Suvežta iš visos planetos
Renesanso epochai, meno ir kultūros suklestėjimui Lenkijoje ir Lietuvoje skirtoje parodoje pasakojama apie paskutinių Jogailaičių – Žygimanto Senojo (1467–1548) ir Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) – valdymą, gyvenimą ir paveldą Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK).
Pristatomas Lenkijos ir Lietuvos klestėjimo laikotarpis, aukso amžius, kai Jogailaičių valdomos valstybės buvo svarbus europinis kultūros ir meno centras ir diktavo madas visame regione.
Paroda vaizdžiai pristato to meto dailės kūrinius, kartografijos paminklus, mokslo pasiekimus, senąsias knygas, iliuminuotus maldynus, karybos reliktus, sakralinį meną, liturginius reikmenis, auksakalystės dirbinius.
„Tokio lygio paroda – ypatingas muziejinis įvykis visame Vidurio Europos regione, – sako Valdovų rūmų muziejaus vadovas dr. Vydas Dolinskas. – Joje pristatoma paskutinių Jogailaičių, lietuvių kilmės dinastijos Renesanso valdovų epocha Lenkijoje ir Lietuvoje, ryškiausi meno, kultūros, mokslo, ūkio, politikos pasiekimai, o kartu – Lietuvai aktuali istorija ir paveldas. Daug įvairaus pobūdžio eksponatų buvo mažai žinomi, jie naujai identifikuoti ir parodyti naujame kontekste.“
Autentika: parodoje surinkti eksponatai – nuo meno kūrinių iki karybos reliktų – atspindi Lenkijos ir Lietuvos klestėjimo laikotarpį. / Vavelio pilies archyvo nuotr.
Parodai reti ir išskirtinio meistriškumo kūriniai surinkti iš trylikos pasaulio valstybių, jose veikiančių žymiausių kultūros institucijų: Oksfordo Bodlėjaus bibliotekos, Britų bibliotekos Londone, Metropoliteno muziejaus Niujorke, Luvro muziejaus Paryžiuje, Nacionalinio muziejaus Prahoje, Dailiųjų menų muziejaus Budapešte, Valdovų rūmų muziejaus Vilniuje ir kitų.
Parodos proga Vavelio karališkoji pilis gavo ir dovanų – Jerzy Wojciechowskis su žmona Antonina Grzegorzewska padovanojo 30 Giovanni Jacopo Caraglio (1505–1565) grafikos darbų.
Šis Žygimanto Augusto dvare dirbęs italas buvo puikus brangakmenių raižytojas ir juvelyras – miniatiūrinių valdovų šeimos narių portretų iš pusbrangių akmenų kūrėjas. Tarp šio menininko šedevrų lankytojai gali pasigrožėti ir kamėja su Bonos Sforcos portretu (eksponatas paskolintas iš Metropoliteno muziejaus Niujorke, JAV), Barboros Radvilaitės atvaizdu iš Miuncheno rinkinių, kuris prieš kelerius metus viešėjo ir Vilniuje.
Šventa: Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas, į parodą atkeliavęs iš Miuncheno universiteto bibliotekos. / M. Kaminsko nuotr.
Pamaldumo simboliai
Rengiant parodą dirbo per 200 Vavelio karališkosios pilies darbuotojų, išleistas dviejų dalių katalogas.
„Tai monumentali paroda, savotiška patirtis ir retas įvykis tarp šiuolaikinių parodų. Tikiu, kad „Aukso amžiaus vaizdinys“ sujaudins lankytojus tiek iš Lenkijos, tiek ir iš Lietuvos, nustebins juos ir neabejotinai leis suvokti paskutinių Jogailaičių valdymo prasmę, atskleis visą kultūrinių, filosofinių, mokslinių ir dvasinių kontekstų spektrą“, – sako Vavelio karališkosios pilies direktorius prof. Andrzejus Betlejus.
Paroda įrengta visuose Vavelio renesansinės pilies aukštuose – beveik 20-yje salių – ir lankytojus perkelia į paskutinių Jogailaičių valdymo laikotarpį.
Akistata: Pasiuntinių salės lankytojus pasitinka realių praeities asmenų atvaizdai. / Vavelio pilies archyvo nuotr.
Žygimanto Senojo miegamasis čia parodomas kaip intymi maldos erdvė, vieta, kurioje, manoma, valdovas mirė 1548 m. Šioje patalpoje eksponuojama rečiausių, prabangiai apipavidalintų, privačiam naudojimui skirtų maldynų su originaliomis iliustracijomis kolekcija. Tai Lenkijoje gyvenusio vienuolio Stanisławo Samostrzelniko sukurti europietiškos miniatiūros šedevrai – nedidelės maldaknygės, priklausiusios Žygimantui Senajam (Britų biblioteka, Londonas) ir jo sutuoktinei Bonai Sforcai (Bodlėjaus biblioteka, Oksfordas), taip pat didikams: Lietuvos kancleriui Albertui Goštautui (Miuncheno universiteto biblioteka) ir Lenkijos kancleriui Kšyštofui Šydloveckiui (Pilietinis istorijos archyvas ir Trivulzianos biblioteka, Milanas).
Vavelio pilies archyvo nuotr.
Autentiška atmosfera
Pasiuntinių (Seimo) salės ekspozicijos kuratoriai Krzysztofas J. Czyżewskis, Natalia Koziara-Ochęduszko ir Rafałas Ochęduszko sako norėję sukurti kulminaciją – tiesioginę akistatą su paskutinių Jogailaičių epocha.
Eksponuojamas pagyvenusios moters, identifikuojamos kaip Ona Jogailaitė, portretas, priklausantis Nyderlandų nacionalinio muziejaus rinkiniams.
Čia lankytojus pasitinka 30 medinių žmonių galvų skulptūrų, kurios specialiai šiai progai buvo nuimtos nuo puošnių kesoninių lubų. Jų eksponavimas lankytojų akių lygyje suteikia akistatą su realiais praeities asmenimis, čia rodomi ir gražiausi Žygimanto Augusto kolekcijos gobelenai.
„Ši rezidencija buvo daugelio įvykių, susijusių su abiejų šalių gyvenimu ir likimu, liudininkė. Pilies erdves panaudojus kaip parodos erdves, atsirado unikali galimybė pristatyti surinktus eksponatus istoriniame kontekste“, – akcentuoja Vavelio karališkosios pilies direktorius.
Vavelio pilies archyvo nuotr.
Ypatinga estetika
Didelę parodos dalį sudaro meniniu požiūriu išskirtiniai sakralinės dailės kūriniai, juvelyriški liturginiai dirbiniai. Jie atspindi stilistinę transformaciją, vykusią Lenkijos ir Lietuvos žemėse nuo XV a. pabaigos iki XVI a. pirmojo ketvirčio.
Vienas šalia kito eksponuojami Žygimanto Senojo Hansui Düreriui, Albrechto Dürerio broliui, užsakytas, dar niekada Lenkijoje neeksponuotas „Jaunuolio portretas“ iš Spados galerijos Romoje ir jau minėto G. J. Caraglio darbai.
Pirmą kartą Lenkijoje eksponuojamas pagyvenusios moters, identifikuojamos kaip Ona Jogailaitė, portretas, priklausantis Nyderlandų nacionalinio muziejaus Amsterdame rinkiniams. Pirmą kartą Lenkijoje galima išvysti Žygimanto Augusto atvaizdą, įspaustą odoje ant skydo (paskolinta iš Karališkosios pilies arsenalo Stokholme). Ir tai – tik keletas iš daugelio išskirtinių eksponatų.
Su Vavelio karališkąja pilimi artimai bendraujantys Valdovų rūmų muziejaus specialistai buvo pirmieji, pakviesti į istorinės parodos atidarymą. Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių skyriaus vedėjas Dalius Avižinis kolegų iš Lenkijos darbo rezultatus vadina įspūdingiausiais iš matytų Europoje apie Jogailaičių paveldą.
Vavelio pilies archyvo nuotr.
„Vienoje vietoje surinkti ir rankų darbo gražiausiais piešiniais iliustruoti valdovų maldynai, valdovus vaizduojančios kamėjos, gobelenai, valdovo bibliotekos knygos ir kiti Žygimantui Senajam ir Žygimantui Augustui priklausę daiktai – nežinau, ar galima įspūdingiau pristatyti Lietuvoje ir Lenkijoje suklestėjusio Renesanso epochą“, – sako jis.
Lietuvos muziejininkai parodą galėtų lyginti nebent su Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos ekspozicija, neseniai pristatyta Lietuvoje, ar pernai Krokuvoje atnaujintu maršrutu „Naujoji Karalystės iždinė.“
Į Krokuvą išvežti ir keli itin vertingi Valdovų rūmų muziejaus eksponatai – miniatiūra su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir jo žmonos Onos atvaizdais ir 1568 m. Niurnberge sukurtas retas grafikos darbas, kuriame vaizduojamas Gardinas. Abu šie kūriniai yra įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
