Rekomenduoja užterštą vandenį pilti į Nemuną
Esamą padėtį dėl į gruntą jau besisunkiančio nešvaraus ir dvokiančio vandens, likusio užgesinus Alytaus gaisrą, likimo miesto meras Nerijus Cesiulis išsamiai aprašė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Po gesinimo likę dešimtys tūkstančių kubų juodo smirdančio vandens pamažu geriasi į gruntą, o tada greičiausiai keliauja į mūsų Gulbynę ir Nemuną. Tuo metu atsakingos valstybės institucijos kratosi atsakomybės bet kokiame žingsnyje ir visą naštą nori permesti ant savivaldybės, o tiksliau ant Alytaus ekstremalių situacijų komisijos pečių“, – ketvirtadienio pavakarę rašė jis.
N. Cesiulis aštrią strėlę sviedė ir Aplinkos ministerijos specialistų pusę, pasak jo, ši gamtą sauganti ministerija rekomenduoja po gaisro gesinimo didžiuliuose rūsiuose subėgusį užterštą vandenį pro valymo įrenginius išpilti į Nemuną.
Valymo įrenginiai bus išmušti iš rikiuotės pusei metų, o tai reiškia, kad ne tik tas juodas vanduo, bet ir visos miesto nuotekos nevalytos sėkmingai keliaus Nemunan.
Kairė nežino, ką daro dešinė
„Valdžia pasigiria, kad viskas jau sutarta. O štai vietinėje ekstremalių situacijų komisijoje esantys „Dzūkijos vandenys“ apie jokius susitarimus nieko nežino. Ir jokių susitarimų būti negali – pasirodo, paleidus tą juodą vandenį per valymo įrenginius jis vis tiek į Nemuną patektų visiškai nevalytas. Kodėl? Tas vanduo užmuša visus valymo įrenginiuose esančius mikroorganizmus ir nebeatlieka savo funkcijos. Jeigu jis bus paleistas, valymo įrenginiai bus išmušti iš rikiuotės pusei metų, o tai reiškia, kad ne tik tas juodas vanduo, bet ir visos miesto nuotekos nevalytos sėkmingai keliaus Nemunan“, – apie neišvengiamą žalą upei svarstė Alytaus miesto vadovas.
Jo turimais duomenimis, per pastato, kuriame buvo sukrautos padangų granulės, gaisrą, į Nemuną jau sutekėjo 145 tūkst. kubų nevalyto vandens.
„Aplinkosaugininkai įsitikinę – nieko baisaus neatsitiko, esą tyrimai padaryti, nieko tragiško nėra. Ministerija pripažįsta, kad ne visi rodikliai ištirti, nes tiesiog nėra tokių galimybių, bet vis tiek žalos esą nepadarys“, – situacijos niuansus socialiniame tinkle dėstė politikas.
Sprendimą turės priimti vieni?
Labiausiai N. Cesiulį esą piktina tai, kad atsakomybė už sprendimą, ką daryti su problema – juodu dvokiančiu vandeniu, atrodytų, turi priimti patys alytiškiai.
„Komisija sako, gerai, jei taip, tuomet raštiškai mums patvirtinkite, kad mes galim leisti tokį vandenį į Nemuną. Toje mūsų komisijoje yra medicinos, kariuomenės, policijos, aplinkosaugos, civilinės saugos ir savivaldybės atstovų. Neįsivaizduoju, kaip medikas ar policininkas galėtų pasakyti – su geriausiais linkėjimais Kaunui tokį vandenį galime leisti tiesiai į Nemuną. Tada klausimas – kai reiks skaičiuoti žalą gamtai, kas prisiims tokią finansinę naštą? Nes patikėkite, nei komisija, nei savivaldybė tokių pinigų neturi“, – retorinius klausimus įraše žėrė Alytaus meras. – Laikas spaudžia. Sprendimų nėra, nes visi supranta – renkamės blogą variantą iš kur kas blogesnių. Ir kas liks kaltas galų gale?.
Primename, kad spalio 16 d. Alytuje užsiliepsnojus padangų perdirbimo gamyklai „Ekologistika“, gaisras galutinai likvoduotas tik po dešimties dienų. Dėl įvykio paskelbtos ekstremalios situacijos Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse.
