„Mes visų pirma turime apsvarstyti, ką tas (Valstybinis plėtros – ELTA) bankas turi daryti, kokius uždavinius mes jam keliame. Ir tik atsakius į tai, kokius uždavinius bankas turi spręsti, ar jis yra rentabilus, galima spręsti apie alternatyvą, kokius variantus pasirinkti. Tai, kad yra siūlomi variantai neišdiskutavus, kokią problemą sprendžiame, atrodo ganėtinai keistai, ir tai yra esminė problema“, ­– Eltai teigė M. Dubnikovas.

Finansų analitikas sakė, kad visi trys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlyti variantai yra geri, tačiau nenustačius, kokią problemą Valstybinis bankas padėtų išspręsti, jo steigimas taptų labai rizikingas.

„Visi trys pasiūlyti variantai yra absoliučiai geri. (...) Priklausomai nuo to, kokią problemą turime, visi trys variantai yra galimi. (...) Valstybė gali turėti banką, bet reikia atsakyti į klausimą, kokią problemą mes sprendžiame, ir antras dalykas, kaip mes iš to banko uždirbsime. Nes kitu atveju, banko steigimas yra labai rizikingas veiksmas, kuris gali lemti tai, kad mes turėsime didžiulę problemą ir turėsime visi mokėti savo pinigus tam, kad šitą banką palaikytume“, – teigė jis.

Anot M. Dubnikovo, nors visiškai naujo Valstybinio banko kūrimas reikštų, kad kai kurios paslaugos galėtų būti teikiamos ir privatiems asmenims, taip pat būtų rizikuojama uždėti didžiulę finansinę naštą šalies gyventojams.

„Mes kalbame ne apie būsto (paskolų – ELTA) paslaugas, kalbame apie mokėjimo korteles, kalbame apie sąskaitų atidarymą, labai daug techninių klausimų turėtume atsakyti. Ir kol kas nei diskusijos, nei klausimų nebuvo iškelta. Pradedame nuo to, kad mums reikia įsteigti banką, bet bankai, supraskime, per pastaruosius 2000 metų buvo kuriami labai skirtingai ir veikia skirtingais aspektais. (...)

Aš manau, kad politikai manipuliuoja visuomenės nuomone, kelia aistras, kad reikia valstybinio banko, tarsi tas bankas bus labai geras, jis bus kitoks negu egzistuojantys komerciniai bankai, dalins pinigus už dyką ir nereikės jų grąžinti. Bet supraskime, kad jei tokį dalyką padarysime, tokį monstrą įsteigsime, tai visi mes mokėsime už tai. Ir šiuo atveju yra didžiulė ir ekonominė, ir politinė rizika“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka penktadienį pristatė tarpinstitucinės darbo grupės, vertinusios Valstybinio plėtros banko steigimą, išvadas, primena ELTA. Tarp darbo grupės siūlymų – trys kryptys, kuriomis Valstybinis plėtros bankas galėtų būti steigiamas.

„Buvo svarstomos kelios alternatyvos. Vieną jų – Lietuvoje veikiančių nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas. Kalba eina apie Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, „Invegą“, Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) ir naujai kuriamą Valstybės investicijų valdymo agentūrą. Kita alternatyva – holdingo steigimas tų pačių agentūrų pagrindu“, – žurnalistams sakė viceministrė.

„Dar viena alternatyva – veikiančio banko įsigijimas arba naujo valstybinio banko sukūrimas“, – pridūrė J. Rojaka.

Darbo grupė siūlo Vyriausybei kreiptis į Europos Komisiją dėl techninės pagalbos. Gauti ekspertines išvadas iš Europos Komisijos užtruktų apie metus.

Seimas nutarimu jau buvo Vyriausybę įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Vienintelis šiuo metu parduodamas bankas yra Medicinos bankas.

„Buvo svarstomos kelios alternatyvos. Vieną jų – Lietuvoje veikiančių nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas. Kalba eina apie Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, „Invegą“, Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) ir naujai kuriamą Valstybės investicijų valdymo agentūrą. Kita alternatyva – holdingo steigimas tų pačių agentūrų pagrindu“, – žurnalistams sakė viceministrė.

„Dar viena alternatyva – veikiančio banko įsigijimas arba naujo valstybinio banko sukūrimas“, – pridūrė J. Rojaka.

Darbo grupė priėmė sprendimą, kad reikia nuodugnesnės analizės siekiant išrinkti optimalų sprendimą.

„Pasiūlymas Vyriausybei – kreiptis į Europos Komisiją dėl techninės pagalbos pagal struktūrinių reformų rėmimo programą dėl Valstybinio plėtros banko steigimo bei mažmeninių finansinių paslaugų klausimų. Europos Komisijos ekspertai galėtų pateikti skirtingus variantus, bet šiuo metu šie variantai yra labiausiai realistiški“, – sakė viceministrė.

Pasak jos, brangiausiai kainuotų naujo Valstybinio banko steigimas.

„Kiekviena alternatyva turi savo privalumų ir trūkumų. Brangiausia, tikėtina, yra trečioji alternatyva. Naujo banko steigimas arba įsigijimas. Ši alternatyva yra kone ilgiausiai įgyvendinama, labai imli laikui, kadangi reikalauja visiškai naujo teisinio reguliavimo.

Kalbant apie konsolidavimą ir holdingą, konsolidavimas turi aiškų privalumą dėl vieno langelio veikimo principo. Taip pat ra galimybė sudaryti palankesnes sąlygas pritraukti investicijas, užpildyti šiuo metu egzistuojančias nišas. Holdingas išlaiko panašius privalumus, išskyrus vieno langelio principą. Bet harmonizavimas ir gerosios praktikos dalinimasis būtų išlaikomas tiek konsolidavimo, tiek ir holdingo variante“, – kalbėjo J. Rojaka.

Viceministrės teigimu, paslaugas gyventojams greičiausiai galėtų teikti tik įsteigtas bankas.

„Jei kalbėtume apie dabartinių nacionalinių plėtros įstaigų sujungimą, konsolidavimą arba holdingo atveju, vis tiek kalbėtume apie prieinamumą smulkaus ir vidutinio verslo, ne apie mažmeninę rinką. Bankas pareikalautų ir intervencijos į mažmeninę rinką“, – teigė J. Rojaka.

Gauti ekspertines išvadas iš Europos Komisijos užtruktų apie metus.

Seimas nutarimu jau buvo Vyriausybę įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Vienintelis šiuo metu parduodamas bankas yra Medicinos bankas.

„Valstybinis bankas sudaro galimybes efektyviai įgyvendinti valstybės investicinę politiką, kuri naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje lems Lietuvos ekonomikos kokybinį atsinaujinimą. Valstybinis bankas, skirtingai nei komercinis, yra pajėgus įgyvendinti tikrąją anticiklinę politiką ir remti verslą nuosmukio metu, o ne elgtis procikliškai – „užsukti kranelius“ tada, kai lėšos labiausiai reikalingos“, – feisbuke sako G. Nausėda. M

Pasak prezidento, toks bankas taip pat galėtų pagyvinti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, kuris pastaruoju metu yra mažiau prieinamas.

Tačiau G. Nausėda nurodo, kad mažmeninės paslaugos neturėtų būti tokio banko veiklos sritis.

„Valstybinis plėtros bankas arba nacionalinis fondas, kad ir kaip jį pavadintume, neturėtų statyti kioskelių „a la Snoras“ visose šalies savivaldybėse. Gyventojų aptarnavimo mažmeninės operacijos, nors ir yra svarbios paslaugos, neturėtų būti tokio banko veiklos sritis“, – teigia prezidentas.

Jis nurodė, kad kitą savaitę Prezidentūra organizuoja aukščiausio lygio ekspertų diskusiją nacionalinio plėtros banko klausimu, kurioje dalyvaus ir Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji direktorė Kristalina Georgieva.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamentarų grupės siūlymui steigti Valstybinį plėtros banką.

Nutarimu siūloma įgalioti Vyriausybę pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Už nutarimo projektą balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 4 parlamentarai.

Nutarimu siūloma įgalioti Vyriausybę pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Seimo narė Gintarė Skaistė teigė, kad siūlymas dėl valstybinio banko yra manipuliacija žmonių jausmais.

„Tai nėra joks bankas tradicine forma, tai yra taip, kaip aprašyta nutarime, verslo kreditavimo fondas, kas kaip idėja nėra bloga (...), tačiau tai tikrai nėra bankas taip, kaip žmonės jį supranta“, – Seime sakė ji.

„Kaip atrodo iš šono šita iniciatyva? Tai labiau panašu į oro virpinimą prieš rinkimus, manipuliuojant žmonių jausmais, nepasitenkinimu bankais, dideliais įkainiais, kai realiai neturite jokių realių priemonių ar idėjų konkurencijai paskatinti ir situacijai pakeisti“, – sakė G. Skaistė.

Jai antrino Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.

„Čia vyksta spektaklis prieš savus rinkėjus, kuriems pažadėjote, kad įkursite valstybinį banką. 3,5 metų nekūrėte, (...) registravote nutarimo projektą birželio 16 dieną, tam nutarimo projekte nieko apie valstybinį banką nepasakote, o įgaliojate Vyriausybę pradėti konsultacijas“, – komentavo E. Gentvilas.

Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.

Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė siūlymui svarstyti Valstybinio plėtros banko steigimo idėją.

Už tai balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė – 15.

Siūlymui taip pat pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).

„Valstybinis ir bankas, ir vaistinės, ir dar valstybinės alkoholio parduotuvės buvo programiniai „valstiečių“ partijos dalykai. Manau, kad tie programiniai dalykai turėjo būti pradėti įgyvendinti atėjus į Seimą, o ne išėjus iš Seimo. Dabar, kad ir bus kokia pradžia padaryta, ar bus užtikrintas tęstinumas, ar tik šūkis, kad norime tęsti?“, – „Žinių radijui“ sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas pripažino, kad pradėti įgyvendinti valstybinio banko steigimą jau nebėra laiko.

„Taip, tai yra gera idėja (valstybinis bankas – ELTA) sakant žmonėms, kad paslaugos gali atpigti, kad prieinamumas kreditų būtų didesnis. Bet ar tikrai išspręs dalykus ir ar tikrai yra tikslas dabar pradėti, kai liko dvi savaitės iki sesijos pabaigos, o po to dar pusantro mėnesio sesijos, ar galima išspręsti tokius radikalius dalykus? Galima pasėti tik kažkokias sėklas“, – sakė jis.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė parlamentarų grupės siūlymui svarstyti valstybinio plėtros banko steigimo idėją.

Nutarimu siūloma įgalioti Vyriausybę pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos Struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Nutarimu siūloma įgalioti Vyriausybę pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos Struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Daug diskusijų komitete kilo, ar pritarti Teisės departamento siūlymui nutarime vietoj žodžio „įgalioti“ įrašyti žodį „pasiūlyti“. Vis dėlto BFK balsavo Vyriausybę įgalioti atlikti konsultacijas. Vadinasi, tai bus privaloma procedūra.

Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.

„Modelis galėtų būti arti 50 ir 50 (proc. – BNS) valstybė su privačiu investuotoju“, –  antradienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras. 

Anot jo, valstybinis bankas galėtų kredituoti smulkų verslą, tačiau premjeras abejoja, ar jis turėtų imtis mažmeninės bankininkystės. 

„Kalbant apie verslo kreditavimą, ypatingai apie smulkiojo ir vidutinio verslo, alternatyva (valstybinis bankas – BNS) galėtų būti. Skeptiškai žiūrėčiau, jeigu mes kalbėtume apie mažmeninės bankininkystės rinką. Ji pakankamai gerai užpildyta. Nors turime signalų, kad ta paslauga traukiasi iš regionų ir žmonės lieka be finansinių paslaugų“, – sakė S. Skvernelis.

Pandeminė situacija dar kartą parodė, kad valstybė turi turėti kažkokią alternatyvą.

„Pandeminė situacija dar kartą parodė, kad valstybė turi turėti kažkokią alternatyvą“, – pridūrė jis.

Pasak Vyriausybės vadovo, buvo ypač sunku rasti finansinių tarpininkų, kurie skirstytų valstybės pagalbą nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms šalies įmonėms, ypač mažoms: „Surasti finansinį tarpininką buvo neįmanoma misija.“

Paklaustas, kiek valstybei kainuotų tokio banko steigimas, S. Skvernelis teigė, kad kol kas reikia kalbėti apie principą, koks tai bankas būtų, kaip bus užtikrinamos rizikos, veiklos skaidrumas. 

Valdantieji Seimui siūlo įgalioti Vyriausybę nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimui ir svarstyti galimybę valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Banką siūloma steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu. Valstybinis plėtros bankas turėtų bankinę licenciją, jį prižiūrėtų Lietuvos bankas.

R. Karbauskis: komerciniai bankai nėra tokie lankstūs smulkiųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie iniciatyvą steigti Valstybinį plėtros banką, sako, kad jis reikalingas, ypač kalbant apie regionus ir paramą smulkiam ir vidutiniam verslui.

Mūsų komerciniai bankai traukiasi iš regionų, naikina savo filialus.

„Svarstant, kodėl reikia tokio banko, reikėtų pirmiausia pasižiūrėti į situaciją regionuose. Mūsų komerciniai bankai traukiasi iš regionų, naikina savo filialus. Kalbant apie pagalbą smulkiam ir vidutiniam verslui, kas Lietuvoje yra ypač aktualu, iš tikrųjų komerciniuose bankuose stinga to dėmesio ir pagalbos būtent tai sričiai. Būtent pandemija ir šita situacija dėl paramos įmonėms, kurie patyrė nuostolių dėl koronaviruso, parodė, kad Lietuvos komerciniai bankai iš tikrųjų nėra tokie lankstūs smulkiųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

I. Šimonytė apie valstybinio banko steigimo idėją: tokiam bankui atsirasti Lietuvoje nėra daug erdvės

Seimo konservatorių frakcijos narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje nėra pakankamai erdvės atsirasti valstybiniam bankui.

„Didesnė problema yra ta, kad savo parodymuose iniciatoriai kartais kalba apie plėtros banką, kartais apie valstybinį banką. Jeigu mes kalbėsime apie valstybinį banką, kuris atlieka visas klasikines banko funkcijas, tai yra priima indėlius ir dalina paskolas, tai reiškia, kad užkrauna tam tikrą riziką (...), priimdamas gyventojų indėlius, tada vertinimas, bent mano asmeniškai, būtų visiškai kitas. Mes turėjome labai liūdnos patirties valstybinių bankų. Nemanau, kad yra labai daug erdvės tokiam bankui čia atsirasti, veikti skaidriomis rinkos sąlygomis ir pasiūlyti kažkokias kitokias sąlygas Lietuvos verslui ir gyventojams, palyginti su tais bankais, kuriuos turime šiuo metu“, – Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Taip, bankų konkurencija yra problema, rizikos labai atsargus vertinimas, ypač krizės atvejais, yra problema, bet bankai yra tokia institucija, kad mes negalime tikėtis, kad jie brangiai mokės už indėlius ir pigiai skolins, nes tai yra verslo modelis, kuris neveikia“, – sakė konservatorė.

Ji taip pat pridūrė, kad į antradienį Seime svarstomą siūlymą dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ji žiūri kaip „į viešųjų ryšių akciją, nes jis yra apie nieką“.

„Procesas bus netrumpas. (...) Tai yra klausimas, kuris ypač aktualus šiuo metu, kada konkurencija bankinėje rinkoje Lietuvoje yra sumažėjusi. Manau, kad visos valdžios institucijos turi panašų požiūrį, kad tas bankas reikalingas. Pavadinimo klausimas neesminis, bet valstybinis komercinis bankas arba šiuo atveju plėtros bankas, manau, tikrai turėtų pasisekimą ir tarp Lietuvos žmonių, ir tarp įmonių, dirbančių Lietuvoje“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė R. Karbauskis.

Jis negalėjo pasakyti, kiek kainuotų tokį banką įkurti.

„Aš negaliu atsakyti į tą klausimą. Suprantu, kad šituo klausimu mums padės Europos Komisija (EK), ir man teko bendrauti su Europos Parlamento nariu Stasiu Jakeliūnu, tai šitas sprendimas yra subrendęs ir palaikymą kaip valstybė mes turėsime“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad toks siūlymas yra „svarstytinas ir nagrinėtinas.“

ELTA primena, kad valdančiajai koalicijai priklausanti parlamentarų grupė siūlo Seimui svarstyti galimybę steigti Valstybinį plėtros banką.

Jie įregistravo nutarimo projektą, kuriame siūloma įgalioti Vyriausybę nedelsiant pradėti konsultacijas su EK Europos Struktūrinių reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Pasak jų, šiuo metu rinkoje veikiančios įmonės ir agentūros, tokios, kaip bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), Viešųjų investicijų plėtros agentūra ar „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ negali veikti kaip visapusiškai efektyvi alternatyva Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams, negali skatinti tvarios konkurencijos bankinėje rinkoje bei apčiuopiamai švelninti anticiklinių ekonomikos svyravimų.

Siūlymo iniciatorių teigimu, toks bankas padidintų finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose, ir galėtų paskatinti tvarią konkurenciją bankiniame sektoriuje.

Apie valstybinio banko steigimą yra kalbėjęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Jie įregistravo nutarimo projektą, kuriame siūloma įgalioti Lietuvos  Vyriausybę nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos Struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

„Šiuo metu rinkoje veikiančios įmonės ir agentūros, tokios, kaip bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), Viešųjų investicijų plėtros agentūra ar „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ negali veikti kaip visapusiškai efektyvi alternatyva Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams, negali skatinti tvarios konkurencijos bankinėje rinkoje bei apčiuopiamai švelninti anticiklinių ekonomikos svyravimų. Tačiau šių bei galimai kitų Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas VPB, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko“, – sakoma nutarimo projekte.

Jį įregistravo Seimo nariai Valius Ąžuolas, Ramūnas Karbauskis, Rimantas Sinkevičius, Vanda Kravčionok, Arvydas Nekrošius, Gediminas Kirkilas, Andrius Palionis, Agnė Širinskienė, Vytautas Kamblevičius, Aušrinė Norkienė ir Jonas Jarutis.

Projekto autoriai konstatuoja, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES (užima trečią vietą po Estijos ir Graikijos), o galimybės pritraukti naujus rinkos žaidėjus yra ribotos dėl objektyvių socialinės ekonominės raidos sąlygų (maža rinka, nepalankios demografinės tendencijos).

Jie pabrėžia, kad smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o Valstybinio plėtros banko įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.

„VPB padidintų finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose, ir galėtų paskatinti tvarią konkurenciją bankiniame sektoriuje. (...) VPB yra perspektyvi alternatyva tradiciniams komerciniams bankams, galinti nukreipti finansinius išteklius projektams, orientuotiems į ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę. Tai kitas veiklos modelis, nei taikomas komercinių bankų, kai iš esmės siekiama trumpalaikio pelningumo ir neretai trūksta socialinės atsakomybės“, – sakoma nutarimo projekte.

Jame kalbama ir apie  teigiamą VPB vaidmenį užtikrinant finansinį valstybės stabilumą ir mažinant šalies priklausomybę nuo išorės rizikos veiksnių bei, kartu su kitais rinkos dalyviais, užtikrinant ilgalaikį investicinių projektų finansavimą.

Nutarimo projektas „Dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale“ parengtas atsižvelgiant  į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl 2009–2010 metų krizės Lietuvoje išvadas ir rekomendacijas.