„Lietuva – konkurencinga rinka, suformavusi pasaulinio lygio žaidėjams patrauklią verslo aplinką. Spartiname skaitmeninių technologijų ir inovacijų vystymą, geriname verslo aplinką, sudarome palankias sąlygas investuotojams ir pasaulio talentams. Todėl pakviečiau pasaulio technologijų gigantą IBM plėsti veiklą mūsų šalyje“, – sako A. Armonaitė.
Pirmaujanti pasaulyje informacinių technologijų kompanija IBM 2006 m. Vilniuje atidarė savo padalinį ir buvo viena pirmųjų JAV investuotojų Lietuvoje. Dabar Lietuvos padalinyje dirba apie 300 darbuotojų.
Mūsų skaitmeninės pertvarkos prioritetas – saugumas, diversifikacija ir viešojo sektoriaus atvirumas naujoviškiems sprendimams.
Susitikimo metu ministrė IBM atstovams pristatė Lietuvoje įgyvendinamas reformas informacinių išteklių, atvirų duomenų ir skaitmeninių viešųjų paslaugų srityse. „Mūsų skaitmeninės pertvarkos prioritetas – saugumas, diversifikacija ir, žinoma, viešojo sektoriaus atvirumas naujoviškiems sprendimams“, – sakė A. Armonaitė.
Praėjusią savaitę Seimo priimtu Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu nubrėžta nauja hibridinė valstybės informacinių išteklių valdymo modelio kryptis, leisianti lanksčiau ir efektyviau valdyti valstybės institucijų saugomus duomenis. Lietuva galės saugoti juos naudodama ne tik valstybinius, bet ir komercinius duomenų centrus ir debesijos technologijas. Tai užtikrins, kad svarbiausi mūsų valstybės duomenys bus apsaugoti bet kokiomis aplinkybėmis.
Vyriausybė taip pat ypatingą dėmesį skiria kuo platesniam duomenų atvėrimui, kartu skatindama verslo produktų kūrimą. Per metus atvertų duomenų rinkinių skaičius padidėjo beveik dvigubai. Šiemet tikimasi atverti ne mažiau kaip 500 duomenų rinkinių, tarp kurių bus ir didelės vertės duomenys, galintys tapti naujų produktų ir technologijų pagrindu.
Taip pat toliau intensyviai konsoliduojamas valstybės IT ūkis – nuo antrojo šių metų pusmečio konsolidavimo procese iš viso dalyvaus jau 130 viešojo sektoriaus institucijų, kurios gaus kokybiškas centralizuotas IT paslaugas. Be to, aktyviai dirbama siekiant didinti elektroninių paslaugų skaičių ir padaryti jas prieinamas kuo platesniam ratui žmonių. Elektroninėms paslaugoms plėtoti ir tobulinti numatyta apie 115 mln. eurų.
