Seimas antradienį po pateikimo pritarė tokiems Kelių transporto kodekso pakeitimams: už balsavo 54 parlamentarai, o penki susilaikė.

Kaip sakė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, pataisų tikslas yra didinti eismo saugą, kad keleiviai būtų saugiai atvežti į kelionės vietą.

Taip pat siūloma nustatyti daugiau reikalavimų vairuotojams, norintiems tapti taksi vairuotojais ar pavėžėjais, įtvirtinamos pareigos keleivių vežimo organizatoriams, pavėžėjamas, taksi vairuotojams, dispečerinėms bei įmonėms.

Pavėžėjai bei taksi vairuotojai privalės turėti galiojantį Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) ar NATO šalyje, Šveicarijoje arba Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Taksi ar pavėžėjų įmonės taip pat turėtų būti registruotos ES arba EEE valstybėje narėje. Taksi vairuotojai taip pat privalės naudoti taksometrą, sujungtą su spausdintuvu, arba taksometrą ir kasos aparatą, kita įranga bus draudžiama.

Kodekso pakeitimai įsigaliotų nuo 2024 metų gegužės, tačiau numatomas pereinamas laikotarpis – seni leidimai neteks galios po metų – 2025 metų gegužę.

Šiuo metu dirbti pavėžėju ar taksi vairuotoju gali bet kurios šalies vairuotojo pažymėjimą turintis užsienietis, pakanka dvejų metų stažo vairuojant B kategorijos transporto priemonę.

Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, dabar su trečiųjų šalių vairuotojo pažymėjimais Lietuvos keliuose važinėja apie penktadalis pavėžėjų.

Daugiausia diskusijų kelia siūlomas įpareigojimas vilkikams kas aštuonias savaites grįžti į įsisteigimo valstybę.

Vakarų europiečiai teigia, kad privalomas vilkikų grąžinimas padės kovoti su fiktyvių krovinių vežimo įmonių registravimu, kai bendrovės, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.

Lietuvos vežėjai ir Vyriausybė sako, kad vadinamuoju Mobilumo paketu Vakarų europiečiai siekia konkurentus išstumti iš rinkos, o vilkikų privalomas grąžinimas padidins taršą keliuose ir taip trukdys kovoti su klimato kaita.

Premjeras Saulius Skvernelis BNS yra sakęs, kad naująsias taisykles, jei jos bus priimtos, Lietuvos Vyriausybė ketina skųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Be Lietuvos, naujosioms taisyklėms prieštarauja dar aštuonios šalys – Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta. Jų nepakanka blokuoti sprendimą.

Už įstatymo projektą balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė – 3.

KTK projektu siūloma nustatyti, kad keleiviai lengvaisiais automobiliais už atlygį gali būti vežami tik dviem būdais: lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą arba lengvaisiais automobiliais taksi susisiekimo ministro tvirtinamų Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių nustatyta tvarka.

Įstatymo projekte pažymima, kad keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą vykdyti galėtų tik fiziniai asmenys, naudodamiesi keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis. Vežėjams bus išduodami leidimai vykdyti veiklą atitinkama transporto priemone – lengvuoju automobiliu arba lengvuoju automobiliu taksi.

Lengvieji automobiliai taksi turėtų būti susisiekimo ministro nustatyta tvarka apipavidalinti. Teikti paslaugas lengvaisiais automobiliais taksi būtų galima motorinėmis kelių transporto priemonėmis, skirtomis keleiviams ir bagažui vežti, turinčiomis ne daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą, visoje Lietuvos teritorijoje.

Be to, siūloma nustatyti, kad vežėjui leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą būtų laikomas išduotu kitą dieną nuo pranešimo apie ketinimą vykdyti šią veiklą pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai dienos arba nuo pranešime apie ketinimą vykdyti veiklą nurodytos dienos.

KTK projektu siūloma numatyti, kad vežėjui panaikinamas leidimo galiojimas, kai vežėjas nevykdo leidime nurodytos veiklos ilgiau kaip vienus metus ir nesikreipia į leidimą išdavusią instituciją dėl leidimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo. Taip norima sumažinti leidimus išduodančių institucijų naštą, neaktualių saugomų duomenų kiekį, kai saugoma informacija apie nevykdomą veiklą.

Siekiant užtikrinti keleivių vežimo paslaugų kokybę ir keleivių saugumą, siūloma nustatyti, kad vairuotojai vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais gali tik turėdami ne mažesnį kaip 2 metų vairavimo stažą.

Taip pat, norint sumažinti šešėlinės ekonomikos apraiškas, sinchronizuoti priežiūros veiksmus, optimizuoti resursus, siūloma leidimus išdavinėti centralizuotai. Šią funkciją nuo 2020 m. liepos 1 d. siūloma pavesti Lietuvos transporto saugos administracijai.

Įstatymo projektui Seimas dar turės pritarti balsuodamas priėmimo stadijoje.