Abi ginčo pusės teigė pasiekusios pergalę: Europos Komisija pabrėžė, kad įmonė turės sumokėti baudą už kiekvieną nepristatytą dozę, o bendrovė savo ruožtu pažadėjo, kad ji lengvai pasieks tikslą.

Europos Komisija praėjusį mėnesį Belgijos teisme susirėmė su farmacijos milžine „AstraZeneca“ dėl vėlavimo pristatyti skiepus nuo COVID-19, trukdžiusio pradėti vakcinavimo kampaniją bloke.

„AstraZeneca“ buvo laikoma pagrindiniu ES vakcinavimo kampanijos ramsčiu.

Tačiau bendrovė neįgyvendino savo sutarties įsipareigojimų, per pirmąjį ketvirtį pristačiusi blokui tik 30 mln. iš 120 mln. pažadėtų vakcinos dozių.

Todėl ES iškėlė bylą britų ir švedų kompanijai siekdama priversti ją iki liepos pristatyti dar 90 mln. jos vakcinos nuo COVID-19 dozių.

„AstraZeneca“ neigė nevykdanti savo įsipareigojimų ir balandžio pabaigoje bylą pavadino nepagrįsta.

Bendrovės vadovas Pascalis Soriot (Paskalis Sorijo) teigė, jog sutartyje jo kompanija įsipareigojo tik dėti „visas įmanomas pastangas“, kad patiektų numatytą kiekį vakcinos dozių.

Galiausiai teismas, nors ir pritarė Europos Komisijos reikalavimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė bendrovei iki rugsėjo pabaigos blokui pateikti dar 50 mln. vakcinos dozių.

Jei bendrovė to nepadarys, jai teks mokėti po 10 eurų baudą už kiekvieną nepristatytą dozę.

„Šis sprendimas patvirtina Komisijos poziciją: „AstraZeneca“ nevykdė įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė sutartyje“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Gera matyti, kad nepriklausomas teisėjas tai patvirtino“, – pridūrė ji.

„Tai rodo ne tik tai, kad mūsų Europos vakcinacijos kampanija padeda mūsų piliečiams kasdien, bet ir tai, kad ji turi patikimą teisinį pagrindą“, – kalbėjo EK vadovė.

„AstraZeneca“ savo pranešime irgi sveikino teismo nutartį.

„Europos Komisija iki 2021 metų birželio pabaigos paprašė iš viso 120 mln. vakcinos dozių ir iki 2021 metų rugsėjo pabaigos – iš viso 300 mln. vakcinos dozių“, – teigė įmonė.

„Teisėjas nurodė iki 2021 metų rugsėjo 27 dienos pristatyti 80,2 mln. dozių“, – sakoma pranešime. Į šį skaičių jau įskaičiuotos 30 mln. dozių, kurias bendrovė jau pristatė blokui per pirmąjį ketvirtį.

„Iki šiol bendrovė Europos Sąjungai pristatė daugiau nei 70 milijonų dozių ir iki 2021 metų birželio pabaigos gerokai viršys 80,2 milijono dozių“, – nurodė bendrovė.

„Pasiankstinkite antrą „AstraZeneca“ dozę dabar! Jeigu nuo jūsų pirmos „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) dozės jau praėjo bent 4 savaitės ir norite jau dabar gauti antrą „AstraZeneca“ skiepą – važiuokite į „Litexpo“ dabar, turite spėti iki 15 val. Turėkite asmens dokumentą, gyva eilė. Taip nutiko, nes abiturientams ir mokytojams šiandien buvo paruošta 1000 „AstraZeneca“ dozių, bet jie panaudojo tik 600. Atšildyta vakcina galioja tik iki 15 val., todėl reikia sunaudoti visą, kad netektų išpilti. Kol kas vakcinų dar pakankamai, nežinau, kaip greitai išsinaudos, bet važiuokite ir bandykite. Pasidalinkite su tais, kas pirmą dozę gavo „AstraZeneca“ ir praėjo bent 4 savaitės“, – informavo K. Žukauskas.

Vos po keliolikos minučių mero patarėjas patikslino informaciją – laisvos vietos netruko išsekti.

„Atnaujinu: stop – kolegos praneša, kad tuoj bus užpildyta, tai nebevažiuokite, laisvų vakcinų nebebus. Ačiū, kad pasistengėte, kad nereikės išpilti „AstraZeneca“ dozių“, – socialiniame tinkle rašė K. Žukauskas.

Ontarijo vyriausiasis medicinos pareigūnas dr. Davidas Williamsas (Deividas Viljamsas) sakė, kad sprendimas buvo priimtas iš didelio atsargumo, nustačius daugiau kraujo krešulių susidarymo atvejų, siejamų su „AstraZenecos“ vakcina.

Šios vakcinos naudojimas jau yra ribojamas kai kuriose Europos valstybėse.

Kanadoje jau yra panaudota per 2 mln. „AstraZenecos“ vakcinos dozių ir patvirtinta mažiausiai 12 kraujo krešulių susidarymo paskiepytiems asmenims atvejų. Trys moterys mirė.

Albertos valstija taip pat nebeskiepija pirmosiomis „AstraZenecos“ vakcinos dozėmis, bet tik todėl, kad šių skiepų trūksta.

„Pfizer“ ir „Moderna“ turi atsiųsti daugiau nei pakankamai savo vakcinų dozių visiems kanadiečiams visiškai paskiepyti.

Ontarijas paskelbė, kad provincijoje iš daugiau kaip 707 tūkst. gautų „AstraZenecos“ vakcinos dozių nepanaudotos liko 49 280 dozių.

Sveikatos apsaugos pareigūnai laukia Jungtinėje Karalystėje atliekamų klinikinių bandymų dėl kitokių vakcinų antrosios dozės rezultatų. Tuomet būtų galima pirmąja „AstraZenecos“ vakcinos doze paskiepytiems žmonėms skirti „Pfizer-BioNTech“ arba „Moderna“ vakcinos antrąją dozę.

Kanados premjeras Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) sakė, kad bent vieną skiepų nuo COVID-19 dozę šalyje jau gavo beveik 50 proc. skiepytinų suaugusiųjų. Dauguma jų buvo paskiepyti „Pfizer“ vakcina.

Pasak J. Trudeau, iki vasaros Kanada turės pakankamai vakcinų visiems skiepytiniems gyventojams pirmąja doze vakcinuoti, o iki rugsėjo bus galima visiškai paskiepyti visus.

„Su vienos dozės vasara pasirengsime dviejų dozių rudeniui, o tada galėsime kalbėti apie sugrįžimą į mokyklas, sugrįžimą į darbus ir sugrįžimą prie normalesnio gyvenimo“, – pridūrė jis.

Kanada pagal savo gyventojų skiepijimą atsilieka nuo kitų šalių, nes jai trūksta pajėgumų gaminti vakcinas. Šalis, kaip ir daugelis kitų valstybių, turėjo kliautis pasauline tiekimo grandine.

J. Trudeau vyriausybė siekė septynių skirtingų, kitose šalyse gaminamų vakcinų ir sudarė išankstinių susitarimų dėl pirkimo, turinčių užtikrinti po 10 dozių kiekvienam kanadiečiui. Reguliuotojai yra patvirtinę „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“, „AstraZenecos“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinas.

Tačiau pradinės tiekimo problemos privertė Kanadą laikotarpiui iki keturių mėnesių prailginti laiką tarp pirmosios ir antrosios skiepų dozių, kad visi būtų greičiau bent iš dalies apsaugoti pirmąja doze.

Visus suaugusiuosius bent pirmąja vakcinos doze tikimasi paskiepyti iki birželio pabaigos. Visiškai jau yra paskiepyta maždaug 3 proc. skiepytinų kanadiečių.

„Gegužės mėnesį planuojamų „Vaxzevria“ pristatymų grafiką ministerija gavo penktadienį ir tą pačią dieną informavo savivaldybes. Nors planuojami pristatyti kiekiai yra palyginti maži – mažiau nei 40 tūkst. vakcinos dozių, jau turimų ir planuojamų dozių skaičius leidžia tęsti skiepijimą šia vakcina, tam tikrą dozių skaičių rezervuojant vakcinacijai antrąja doze“, – teigiama ministerijos BNS pateiktame atsakyme.

Šiaulių meras Artūras Visockas BNS pirmadienį teigė, kad savivaldybė negalės panaudoti didžiosios dalies iš 3 tūkst. gautų „Vaxzevria“ vakcinų, nes turi saugoti jas revakcinacijai.

„Nėra žinoma, kiek ritmiškai galėsime gauti „Vaxzevria“ žvelgiant dvi, tris ar keturias savaites į priekį, todėl mes negalėsime jos aktyviai skiepyti ir turėsime pasilikinėti garantiją antram skiepui“, – teigė jis.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje iki šiol bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta per 702 tūkst. žmonių. Pirmadienį Lietuvoje pirmąją vakcinos dozę gavo per 8,7 tūkst. gyventojų.

Iki šios dienos Lietuva gavo 221,3 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 206,4 tūkst.

„Vaxzevria“ vakcina yra skiepijama dviem dozėmis, tarp jų darant 4–12 savaičių pertrauką. Svarbu pažymėti, kad po ilgesnės pertraukos tarp dozių formuojasi daugiau antikūnų ir tvirtesnis imunitetas, todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rekomenduoja taikyti maksimalią dvylikos savaičių pertrauką.

Atsižvelgdamos į pacientų individualias aplinkybes, jeigu ilgesnė pertrauka turės neigiamos įtakos jų vykdomai veiklai, skiepijančios įstaigos gali pasiūlyti trumpesnį laiko tarpą tarp pirmos ir antros vakcinos dozės, bet jis negali būti trumpesnis nei keturios savaitės. SAM rekomenduoja trumpesnę pertrauką taikyti abiturientams ir mokytojams, taip pat periodiškai testuotis turinčioms asmenų grupėms.

Iš viso vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 636,7 tūkst. gyventojų, arba 22,8 proc. visuomenės. Dviem vakcinos dozėmis yra vakcinuota 248,8 tūkst. žmonių, arba 8,9 proc. šalies gyventojų.

Iki šios dienos Lietuva gavo 202,1 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 188,3 tūkst.

„Vaxzevria“ vakcina yra skiepijama dviem dozėmis, tarp jų darant 4–12 savaičių pertrauką. Svarbu pažymėti, kad po ilgesnės pertraukos tarp dozių formuojasi daugiau antikūnų ir tvirtesnis imunitetas, todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rekomenduoja taikyti maksimalią 12 savaičių pertrauką.

Atsižvelgdamos į pacientų individualias aplinkybes, jeigu ilgesnė pertrauka turės neigiamos įtakos jų vykdomai veiklai, skiepijančios įstaigos gali pasiūlyti trumpesnį laiko tarpą tarp pirmos ir antros vakcinos dozės, bet jis negali būti trumpesnis nei 4 savaitės. SAM rekomenduoja trumpesnę pertrauką taikyti abiturientams ir mokytojams, taip pat periodiškai testuotis turinčioms asmenų grupėms.

Iš viso vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 569,8 tūkst. gyventojų, arba 20,4 proc. visuomenės. Dviem vakcinos dozėmis yra vakcinuota 210,6 tūkst. žmonių, arba 7,5 proc. šalies gyventojų.

„Priklausomai nuo situacijos, kuri būtų tuo metu, o labai tikėtina, kad tuo metu turėsime ir kitų vakcinų prioritetinių grupių skiepijimui, visai tikėtina, kad pradėtume masinį vakcinavimą“, – per Vyriausybės valandą Seime sakė A. Dulkys.

Anot jo, būtų sudaryta galimybė skiepytis visiems Lietuvos žmonėms, kurie manytų, kad „bendra vakcinos nauda didesnė už rizikas, sudarant galimybę kuo didesniam ratui Lietuvos žmonių sugrįžti į normalų gyvenimą“.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė neabejojanti, kad atsiras pakankamai norinčių pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina.

„Beveik 174 tūkst. žmonių yra paskiepyti ta vakcina ir tos vakcinos likučiai tikrai nėra labai dideli. Jei ta vakcina būtų pasiūlyta visiems norintiems skiepytis, tikrai atsirastų pakankamai žmonių, kurie ateitų ir pasiskiepytų, įvertinę jos naudą ir teikiamą apsaugą“, – sakė premjerė.

Premjerė I. Šimonytė ketvirtadienį patvirtino, kad Lietuva prašo Danijos perduoti jai „AstraZeneca“ koronaviruso vakcinas.

Danija šią savaitę tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, nusprendusia visiškai nebenaudoti „AstraZeneca“ vakcinos.

Pasak Lietuvos premjerės, kol kas nėra aišku, į kokius kiekius galėtų pretenduoti Lietuva ir kaip Danija nuspręs juos padalinti.

Anksčiau apie ketinimą prašyti Danijos nepanaudotos vakcinos pranešė ir Latvija.

Šalis sprendimą atsisakyti „AstraZeneca“ priėmė dėl įtariamo reto, bet rimto šalutinio poveikio, nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos vaistų agentūros rekomendacijų tęsti skiepijimą šia vakcina.

Danijoje daugiau nei 140 tūkst. žmonių gavus anglų ir švedų kompanijos vakciną, užregistruoti du su skiepais susiję trombozės atvejai, kurių vienas buvo mirtinas.

„Mes tą jau padarėme vakar“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

„Tiesiog kreipėmės dar vakar, pasakėme, kad jeigu Danija svarstytų pasidalinti šiais kiekiais, mes tikrai mielai būtume tarp tų, kurie perimtų“, – kalbėjo ji.

Danija šią savaitę tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, nusprendusia visiškai nebenaudoti „AstraZeneca“ vakcinos.

Pasak Lietuvos premjerės, kol kas nėra aišku, į kokius kiekius galėtų pretenduoti Lietuva ir kaip Danija nuspręs juos padalinti.

I. Šimonytė sako neabejojanti, kad norinčių pasiskiepyti šia vakcina Lietuvoje bus.

Anksčiau apie ketinimą prašyti Danijos nepanaudotos vakcinos pranešė ir Latvija.

Šalis sprendimą atsisakyti „AstraZeneca“ priėmė dėl įtariamo reto, bet rimto šalutinio poveikio, nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos vaistų agentūros rekomendacijų tęsti skiepijimą šia vakcina.

Danijoje daugiau nei 140 tūkst. žmonių gavus anglų ir švedų kompanijos vakciną, užregistruoti du su skiepais susiję trombozės atvejai, kurių vienas buvo mirtinas.

Trumpesnį intervalą ministerija rekomenduoja taikyti mokytojams ir abiturientams, atsižvelgiant į jų ugdymo planus ir egzaminų tvarkaraščius, taip pat kitų skiepijamų grupių asmenims, jeigu ilgesnė pertrauka tarp pirmos ir antros vakcinos dozių gali daryti neigiamą įtaką jų vykdomai veiklai.

Anksčiau skirti antrą „Vaxzevria“ vakcinos dozę taip pat rekomenduojama toms gyventojų grupėms, kurioms yra privalomas periodinis testavimas, kol asmenys nėra paskiepyti pagal pilną vakcinacijos schemą.

Tie gyventojai, kuriems antra vakcinos dozė buvo paskirta po 12 savaičių ir kurie dėl pagrįstų aplinkybių norėtų ją gauti anksčiau, turėtų kreiptis į skiepijančią įstaigą. Tokie prašymai bus vertinami individualiai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

Vadovaujantis preparato charakteristikų santrauka, „Vaxzevria“ vakcina yra skiepijama dviem dozėmis, tarp jų darant 4–12 savaičių pertrauką. Klinikinių tyrimų apžvalga rodo, kad po ilgesnės pertraukos formuojasi daugiau antikūnų ir tvirtesnis imunitetas, todėl SAM rekomendavo taikyti maksimalų 12 savaičių laiko tarpą.