-
J. Šiugždinienė apie Celofano pasisakymą abiturientų išleistuvėse: tai daugiau nei nesusipratimas 67
J. Šiugždinienė apie Celofano pasisakymą abiturientų išleistuvėse: tai daugiau nei nesusipratimas 67
Ministrai nusivylę
„Mane nustebino ir nuliūdino įvykis Kauno VDU „Rasos“ gimnazijos abiturientų šventėje“, – tokia mintimi savo įrašą socialiniame tinkle pradėjo ministrė.
„Kaip jau žinoma, čia abiturientus sveikino vienas tėvų Antanas Kandrotas. Kaip skelbiama žiniasklaidoje, A.Kandroto atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl finansinių machinacijų, teisme nagrinėjamos trys baudžiamosios bylos, kuriose vienas iš kaltinamųjų yra A.Kandrotas.
Tad suteikti tokiam asmeniui sakyti sveikinimo žodį gyvenimo kelią besirenkantiems jaunuoliams, kas turėtų įkvėpti ir motyvuoti jaunuolius – daugiau nei nesusipratimas.
Tai neatsakingas poelgis prieš abiturientus ir jų tėvus bei visą švietimo bendruomenę“, – teigė J.Šiugždinienė.
Jos įrašas socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė daug dėmesio ir komentarų. Buvo nemažai tokių, kurie tikino, jog Celofanui žodis abiturientų šventėje neturėjo būti suteiktas, nes dabar gavosi labai dviprasmiška žinutė, kuri pasiųsta mokyklą baigusiems jaunuoliams. Internautai svarstė, ar tikrai tokią reputaciją turintis žmogus gali dalytis patirtimi.
Tai neatsakingas poelgis prieš abiturientus ir jų tėvus bei visą švietimo bendruomenę.
Bėda su autoritetais?
Kiek anksčiau apie šią kalbą taip pat socialiniame tinkle „Facebook“ nusivylimą išreiškė ir kultūros ministras Simonas Kairys, kuris, kaip ir J.Šiugždinienė, yra kaunietis.
„„VDU „Rasos“ gimnazija išleistuvių proga išleidžia į tribūną Celofaną. Direktorius prašė nepolitikuoti, bet minėto veikėjo kalba net baisesnė už politikavimą. Mano Alma Mater VDU, gimnazija, kurioje ne kartą esu buvęs, kas darosi?! Čia taip norima įkvėpti jaunuolius? Kaune tokia bėda su autoritetais? Tarp visų moksleivių tėvų nebuvo nei vieno, kuris bent su teisėsauga neturėtų problemų?“ – klausė S.Kairys.
„Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos 12-okų išleistuvėms sveikinimo kalbą „serviruoja“ labai spalvinga persona. Tikiu, jog ten sėdintys jauni žmonės supranta šio asmens daroma žalą ypač sunkiu pandemijos laikotarpiu ir nepasiduoda provokacijoms“, – socialiniame tinkle, pasidalijęs vaizdu su minėtu išleistuvių momentu, pasisakė vienas kaunietis.
Abituriento tėvas
„Rasos“ gimnazijos direktorius Artūras Sakalauskas portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad A. Kandrotas sakė kalbą per išleistuves. Jos vyko šiandien, ketvirtadienį.
„Jis yra vieno mūsų abituriento tėvas. Jo sūnus baigė mūsų mokyklą“, – teigė A. Sakalauskas.
Kodėl būtent šiam vyrui suteiktas žodis? „Tai su politika niekaip nesusiję. Tiesiog ta moteris, kuri turėjo kalbėti, atsisakė paskutinę minutę. Užtai auklėtojos pasiūlė kitam tėvui. Net nežinau, ar auklėtojos pasiūlė, ar jis pats pasisiūlė. Politikos jo kalboje nebuvo“, – užtikrino gimnazijos vadovas. A. Kandrotas buvo vienintelis per šventę pasisakęs tėvų atstovas. „Nu jo, gal čia negerai išėjo“, – pokalbio pabaigoje pripažino gimnazijos vadovas. Jis teigė, jeigu būtų žinojęs visus faktus apie šį kalbos sakytoją, „ko gero“ nebūtų sutikęs su tokia kandidatūra. „Smulkmenų nežinau, bet žinau, kad jis šiuo metu yra ant bangos“, – dėstė direktorius.
Teistas ir teisiamas
Kaunietis A. Kandrotas už finansinius nusikaltimus jau yra teistas ir šiuo metu vėl teisiamas. Kauno apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamos trys su juo susijusios bylos.
„Kauno diena“ rašė apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pradėtus ikiteisminius tyrimus, kuriuose šešėlinė prekyba naftos produktais vykdyta, panašu, prisidengiant ties bankroto riba balansuojančiomis įmonėmis.
Daugiau nei 5 tūkst. tonų dyzelino ir daugiau nei 700 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių valstybei – tokia įtariama A.Kandroto nusikalstamos schemos kaina minima bent jau vienoje byloje. Teistas ir bausmę Pravieniškių pataisos namuose-kolonijoje atlikęs A.Kandrotas į nusikalstamą veiką, manoma, įtraukė ir daugiau asmenų.
Panašių aferų modelis tyrėjams gana gerai žinomas. Degalai perkami, tarkime, Vokietijoje su nuliniu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu. Deklaruojama, kad parduoti degalai buvo, tarkime, Rumunijoje. Tačiau tiriant tokio tipo aferas tampa aišku, kad jokių rumunų nėra, kad greičiausiai degalai buvo parduodami Lietuvoje. Šešėlinio versliuko uždarbis – valstybei nesumokėti mokesčiai, kadangi tai sudaro kone pusę degalų kainos, tai ir dalytis, akivaizdu, yra ką, mat įsigytų degalų kiekiai skaičiuojami dažniausiai tonomis.
„Jei susimokėtų mokesčius, jiems nieko neliktų, o jie parduoda kažkam nemokėdami mokesčių. Tas kažkas parduoda jau su priskaičiuotais mokesčiais ir atsiskaito su jais. Kadangi pagrindinę kainą ir sudaro PVM bei akcizas. Tie pinigai nemaži, dalytis turbūt yra ką“, – apie nusikalstamą modelį ir iš to uždirbamus pinigus „Kauno dienai“ yra sakęs prokuroras O.Vasiliauskas.
Šiam kauniečiui teko ragauti ir laisvės atėmimo įstaigos duonos. Apklausų metu A.Kandrotas tyrėjams yra prisipažinęs, kad 2014 m. pradžioje, jam atliekant bausmę pataisos namuose, pasiekė informacija, jog yra parduodama įmonė „Stelažai LT“. Kalint Pravieniškėse, gali būti, ir kilo idėja minimą įmonę panaudoti galimai nusikalstamam šešėliniam degalų verslui.
-
Paradoksas: Kauno gimnazija – lyderė ir pagal šimtukų, ir pagal susikirtusiųjų skaičių 13
Sutampa su metiniu pažymių vidurkiu
Šiųmečiai kauniečių įvertinimai kur kas geresni ir nei pernykščiai. Tiesa, vertinama, kad taip yra dėl to, kad šiemet buvo lengvesnės užduotys, tačiau net ir tokiu atveju, visi šiųmečiai abiturientai per egzaminus gliaudė tuos pačius riešutus.
„Šių egzaminų rezultatai geresni nei praėjusiais metais ne tik pagal didesnį šimtukininkų skaičių, bet ir mažesnį egzamino neišlaikiusiųjų procentą. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino 3,72 proc. sėkmingesni rezultatai, o matematikos – netgi 12,98 proc.“, – skaičiavo Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Adaškevičienė.
Rezultatų stabilumą lemia ir tinkama temų formuluotė, užduočių dermė su dalyko ir brandos egzamino reikalavimais.
Ji akcentavo, kad egzaminų vertinimo tendencijos eilę metų yra stabilios. „Taikoma ta pati vertinimo sistema, nustatomos egzaminų išlaikymo ribos. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino išlaikymo riba – 30 taškų iš 100 galimų. Matematikos egzamino išlaikymo riba – 9 taškai iš 60 galimų. Vertinant kitų dalykų valstybinius brandos egzaminus laikomasi tų pačių išlaikymo ribų kaip ir ankstesniais metais. Tai tik patvirtina, kad mokiniai mokomi, atsižvelgiant tiek į bendrąsias, tiek ir į atskiro mokomojo dalyko bei atskiro mokomojo dalyko brandos egzamino programas“, – kalbėjo V. Adaškevičienė.
Mokinių metinių vidurkių ir valstybinių brandos egzaminų rezultatų analizė, pasak jos, parodė, kad mokymosi įvertinimas mokykloje tiksliai atsispindi ir valstybinių brandos egzaminų rezultatuose.
„Rezultatų stabilumą lemia ir tinkama temų formuluotė, užduočių dermė su dalyko ir brandos egzamino reikalavimais. Be to, šiais metais, atsižvelgiant į mokymosi būdą, abiturientams buvo parengta ypač daug pagalbos priemonių (https://www.nsa.smm.lt/egzaminai/), kurios neabejotinai buvo veiksmingos“, – įsitikinusi V. Adaškevičienė.
Lietuvių kalbos ir literatūros rezultatai
Kauno miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą Kaune šiemet išlaikė 94,59 proc. kandidatų (2020 m. – 90,87 proc.). Vertinimo vidurkis – 51,03 balo (šalies mastu – 46,38).
86-99 balais įvertinta 306 kandidatų darbai (14,33 proc., kaip ir 2020 m.). 100 balų įvertinti 81 kandidato darbai (3,78 proc., 2020 m. – 60, t.y 2,81 proc.).
Daugiausia darbų, įvertintų 100 balų, – tarp Kauno technologijos universiteto gimnazijos (15), Kauno „Saulės“ gimnazijos (14), Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos (12), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos atstovų (11).
„Paradoksalu, tačiau ir daugiausiai neišlaikiusių lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino yra Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos kandidatų (9), Kauno „Aušros“ gimnazijos (8), Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kandidatų (7), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (6)“, – vardijo V. Adaškevičienė.
Reikėtų atsižvelgti, kad Kauno mokyklose labai skirtingas dvyliktokų skaičius.
Lenkia ir dėl matematikos
VDU „Rasos“ gimnazija šimtukais ir nesėkmėmis išsiskiria ir analizuojant valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Šį egzaminą Kauno mieste išlaikė 87,95 proc. kandidatų (2020 m. – 74,97 proc.). Vertinimo vidurkis – 40,7 balo (šalies mastu 35,24).
86-99 balais įvertinta 157 kandidatų darbai (8,26 proc., 2020 m. – 7,05 proc.). 100 balų įvertinta 34 kandidatų darbai (1,79 proc., 2020 m. – 21, t.y. 1,18 proc.).
Daugiausia 100 balų įvertintų darbų pateikė Kauno technologijos universiteto gimnazijos (19); Kauno „Saulės“ gimnazijos (6); Vytauto Didžiojo „Rasos“ gimnazijos atstovai (2). Kitose septyniose ugdymo įstaigose – po vieną šimtuką.
Daugiausiai neišlaikiusiųjų matematikos valstybinio brandos egzamino – tarp Vytauto Didžiojo „Rasos“ gimnazijos (23 (11,92 proc.)), Kauno „Aušros“ gimnazijos (14), Kauno Maironio universitetinės gimnazijos (13), Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos (12), Kauno Jono Jablonskio gimnazijos (12), Kauno technikos profesinio mokymo centro (11), Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kandidatų (10), Kauno „Varpo“ gimnazijos (10) atstovų.
Gimnazijos komentaras
VDU „Rasos“ gimnazijos direktorius Artūras Sakalauskas portalui kauno.diena.lt teigė, kad „kol kas yra nelabai susipažinęs su rezultatais“, todėl neturėtų, ką pakomentuoti.
Nuotolinis mokymas reikalauja didelio vaikų atsakingumo, savarankiško darbo.
Pacitavome savivaldybės pateiktus duomenis, tiksliau – gautų šimtukų ir valstybinių egzaminų neišlaikiusiųjų skaičius Kauno mokyklose. „Sunku pasakyti. Gal dėl nuotolinio mokymo taip pas mus nutiko. Nuotolinis mokymas reikalauja didelio vaikų atsakingumo, savarankiško darbo“, – akcentavo A. Sakalauskas, bandydamas ieškoti atsakymo, kodėl gimnazijoje taip išsiskyrė egzaminų rezultatai.
Nuotolinis mokymas ilgai vyko visiems šiųmečiams Kauno dvyliktokams, tačiau kaip pastebėjo gimnazijos vadovas, tikslų vaizdą parodytų mokyklų atstovų, gavusių šimtukus ir neišlaikiusių egzaminų, procentas, o ne skaičius. Vienur, pavyzdžiui, aštuonios dvyliktokų klasės, kitur gal vos viena.
Anot jo, gerus balus pelnė tie, kurių geresnė savidisciplina, kuriems buvo palanki nuotolinio mokymo sistema. Jų įdirbis, rezultatai dėl nuotolinio mokymo gal net ir pagerėjo, tačiau tų, kuriems reikėjo didesnės motyvacijos mokytis, spragos pagilėjo.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
„Kita vertus, valstybinius egzaminus laiko tik tie, kurie nori. Nedarome tokios atrankos, kad tau nelabai sekasi, tu nelaikysi“, – kalbėjo direktorius.
Dvyliktokai galėjo laisvai rinktis laikyti valstybinį ar mokyklinį, lengvesnį, egzaminą. Atestatui gauti jie turėjo parodyti lietuvių kalbos ir literatūros žinias, o taip pat turėjo laikyti dar vieną – pasirenkamąjį – egzaminą.
