Rugpjūčio 5 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje vyks režisieriaus Algimanto Puipos restauruoto ir suskaitmeninto filmo „Velnio sėkla“ (1979)  premjera. Renginį ves kino kritikė Neringa Kažukauskaitė. Žiūrovai taip pat turės galimybę išgirsti filmo režisieriaus A. Puipos prisiminimus apie filmo gamybos užkulisius.

A. Puipos „Velnio sėkloje“ jau akivaizdūs savito tada dar tik pradedančio režisieriaus stiliaus bruožai: vizualumas, polinkis į siurrealistines detales, sugebėjimas derinti psichologišką aktorių vaidybą ir originalią pasaulio viziją.

Iš pirmo žvilgsnio filmas gali pasirodyti įprastas sovietmečio lietuvių kinui filmas, išaugęs iš tradicijos rodyti tarpukario Lietuvos kaimą kaip klasinių kovų, išnaudojimo ir beteisiškumo areną. Scenarijaus autorius Vytautas Žalakevičius, laisvai interpretavęs Petro Cvirkos prozą, neatsisakė pažįstamų personažų – bedalių samdinių ir godžių, žiaurių buožių. Tačiau tai tik išeities taškas: „Velnio sėklos“ personažai nueis daug toliau, nei leidžia schema, o V. Žalakevičius ir A. Puipa suteiks pasakojimui apie „mergos vaiką“ Jonį (Kostas Smoriginas) netikėtų siužeto ir likimo posūkių. Būtent tai ir daro „Velnio sėklą“ ne dar viena drama apie kaimą, o autoriniu filmu, pasvarstymu apie žmogaus prigimtį, gal net refleksija apie lietuvišką mentalitetą.

Laikantis saugumo reikalavimų, žiūrovai įleidžiami tik pagal išankstinę registraciją ir ne anksčiau nei likus 15 min. iki renginio.

Lietuvių kino klasika tapęs 1979 m. sukurtas filmas yra pelnęs XIII sąjunginio kino festivalio žiuri Dušanbė (1980 m.) prizą už kruopštų ikirevoliucinio kaimo gyvenimo atspindėjimą.

Filme atpasakojami caro laikų Lietuvos kaime vykstantys pamestinuko Jonio išgyvenimai. Pradėjęs bernauti pas turtingą šeimininką Banį, jis įkando šeimininkui į ranką ir pelnė Velnio sėklos pravardę. Nors Jonis puikus darbininkas, tai neapsaugo jo nuo rekrūtų. Bastydamasis po karų frontus, herojus specialiai susižeidžia koją, kad galėtų grįžti namo – į Banio sodybą, kur jo laukia bevaisė šeimininkė Morta, kur specialiai neteka kita dūsautoja, jauna samdinė Teresė.

Dramos ir sukeisti šeimininkių vaikai, priglausto pamestinuko gyvenimo kelias tampant turtingiausiu žmogumi valsčiuje. Tačiau senatvėje turtai tampa beprasmiai, o Joniui belieka paauglystės arklio prisiminimai ir vienatvė.

Nemokamai vyksiantis lietuvių kino klasikos seansas pristato režisierių A.Puipą, puikiai žinomą ir šiuolaikinių, ir kino klasika tapusių filmų kūrėją. Pirmasis režisūrinis A.Puipos darbas buvo filmas "Kelio ženklai". 1975 m. kartu su Stasiu Motiejūnu jis sukūrė savo pirmąjį vaidybinį filmą Lietuvos kino studijai, kuris vadinosi "Atpildo diena". O dar 2015-ųjų rudenį Kauno kino centro "Romuva" ekrane galėjote regėti naujausią režisieriaus darbą "Edeno sodai". A.Puipa – vienas žymiausių kino režisierių, dažniausiai kuriantis pagal šiuolaikinę lietuvių literatūrą, o daugelis jo sukurtų filmų yra pelnę prizus tarptautiniuose kino festivaliuose.

Kas: KINO KLASIKOS KLUBO seansas, "Velnio sėkla".

Kur: Kauno kino centre "Romuva".

Kada: balandžio 20 d. 18 val.