacijos metu pirštą nuolat reikėjo aušinti šaltu vandeniu, o metalą pjauti su  trumpomis pertraukomis. Operacijos metu vaikas jautėsi ramiai, nes visą laiką jį kalbinome ir nuolat pasakojome, ką toliau darysime. Pas medikus jam grįžti nebereikėjo“, – socialiniuose tinkluose džiaugėsi E. Ščerbavičius.

Vakar Kaune, Islandijos plente liepsnojo  lengvojo automobilio „Renault“ variklio skyrius, Klaipėdoje, Joniškės gatvėje taip pat degė automobilio „Toyota Prius“ variklio skyrius.

Atvira liepsna automobiliai degė Alytaus rajone, Punios kaime, Pasvalyje, Šilutės rajone, Gardamo miestelyje, taip pat kelyje Klaipėda–Vilnius, Kaišiadorių rajone. 

Birželio 24 d. Marijampolėje, Vasaros gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje gaisro metu nukentėjo net aštuoni lengvieji  automobiliai. Tuomet sudegė  penki „Opel Astra“, du „Mercedes Benz“ ir vienas „Renault Kangoo“ automobilis.

Kokios svarbiausios tokių gaisrų priežastys? Tai elektros instaliacijos, kuro tiekimo sistemos, dujų įrangos ir kiti gedimai.

Ką daryti, jeigu važiuojant užsidegė jūsų automobilis?

Pirmiausia sustokite kelkraštyje, išjunkite variklį ir nuleiskite rankinio stabdžio svirtį. Tuomet skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 ir kvieskite ugniagesius gelbėtojus. Kol laukiate ugniagesių, paimkite gesintuvą ir, siekdami išvengti liepsnos pliūpsnio iš po variklio dangčio, šiek tiek jį praverkite ir keletą kartų įpurkškite gesintuvo miltelių. Po keleto sekundžių galima visiškai atidaryti variklio dangtį ir gesinti ten, kur intensyviausiai dega. Jeigu pavyko patiems užgesinti gaisrą, išjunkite akumuliatorių, kad išvengtumėte pakartotinio užsidegimo.

Kad pavyktų išvengti nelaimės ir nuostoliai būtų kuo mažesni, privalu nuolat stebėti automobilio techninę būklę ir šalinti net ir mažiausius gedimus. Būtina turėti techniškai tvarkingą ir kasmet tikrinamą, ne mažesnį kaip vieno kilogramo talpos, gesintuvą. Jis automobilyje turi būti laikomas lengvai prieinamoje ir greitai pasiekiamoje vietoje. Rekomenduojama turėti miltelių gesintuvą.

Atvykus ugniagesiams, namas jau degė atvira liepsna. Labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo, kai kūrenant laužą liepsnos išplito į pievą, o nuo jos užsidegė pastato siena.

Gaisro metu išdegė gyvenamojo namo vidus, o netoliese stovėjęs ūkinis pastatas ir pirtis užsidegė sproginėjančiam šiferiui skraidant į visas puses, tačiau juos pavyko užgesinti gaisrui dar neišplitus.

Apdegė tik ūkinio pastato stogas, dalis lauko sienos, išdegė penki arai žolės. Gaisrą tris valandas gesino aštuoni ugniagesiai gelbėtojai, atvykę su trimis gaisrinėmis autocisternomis.

Padėką parašė kaunietė Indrė Lankauskienė, kurios sūnų Mamos dienos rytą gelbėjo ugniagesiai.

„Ypatinga padėka šios komandos vyrams, tą rytą gelbėjusiems Matą ir jo pirštą, nuo kurio nebebuvo galima numauti žiedo. Tik jaunų, drąsių, profesionalių vyrų sumanumas, protinga rizika ir tikslūs veiksmai išgelbėjo Mato pirštą be traumų ir be lašo kraujo! O panikos ir baimės buvo neišmatuojamai! Šios komandos vyrams – sėkmės, paskatinimo darbe ir gėrio asmeniniame gyvenime!“

Šeimininkams numylėtinės niekaip nepavyko prisikviesti, kad grįžtų atgal. Tuo pasirūpino Trakų rajono priešgaisrinės tarnybos Lentvario komandos ugniagesiai gelbėtojai Jan Makutunovič ir Viaslav Mečkovskij.

„Buvo jau vėlus vakaras. Dėl katytės labai nerimavo vaikai. Janas ją pasiekė rogėmis. Ledo sluoksnis tvenkinyje buvo 4 centimetrai“, – apie šeštadienį nutikusį įvykį pasakojo Lentvario komandos ugniagesys gelbėtojas V. Mečkovskij. Pasak jo, gyvūnus jiems gelbėti tenka ne itin dažnai. Vienuolika metų ugniagesiu gelbėtoju dirbantis Viaslavas prisiminė įvykį, kai iš šulnio yra tekę traukti net 70 kg sveriantį šunį.

Beje, jo teigimu, jau kitą savaitę ugniagesių gelbėtojų pagalbos gali prireikti ir žvejams, kurie nepaisydami rizikos, vos tik ežerus ir tvenkinius sukausto ledas, lipa ant jo ir įlūžta.

Pasak ugniagesių gelbėtojų, būtina žinoti, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 centimetrų. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos, kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, yra šaltinių.

Trečiadienį, 12.08 val., Mažeikių ugniagesiai gavo pranešimą, kad šio rajono Židikų seniūnijoje, Juodeikių kaime, vandens telkinyje skęsta žmogus.

Pirmieji į nelaimės vietą per dvi minutes atskubėjo Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai gelbėtojai, budintys Juodeikiuose įsikūrusioje bendrovėje „Orlen Lietuva“.

„Jeigu būtume žinoję, kad žmogus skęsta Varduvos upės užtvankoje, būtume atlėkę dar greičiau. Šioje vietoje daug tvenkinių, tad nelabai žinojome, kurioje pusėje reikia pagalbos, tačiau jau nuo pagrindinio kelio pamatėme užtvankoje už 500 m nuo kranto besisupančią tuščią valtelę. Žmogus buvo įsikibęs į valties galą ir iš vandens kyšojo tik jos priekis,“ – pasakojo Mažeikių OPGV skyrininkas, šiuo metu pavaduojantis pamainos vadą, Andrius Milieška. 

Ugniagesiai valtimi priplaukė prie skęstančiojo, numetė jam gelbėjimo ratą ir įkėlė vyrą į savo valtį. „Garbaus amžiaus žvejys nedėvėjo nei gelbėjimo liemenės, neturėjo ir gelbėjimo rato, – sakė A. Milieška. – Laimė, kad jis laikėsi įsikibęs į valtį ir nemėgino pats plaukti, nes būtų nuskendęs, tuo labiau, kad buvo apsivilkęs šiltą striukę ir buvo toli nuo kranto. Tačiau mums atplaukus žmogus labiausiai jaudinosi, kad nenuskęstų jo valtelė. Daugiau vargo buvo gelbėjant ne vyrą, o kol jo valtį ištraukėme, nes buvo pilna vandens, tempiama apsivertė. Išgelbėtas vyras teigė, jog kitą dieną vėl plauks žvejoti. Pasakiau, kad bent gelbėjimo ratą nusipirktų. Kai grįžome į krantą, jau buvo atvykę Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai ir du greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Bet žmogus nenukentėjo ir medikų pagalbos atsisakė.“

Kaip rašoma Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos feisbuko paskyroje, skęstančiojo gelbėjimo operacijoje taip pat dalyvavo Mažeikių OPGV skyrininkas Valdas Galminas ir ugniagesiai gelbėtojai Audrius Kumponas, Saulius Gurauskas ir Mindaugas Skripas. 27-erius metus šioje valdyboje dirbantis A. Milieška teigė, jog šioje užtvankoje ne kartą dalyvavo mokymuose kaip gelbėti skęstančiuosius. Ir per jo 27 metų ugniagesio praktiką čia yra nuskendęs ne vienas žmogus, nes žvejai ypač mėgsta šią užtvanką.

„Šįkart pagalbą iškvietė kitas žvejys, tačiau keista, kad nė vienas jų nemėgino priplaukti savo valtimi prie skęstančiojo ir padėti jam“, – stebėjosi pamainos vadas.

Ketvirtadienį vėlai vakare Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams teko gelbėti karjere įlūžusį šunį. Pranešimas buvo gautas 22.35 val.

„Mus pasitikę šeimininkai sakė, kad šuo nutrūko nuo pavadėlio, pabėgo ir negrįžta, tik girdisi jo cypimas, – pasakojo šios tarnybos skyrininkas Vidas Rasimavičius. – Jie įtarė, kad šuo galėjo įlūžti, nes ledas buvo labai plonas. Mes irgi išgirdome jo cypimą, bet kurioje jis vietoje jis yra, sunku buvo suprasti.“

Pasak skyrininko, ugniagesys gelbėtojas Mantas Prišmontas pradėjo šliuožti su gelbėjimo rogėmis, tačiau už 10 metrų pats įlūžo: „Mes jį partempėme atgal į krantą ir tuomet jis nusiyrė kitu keliu, nes karjeras apaugęs krūmais ir meldais, todėl sunku buvo prasibrauti su rogėmis, be to, buvo labai tamsu.“

Maždaug už 50 metrų ugniagesys pastebėjo įlūžusį šunį, įsikabinusį į eketės kraštą.

„Jis ištraukė šuniuką, tačiau šis jam krimstelėjo į abi rankas, sako, gerai dar, kad nosį spėjau atitraukti. Gyvūnas buvo labai išsigandęs ir sušalęs. Mes su ugniagesiu vairuotoju Vytautu Černiausku partempėme juos į krantą. Visa gelbėjimo operacija užtruko apie trylika minučių“, – pasakojo V. Rasimavičius.

Ugniagesiai skubėjo gelbėti šuniuko, nes supranta, koks jis svarbus šeimai. „Kai perdavėme jį šeimininkams, šie tučtuojau įkėlė jį į mašiną ir išsivežė namo sušildyti. Šeimininkai labai džiaugėsi ir dėkojo mums. Mes irgi buvome laimingi, kad galėjome padėti, tačiau M. Prišmontą po gelbėjimo operacijos teko vežti į ligoninės priimamąjį apžiūrėti žaizdas ir pasiskiepyti nuo stabligės“, – sakė skyrininkas.

„Vaikai užtrenkia balkonų duris, įstringa skalbimo mašinose ar tvorose,  įkrenta į tvenkinius ar šulinius... Vien šiais metais ugniagesiai išgelbėjo tris vaikus, atsidūrusius pavojingose  situacijose. Svarbiausia yra išmokyti vaiką saugiai elgtis. Kaip? Ogi kalbėtis su juo apie tai. Paprastai ir aiškiai atsakyti į jo klausimus“, – rašoma Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešime.

Vien šiais metais ugniagesiai išgelbėjo tris vaikus, atsidūrusius pavojingose  situacijose. Svarbiausia yra išmokyti vaiką saugiai elgtis.

Ugniagesiai gelbėtojai pasidalijo ir penkiais patarimais, kaip su vaikais kalbėti apie pavojus:

1. Vaikams reikia sakyti, ką daryti, o ne tai, ko nedaryti.

2. Papasakokite, kaip pavojingoje situacijoje elgtųsi jo mylimas herojus.

3. Užuot kategoriškai draudę, trumpai paaiškinkite, kodėl to negalima daryti.

4. Maži vaikai nepaiso draudimų, jiems būti aiškūs argumentai.

5. Su vaikais kalbėkite trumpais sakiniais, venkite ilgų aiškinimų.

1. Įvykus autoavarijai, transporto priemonėse žmogų nuo smūgių saugo ir jų poveikį sumažina saugos diržai ir oro pagalvės, todėl gali būti sunkiau išsilaisvinti.

2. Jeigu neįmanoma atsegti saugos diržo, jį reikėtų nupjauti. Tam rekomenduojama turėti saugos diržų pjovimo įtaisą, tačiau galima pasinaudoti ir peiliu ar žirklėmis. Neturint šių priemonių, reikėtų ieškoti kitų daiktų ar stiklo šukių (šoniniai transporto priemonių stiklai dažniausiai būna grūdinti, todėl pjovimui netiks).

3. Kadangi po avarijos deformuojasi automobilio kėbulas, atidaryti duris ir išlipti gali būti sudėtinga. Tokiu atveju reikėtų evakuotis per langus ar stoglangį. Jeigu jie avarijos metu nesudužo, juos reikėtų išdaužti. Tam puikiai tinka langų daužtukas, kuris būna integruotas kartu su diržų pjovimo įtaisu. Jeigu jo neturite, naudokite automobilyje esančias priemones, pavyzdžiui, sėdynių galvos atramas.

4. Bandant išdaužti langą reikėtų užsimerkti ir pasukti galvą taip, kad stiklo šukės nepataikytų į akis. Išdaužti langą ranka ar koja gali nepavykti, tad, jeigu esate prispaustas, galima pamėginti pareguliuoti sėdynės padėtį taip, kad susikurtumėte sau daugiau erdvės.

5. Jeigu pavyko išlipti iš transporto priemonės, reikėtų pasirūpinti ir kitais nukentėjusiais asmenimis, ypač vaikais, tačiau būtina įvertinti jų sužalojimų pobūdį, kad savo veiksmais nepadarytumėte dar didesnės žalos jų gyvybei ar sveikatai. Jeigu nukentėjusieji yra be gyvybės ženklų, rekomenduojama iškelti juos iš automobilio ir pradėti jų gaivinimą.

„Kasmet po keletą kartų ugniagesiams tenka traukti ir į vandens telkinius įvažiavusius automobilius. Taip atsitikus reikėtų stengtis atsisegti saugos diržus, išsilaisvinti ir palikti transporto priemonę. Tačiau dėl slėgio skirtumo automobilio išorėje ir viduje gali būti sudėtinga atidaryti duris. Jei vanduo nepasiekė lango, galima jį išdaužti ir evakuotis per jį“, – pataria Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai.

„Automobiliui visiškai panirus į vandenį, jo salonas taip pat prisipildys vandens. Jam nugrimzdus, slėgis automobilio išorėje ir viduje pasidarys vienodas ir atsiras galimybė atidaryti duris ir evakuotis, tačiau šis procesas gali užtrukti ir sumažinti galimybes išsigelbėti. Jeigu taip atsitiktų, automobilio salono viršuje bus susidariusi oro kišenė, kurioje bus galima kvėpuoti, kol jus suras gelbėtojai“, – teigiama pranešime.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet ugniagesiai gelbėtojai 1427 kartus dirbo autoavarijų vietose, iš sudaužytų automobilių jie išlaisvino 139 žmones ir ištraukė 52 žuvusiųjų kūnus.

„Labai norime padėkoti ugniagesiams gelbėtojams ne tik už pagalbą mūsų sūnui, bet ir už visą jų darbą, už pastangas gelbėjant žmonių gyvybes. Ši tarnyba – numeris vienas. Joje dirbantys žmonės – pasišventę, nuolat rizikuojantys ir savo gyvybėmis“, –  ketvirtadienį kalbėjo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-ojoje komandoje su šeima apsilankęs Vladimiras Kononenka, kurių sūnų Mykolą šių metų spalio 2-osios pavakarę Žirmūnų gatvėje gelbėjo ugniagesiai.

Aštuonmečio koja buvo įstrigusi tarp dviejų medžio kamienų.

Gelbėtojus iškvietė praeiviai. Atvykę ugniagesiai, naudodami pneumatinę oro pagalvę, praplėtė tarpą tarp medžio kamienų ir ištraukė įstrigusią vaiko koją. Berniuką, kuris atsipirko išgąsčiu, iš karto apžiūrėjo ir į vietą atvykę medikai. Šis nuotykis jam baigėsi laimingai.

„Apie tai, kad Mykolui kažkas nutiko ir ten atvažiavo policija ir greitoji, man pranešė dukra iš mokyklos, - sakė V. Kononenka, su žmona auginantis tris vaikus. -  Tačiau kol ji nubėgo iki įvykio vietos, jis jau buvo išlaisvintas. Netrukus grįžo ir sūnus. Streso buvo ir mums, tėvams, kol nežinojome, kas atsitiko.“

Pasak Mykolo tėčio, sūnus grįžo išsigandęs, nes bijojo gauti pylos: „Mes džiaugėmės, kad jis sveikas, gyvas ir kitiems žalos nepridarė. O apie tai, jog specialiosioms tarnyboms teko skubėti pas jį ir gaišti laiką, patarėme pačiam pagalvoti. Paklaustas, ar nebarė policininkai ar ugniagesiai, sūnus teigė, kad ne. Mykolas pasakojo, jog į medį lipo tiesiog smalsumo vedamas.“

Tėčio teigimu, Mykolui ugniagesiai gelbėtojai visada palieka didelį įspūdį: „Kai mieste vyksta koks renginys, kuriame dalyvauja ugniagesiai, visada stengiamės nueiti. Jis ir į gaisrinį automobilį buvo įlipęs, ir ugniagesius iš arti matė, ir jų drabužiais buvo apsivilkęs, ir žaislinių gaisrinių turi.“

Mykolo gelbėjimo operacijoje dalyvavo 6-osios komandos antros pamainos vadas Vaidotas Paulauskas, ugniagesiai gelbėtojai Maksimas Kulikovas, Vaidas Maciulevičius, Karolis Butkus ir Vasilijus Krivel.  Kononenkos ugniagesius gelbėtojus pavaišino pačių keptais saldumynais.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet ugniagesiai įvairiausiose situacijose gelbėjo 22 vaikus, pernai – 41.