Svarbiausiomis vėluojančių mokėjimų priežastimis Lietuvoje įmonės įvardino finansinius skolininkų sunkumus (45 proc.) ir tyčinius vėlavimus (32 proc.). Dar 23 proc. juridinių asmenų kaip vieną pagrindinių vėluojančių mokėjimų priežasčių nurodė administracinę klientų nekompetenciją, o dešimtadalis – ginčus dėl pateiktų prekių ar suteiktų paslaugų.

Siekdamos apsisaugoti nuo vėluojančių mokėjimų ar neapmokamų skolų, įmonės dažniausiai taiko išankstinio apmokėjimo praktiką (45 proc.), atlieka kliento mokumo praktiką (13 proc.) bei pasitelkia kreditų valdymo bendrovių ir skolų išieškotojų paslaugas (13 proc.). Tyrimo duomenimis, 43 proc. įmonių Lietuvoje nesiima jokių priemonių, kurios padėtų apsisaugoti nuo vėluojančių mokėjimų ir nepadengiamų skolų. Tai yra 11 proc. daugiau nei vidutiniškai Europoje.

„Galimybė tiksliai planuoti finansinius srautus yra itin svarbi kiekvienai įmonei, nes nuo jos didele dalimi priklauso verslo plėtros ir augimo galimybės. Laiku neapmokamų sąskaitų pasekmės gali būti itin rimtos. Verslai dėl to gali susidurti su likvidumo problemomis, patys nesugebėti laiku atsiskaityti su tiekėjais, prarasti pajamas ir netgi susidurti su bankroto grėsme. Finansinės įmonių drausmės trūkumas stabdo ir visos ekonomikos augimą bei riboja naujų darbo vietų kūrimo galimybes“, – pranešime cituojama bendrovės „Intrum“ vykdomoji direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

Pasak I. Valeikos, dėl to verslo įmonės ir organizacijos turėtų skatinti finansinį atsakingumą ir reikalauti savo klientų bei partnerių griežtai laikytis mokėjimo terminų.

Tyrimo duomenimis, mokėjimai Lietuvoje vidutiniškai vėluoja 2 dienas. Lietuvos įmonės savo klientams sąskaitoms apmokėti vidutiniškai duoda 23 dienas. Tai yra vienas trumpiausių terminų visoje Europoje.

Kasmetis Europos mokėjimų tyrimas nuo šių metų sausio pabaigos iki balandžio pradžios buvo atliekamas 29 Europos šalyse. Tyrime, kuriuo siekta įvertinti Europos verslų finansinę sveikatą ir atskleisti mokestinio elgesio tendencijas, iš viso dalyvavo 12 tūkst. įmonių.