Augina buvusius beglobius
Pravėrus Varanavičių buto duris, į akis pirmiausiai krinta didžiulis akvariumas ir ant jo stiklinio viršaus gulintis didžiulis katinas, nekreipiantis dėmesio į spalvingas žuvytes, šmirinėjančias jo papilvėje. Pašauktas vardu, katinas Pilkis tik pramerkė savo žalsvas akis. Gal todėl nesileido aštuonmečio Vėjo įkalbamas nušokti ant grindų, kad jautėsi amžiumi pranašesnis? Juk Pilkis ketveriais metais vyresnis už savo jaunąjį draugą.
"Kai mano vyro Vilimo draugai, važiuodami į jo gimtadienį, mūsų sodyboje Kaišiadorių miškuose rado mažą kačiuką, atgabeno gyvą dovaną. Tai buvo Pilkis. Pirmąją naktį jis praleido su mumis prie gimtadienio laužo. Kai nemačiusieji Pilkio dabar klausia, kokia katino veislė, atsakome – Kaišiadorių pilkasis. Jau vienuolika metų Pilkis gyvena drauge su mumis Kaune", – pasakoja katino atsiradimo Varanavičių namuose istoriją Vėjo mama Sonata.
Muzikalumas: vos išgirdęs fleitos garsus, Pilkis akimirksniu atsidūrė prie Vėjo.
Netrukus iš kito kambario išnyra triukšminga mišrūnė Vika. Pasirodo, ir ši stamboka kalytė yra priglausta – išgelbėta iš šiukšlių konteinerio, į kurį buvo įmesta beširdžių. Tuo metu ėjo tik trečioji jos gyvenimo savaitė. Išsekęs kalytės kūnelis tilpo ant Sonatos delno. Na, o Vėjui tuo metu jau buvo vieni. Tad augo kartu su Vika.
Beje, vienu metu Vika sunkiai susirgo. "Teko ją, sveriančią 25 kg, daugybę kartų nešti ant rankų į automobilį ir iš jo į gydyklą, bet pastangos nenuėjo veltui – Vika išgijo", – pasakoja kalytės gyvybę gelbėjusi Sonata.
Neįprasta: pastalė – mėgstamiausia Vikos ir Vėjo bendravimo vieta.
Gimtadienio dovanos – beglobiams
Paklausta apie dar neįprastą sumanymą – prašyti draugų pirkti dovanas gimtadienio proga ne sūnui, o benamiams gyvūnams, Vėjo mama paaiškina, kad tai – jos draugės Jurgitos idėja.
"Dovanas Vėjui įteikėme tik mes, tėvai, o jo draugai pirko gyvūnų globos namų keturkojams gyventojams įvairaus ėdalo ir reikmenų. Pirmą kartą Vėjas taip pasielgė su jo gimtadieniui skirtomis dovanomis būdamas darželinukas. Jam tai labai patiko. Reikėjo matyti, kaip jis džiaugėsi, kai iš mūsų automobilio buvo kraunamos dovanos "Penktos kojos" globotiniams, koks buvo laimingas Vėjas, kartu su tėčiu ir manimi vedžiodamas lauke šunis, kurie dėl įvairių priežasčių tapo nereikalingi buvusiems šeimininkams", – pasakoja Sonata.
Nudžiugino: atvežę dovanas prieglaudos keturkojams gyventojams, Vėjas su tėčiu išėjo su kai kuriais iš jų pasivaikščioti.
Vėjas neslepia, kad jis labai džiaugėsi ir tėčio bei mamos dovana gimtadienio proga – vaikiška meistrauti skirta dėžė. Pasidžiaugęs ja, berniukas mikliai prisėdo prie pianino, ir netrukus pasigirdo senovinės prancūzų dainos garsai. Gal dar ir ne visai darnūs, bet tikrai nuoširdūs. Netrukus Vėjas – ach, kaip tinka berniukui šis vardas – jau čiupo nedidukę medinę vaikišką fleitą ir užgrojo. Štai tik tada Pilkis nušoko nuo akvariumo ir įsitaisė ant sofos, šalia Vėjo, tarsi užburtas fleitos garsų.
Sektinas šeimos elgesys
Kol Vėjas tarsi kerėtojas grojo fleita, o Pilkis nenuleido nuo jo akių, Vika susirangė priešais, po žemu stalu, ir, net užmiršusi loti, spoksojo į berniuką, retsykiais karpydama ausimis.
Vaišindama dar šiltu kvepiančiu obuolių pyragu Sonata užsiminė, kad rūpinasi septyniomis namo kieme gyvenančiomis benamėmis katėmis. Pasirodo, šeima ne tik jas pašeria, bet ir pasirūpina, kad jos nesidaugintų: kates sterilizavo, o katinus – kastravo. Visi šie gyvūnai gražūs, stambūs – gamta juk atrenka tvirčiausius. Šie laukiniai keturkojai gražiai sugyvena tarpusavyje, o svetimų gentainių į kiemą neįsileidžia ir, svarbiausia, nesidaugina.
Jei taip, kaip Varanavičiai, elgtųsi ir kitų Kauno daugiabučių namų gyventojai, mieste tikrai sumažėtų valkataujančių, kenčiančių gyvūnų. Tad suprantama, kad Vėjas, matydamas tokį puikų gyvūnų globos pavyzdį, pats noriai dalyvauja globojant kiemo keturkojus gyventojus. Smagu, bet mūsų pragmatiškoje visuomenėje tokių baltų varnų kaip Vėjas daugėja, o jo poelgis – savojo gimtadienio proga dovanas skirti beglobiams gyvūnams kaskart sulaukia šimtų atsiliepimų, širdelių feisbuke. Tad Vėjas viliasi, kad vis daugiau vaikų ar net suaugusiųjų savo gimtadienio proga džiugins dovanomis gyvūnų globos namų keturkojus gyventojus.
"Tikiuosi, kad užaugęs Vėjas mylės ne tik gyvūnus, bet ir žmones", – šypsosi Sonata, išlydėdama pro namo vartelius į gatvę, vinguriuojančią Nemuno pakrante Vytauto bažnyčios link.
