Pasak Veiviržėnų seniūnės Editos Sluckienės, gana retas atvejis, kai per miestelį yra gabenami negabaritiniai kroviniai, pastarąjį kartą dideli įrengimai kažkokiai elektrinei gabenti prieš penkerius metus.

Esą šį sykį, matyt, buvo logistų klaida, kurie parengė maršrutą ir nepasidomėjo, kad Veiviržėnuose remontuojamos gatvės, dėl kurių tokių sunkvežimių kelionė čia gali būti nesaugi.

Iš penktadienio į šeštadienio naktį du vilkikai, gabenę vėjo jėgainių dalis, sėkmingai pervažiavo tvarkomas gatves, o trečiajam nepavyko.

Vietinių gyventojų teigimu, trečiasis vilkikas važiavo siauromis gatvėmis per arti kelkraštyje iškasto griovio, asfaltui įlūžus, automobilio ratai įsmuko į gruntą.

E. Švabaitės nuotr. 

Gabentą vėjo jėgainės stiebą teko nuleisti ant kelio, vos keletą metrų nuo gyvenamojo namo.

Kitas vilkikas taip pat blokavo kelią, nes sustojo ties posūkiu, ir negalėjo išvažiuoti.

Tokiu būdu buvo užblokuoti net du keliai, vienas iš jų – pagrindinis kelias į miestelio bažnyčią.

Seniūnė patvirtino, jog incidento metu niekas nenukentėjo, iš žmonių pretenzijų dėl apgadintų namų, tvorų ar kitų daiktų, nesulaukta.

Dar šeštadienio dieną vietos gyventojai nerimavo, kad tai atsitiko artinantis Verbų sekmadieniui, ir baiminosi, kad ne visi galės pasiekti bažnyčią.

Vis dėlto, iki šeštadienio 22 val. vakaro sunkvežimį pavyko ištraukti iš griovio ir į jį pakrauti vėjo jėgainių dalis.

Veiviržėnų klebonas Vidmantas Gricius pasidžiaugė, kad po avarijos buvo sutvarkytas ir nuvalytas kelias, taigi jokių kliūčių norintiesiems švęsti Verbų sekmadienį Veiviržėnų bažnyčioje neliko.

Remiantis vietinių gyventojų liudijimais, trečiasis vilkikas važiavo siauromis gatvėmis per arti iškasto griovio, asfaltui įlūžus, automobilio ratai įsmuko į gruntą.

Gabentą vėjo jėgainės stiebą teko nuleisti ant kelio, vos keletą metrų nuo gyvenamojo namo.

Kol kas nežinoma, ar incidento metu niekas nenukentėjo.

Kitas vilkikas taip pat blokavo kelią, nes sustojo ties posūkiu, ir negali išvažiuoti.

Tokiu būdu užblokuoti net du keliai, vienas iš jų – pagrindinis kelias į miestelio bažnyčią.

E. Švabaitės nuotr.

Gyventojai pasipiktinę, kad prieš gabenant tokius negabaritinius krovinius, iš anksto nebuvo pasidomėta apie kelių būklę.

Kai kurie veiviržėniškiai nuliūdo, kad tai atsitiko artinantis Verbų sekmadieniui, ir baiminasi, kad ne visi galės pasiekti bažnyčią.

Ir kai nei iš šio, nei iš to staiga sustiprėdavo upės srovė, o vanduo pakildavo gal visu sprindžiu, žinojome – mala Idzelevičiaus malūnas. Taip tą malūną vadino visi veiviržėniškiai.

Kartą su tėvais teko svečiuotis ir pačiame malūne. Atmintyje išliko tik erdvioje virtuvėje mano dėmesį patraukę šalia viryklės kabėję iš tuščių degtukų dėžučių surinkti ratai ir baugiai grėsmingas vandens srautas po virš jo kabančiu balkonu.

Apie 1937 metus miestelyje pasklido kalbos, kad malūnas ims tiekti miesteliui ir elektros energiją. Prisimenu mamos žodžius: „Pasikabinsime 15 žvakių lempą, kad užžibinsime!“ Tačiau Veiviržėnai elektros neturėjo dar ilgai ir po karo.

Dalyvavau ir miestelio šventėje, skirtoje paminėti 200 metų sukaktį nuo Magdeburgo teisių suteikimo Veiviržėnams. Tai buvo 1992-ieji.

Kažkuriam svečių kilo mintis aplankyti ir mano minimą malūną, technikos paminklą. Nuvažiavome gal penkiese. Ir iš karto pamatėme ramiai stogą beardantį pilietį. Pasipiktinę ėmėme jį gėdinti ir reikalauti baigti pastato niokojimą, o jis ramiausiai atšovė, kad malūnas nebeveikia ir niekam nepriklauso, o jam pačiam reikia savo stogą uždengti.

Vis tik pavyko niokotoją pavaryti, tik nežinia, ar ilgam. Daugiau ten lankytis nebeteko, bet turiu pagrįstą įtarimą, kad šis neeilinis malūnas visiškai sunaikintas. Nes internete tarp miestelyje ir apylinkėse rekomenduojamų aplankyti vietų jis neminimas.

Šiuos padrikus prisiminimus sukėlė „Klaipėdoje“ išspausdinta žinutė, kad mūsų garsusis šokėjas ir legendinės „Žuvėdros“ treneris R. Idzelevičius švenčia gimtadienį. Tas malūnas – jo gimtieji namai. Tačiau vaikystę Romaldas praleido toli nuo gimtinės ir vargu, ar tą vaikystę jis dabar prisimena kaip šviesią ir laimingą...

Darbai sustojo pavasarį

Tilto gatvė Gargžduose, besidriekianti per Minijos upę, šiuo metu suremontuota tik vienoje dalyje.

Kelio dalis, kylanti į kalną, piliakalnio link, taip ir liko nebaigta rekonstruoti.

Klaipėdos rajono savivaldybė viena pirmųjų šalyje su Lietuvos automobilių kelių direkcija buvo pasirašiusi net septynias sutartis, kuriomis įsipareigojo prie kelių remonto prisidėti savomis lėšomis nuo penktadalio iki trečdalio sumos.

Taip buvo siekiama išjudinti Kelių direkcijos sprendimus, kad tik keliai būtų pradėti remontuoti.

Tilto gatvės remonto konkursą su pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimu buvo laimėjusi įmonė „Kavesta“.

Nuo pavasario, kai Gargžduose buvo paklotas asfaltas iki tilto, darbai sustoję, sutartis su įmone nutraukta.

Priklausys nuo finansavimo

Kelių direkcija paskelbė naują konkursą, tačiau negavo nė vieno rangovo pasiūlymo.

Kyla klausimas, kodėl nė vienas rangovas nesutiko dirbti siūlomomis sąlygomis?

Buvęs rangovas Klaipėdos rajono savivaldybės atstovams buvo tvirtinęs, kad pagal buvusį projektą neįmanoma už sutartą sumą įrengti šlaito sutvirtinimo.

Trūksta žodžių. Jau trečią žiemą taip gyvensime.

Aiškinta, kad būtina keisti projektą ir numatyti visai kitas šio projekto įgyvendinimo sumas.

Kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyrius komunikacijos vadybininkė Neda Černiauskaitė kone savaitę atsakinėjo į dienraščio siųstą užklausą dėl Tilto gatvės remonto.

„Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 228 Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai ruožo nuo 7,694 iki 8,714 km rekonstravimas, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką“ rangos sutartis buvo nutraukta. Buvo inicijuotas viešasis pirkimas darbams pabaigti, tačiau nebuvo pateiktas nė vienas pasiūlymas. Projektą planuojama įgyvendinti atsižvelgiant į skiriamą finansavimą“, – po antro priminimo į klausimą atsakė N. Černiauskaitė.

Tai reiškia, jei pinigų nebus, Tilto gatvė taip ir liks dešimtmečiams nebaigta remontuoti?

Trečia žiema be remonto

Labai panašu, kad dar vienas gėdingas kelio ruožas taip ir liks visai žiemai nejudintas kitoje Klaipėdos rajono vietoje.

2021–2022 metų žiemą nuslinko dalis skardžio Veiviržėnų miestelyje, ties įvaža nuo magistralės pusės.

Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė stebėjosi Kelių direkcijos vangumu.

„Trūksta žodžių. Jau trečią žiemą taip gyvensime. Niekas net nepradėta tvarkyti“, – pyko seniūnė.

Kelių direkcijos atstovė N. Černiauskaitė aiškino, kad Veiviržėnuose situacija stabili, nesvarbu, kad pusę kelio nusinešė šlaitas, nuslinkęs į daubą.

„Veiviržėnuose nuslinkus šlaitui buvo apribotas eismas – jis vyksta viena eismo juosta. Šiuo metu situacija yra stabili. Lietuvos automobilių kelių direkcija pirko objekto projektavimą, tačiau jo kaina buvo per didelė. Iki šių metų pabaigos rengiamasi objekto projektavimą pirkti pakartotinai“, – į klausimą atsakė N. Černiauskaitė.

Direkcijai gal pavyks, o gal ir nepavyks paskelbti konkurso projektavimo darbams.

Kada realiai galėtų prasidėti šio kelio remontas – neaišku.

„Kažin, ar neprireiks dar trijų žiemų. Jei ši žiema bus lietinga, kelias dar labiau slinks. Na, ką, teks kelią iš viso uždaryti“, – svarstė Veiviržėnų seniūnė.

Nusikaltėlių grupė buvo pasiruošusi tądien pasipelnyti iš 87-erių senolės, gyvenančios Klaipėdos rajone.

Tądien jai paskambino nepažįstamas vyras, prisistatė esąs policijos pareigūnas ir įtikino, kad, pati to nežinodama, ji gali turėti ir mokėdama už prekes ir paslaugas platinti padirbtus pinigus.

Pensininkė patikėjo tokiomis kalbomis ir sutiko įsileisti į savo namus pareigūną, kuris atvažiuosiąs patikrinti jos namuose laikomų kupiūrų.

Į aukos namus nepažįstamasis pasibeldė 13.15 val. Patikėjusi sukčių apgavyste senolė padavė policininku apsimetusiam jaunam vyrui namuose laikytus 700 eurų, tikėdamasi, kad jis tik nueis iki savo automobilio, ten įsijungs pinigų tikrinimo prietaisą, atliks patikrą ir grąžins jai pinigus.

Tądien sukčiams ėjosi kaip per sviestą – močiutė neįtarė klastos, pati padavė pinigus ir nepadarė nieko, kas apgavikus būtų vertę sunerimti.

Brangiu automobiliu atvažiavęs vyras, kaip ir jo bendrininkai, manė, kad užduotį atliko puikiai ir jau buvo išvažiavę iš Veiviržėnų, kai jų mašiną pavijo policijos ir keli nepažymėti skiriamaisiais ženklais automobiliai.

Specialiosios parengties skyriaus pareigūnai paguldė ant snieguoto kelio vairuotoją. Sulaikyti buvo ir su juo važiavę vyras bei moteris.

Pas vieną jų rasti veiviržėniškės pinigai. Nors pati moteris nenujautė, kad pas ją apsilankys sukčiai, policijos pareigūnai stebėjo įtariamuosius. Tai – 30-metis, 31-erių jo draugas ir 34-erių moteris. Visi jie nedirba ir buvo teisti. Manoma, kad pažintis tarp klaipėdiečio ir plungiškio gimė įkalinimo įstaigoje.

Įtariama, kad nusikaltimo aukai skambino asmuo iš įkalinimo vietos, o paimti iš jos pinigus buvo pasiųsti „kojomis“ vadinami sukčiaus parankiniai.

Antradienį sukčiavimo atvejį tiriantys pareigūnai ketino kreiptis į teismą sankcijos suimti abu vyrus, moteriai ketinta taikyti kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią kardomąją priemonę.

Esama įtarimų, kad sulaikyti asmenys galėjo įvykdyti panašius nusikaltimus kituose Klaipėdos apskrities ir Tauragės apskrities miestuose bei kaimiškose vietovėse.

Pradėtą ikiteisminį tyrimą atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.

Tirdami Veiviržėnų atvejį jie ketina apklausti kelis liudininkus, kurių pasakojimas bus labai vertingas įrodant įtariamųjų kaltę.

Senolė netrukus atgaus savo eurus, juos jai grąžins tikri policininkai.

Apie degantį namą Veiviržėnuose ugniagesiams pranešta 15.43 val. Nors buvo dienos metas, o namas stovi miestelio centre, žmonės niūrią, lietingą dieną gaisrą pastebėjo tik tada, kai pajuto degėsių tvaiką. Tada medinis namas jau buvo apimtas liepsnos.

Pirmieji ugniagesiai atvažiavo po kelių minučių, kiek vėliau prie jų prisijungė gaisrininkai iš Gargždų. Į nelaimės vietą buvo atskubėję penki ugniagesių automobilių ekipažai.

Gaisras kilo mediniame name, priklausančiame dviem savininkams. Vienoje jo pusėje gyveno vienišas neįgalus vyras, kitoje buvo įsikūrusi dėvėtų rūbų parduotuvė, veikianti tik šiltuoju metų laiku. Gaisras kilo gyvenamojoje statinio dalyje.

16.08 val. ugniagesiai iš gyvenamosios namo dalies išnešė lavoną. Kūnas buvo smarkiai apdegęs, tad abejonės dėl mirties fakto nebebuvo.

Kaip teigia miestelio gyventojai, 63 metų vyras gyveno vienas, bet pas jį dažnai lankydavosi girtaujantys asmenys.

Sekmadienį neįgalų vietos gyventoją aplankė socialinė darbuotoja, atnešė jam maisto.

Kai kilo gaisras, baimintasi, kad liepsnojančiame name gali būti dar bent vienas žmogus, bet viduje daugiau žmonių neaptikta.

Mirusysis rastas prie lovos, tikėtina, kad ugnį galėjo įžiebti nuo cigaretės ant patalynės nukritusi nuorūka.

Gesinant gaisrą sulietos dėvėtų rūbų parduotuvės patalpos, nudegė namo stogas, išdegė gyvenamoji namo dalis.

Vietiniai gyventojai sako, kad kelyje susidariusi tikrai labai pavojinga situacija, būtina neprarasti dėmesingumo. Kiti pažymi, kad šiame ruože eismo sąlygos ir be nuošliaužos buvo sudėtingesnės – posūkis, nuokalnė ir dar nematomumas.

Nuošliauža radosi prieš du mėnesius ir žinomos to priežastys.

„Įgriuva atsirado, nes užsikišo pralaida ir sukilo vanduo melioracijos griovyje“, – pažymėjo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Vietiniai sako, kad šis kelias ir taip pavojingas, o dabar pašalus ši vieta gali ir nelaimę prišaukti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau ir iš kitos pusės į Veiviržėnus nelengva atvažiuoti. Situacija analogiška – kelyje iš Endriejavo irgi nuošliauža ir šlaitas vis smenga. Automobiliams irgi tenka dalytis viena eismo juosta. Taip žmonės daro jau daugiau nei metus.

Abiejose Veiviržėnų pusėse keliai žemyn nugarmėjo po liūčių. Veiviržo upė prie to prisidėjo. Tačiau vietiniai abejoja, ar dėl to jie turi kentėti. Taip pat abejoju, kad eismas greitai taps saugus.

Klaipėdos rajono valdžia žino šias bėdas.

„Greičiau perduotų savivaldybėms tuos kelius. Mes žinotume, kad esame šeimininkai. Ir mums skauda, nes gyventojai skambina, mes tampame kaip tarpininkai“, – teigė B. Markauskas.

Keliais besirūpinantys paaiškino, kad tokių nuošliaužų tvarkymas ilgas procesas, o viena jų – itin sudėtinga: ir sankasa labai aukšta, ir teritorija akylai aplinkosaugininkų saugoma.

„Be papildomų techninių sprendimų, be naujo projekto neįmanoma tos nuošliaužos sutvarkyti. Žinodamas, kad klausimas bus keliamas, kalbėjau su Automobilių kelių direkcija. Šiuo metu baigiama ruošti specifikacija ir bus atliktas pirkimas, naujas projektas ir tik tada bus nuošliauža tvarkoma. Bus tvarkomas visas 2 km ruožas“, –  pažymėjo B. Markauskas.

Tikėtis, kad abu keliai į Veiviržėnus bus saugūs, esą galima ne greičiau nei po pusantrų metų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, šiemet dėl intensyvių liūčių šalyje buvo užfiksuota net 10 nuošliaužų.

Sankasa nugarmėjo ties į Veiviržą įtekančiu upeliu Aisė, kuris driekiasi po keliu.

Kelias Pėžaičiai–Veiviržėnai naujai suremontuotas vos prieš kelerius metus. Visas kelias buvo kapitaliai tvarkytas, naujai supiltos sankasos, paklota pralaida.

Įmonės "Kelių priežiūra" Klaipėdos kelių tarnybos vadovas Vitalijus Taščenka spėjo, kad šlaitas galėjo nuslinkti dėl technologinės projektuotojų klaidos.

"Aišku, visuomet keiksnojami projektuotojai. Sunku pasakyti, kokios buvo priežastys, tačiau juk aišku, kad negerai čia buvo. Nuslinko kelių dešimčių pločio šlaito juosta. Išgrauža susiformavo labai gili. Veikiausiai per mažai buvo numatyta lietaus nuvedimo įrenginių", – pasakojo V. Taščenka.

Kelininkai nusprendė pirmiausia tvirtinti šlaitą mediniais poliais.

"Juos kalėme į gruntą. Ekskavatorius užpylė išgraužą gamtiniu žvyru", – pasakojo V. Taščenka.

Darbai nebuvo jau tokie paprasti – stačiu šlaitu pirmiausia upelio link turėjo nusileisti ekskavatorius.

Iki šalčių bus sutvarkyta ir važiuojamoji dalis, eismui tai nebetrukdys.

Baigus tvirtinti šlaitą, bus imtasi asfalto dangos tvarkymo darbų.

Pajudėjus sankasai, asfaltas taip pat ėmė trupėti ir slinkti. Kelininkai papylė asfalto granulių, kad jos sulaikytų rudeninius lietus, o įgriuvą buvo pažymėję įspėjamosiomis plunksnomis.

"Iki šalčių bus sutvarkyta ir važiuojamoji dalis, eismui tai nebetrukdys. Tada teks stebėti situaciją, ar toliau plaus lietūs gruntą ar nebe. Aišku, pirmiausia viskas turi susistovėti", – teigė V. Taščenka.

Viena įvaža į miestelį jau sulaukė kelininkų dėmesio, o važiuojant į Veiviržėnus nuo automagistralės pusės, įgriuva stovi netvarkoma.

Sankasos šlaitas pernai nuslinko du kartus. Žemyn nugarmėjo ne tik grunto dalis, bet ir dešimtys medžių.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė pripažino, kad direkcija dar tik rengiasi projektavimo rangos paskelbimui.

"Iki metų pabaigos bus paskelbtas kelio Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas nuo 31,414 iki 33,600 km projektavimo pirkimas, nes turi būti ruožas sutvarkytas iš esmės. Kai bus atliktas projektavimas, bus skelbiamas pirkimas rangos darbams atlikti. Tol, kol bus sutvarkytas ruožas, įmonė "Kelių priežiūra" užtikrina saugų eismą kelio ženklais, stebės situaciją ir pagal galimybes užtaisys išplovas kelio dangoje", – aiškino A. Ramoškaitė.

Nuslinko su medžiais

Pernai žiemą vanduo nuplovė magistralinio kelio Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas sankasos dalį.

Atvažiuojantiesiems nuo magistralės Klaipėda–Kaunas pusės tenka stabdyti, nes dalis važiuojamosios juostos jau kone metai yra aptverta.

Sankasos šlaitas pernai nuslinko du kartus. Žemyn nugarmėjo ne tik grunto dalis, bet ir dešimtys medžių.

Balandį kelininkai dienraščiui aiškino, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija tyli ir jokių nurodymų kelininkams neduoda.

"Sunku prognozuoti, kaip ten reikėtų tvirtinti šlaitą. Manyčiau, kad šiuo metu nėra prasmės judinti sankasos. Neaišku, kokius sprendimus priims Kelių direkcija. Kelias turi savo sklypą. Savininkas turės spręsti, ar galima bus "traukti" kelio juostą kairiau. Tam reikėtų paimti valstybės reikmėms privačios žemės ruožą", – pavasarį svarstė įmonės "Kelių priežiūra" Klaipėdos kelių tarnybos vadovas Vitalijus Taščenka.

Miestelis yra visiškai užmirštas.

Įgriuvo ir antra įvaža

Kol kas sugebėta tik aptverti įgriuvos dalį. Tas pats matyti ir kitoje įvažoje į miestelį. Žemyn nugarmėjo dalis naujai išasfaltuoto kelio nuo Pėžaičių pusės.

"Aišku, kad visi čia pasipiktinę. Mes esame tarp trijų regioninių kelių, kurie yra visiškai netvarkomi. Šaligatvių nėra, borteliai išdaužyti, vaikams net nėra kaip iki mokyklos nueiti. Miestelis yra visiškai užmirštas. Mūsų keliai remonto nematė nuo 1970-ųjų. O nauji griūva", – piktinosi Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė.

Seniūnė tikino, kad dauguma miestelio gyventojų yra pensininkai, o valdžiai Vilniuje visiškai nerūpi, kaip jie ten per duobes ir balas nusigaus į ambulatoriją ar bažnyčią.

"Klaipėdos rajono savivaldybė yra privesta investuoti savo lėšas į Kelių direkcijai priklausančius kelius. Parengtas projektas Laisvės gatvės sutvarkymui. Jei ne savivaldybės lėšos, jokio remonto čia iš viso nebūtų", – patikino seniūnė.

Ką nuveikė?

Kol kas tik valstybės įmonė "Kelių priežiūra" žada, kad bus sutvarkytas nuslinkęs šlaitas nuo Pėžaičių pusės.

Įmonės "Kelių priežiūra" Klaipėdos kelių tarnybos vadovas V.Taščenka patikino, kad tam jau net nupirktos medžiagos.

"Kelio Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas ruožą ties 30,15 km numatyta tvarkyti artimiausiu metu. Minėtame ruože bus įrengtas atviras vandens nuvedimo latakas ir atstatytas šlaitas. Medžiagas jau esame gavę, tad artimiausiu metu tvarkysime. Planuojama, kad darbai bus atlikti ne vėliau nei iki gruodžio 15-osios", – patikino V.Taščenka.

Tačiau kita įvaža į Veiviržėnus kol kas netvarkoma. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė tikino, kad šiuo metu dar vis rengiamasi projektavimo rangos paskelbimui, nors kelio sankasa nuslinko dar praėjusią žiemą.

"Iki metų pabaigos bus paskelbtas kelio Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas nuo 31,414 iki 33,600 km projektavimo pirkimas, nes turi būti ruožas sutvarkytas iš esmės. Po to, kai bus atliktas projektavimas, bus skelbiamas pirkimas rangos darbams atlikti. Iki kol bus sutvarkytas ruožas, įmonė "Kelių priežiūra" užtikrina saugų eismą kelio ženklais, stebės situaciją ir pagal galimybes užtaisys išplovas kelio dangoje", – raštu į dienraščio "Klaipėda" užklausą atsakė A.Ramoškaitė.

Sankasa slenka žemyn

Tokį vaizdą veiviržėniškiai stebi nuo viduržiemio, kai rajono apylinkes smarkiai plovė lietūs.

Kelio sankasa yra ties "lengvu posūkiu", įvažiuojant į miestelį lietūs nuplovė dešinį kelio kraštą.

Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė tikino, kad situacija miestelyje dėl smengančio kelio – nejuokinga, nors žemaičiai ir kantrūs žmonės.

Kelias veda į Endriejavą, jei juo išvaža magistralės link iš viso bus uždaryta, greitkelį teks pasiekti kitu keliu, darant didžiulį lankstą.

"Kelininkai dabar išdėliojo ženklus, nutiesė įspėjamąją juostą. Bet tai ir viskas. Ten šlaitas per žiemą du kartus žemyn nuslinko", – patikino seniūnė.

Formuojasi tarsi bedugnė

E.Sluckienė apie situaciją pranešė įmonei "Kelių priežiūra".

"Kelias priklauso Kelių direkcijai. Tačiau ką ji galvoja – neaišku. "Kelių priežiūros" atstovas tikino, kad kažin ar pavyks sankasą sutvirtinti, gali būti, teks kelio juostą formuoti priešingoje pusėje, kur yra privačios žemės. Bet kiek tai užtruks? Gali būti ir penkerius metus. Antros juostos niekas nežada atidaryti, kol nebus saugu. Ten toliau tiesiog bedugnė susiformavo", – kalbėjo seniūnė.

Skardžio apačioje teka Veiviržas, kuris žiemą tvindamas ir padarė išgraužas sankasoje.

Matyti, kad kažkas jau mėgino lopyti žemyn slenkantį skardį, tačiau viskas buvo veltui.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ar leis tiesinti vagą?

Įmonės "Kelių priežiūra" Vakarų regiono Klaipėdos kelių tarnybos vadovas Vitalijus Taščenka tikino, kad žiemą Žemaitiją merkęs lietus į Veiviržo upę nuplovė net ir medžius.

"Visas šlaitas nuslinko, medžiai atsidūrė upės vagoje. Prieš mėnesį sudėjome specialius žymeklius, kad stebėtume, ar šlaitas dar slenka. Ir jis po tuputį vis dar slenka žemyn. Mes, kaip rangovai, informavome kelio savininką – Kelių direkciją. Jie turi priimti sprendimus. Tačiau pirmiausiai šlaitas turi sustoti slinkti", – aiškino V.Taščenka.

Jei šlaitas slinks giliau po keliu, bus didžiulė problema.

Kol kas Lietuvos automobilių kelių direkcija tyli ir jokių nurodymų kelininkams nedavė.

"Sunku prognozuoti, kaip ten reikėtų tvirtinti šlaitą. Manyčiau, kad šiuo metu nėra prasmės judinti sankasos. Neaišku, kokius sprendimus priims Kelių direkcija. Kelias turi savo sklypą. Savininkas turės spręsti, ar galima bus "traukti" kelio juostą kairiau. Tam reikėtų paimti valstybės reikmėms privačios žemės ruožą", – svarstė V.Taščenka.

Veiviržėniškiai vis tiek turės žemės ūkio technika judėti šiuo keliu.

"Apkrova keliui niekur nedingo. Jei šlaitas slinks giliau po keliu, bus didžiulė problema. Vienas sprendimų – tiesinti upės vagą. Bet tada bus konfliktas su Aplinkos ministerija. Nežinau, kaip reikės viską išspręsti. Bet jei nieko nedarysime ir toliau, pasikartosiantys potvyniai vieną dieną visą kelią nuneš", – akcentavo specialistas.

V.Taščenka patikino, kad kelio kol kas niekas nežada uždaryti. Bet sprendimų reikėtų ieškoti iki kito šaltojo sezono pradžios.