Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad šiuo metu galime stebėti itin didelę medicinos pažangą, leidžiančią gydyti vis daugiau ligų. Deja, bet pažanga kainuoja – visame pasaulyje medicina brangsta, ne išimtis ir Lietuva. Atsižvelgiant į tai, judama ligų prevencijos ir sveiko gyvenimo propagavimo keliu.

„Vis didesnė atsakomybė tenka pačiam žmogui dėl gyvenimo būdo ir ligų prevencijos.  Ėjimas, lipimas laiptais yra puikus būdas prisidėti prie sveikatos stiprinimo, nereikalaujantis papildomų pastangų. O jei dar galima tai daryti besivaržant su kolegomis, įsitraukimas garantuotas. Tikiuosi šios varžytuvės prisidės prie teigiamų įpročių formavimo ir geresnės valstybės tarnautojų fizinės būklės“, – sakė A. Dulkys.

Turto banko centralizuotai valdomuose valstybės biuruose šiuo metu dirba apie 20 tūkst. tarnautojų. Valstybės įmonės skaičiavimu, sudėjus visą centralizuotai valdomą administracinį valstybės turtą aukštais vienas ant kito išeitų maždaug 969 aukštų dangoraižis į kurio viršų vestų daugiau nei 17 500 laiptų.

Pakilę du aukštus liftu išnaudojame tiek elektros energijos, kiek reikia mobiliojo telefono baterijai įkrauti. Lipdami laiptais taupome žemės resursus, geriname sveikatą (...)

 

„Pastebime, kad valstybės tarnautojai daugiausiai juda koridoriais ir laiptais tarp aukštų, todėl ir toks jau tradicine tampančios pavasarinės akcijos pavadinimas. Esame užsibrėžę tikslą skatinti valstybės institucijų darbuotojus susimąstyti apie kasdienę elgseną biure, atkreipti dėmesį į galimybę tausoti energiją ir aplinką“, – sakė laikinasis Turto banko vadovas Ernestas Česokas.

Aplinkos ministerijoje jau seniai koridoriuose, ant lifto sienelių kabo užrašai „Gal šiandien rinksitės laiptus?“

„Pakilę du aukštus liftu išnaudojame tiek elektros energijos, kiek reikia mobiliojo telefono baterijai įkrauti. Lipdami laiptais taupome žemės resursus, geriname sveikatą, sukuriame mažiau taršos“, – prisidėdamas su kolektyvu prie „Laiptynių 2024” akcijos pabrėžė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Tarnautojų registracija į „Laiptynes“ pradedama balandžio 26-ąją, o pačios varžybos startuoja gegužės 2-ąją ir tęsis visa mėnesį. Tarnautojų nueiti žingsniai bus skaičiuojami programėlėje „walk15“. Bus varžomasi dėl prizų dviejose pagrindinėse kategorijose: didžiausias įstaigos komandos nueitas žingsnių skaičius ir didžiausias vidutinis žingsnių skaičius tenkantis vienam dalyviui komandoje. Atskirai bus apdovanotas daugiausiai žingsnių surinkęs tarnautojas.

Praėjusių metų „Laiptynėse“ dalyvavo 100 valstybės institucijų, o kartu tarnautojai nuėjo daugiau nei 1,37 mlrd. žingsnių arba beveik 1 mln. kilometrų.

Vystymo mokesčio pasiūlymus dalyviai nuo liepos 7 dienos 9 val. iki liepos 10 dienos 14 val. teiks Registrų centro svetainėje www.evarzytyne​s.lt.

Aukcioną laimės dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėtų būti didinami ir vėliau teikiami pasiūlymai.

Pasak konkursą organizuojančios Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), potencialus konkurso laimėtojas bus žinomas jau liepos 11 dieną, tačiau laimėtoju jis bus paskelbtas tik jei atitiks nacionalinio saugumo interesus –  tai būtų tikrinama apie 60 dienų.

Planuojama, kad konkurso laimėtojas bus paskelbtas rugsėjo pradžioje.

Apie savo dalyvavimą konkurse anksčiau patvirtino valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kartu su partnere – viena didžiausių pasaulyje tarptautinių jūros vėjo parkų vystytojų „Ocean Winds“.

Rinkoje spėjama, kad konkurse dalyvauja ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, neseniai Lietuvoje įsteigęs jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinį. Jos atstovas BNS yra teigęs, kad tai susiję su „Orlen“ planais plėsti žaliąją gamybą, tačiau neatskleidė, ar koncernas ketina dalyvauti šiame aukcione.

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį būsimo vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo, dabar vykstančio aukciono.

Dėmesys siurrealizmui

Aukcione žibėjo ne viena lietuvių meno pasaulio žvaigždė, didelis dėmesys sutelktas į siurrealizmą: išgraibstyti visi dailininko Naglio Karvelio kūriniai, itin didelio įvertinimo sulaukė juvelyrinio grafiko Mariaus Liugailos (1953–2013) kūryba, tradiciškai atkreiptas dėmesys į Adomo Galdiko (1893–1969) darbus.

Į geidžiamiausių autorių gretas buvo įrašytas Jurijus Baltrūnas (1923–2012), Kazė Zimblytė (1933–1999), Jūratė Rekevičiūtė (1969–2019) ir Jonas Mackonis-Mackevičius (1922–2002).

Naglis Karvelis. Intriga (2010).

„Ir tai – anaiptol ne visi autoriai, dėl kurių kūrinių kilo gana aršios varžytuvės. Smagu, kad šis Vilniaus aukcionas tiesiog pulsavo gyva meno rinkos dvasia, kurią pajusti galėjo tiek ištikimiausi, tiek naujai prisijungę dalyviai“, – teigė Vilniaus aukciono vadovė menotyrininkė dr. Simona Skaisgirė.

250 proc. – tiek kilo labiausiai geidžiamo aukciono loto, J. Baltrūno „Šilta diena“, kaina.

Ji nesiėmė analizuoti suaktyvėjusios meno rinkos prognozių, palikdama tai ekonomistams, tačiau džiaugėsi, kad menu domisi vis daugiau lietuvių. „Kyla mūsų šalies kūrėjų meno vertė ir suvokimas apie tai, kūriniai vis dažniau tampa mūsų aplinkos puošmena, ne tik investicijas generuojančiais objektais“, – sakė dr. S. Skaisgirė.

Brango kartais

Iš viso aukcione parduota beveik 40 proc. lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo daugiau kaip 30 proc. Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų LXXV Vilniaus aukciono kūrinių – menininkės K. Zimblytės darbas „Abstrakti kompozicija" (XX a. 8 deš.), kurio kaina pakilo dukart (parduota už 4 300 eurų), išeivijos dailininko Povilo Puzino (1907–1967) „Žiemos peizažas (Ziemas ainava)" (1958) ir Alfredo Izidoriaus Römerio (1832–1897) sukurtas 1863–1864 m. sukilimo dalyvio Medardo Kazimiero Končos bareljefas (~1880).

Aukciono dalyvių azartą labiausiai kurstė keli lotai, dėl kurių užsitęsusios varžytuvės išbandė ir dalyvių kantrybę. Tiek J. Baltrūno kūrinio „Šilta diena“ (1989), tiek A. Galdiko 17 eskizų aplanko (XX a. 3–4 deš.) pradinės kainos kilo daugiau kaip tris kartus.

Populiariausiais aukciono autoriais galima vadinti N. Karvelį, M. Liugailą, A. Galdiką, taip pat Théo Tobiasse (1927–2012), gana didelio populiarumo sulaukė ir rubrikoje „Kombinato „Dailė“ gaminiai“ pateikti kūriniai – gintariniai papuošalai, suvenyrai lininiai gaminiai.

Jurijus Baltrūnas. Šilta diena (1989).

Be jau minėtų lotų, LXXV Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Jono Vaičio (1903–1963), Vytauto Šato (1935–2018), Gintarės Uogintaitės (Bielskienės, 1955–2016), Jono Mackevičiaus (1872–1954), Dalios Kasčiūnaitės, Leonardo Tuleikio (1939–2014), Petro Kiaulėno (1909–1955), Viktoro Petravičiaus (1906–1989), Vytauto Kasiulio (1918–1995), Stasio Eidrigevičiaus, Antano Kmieliausko (1932–2019), Laisvydės Šalčiūtės, Bari Egizo (1869–1946), Vido Kranausko, Kazio Daugėlos (1912–1999) ir kitų gerai žinimų autorių kūriniai.

Nerado naujų šeimininkų

Už pradinę kainą parduoti tokie artefaktai kaip 1918-aisiais Lozanoje Lietuvių informacijos biuro išleistas Lietuvos žemėlapis, kuriame parodytas lietuvių kalbos paplitimas, įvairiais istoriniais laikotarpiais lietuvių gyventos teritorijos, 1939 m. Lietuvos automobilių klubo išleistas Lietuvos kelių žemėlapis ir tuomečiame Karaliaučiuje 1919 m. išleistas Kuršių nerijos žemėlapis.

Smagu, kad šis Vilniaus aukcionas tiesiog pulsavo gyva meno rinkos dvasia, kurią pajusti galėjo tiek ištikimiausi, tiek naujai prisijungę dalyviai.

Kai kurie klasikų ir garsių nūdienos meistrų Kazio Šimonio, Antano Žmuidzinavičiaus, Adomo Galdiko, Vytauto Mackevičiaus, Leopoldo Surgailio, Povilo Puzino, Adalberto Staneikos, Prano Gailiaus, Šarūno Saukos, Dalios Kasčiūnaitės, Vegos Vaičiūnaitės, Algio Skačkausko, Arūno Kulikausko ir kt. kūriniai nesulaukė savų pirkėjų.

Neparduota liko ir dauguma aukcione pristatytų kompozitoriaus Juozo Naujalio šeimos kolekcinių vertybių, tarp kurių – ir pasidabruotas indas, mokinių dovanotas 1925 m., XIX a. bronzinė emaliuota rašalinė, sidabriniai stalo aksesuarai, autoriniai „Dailės“ kombinate pagaminti odos gaminiai, autorinės keraminės vazos. Tarp susidomėjimo nesukėlusių lotų – ir antrą šimtmetį skaičiuojantys Čikagos, Miuncheno, Berlyno vaizdų albumai, atsiminimų apie Vilnių rinkinys, Vilniaus magistrato tęstinė knygų serija apie miesto istoriją „Bibljoteczka Wilenska" (1929–1938), Mykolo Balinskio (Michał Baliński, 1794–1864), kuriam tenka svarbus vaidmuo formuojant Lietuvos istoriografjos tematiką ir problematiką, 1836 m. išleista „Vilniaus miesto istorija“.

RRT atstovų teigimu, aukciono trukmę prognozuoti sudėtinga – viskas priklausys nuo aukciono dalyvių aktyvumo.

„Formaliai aukcionas prasidėjo prieš kelis mėnesius – buvo teikiamos paraiškos, dokumentai, tikrinama. Šiandien prasidėjo aukciono dalyvių kainų statymai“, – BNS sakė RRT direktoriaus pavaduotojas Augutis Čėsna.

Pasak A.Čėsnos, kiek aukcionas užtruks, kol kas sunku prognozuoti.

„Čia kaip fiziniame aukcione – kažkas pastato, kitas pakelia ir taip toliau. Čia neprognozuojama. Nėra nei laiko, nei kainos limito. Kai jau niekas daugiau nesiūlys, didžiausios kainos siūlytojas laimės dažnius“, – sakė jis.

Pasak RRT atstovo, planuojama, kad aukciono metu per dieną vyks iki trijų posėdžių, per kuriuos bus informuojama apie didžiausius statymus ir kito posėdžio datą.

„Per dieną darysime tris etapus, tačiau kada dalyviai nebekels kainos, tikrai nežinau“, – sakė A.Čėsna.

Aukcione dalyvaujančios „Telia Lietuva“ atstovės Daivos Kasperavičienės teigimu, minimalus statymo žingsnis aukcione – 100 tūkst. eurų, todėl aukciono trukmė priklausys nuo statymo aktyvumo ir sumų.

„Jei aukciono dalyviai bus ryžtingai nusiteikę, laimėtojus galime žinoti ir po kelių savaičių, o jei statymai bus vykdomi mažesnėmis sumomis, šis procesas užsitęs“, – teigė D.Kasperavičienė.

„Statymams pasiekus viršutinę 50 mln. eurų sumą, bus taikoma vadinamoji paskutinio šūvio teisė – dalyviai galės paskutinį kartą pasiūlyti savo sumą, kuri ir nulems laimėtojus“, – pridūrė „Telia Lietuva“ atstovė.

Šiame aukcione siūlomi trys 20 metų trukmės radijo dažnių blokai: vienas 2x10 MHz pločio ir du po 2x5 MHz pločio iš 713–733 MHz ir 768–788 MHz radijo dažnių juostų. Pradinė kaina – 5 mln. eurų už 2x10 MHz pločio bloką ir 3 mln. eurų – už 2x5 MHz pločio bloką.

Naudojant šiuos dažnius Lietuvoje bus diegiami naujos kartos 5G mobiliojo ryšio tinklai ir teikiamos 5G elektroninių ryšių paslaugos.

Paraiškų teikimas pirmajam 5G ryšio trijų 700 MHz radijo dažnių blokų aukcionui buvo atidėtas dviem mėnesiams, vyriausybinei strateginių įmonių sandorių patikros komisijai papildžius jo sąlygas reikalavimu RRT komisijai pateikti informaciją ne tik apie aukciono dalyvių siūlomą įrangą, bet ir apie jos tiekėjų savininkus.

Trys didžiausi šalies mobiliojo ryšio operatoriai „Telia“, „Tele2“ ir „Bitė“ anksčiau teigė dalyvaujantys trijų 700 MHz radijo dažnių blokų aukcione.

Planuota, kad 5G 2022 m. 5G ryšys turėtų būti prieinamas bent viename iš didžiųjų Lietuvos miestų, o iki 2023 m. – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų teritorijose. Iki 2025 m. 5G ryšys veiks visų miestų teritorijose, tarptautiniuose transporto koridoriuose „Via Baltica“, „Rail Baltica“, valstybinės reikšmės keliuose, geležinkeliuose, oro ir jūrų uostuose.

Organizatoriai, remdamiesi ankstesnių metų patirtimi, anonsavo, kad renginio metu kilnosis halės stogas. Ir jie neklydo. Liaudiškos muzikos kapelos iš Aukštaitijos, Dzūkijos, Sūduvos ir Žemaitijos įrodė, kad sunkias atrankas įveikė ne atsitiktinumo dėka.

Šiemet atrankose buvo kaip niekada daug jaunimo. Rengėjai gyrė, kad ir moksleiviai, ir studentai išsiskyrė aukštu profesionalumo lygiu. Tuo galėjo įsitikinti ir žiūrovai, finalinėse varžytuvėse išgirdę ir išvydę ne vieną jauną kolektyvą.

Ant scenos rungiantis kapeloms, šokių aikštelėje sukosi žiūrovų poros, dūko vaikai. 

Finale nugalėtoją lėmė žiūrovų pasirinkimas. Šie pasirinkto kolektyvo pavadinimą turėjo užrašyti ant bilieto ir įmesti į specialią urną.

Finale nugalėtoją lėmė žiūrovų pasirinkimas. Šie pasirinkto kolektyvo pavadinimą turėjo užrašyti ant bilieto ir įmesti į krepšelį. Kalbinti žiūrovai neslėpė, kad buvo sunku apsispręsti, už ką balsuoti. Kiekvienas kolektyvas – su savo šarmu, visi stengiasi, linksminasi ir patys, ir užkrečia žiūrovus.

Daugiausiai žiūrovų simpatijų šiemet sulaukė Aukštaitijai atstovavusi Smilgių kultūros centro jaunimo kapela „Smilgenė“. "Negaliu patikėti", – sužinojęs rezultatus sakė kapelos vadovas Audrius Dervinis.

Varžytuvių formatas nesikeičia. Iš pradžių kapelos varžosi etnografiniuose regionuose. Į finalinį etapą vieną kolektyvą atrenka komisiją, kitą lemia žiūrovų simpatijos.

„Grok, Jurgeli 2017“ šventėje ant scenos lipo arti 200 atlikėjų. Aukštaitijai be nugalėtojų atstovavo Ignalinos krašto jaunimo kapela „Keiziukai“. Dzūkijos garbę gynė  Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro kapela „Jieznelė“ bei Šeštokų kultūros namų kapela „Griežlė“.

Sūduva išsirinko Vilkaviškio kultūros centro kapelą „Vingis“ ir Sintautų kultūros centro atvyks kapela „Liocai“. Žemaitijos desantą sudarė Viekšnių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Virventa“ ir Tytuvėnų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Svaja“.

Kaip kviestiniai svečiai dalyvavo Šeduvos kultūros ir amatų centro liaudiškos muzikos kapela „Užuovėja“, A. Stulginskio universiteto „Ūkininkas“ bei Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblio „Nemunas“ jungtinė kapela kartu su A. Stulginskio universiteto teatro „Jovaras“ aktoriais ir kt.

„Liaudies muzikos atlikėjai tuo pačiu yra ir kūrėjai. O varžytuvėse kiekviena kapela stengiasi išsiskirti, sužibėti originalumu. Tad būna, kad išgirstame ne tik liaudiškas dainas. Atlikėjai keičia aranžuotes, kartais net ir padžiazuoja“, - pasakoja jau bene dešimtmetį „Grok Jurgeli“ režisuojantis Arūnas Žemaitaitis ir priduria, jog šie metai išsiskiria jaunimo kapelų gausa.

Moksleiviško ir studentiško amžiaus kapelų gausą varžytuvių organizatoriai pastebėjo dar regionuose vykstančiose atrankos varžytuvėse. Sako, jog jaunimas išsiskyrė aukštu profesionalumo lygiu. Todėl ir finalinėse varžytuvėse žiūrovai išvys ne vieną jauną kolektyvą.

„Jaunatviškas entuziazmas, aistra, energija įpučia renginiui naujos gyvybės. Jaunimas groja su cinkeliu, užsidegę ir liaudies muzika įgauna smagaus šarmo“, - priduria A. Žemaitaitis.

Pasak renginio režisieriaus, varžytuvių formatas nesikeičia jau bene 50 metų. Liaudiškos muzikos kapelos varžosi etnografiniuose regionuose. Čia atrenkamos dvi geriausios: vieną deleguoja komisiją, kitą – žiūrovai. Geriausios iš geriausiųjų dėl nugalėtojų titulo varžosi Kaune.

„Kiekviena kapela varžytuvėse atlieka po tris kūrinius. Vienu metu dėl žiūrovų simpatijų ir šauniausios kapelos vardo ant scenos varžosi du kolektyvai, - pasakoja A. Žemaitaitis. - Kadangi tai liaudies muzika, tai ir nugalėtoją renka žiūrovai. Bilietai yra ir balsavimo biuleteniai, ant kurio kiekvienas įrašo jiems labiausiai patikusios kapelos pavadinimą.“

Pasak režisieriaus, balsų skaičiavimas išties sudėtingas – paprastai „Grok Jurgeli“ sutraukia tūkstančius žiūrovų, o atotrūkis tarp stipriausių kolektyvų būna nedidelis. Kaskart paskelbus nugalėtoją salėje nuaidi gilus atodūsis.

Nors liaudiškos muzikos kapelų varžytuvių formatas nesikeičia nuo pirmosios surengtos Tautos namuose Kaune, kaskart ieškoma vis naujų temų šventei. Šie ir ateinantys metai bus skirti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

Pagal sumanytą scenarijų, šventės vedėjai Barborytė ir Rapoliukas iš kaimo atvyksta į miestą. Čia pamato pasirengimą 100-mečio minėjimui ir nusprendžia parodyti, kaip išties smagiai reikų švęsti. Tada jau sceną atiduodama kapeloms.

48-tąjį kartą organizuojamoje „Grok, Jurgeli 2017“ šventėje laukiama arti 200 atlikėjų.

Aukštaitijai atstovaus dvi jaunimo kapelos: Ignalinos krašto jaunimo kapela „Keiziukai“ ir Smilgių kultūros centro jaunimo kapela „Smilgenė“, kurios nariai dar neseniai grojo vaikams skirtame renginyje, o dabar ruošiasi didžiajai scenai.

Dzūkija deleguoja dar 1973-čiais metais savo istoriją pradėjusią Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro kapelą „Jieznelė“ bei Šeštokų kultūros namų kapelą „Griežlė“.

Sūduvai atstovaus Vilkaviškio kultūros centro kapela „Vingis“, kuri varžytuvėse dalyvauja jau ne pirmą kartą. Kapela yra įvertinta prestižiniu „Aukso paukštės“ apdovanojimu. Iš Sintautų kultūros centro atvyks kapela „Liocai“, ji regioninėse varžytuvėse nugalėjo jau 3-čią kartą.

Iš Žemaitijos į Kauną atvyks Viekšnių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Virventa“. Šis kolektyvas yra pasirodęs ne tik nacionalinės televizijos laidose, bet ir turi patirties koncertuojant užsienio festivaliuose. Antroji kapela iš Žemaitijos - Tytuvėnų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Svaja“.

Svečių teisėmis į varžytuves pakviesta Šeduvos kultūros ir amatų centro liaudiškos muzikos kapela „Užuovėja“. Žiūrovai galės pasigrožėti bei įvertinti Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro šokių kolektyvo „Vyželė“ šokius.

Dėl titulų nesivaržys, bet specialiai šventei paruoštą programą pristatys A. Stulginskio universiteto „Ūkininkas“ bei Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblio „Nemunas“ jungtinė kapela kartu su A. Stulginskio universiteto teatro „Jovaras“ aktoriais, kurie žiūrovus nukels į tarpukario laikus... Laikai kiti, problemos panašios.

„Grok, Jurgeli 2017“ Kauno sporto halėje vyks lapkričio 18 d., pradžia 16 val.

Jaunučių šokių grupių varžytuvėse, kurios vyko gruodžio 10–11 d. pagrindinį prizą iškovojo ir laureate tapo Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos jaunučių liaudiškų šokių grupė „Viržytė“ (vad. Rita Kurpeikytė), jaunių šokių grupių kategorijoje geriausia išrinkta Jurbarko kultūros centro liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ jaunių grupė (vad. Jolanta Telišauskienė), jaunuolių kategorijoje – Molėtų rajono Alantos gimnazijos jaunuolių liaudiškų šokių grupė (vad. Audronė Ališkevičiūtė). Tarp merginų šokių grupių geriausiai pasirodė Akmenės rajono savivaldybės kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupė (vad. Birutė Viktoravičiūtė), jaunimo grupių kategorijoje – Anykščių kultūros centro jaunimo liaudiškų šokių grupė „Gojus“ (vad. Jūratė Uselienė).

„Laukdami artėjančių Kalėdų turime kuo pasidžiaugti. Tris mėnesius trukęs konkursinis festivalis „Aguonėlė“ sukvietė tūkstančius jaunųjų šokėjėlių iš visų šalies regionų – šiemet konkurse dalyvavo 75 šokių grupės, du liaudiškų šokių ansambliai ir 11 šokių studijų, vienijančių per 2 tūkst. 600 dalyvių.

Džiugina pagerėjęs šokėjų meistriškumas, sceninė kultūra ir svarbiausia – didelis vaikų noras šokti bei tobulėti. Konkursas baigėsi, bet artėja 2018 m. Lietuvos dainų šventė „Vardan tos...“, kai šokis vėl sukvies visus, neabejingus šio meno grožiui“, – džiaugėsi konkurso organizatorė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Choreografijos poskyrio vadovė Živilė Adomaitienė.

Kolektyvus, atsižvelgus į tinkamą ir menišką šokių kompozicijų atlikimą, programų kūrybiškumą ir originalumą, vertino Lietuvos nacionalinio kultūros centro sudaryta choreografijos žanro ekspertų komisija.

Nuo 1986 m. rengiamas konkursinis festivalis „Aguonėlė“ jau tapo svarbiausiu ir didžiausiu vaikų ir moksleivių šokių kolektyvų festivaliu Lietuvoje. Lietuvos nacionalinio kultūros centro kas ketveri metai rengiamą festivalį lydi gražūs ir kilnūs tikslai – puoselėti lietuvių liaudies sceninį šokį, ugdyti šokėjų sceninę kultūrą, atkreipiant dėmesį į vaikų meninį užimtumą skatinti kurtis naujus kolektyvus bei pakviesti aktyviai rengtis 2018 m. vyksiančiai valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtai Lietuvos dainų šventei „Vardan tos...“.

Renginį organizavo Viešosios įstaigos (VŠĮ) ,,Šilainių bendruomenės centras“ direktorius seniūnaitis Jonas Marcinkus, o šventės scenarijaus autorė ir vedėja – kaip visada nuostabi ir šmaikšti scenos virtuozė Violeta Visockienė.

Sveikinimo žodžius Šilainių seniūnijos bendruomenei tarė Seimo nariai, Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovai, miesto tarybos nariai. Po sveikinimo kalbų prasidėjo meno kolektyvų varžytuvės.

Šventėje dalyvavo Šilainių folkloro ansamblis ,,Slaunos su škerpetkutėm“, Romainių vokalinis ansamblis ,,Rūta“, Sargėnų-Vytėnų kapela ,,Šilas”, Dainavos meno kolektyvas ,,Brydė”, Petrašiūnų choras ,,Monte Pacis”, Šilainių senjorų klubo kapela ,,Berželis”, retro grupė ,,Randevu” .

Meno kolektyvai tarpusavyje varžėsi, kuris iš jų sulauks garsiausių aplodismentų. Skambėjo lietuvių liaudies melodijos, romansai, savos kūrybos dainos. Tuo pat metu vyko liaudies menininkų ir kultūros paveldo gaminių mugė, o į šventę kartu su tėveliais atėję vaikučiai džiaugėsi UAB ,,Namų priežiūros centras” filialo ,,Šilainių būstas”, kuriam vadovauja direktorė Jolanta Volteraitytė, organizuotu piešinių konkursu.

Šventės metu Šilainių seniūnijos bendruomenių vadovai apdovanojo aktyviausius ir iškiliausius bendruomenių narius už jų indėlį į bendruomenių veiklos stiprinimą. Nuskambėjus paskutiniams šventės akordams, renginio organizatoriaus VŠĮ ,,Šilainių bendruomenės centras“ direktorius seniūnaitis J. Marcinkus apdovanojo šventėje dalyvavusius meno kolektyvus padėkos raštais ir saldžiomis dovanomis, taip pat įteikė padėkos raštus aktyviausių Šilainių seniūnijos bendruomenių vadovams ir šios šventės rėmėjams.