„Vasaros koncertų estrada pastatyta prieš 40 metų, ji šiai dienai visiškai neatitinka modernaus miesto vizijos. Projektuotojai parodė, kaip ateityje galėtų atrodyti mūsų Vasaros estrada. Vizija labai graži, atitinkanti šiuolaikinius poreikius bei funkcionali. Tinkamai įdarbinus erdves, šiltuoju metų laiku čia rastųsi daugiau gyvybės. Tikėtina, kad, sukūrus reikiamą infrastruktūrą, Vasaros estrada būtų patrauklesnė ir renginių organizatoriams – šioje vietoje galėtų vykti žymiai daugiau kultūrinių renginių, koncertų. Ypač didelių pagyrų nusipelno projektuotojų matymas dėl prieigų įveiklinimo. Lauksime skaičiavimų, kiek visa tai galėtų kainuoti, o tada žengsime į priekį – rengsimės pradėti rangos darbus, kuriuos galėtume vykdyti per kelis etapus“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Vizija labai graži, atitinkanti šiuolaikinius poreikius bei funkcionali.

Kiek miestui kainuos Vasaros estrados atgaivinimo darbai kol kas nėra žinoma – sąmata bus rengiama techninio projekto metu. Kaip ir kada ji bus įgyvendinama, spręs Savivaldybės taryba.

Pagal projektuotojų pateiktą viziją, estrados dalyje, kuri skirta sėdėti žiūrovams ir yra įrengta ant nuožulnaus pylimo, siūloma pašalinti nefunkcionalius betoninius elementus.

Žiūrovų vietų skaičius (rytinėje tribūnoje) išliks toks pat – 9245 vietos, eilių ir suolelių skaičius nebus mažinamas. Toks pat kaip dabar išliks ir atlikėjų vietų skaičius vakarinėje tribūnoje. Ant ilgaamžių medžiagų – granito ar architektūrinio betono mišinio – pagrindo bus iš perdirbto plastiko pagaminta sėdimoji dalis.

Projektuotojai taip pat pasiūlė išnaudoti amfiteatro užnugarį (apie 800 kv. papildomo ploto), ten įrengiant patalpas jaunimo organizacijoms, repeticijoms, administracijai įsikurti.

„Projektuotojų vizijoje numatyta rekonstruoti pagrindinį taką, jame įrengiant saleles su medžiais, jaukumo vakarais suteikiančiais šviestuvais, mažąja architektūra. Dešinėje estrados pusėje siūloma įrengti 60 vietų automobilių stovėjimo aikštelę, aktyvią poilsio zoną (aikšteles BMX dviračių trasoms, erdvę riedutininkams), šalia pagrindinio tako – vaikų žaidimo aikštelę, lauko kavinę/užkandinę, kurioje galėtų prisėsti vaikus atlydėję suaugusieji. Projektuotojų nuomone, visa estrados prieigų teritorija turėtų būti tvarkoma vienu etapu, kad būtų galima kompleksiškai spręsti apželdinimo, įdomesnės takų struktūros ir kt. klausimus. Siūlomi sprendiniai, kurie leistų išsaugoti čia augančius medžius, o įspūdžiui sukurti siūloma naudoti skirtingas takų dangas, skirtingas faktūras“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Vasaros koncertų estrada pastatyta 1983 m. 2020 m. rugpjūtį konkursą Vasaros koncertų estrados architektūriniam projektui parengti paskelbusi Klaipėdos savivaldybė gavo du pasiūlymus, tačiau apsisprendė, jog sutartis dėl tolimesnių statinio projektavimo darbų nebus pasirašyta nė su vienu konkurso dalyviu.

Vasaros koncertų estrados techninį projektą tikimasi užbaigti iki šių metų pabaigos. Projektas bus suskirstytas į baigtinius įgyvendinimo etapus, projekto įgyvendinimui numatyti skirtingi finansavimo šaltiniai.

Vasaros koncertų estrada pastatyta 1983 m., projekto autorius buvo architektas Juozas Baltrėnas, o konstruktorius – Vincas Žemaitis.

Estrada buvo projektuojama kaip dainų švenčių rengimo vieta. Ją sudaro dvi dalys – dengta stogu, choristams skirta scena ir įrengtos žiūrovų vietos ant nuožulnaus pylimo.

Šie du statiniai sudaro amfiteatrą.

Vasaros koncertų estrados būklė bei nedidelis joje organizuojamų renginių skaičius jau ne vienerius metus esą netenkina visuomenės interesų, būtent todėl numatyta rekonstrukcija.

Dar 2021 m. preliminariais skaičiavimais, Vasaros estrados remontas turėjo kainuoti 1,5 mln. eurų. Dar tiek pat atsieitų mašinų stovėjimo aikštelės įrengimas ir prieigų sutvarkymas, o takų, tualetų, sporto aikštynų ir želdynų įrengimas kainuotų dar 4 mln. eurų.

Galimas dalykas, kad per dvejus metus rangos darbų įkainiai yra pasikeitę, ir Vasaros koncertų estrados bei jos aplinkos sutvarkymas kainuos brangiau.

Tvarkomos teritorijos plotas – apie 8,8 ha.

Teritorija skirstoma į 5 zonas – pagrindinis patekimo takas, rytinė ir vakarinė tribūnos – amfiteatras, zona už estrados, aktyvaus laisvalaikio zonos ir automobilių stovėjimo aikštelė.

Koncertų estrados architektūrinė idėja nebus keičiama, tačiau planuojama nugriauti funkciškai nebenaudojamus ir estetinę vertę praradusius bei konstrukciškai nebesaugius rytinės tribūnos elementus – aparatinę ir dekoratyvinius betoninius elementus virš laiptų į tribūną.

Tribūnų pagrindą planuojama montuoti iš granitinių plokščių.

Suolai bus gaminami iš ilgaamžiškų, priežiūros daug nereikalaujančių medžiagų – betoninio suolo pagrindo ir medį imituojančios plastikinės sėdimosios dalies lentelių.

Viso amfiteatro žiūrovų vietų skaičius (apie 11 tūkst.) nebus mažinamas.

Zonoje už estrados bus formuojama aikštė, kur renginių metu galės būti statomi autobusai bei transportas, skirtas renginių organizavimui.

Numatoma, kad automobilių aikštelė talpins iki 60 mašinų.

Projekto pristatymas visuomenei numatytas spalio 4 d.

Šventėje dalyvavo per 4 tūkst. choristų, 1,5 tūkst. šokėjų ir daugybė ansamblių iš visos Lietuvos.

Popietę tūkstantinė dalyvių minia žygiavo Klaipėdos gatvėmis. Eisena startavo nuo Liepų gatvės ir judėjo iki pat Vasaros estrados, skambėjo įvairūs šūkiai, plojimai, kuriems pritariamai signalizavo pro šalį važiavę vairuotojai.

Daina – tai ginklas, paguoda, pagalba ir viltis.

Prasidėjus renginiui, visi buvo kviečiami sugiedoti Lietuvos himną, po kurio iškilmingai buvo įnešta ir iškelta Dainų šventės vėliava.

Pasak renginio vedėjų, ši šventė priminė ir apie kultūros veikėją, filosofą Vydūną, kuris džiugaus tautos žmogaus idėją siekė įgyvendinti per lietuvišką dainą, giesmę.

1895 m. Vydūnas įkūrė „Tilžės lietuvių giedotojų draugiją“, jai vadovavo 40 metų.

Vytautas Grubliauskas. I. Kiseliovaitės nuotr.

Intensyvus Klaipėdos krašto lietuvių chorų gyvenimas buvo vainikuotas jo išsvajota visuotine Mažosios Lietuvos lietuvių dainų švente, kuri Klaipėdoje vyko prieš 95 metus – 1927 m. birželio 6-ąją.

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, šis renginys akcentavo ir stiprų ukrainiečių palaikymą.

„Galbūt tiksliausia būtų pasakyti „sveiki sugrįžę“. Tik keletas metų, per kuriuos ne tik Lietuva, pasaulis pasikeitė nepažįstamai. Daina padėjo išgyventi šį sunkų laikotarpį, neprarasti tikėjimo. Daina – tai ginklas, paguoda, pagalba ir viltis. Labai džiaugiuosi, kad daugiau negu šeši tūkstančiai dainuojančių, šokančių, grojančių žmonių šioje estradoje džiugino mus ir Lietuvą. Tebūnie tai stiprus mūsų visų solidarumo ir palaikymo ženklas kovojančiai Ukrainos tautai, su kuria, neabejoju, esame visi kartu“, – nurodė V.Grubliauskas.