Šiemetinės savaitės akcentas – žmonių, matančių, kaip užgauliojami, žeminami kiti asmenys, padrąsinimas aiškiai išsakyti ir parodyti savo nepritarimą patyčioms – ar tai vyktų darželyje, mokykloje, socialiniame tinkle, darbovietėje, parduotuvėje ar bet kur kitur, teigia akciją organizuojanti emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“.

„Patyčių ir kitokio žeminančio elgesio Lietuvoje nepaprastai daug. Tačiau džiugu, kad atsiranda vis daugiau nepritariančių kitų žmonių žeminimui viešojoje erdvėje. Nors trūksta žinių ir supratimo apie suaugusiųjų patyčias darbovietėse, jau daugiau pastebime ir išmanome apie mokyklose vykstančias patyčias, turime adaptuotų prevencinių programų, kurias mokyklos gali taikyti. Tinkamai reaguodami į patyčias ir kitas agresyvaus elgesio apraiškas, galime užkirsti kelią smurto plitimui mūsų visuomenėje“, – teigia „Vaikų linijos“ vadovas, psichologas Robertas Povilaitis.

Prevencinius renginius rengs daugiau nei 1 tūkst. mokyklų, kelios dešimtys šią idėją palaikančių organizacijų.

„Veiksmo savaitė be patyčių“ rengiama aštuntą kartą.

Lietuvoje patyčių paplitimas tarp paauglių didžiausias, lyginant su kitomis Europos ir Šiaurės Amerikos šalimis. Tai parodė šią savaitę Briuselyje pristatytos Tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos 2013/2014 (Health Behaviour in School-aged Children), vykdytos 42 pasaulio šalyse, rezultatai.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) jau 30 metų vykdo Tarptautinę mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studiją (HBSC), kurioje lyginami įvairūs su paauglių sveikata susiję rodikliai skirtingose šalyse Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuva, šiame tarptautiniame tyrime dalyvaujanti nuo 1992 m., kas ketverius metus turi galimybę stebėti patyčių masto pokyčius Lietuvos mokyklose ir palyginti juos su kitomis šalimis.

2013/2014 m. tyrimo ataskaitos duomenimis, Lietuvoje patyčias patyrė didžiausia vaikų dalis iš visų 42 tyrime dalyvavusių šalių. Lietuvoje patyčias patiria 32 proc. berniukų ir 26 proc. (prieš ketverius metus buvo 29 proc. berniukų ir 23 proc. mergaičių). Tuo tarpu patys iš kitų tyčiojosi 33 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių (prieš ketverius metus buvo 28 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių).

„Lyginant su kitomis šalimis, Lietuva kaip ir ankstesnių tyrimų metu pasižymi didžiausiu patyčių tarp mokinių paplitimu. Patyčių iniciatoriais ir aukomis dažniau tampa berniukai nei mergaitės. Dažniausiai tyčiojamasi iš 11 metų mokinių, o dažniau tyčiojasi iš kitų – 15-mečiai“, – teigia HBSC tyrimo Lietuvoje koordinatorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Apolinaras Zaborskis.

Šiame tyrime pirmą kartą 11, 13 ir 15 metų amžiaus mokiniai buvo klausiami apie elektroninių patyčių patirtis. Nors elektroninių patyčių patyrimo mastas yra gerokai mažesnis nei vykstančių mokyklose, patyčias virtualioje erdvėje dažnai patiria nuo 4 iki 9 proc. vaikų, priklausomai nuo amžiaus grupės. Pagal šį rodiklį Lietuva taip pat yra tarp pirmaujančių šalių – daugiau nei Lietuvoje elektroninių patyčių patiria tik Grenlandijos ir Rusijos federacijos vaikai.

Mokslinių studijų duomenimis, patyčios yra susijusios su vaikų sveikatos problemomis bei blogesne gyvenimo kokybe. Patyčios gali lemti elgesio ir sveikatos sunkumus ateityje, todėl būtina imtis priemonių, mažinant patyčias mokyklose.

„Naujausi tyrimo rezultatai skatina susirūpinti ir dar kartą įvertinti, kiek dėmesio mūsų valstybėje skiriama patyčių problemai ir šio elgesio prevencijai, kokios efektyvios patyčių ir agresyvaus elgesio prevencinės programos yra prieinamos Lietuvos mokykloms. Panašu, kad iki šiol patyčių problemai skiriamo dėmesio nepakanka, o dar labiau trūksta konkrečių darbo su šia problema metodų, kuriuos galėtų naudoti mokyklų bendruomenės“, – teigia emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija“ vadovas dr. Robertas Povilaitis.

Kovo 14-20 dienomis „Vaikų linija“ jau septintą kartą vykdo „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“, kuria drąsina kiekvieną žmogų būti aktyvų ir prisidėti prie patyčių masto mokyklose bei visuomenėje mažinimo. „Veiksmo savaitėje BE PATYČIŲ“ šiemet dalyvauja 1100 įvairių ugdymo įstaigų ir organizacijų iš visos Lietuvos.

„Žiūrint į tyrimo rezultatus, norisi atkreipti dėmesį, kad atskirų visuomenės grupių pastangos stabdyti patyčias nebus vaisingos, jei patyčių problemos sprendimui nebus skiriamas pakankamas valstybės dėmesys. Efektyviam patyčių stabdymui reikia ne tik geros valios – tam reikia ir aiškaus įstatyminio reglamentavimo, įpareigojančio suaugusiuosius imtis aktyvių veiksmų, stebint vaikų patyčias, tam reikia ir efektyvių prevencinių programų, kurios turėtų būti diegiamos ne laikinai ar pasirinktinai, o taptų ugdymo programos dalimi, – pabrėžia R.Povilaitis. – Neinvestuodami į patyčių prevenciją šiuo metu, turėsime investuoti į vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichikos sveikatos problemas vėliau.“

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko „Vaikų linijos“ tryliktus metus vykdomą kampaniją „BE PATYČIŲ“ – dalyvaudama „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ 2016“ renginyje, prezidentė pranešė, kad ruošia inicijuoti Švietimo įstatymo pataisas, kurios padėtų įtvirtinti švietimo įstaigos vadovo atsakomybę už patyčias, užtikrinti prevencinių programų įgyvendinimą ir psichologinę pagalbą vaikams, jų tėvams ir mokytojams.

„Žeminantis elgesys ir patyčios – visos visuomenės problema. Turime apsaugoti kiekvieną vaiką ir šias problemas spręsti dar mokykloje bei šeimoje. Todėl būtina sukurti vieningą kovos su žeminančiu elgesiu ir patyčiomis programą, numatyti didesnį finansavimą mokykloms ir užtikrinti, kad prevencinės programos būtų įgyvendinamos visoje šalyje. Taip pat didesnis dėmesys turi būti skiriamas mokytojų pasirengimui tinkamai reaguoti ir padėti vaikams“, – teigė prezidentė.

Vaikai ir paaugliai, šiandien stebintys ar kenčiantys dėl patyčių, savo sunkumais kviečiami pasidalinti su „Vaikų linijos“ konsultantais. Į „Vaikų liniją“ galima skambinti nemokamu telefono numeriu 116111 arba prisiregistravus „Vaikų linijos“ svetainėje, parašyti laišką arba pasidalinti savo išgyvenimais su bendraamžiais diskusijų forume. Per „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“, kovo 14-20 dienomis, „Vaikų linijos” konsultantai budi visą parą.

Trys iš keturių lietuvių laiko patyčias mokyklose aktualia problema, parodė „Vaikų linijos“ užsakymu atlikta apklausa, kurią vasario mėnesį įvykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

„Šios apklausos rezultatai parodė, kad didžioji dalis suaugusiųjų pripažįsta, kad patyčių problema yra aktuali, o problemos pripažinimas yra svarbus veiksnys, siekiant mažinti patyčių mastą Lietuvoje“, – teigia Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis.

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo „Veiksmo savaitė be patyčių“, kurios metu siekiama sutelkti dėmesį į patyčių problemos sprendimą ir kartu stabdyti patyčias.

Į klausimą, ar patyčios mokykloje yra aktuali problema, 27 procentai respondentų atsakė, kad tai – labai aktuali problema, dar 49 procentai ją laikė greičiau aktualia. Visiškai ar greičiau neaktualia ją laikė 12 procentų.

Pripažindami, kad skaudžios patyčios tarp vaikų ir paauglių yra svarbi problema, apklausoje dalyvavę suaugusieji mokyklų gebėjimą spręsti patyčių problemą įvertino vidutiniškai – 6.3 balo skalėje nuo 1 iki 10.

51 procentas apklausoje dalyvavusiųjų suaugusiųjų, kurių amžius siekė nuo 18 iki 75 metų, teigė patys mokykloje nepatyrę patyčių. Iš likusiųjų 19 procentų nurodė, kad patyčias patyrė vieną ar du kartus, keletą kartų – 17 procentų respondentų. Daug kartų patyčias patyrė 8 procentai respondentų.

Pasak specialistų, asmeninė suaugusiųjų patirtis, reaguojant į vaikų patyčias, gali ir padėti, ir trukdyti. Viena vertus, suaugusieji, kurie patys turi patyčių patirties, linkę geriau suprasti patyčių problemą ir jos svarbą. Kita vertus, anksčiau patirti skaudūs išgyvenimai gali trukdyti suaugusiesiems ramiai įvertinti situaciją ir suteikti vaikui pagalbą, atsižvelgiant ne į savo patirtį, o į tai, ko šiuo metu labiausiai reikia vaikui.

Reprezentatyvus tyrimas buvo atliktas šių metų vasario 19-27 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1011 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Pirmadienį prasidės septintą kartą organizuojama „Veiksmo savaitė be patyčių“.

Prie emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija“ inicijuojamos veiksmo savaitės prisijungė 1 tūkst. ugdymo įstaigų, nevyriausybinių, valstybinių ir verslo organizacijų, kurios savo veiklomis skatins tiek vaikus, tiek suaugusiuosius pastebėti patyčias, tinkamai į jas reaguoti ir bendromis jėgomis stabdyti patyčių plitimą.

„Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis teigia, kad efektyviai patyčių prevencijai reikalinga aiški metodika, visų ugdymo įstaigos darbuotojų įsitraukimas ir kasdienis darbas, mokinių ir tėvų dalyvavimas.

„Per „Veiksmo savaitę be patyčių“ siekiame sutelkti visuomenės dėmesį į patyčių problemą, nes nuo mūsų - suaugusiųjų - priklauso, kodėl tiek daug patyčių vyksta ir tiek daug vaikų kenčia. Patyčios tikrai nesiliaus pačios – tam reikės mokyklų, mokinių, tėvų, mokslininkų, politikų, specialistų aktyvių veiksmų ir visuomenės palaikymo“, - sako R.Povilaitis.

Tarp šią savaitę suplanuotų renginių - „Vaikų linijos“ kartu su Lietuvos vaikų ir jaunimo centru antradienį organizuojama konferencija „Patyčių prognozės Lietuvai 2020-2030“, kuri bendrai diskusijai apie patyčių mažinimą suburs įvairių visuomenės grupių atstovus.

Savo ruožtu organizacija „Vaiko labui“ kartu su „Vaikystės sodu“ ir „Vaikų linija“ pakvies ikimokyklinio ir vyresnio mokyklinio amžiaus vaikų tėvus ir pedagogus į paskaitas apie patyčias ir jų prevenciją. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro įgyvendinamos Olweus patyčių prevencijos programos instruktoriai surengs užsiėmimus tėvams, studentams ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojams.

Lietuvos žmogaus teisių centras su asociacija „In Corpore“ vykdys mokymus pedagogams, organizuos filmų peržiūras ir jų aptarimus mokiniams, ves seminarus mokyklų psichologams ir socialiniams pedagogams. Tuo metu Lietuvos mokinių parlamentas šiemet siekia atkreipti dėmesį į mokinių ir mokytojų santykius, todėl per veiksmo savaitę organizuos diskusijas ir pokalbius mokyklose, kvies mokytojus simboliškai pažymėti klases, kad jose negali būti patyčių.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistai kartu su bendruomenės ir nepilnamečių reikalų pareigūnais vaikams ir jaunimui organizuos sporto bei informacinius renginius.

Be kitų šios savaitės renginių, ketvirtadienį Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vyks edukaciniai užsiėmimai mokiniams ir šventinis renginys, per kurį bus apdovanoti „Vaikų linijos“ organizuoto mokinių dainų konkurso „Padėk man užaugti be patyčių!“ laureatai, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro žurnalistinio tyrimo „Kas mus moko tyčiotis“ geriausių darbų autoriai ir bus parodyta muzikinės dramos „Bjaurusis ančiukas: šiuolaikinė interpretacija“ premjera.

Kiekvienais metais per „Veiksmo savaitę be patyčių“ „Vaikų linija“ sulaukia dar daugiau skambučių ir laiškų, kuriuose paaugliai atvirai dalijasi savo patyčių patirtimis. Todėl kovo 14-20 dienomis „Vaikų linijos“ konsultantai dirbs visą parą ir stengsis atsiliepti į kuo daugiau vaikų skambučių numeriu 116111 bei atsakyti į kuo daugiau vaikų laiškų internetu.