Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, pietiniame Odesos uostamiestyje priimdamas kolegas iš keturių Šiaurės ir trijų Baltijos šalių, pakartojo prašymą atsiųsti Kyjivui amerikiečių gamybos naikintuvų.

Šių naikintuvų reikia būsimame kontrpuolime dalyvausiančioms ukrainiečių brigadoms dengti, sakė D. Kuleba.

Nors jokių pažadų nebuvo duota, jis pridūrė: „Jaučiu, kad mūsų kolegos yra palankiai nusiteikę šiuo klausimu.“

Ukraina seniai prašo vakarietiškų naikintuvų savo oro pajėgoms, bet kol kas jų nėra gavusi. Vis dėlto Kyjivo partneriai Vakaruose atsiuntė sovietų gamybos naikintuvų MiG-29.

D. Kuleba susitiko su Danijos, Švedijos, Islandijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos diplomatijos vadovais. Suomijoje šiuo metu vyksta derybos dėl vyriausybės suformavimo, todėl šiai šaliai atstovavo Užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnas.

„Šiuo vizitu reiškiame tvirtą Šiaurės ir Baltijos [šalių] paramą Ukrainai ir jos žmonėms“, – sakė Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas) iš Švedijos, šį pusmetį pirmininkaujančios Europos Sąjungai.

Tuo metu Kyjive Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Slovakijos prezidente Zuzana Čaputova ir Čekijos prezidentu Petru Pavelu.

Pasak V. Zelenskio, jie aptarė karinę pagalbą Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją ir pasirengti kontrpuolimui. Taip pat kalbėta apie liepą Vilniuje įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

„Tikimės ambicingų sprendimų, sustiprinsiančių Europos saugumą, – sakė ukrainiečių prezidentas. – Atėjo laikas pašalinti bet kokius neaiškumus.“

Jau seniai kalbama apie Ukrainos pavasarinį kontrpuolimą prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas, bet kol kas jis nėra prasidėjęs.

P. Pavelo teigimu, tai, ką jis pamatė Ukrainoje, priminė niokojamus karus Afganistane ir buvusioje Jugoslavijoje.

„Laimei, tai nepalaužė ukrainiečių“, – sakė P. Pavelas, buvęs armijos generolas ir buvęs NATO aukšto rango pareigūnas.

„Rusija pastaraisiais metais demonstravo tokį polinkį į barbariškumą, kad nesu nustebęs“, – pridūrė jis.

„Lietuva Trijų jūrų iniciatyvą laiko unikalia regionine priemone, gilinančia strateginį bendradarbiavimą su JAV. Ji pasitarnauja mūsų bendram interesui stiprinti nacionalinį ir regioninį saugumą“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, ši iniciatyva yra svarbi skatinant regiono šalių ryšius su likusia Europa ir gerinant infrastruktūrą.

„Moderni infrastruktūra yra tai, ko mums reikia siekiant paskatinti ekonominius santykius ir konkurencingą augimą“, – kalbėjo prezidentas.

Jis tvirtino, kad Lietuva jau sėkmingai įgyvendina tokius energetinių išteklių diversifikavimo regione projektus kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas, be to, Baltijos šalys įgyvendina tokius ambicingus projektus kaip „Rail Baltica“, ateityje vėl sujungsiančius šias šalis su likusia Europa. Prezidentas akcentavo ir planų sinchronizuoti dujų bei elektros sistemas įgyvendinimo svarbą.

Viršūnių susitikime šalies vadovas pranešė Lietuvos sprendimą prisidėti prie Trijų jūrų iniciatyvos fondo ir skirti 20 mln. eurų prioritetiniams iniciatyvos projektams įgyvendinti.

LR Prezidentūros/R. Dačkaus nuotr.

Fondo akcininke turėtų tapti Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA). Planuojama, kad Trijų jūrų iniciatyvos investicinis fondas suteiks nuosavą kapitalą ir panašų finansavimą Lietuvos investicijoms į energetikos, susisiekimo ir skaitmeninės infrastruktūros plėtrą.

Prognozuojama, kad vidutinė fondo grąža sieks 12–15 proc. – tai atitinka įprastą privačių fondų grąžos normą. Aukščiausios A klasės narystė fonde suteikia teisę Lietuvai veikti kaip aktyviai fondo investavimo politikos formuotojai.

Lietuva Trijų jūrų iniciatyvą laiko unikalia regionine priemone, gilinančia strateginį bendradarbiavimą su JAV.

Šiais metais Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas organizuojamas nuotoliniu būdu.

Penktus metus gyvuojanti Trijų jūrų iniciatyva buria 12 Europos Sąjungai priklausančių Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono valstybių – Austriją, Bulgariją, Čekiją, Estiją, Kroatiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Vengriją. Iniciatyvos partnerės yra Europos Sąjunga, JAV ir Vokietija.

Iniciatyvos tikslas – paskatinti regiono ekonominį bendradarbiavimą, paspartinti energetikos, transporto infrastruktūros ir skaitmenizavimo plėtrą.

Šiais metais Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių sesiją organizuoja Estija.

LR Prezidentūros/R. Dačkaus nuotr.

Į Taliną dalyvauti susitikime atvyko Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), vienas iš šios iniciatyvos autorių, taip pat Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas, jam Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid simboliškai perduos teisę organizuoti kitą šios grupės viršūnių susitikimą.

Virtualiame viršūnių susitikime taip pat virtualiai dalyvauja Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) ir JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas).