Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA), taip pat dvi didžiausios šalies žiniasklaidos grupės bei daugiau nei 30 žiniasklaidos priemonių teigia, kad lošimų rinkos problemas reikia spręsti kompleksiškai, be to, pataisų dar neįvertino Seimo teisininkai.

„Seime yra registruota nemažai iniciatyvų, kuriomis siekiama griežtinti azartinių žaidimų rinkos reguliavimą ir pasiūlytos alternatyvos dėl naujo reklamos modelio, kurių dar nespėjo įvertinti Seimo teisininkai, o tai yra svarbu, kadangi azartinių lošimų rinkos problemas būtina spręsti kompleksiškai, peržiūrint visą sistemą, o ne priimant pavienius sprendimus“, – rašoma pranešime.

Verslo ir žiniasklaidos atstovai Seimo narių prašo kreiptis į Vyriausybę, kad ši ne tik įvertintų pateiktus projektus, bet ir jų poveikį kitiems sektoriams, pavyzdžiui, žiniasklaidai.

LVK, IŽA ir LRTA pritaria, jog būtų peržiūrėta lošimų sistema apsaugant žmones nuo priklausomybių, tačiau norėtų, jog būtų atlikta išsami pasiūlymų analizė, jų poveikio vertinimas, išklausyti ekspertų bei suinteresuotų sektorių siūlymai.

Anot verslo ir žiniasklaidos organizacijų, lošimų reklama atskirose visuomenės informavimo priemonėse sudaro 5–25 proc. jų metinių pajamų.

„Toks (reklamos – BNS) draudimas labiausiai paveiktų nepriklausomą ir savarankišką šalies žiniasklaidą – televizijas, naujienų portalus, radijo stotis, spaudą. Be to, mažiau pelningos žiniasklaidos priemonės susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais“, – teigiama pranešime.

Susitikimas vyks kovo 18 dieną, kiek vėliau nei planuota dėl ministrės pirmininkės komandiruočių užsienyje, BNS informavo jos atstovė Ieva Skarelytė.

Sausio pabaigoje įvyko pirmasis toks susitikimas, jo metu Krašto apsaugos ministerija (KAM) pristatė finansavimo poreikius, Finansų ministerija – paskaičiavimus, kiek lėšų į valstybės biudžetą leistų surinkti skirtingų mokesčių kėlimas, tačiau konkretūs pasiūlymai po jo nebuvo pateikti.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

KAM teigia, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.

Lietuvos verslo konferencija (LVK) šią savaitę paskelbė siūlanti, kad atskiras ir visuotinis gynybos mokestis būtų apskaičiuojamas kaip 1 procentinis punktas nuo pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio bei gyventojų pajamų mokesčio, taikomo individualiai veiklai, tarifų.

Organizacijos nuomone, sprendimas dėl gynybos mokesčio turi būti įtvirtintas specialiu Krašto gynybos mokesčio (įnašo) įstatymu, kuriame būtų numatyti tokio mokesčio apskaičiavimo principai, paskirtis bei apskaičiavimo formulės.

„LVK bendruomenė sutaria, kad mums reikia stiprios gynybos, kurios šiuo metu vienintelis realus šaltinis yra visuotinis gynybos mokestis“, – pranešime sakė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

Premjerė pasiūlymo nekomentavo, bet teigė, kad „konkrečius pasiūlymus ar lengvatų peržiūrėjimą tikrai galime svarstyti ir svarstysime“.

Ji taip pat sakė, kad gynybai lėšos galėtų būti skiriamos didinant dabartinius mokesčius, nes kurti naują – užtruktų.

„Šalia egzistuojančio mokesčio galėtų būti priedas, kurio paskirtis būtų gynyba, kuris ne tiesiog patektų į biudžetą ir būtų skirstomas visiems kitiems tikslams, bet būtų nustatomas pagal bendrą algoritmą“, – interviu portalui „Bernardinai“ sakė I. Šimonytė.

„Jeigu kažkas nekalbės apie tai prieš rinkimus, tai kalbės po rinkimų“, – pridūrė ji.

Vasarį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti gynybos mokestį.

Beveik 32 proc. nesutiktų, tačiau mano, kad didesnius mokesčius dėl gynybos finansavimo galėtų mokėti verslas. Dar 36 proc. apskritai nepritaria krašto apsaugos finansavimo didinimui.

Organizatorių teigimu, renginyje bus diskutuojama apie valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050” dokumentą, esmines jo pažangos kryptis ir tikslus.

Renginyje taip pat dalyvaus naujoji JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald.

Diskusiją organizuoja verslo asociacija „Amerikos verslo rūmai Lietuvoje“. Tai didžiausi užsienio verslo rūmai Baltijos regione, atstovaujantys daugiau kaip 195 JAV, tarptautinių bei vietos įmonių.

Vizija „Lietuva 2050“ yra ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais ir kitais bendrakūrėjais nustatoma Lietuvos ateities vizija, jai įgyvendinti reikalingos strateginės ambicijos ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu.

„Tie energetikos šaltiniai, kurie šiandien yra Lietuvoje, pavyzdžiui, Elektrėnų elektrinė, (siūlome – BNS) kad jie galėtų dirbti pilnu pajėgumu. Mūsų ekspertai mano, kad vien šitos elektrinės resursų užtektų stabilizuoti kainoms. Tai toks mūsų pasiūlymas – įveiklinti visus jau šiandien turimus energetikos šaltinius“, – po Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos posėdžio žurnalistams sakė tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.  

„Turėtų būti įdarbinamos lietuviškos jau turimos elektrinės, atsinaujinantys šaltiniai, visos lėšos, finansai ir visa kita, kad būtų galima visą šitą energetiką stabilizuoti“, – teigė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė. 

Tuo metu „Ignitis grupė“ BNS teigė, jog Lietuvos elektrinė Elektrėnuose energiją gamina tik tada, kai ją galima pasiūlyti konkurencingomis kainomis. 

Pasak D. Matukienės, tam tikrose elektros tiekimo grandyse turėtų būti eliminuoti tarpininkai, o Lietuva amortizuodama elektros kainas turėtų sekti Lenkijos pavyzdžiu. 

„Lenkijoje praktiškai tris kartus yra pigesnė elektros energija. Tai šitą klausimą mes turime spręsti. Tai tokia pati šalis, tokios pačios sąlygos, jeigu mes nesugebame panaudoti, ką mes turime“, – teigė verslo atstovė. 

Anot jos, smulkusis ir vidutinis verslas taip pat pasigenda skaidraus energijos kainų pagrindimo. 

„Turi būti labai skaidri informacija, kas suformavo energetikos kainą, kaip ji yra suformuota, ir kad būtų parodyta, kokia buvo kaina, kokia nauja kaina ir pilnas skaidrumas, kaip atsiranda tokia kaina, kokia atsiranda“, – sakė D. Matukienė. 

Pasak jos, siūlymai bus teikiami valstybės institucijoms, o Prezidentūros bus prašoma inicijuoti tarpinstitucinius susitikimus. 

Siūlo keisti MMA skaičiavimą

Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai taip pat siūlo keisti minimalios algos skaičiavimo formulę į ją įtraukiant darbo našumo rodiklį. Be to, siūloma vidutinį darbo užmokestį (VDU) skaičiuoti remiantis „Sodros“, o ne Statistikos departamento duomenimis. 

„Pirmas pasiūlymas buvo į skaičiuojamą formulę įvesti darbo našumą, kadangi jis labai atsilieka nuo pačios formulės. Remtis ne Statistikos departamento, o „Sodros“ turimais duomenimis ir nustatyti, koks iš tikrųjų yra realus vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje, pagal tai, kokius duomenis gauna „Sodra“, o ne pagal tai, kokius duomenis kažkas kažkokiais būdais teikia Statistikos departamentui“, – teigė D. Matukienė. 

Ji teigė pasisakanti už tai, kad kitais metais nebūtų didinama minimali mėnesio alga, o būtų apsiribota tik neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimu. 

„Jeigu aš būčiau vienas iš sprendėjų, tai sakyčiau šiandien visiškai nejudinti minimalios algos, nedaryti jokių kėlimų, o pakelti tik vienintelį neapmokestinamąjį pajamų dydį“, – teigė D. Matukienė. 

„Jeigu minimalios algos nedidiname, nejudiname vienus metus, kadangi situacija yra ekstremali, padidiname neapmokestinamąjį pajamų dydį, tada mūsų tie mažiausiai uždirbantys žmonės (...) turės bent už ką susimokėti už padidėjusias energetikos kainas, o gal dar ir nusipirkti kažką pavalgyti“, – pridūrė ji. 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė rugpjūčio pabaigoje teigė, kad MMA iki mokesčių galėtų kilti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų iki 740 eurų. Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Anot jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

Ministras pasisakys Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forume, kuriame dalyvaus Lietuvos, JAV bei Kanados verslo atstovai. Taip pat renginyje bus pristatomas lietuviško maisto sektorius ir produkcija, pranešė ministerija.

K. Navickas bei Lietuvos verslininkai susitiks su JAV prekybos tinklų ir kitais verslo atstovais. Numatytas vizitas Rodale institute, užsiimančiame ekologinio judėjimo plėtra, tyrimais, ūkininkų ir vartotojų švietėjiška veikla.

Su Pensilvanijos žemės ūkio sekretoriumi Russelu C. Reddingu (Raselu Redingu) ministras pasirašys bendradarbiavimo memorandumą.

Pasak prezidento, atšiauri išorinė aplinka kelia iššūkių tiek visuomenei, tiek verslui, o valstybės institucijų ekonomikos prognozės rodo lėtesnį investicijų augimą, palyginti su metų pradžios prognozėmis.

Susitikęs su verslo atstovais jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės rankose yra visos galimybės suteikti prioritetą investiciniams projektams ir perskirstyti asignavimus tarp jų.

„Istoriškai Lietuva yra jau ne kartą pademonstravusi ekonominį lankstumą ir atsparumą, tačiau privalome būti ne idealistais, o realistais. Šiandien svarbu rimtai įvertinti žaliavų infliacijos poveikį viešųjų investicijų projektų užbaigtumui. Vyriausybės rankose yra visos galimybės suteikti prioritetą investiciniams projektams ir perskirstyti asignavimus tarp jų“, – pranešime teigė G. Nausėda.

„Kalbant apie ekonominę diplomatiją – privalu padėti verslui diversifikuoti prekių ir paslaugų eksporto bei žaliavų importo rinkas“, – kalbėjo jis.

Be to, G. Nausėda paragino užbaigti skambiai pradėtą ir tyliai nutrauktą mokesčių reformą, orientuojant ją į investicijų skatinimą, į pozityvius pokyčius dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms, į teisingesnės mokesčių sistemos sukūrimą.

Susitikime taip pat aptartos galimybės prisidėti prie Ukrainos atstatymo. Balandžio viduryje, grįžęs iš vizito Kyjive, prezidentas pakvietė Lietuvos verslą prie to prisidėti. Pasak jo, dabar būtina išsigryninti svarbiausias Lietuvos patirtis, kurias galima pasiūlyti ir perduoti Ukrainai, Europos Sąjungos ir pasaulio bendruomenei, siekiančiai padėti atstatyti Ukrainą.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektas pirmadienį aptartas Seimo darbo grupėje, skirtoje darbo rinkos problemoms spręsti.

Kaip pristatė VRM Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, siūlomais pakeitimais tikimasi palengvinti ir patrumpinti migracijos procedūras Lietuvoje norintiems dirbti užsieniečiams. Taip pat siekiama, kad norintiesiems atvykti jos kainuotų mažiau.

„Projektu siūloma sukurti galimybę visiems užsieniečiams dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo kreiptis užsienyje ir priėmus sprendimą jį išduoti, gauti leidimą laikinai gyventi užsienyje“, – vieną iš siūlymų pristatė D. Petrauskienė. Šį pokytį planuojama įgyvendinti nuo kitų metų, vis tik dalis įstatymo projekto nuostatų, anot VRM atstovės, galėtų įsigalioti dar nuo rugpjūčio.

Be to, norima mėnesiu sutrumpinti prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimo terminus, atsisakyti išduoti nacionalines vizas atvykstantiems dirbti. Užsieniečiai, kurie šiuo metu kreipiasi dėl nacionalinės vizos siekdami dirbti, vietoj to galės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu.

„Manome, kad šis pokytis ne tik paprastins procedūras, bet ir mažins administracinę naštą darbdaviams“, – tikino VRM atstovė. Jos teigimu, tokia tvarka tikslingesnė, kadangi turintys laikiną leidimą gyventi draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, kitaip nei gavę nacionalinę vizą darbuotojai.

Siekiant pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, siūloma leidimą laikinai gyventi Lietuvoje išduoti nesikreipiant į Užimtumo tarnybą, vienodai visiems užsieniečiams, nepriklausomai nuo būsimojo atlyginimo dydžio, taip pat, jei jų profesijos nėra profesijų, kurioms būtina aukšta profesijos kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta, sąrašą.

Leidimą laikinai gyventi būtų galima išduoti ir darbdaviui įsipareigojus mokėti ne mažesnį nei 1,2 metinio bazinio vidutinio darbo užmokesčio (BDU) atlyginimą, siekiančio 1,5 tūkst. eurų iki mokesčių. D. Petrauskienės teigimu, minimalus atlyginimas užsieniečiui po mokesčių siektų 1078 eurus.

Tarp kitų pakeitimų numatyti migracijos procedūrų palengvinimai Lietuvoje studijuojantiems užsieniečiams – leidimas gyventi Lietuvoje darbo pagrindu jiems būtų išduodamas paprasčiau 10 metų nuo studijų Lietuvoje baigimo. Šiuo metu šis terminas siekia 2 metus.

Dar ketinama lengvinti ir dirbančiųjų užsieniečių šeimos narių nepilnamečių migracijos procedūras, supaprastinti atvykimo stažuotis Lietuvoje sąlygas. Taip pat žadama sudaryti galimybes darbdaviams su norimais įdarbinti užsieniečiais sudaryti laikinas darbo sutartis.

Darbdavių ir verslo atstovai mato spragų

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovė Seimo darbo grupės posėdyje Aurelija Maldutytė, reaguodama į pateiktus siūlymus pažymėjo, kad dabartinė rinka labai greitai keičiasi, tad projekte numatytas 3 mėnesių leidimo laikinai gyventi išdavimo terminas yra per ilgas.

„Verslui laukti darbuotojo 3 mėnesius būtų per daug sudėtinga, nes rinka yra labai greitai besikeičianti. Negalėtume normaliai adaptuotis prie rinkos poreikio, kai darbuotojas reikalingas čia ir dabar“, – sakė ji.

LVK atstovė siūlė standartiniu leidimo svarstymo terminu nustatyti vieną mėnesį.

„Kad tai būtų standartas, kuris, tikėtina, leistų trūkstamų profesijų atstovams atvykti ir dirbti Lietuvoje tada, kai tas darbuotojas reikalingas“, – tikino A. Maldutytė.

Pasak jos, nesutrumpinus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje svarstymo termino, procesas nuo darbuotojo atrankos iki pirmosios darbo dienos tęstųsi bent pusmetį, per kurį būtent ta kvalifikacija jau gali būti ir nebereikalinga.

„Tada ir tas poreikis gal išnyks, nes gali būti pasikeitimų užsakymuose ir panašiai“, – sakė ji.

LVK atstovė taip pat kritikavo, kad projekte nėra numatyta, kaip spręsti „pilkąja zona“ vadinamą iš užsienio valstybių į Lietuvą komandiruojamų darbuotojų problemą.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas tikino, kad parengtuose siūlymuose vis tiek numatyta pernelyg daug biurokratinių apribojimų. Jo teigimu, pats svarbiausias ir vienintelis reikalingas kriterijus užsienio darbo jėgos įsivežti norintiems darbdaviams yra minimali įsivežamiems darbuotojams mokamo atlyginimo riba, kurią VRM siūlo nustatyti ties 1,2 BDU.

„Galvojate, kad darbdaviai, mokėdami didesnį nei rinkos vidutinis atlyginimas, parinks nekvalifikuotą darbuotoją. Taigi ir kalbame – išlaisvinkite, neapkraukite biurokratizmu. Jei nustatome 1,2 koeficientą viskas, tai pats svarbiausias rodiklis. Visi kiti dalykai nereikalingi, pertekliniai“, – teigė D. Arlauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas akcentavo, kad siūlomais pakeitimais siekiama, kad į Lietuvą būtų pritraukta kuo daugiau aukštesnės kvalifikacijos žmonių ir kiltų žemas šalies produktyvumo lygis. Politikas pabrėžė, kad švelninant migracijos procedūras Lietuvos negalima atverti pigiai darbo jėgai, kad Lietuva neliktų pigios darbo jėgos šalimi.

„Kylame nuo dugno, kryptis yra nuostabi. Ir čia labai reikia pasidžiaugti ir mes turime padėti ir palaikyti verslą didinant produktyvumą. Suprantu, kad bus verslų, kurių konkurencinis pranašumas grįstas pigia darbo jėga, norą išlaikyti šį pranašumą. Tačiau Lietuvoje negalime tikėtis išlikti pigia darbo jėga“, – sakė V. Šilinskas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius džiaugiasi, kad parengtu projektu einama teisinga kryptimi, tačiau pabrėžė, kad ekonomikos nuosmukis ateityje bus neišvengiamas, todėl kalbant apie tai, kokių darbuotojų Lietuvai reikia, būtina ieškoti balanso, skatinti investicijas į technologinį atsinaujinimą.

„Nenoriu sakyti, kad reikia pigios darbo jėgos, bet reikia subalansuotų sprendimų. Investicijų, paskatų į robotizaciją, automatizavimą“, – kalbėjo V. Janulevičius, kartu pažymėjęs, kad siūlomus pakeitimus parlamentarai turėtų priimti kuo skubiau.

Dėl šių įstatymo pakeitimų Vyriausybė turėtų apsispręsti dar šį mėnesį. Tuomet pakeitimai bus teikiami Seimui.

„Kiekvienas apribojimo panaikinimas veikia teigiamai, kiekvienas ribojimo įvedimas – neigiamai. Nebūtinai, kad tiesiogiai, kaip, tarkime, galimybių pasas, kai fiziškai negali ateiti, bet tai yra ženklas. Restoranas kartu yra ir pramoga, tai nesijauti taip, kaip jausdavaisi visados, kai esi su kauke“, – Eltai teigė G. Balnys.

Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė pažymi, kad prekybos centruose kontaktas tarp klientų ir darbuotojų ir taip yra minimalus, o saugumo užtikrinimo priemonės, kaip patalpų ventiliacija, dezinfekcija ir toliau išliks.

„Manome, kad sprendimas tikrai buvo pribrendęs. Juo labiau kad ir kitos valstybės reikalavimus švelnina. Latvija nuo balandžio 1 d. atsisakė. Tai tikrai jau kurį laiką laukėme šito sprendimo“, – kalbėjo R. Vainienė.

Prekybininkų atstovės svarsto, kad kaukių reikalavimo panaikinimas sumažins ir įtampas, kurių, jos teigimu, vis dar pasitaikydavo.

„Kaukes jau dalindavo nemokamai, bet vis tiek žmonės dar netaisyklingai užsidėdavo. Tai tikrai nusiėmė labai didelė našta aiškinti, prašyti kliento“, – tvirtino ji.

Kiekvienas apribojimo panaikinimas veikia teigiamai, kiekvienas ribojimo įvedimas – neigiamai.

Atkreipia dėmesį, kad rekomendacijos išlieka

Tačiau R. Vainienė akcentavo, kad reikia nepamiršti, jog rekomendacija dėl kaukių dėvėjimo išlieka. Todėl ji siūlo kiekvienam klientui pačiam apsvarstyti ir sąmoningai įvertinti šios priemonės reikalingumą.

„Manome, kad žmonės turėtų nepamiršti, jog visos dėžutės naujų kaukių nereikėtų išmesti į šiukšliadėžę, o naudoti įsivertinus savo asmeninę situaciją. Kiek laiko praleisi parduotuvėje ar kitoje vietoje, kiek imunitetas stiprus. Tokius dalykus reikėtų turėti galvoje“, – pažymi ji.

Nors, pasak viešojo maitinimo įstaigų atstovo, restoranuose liko tik rekomendacinio pobūdžio priemonės, jis taip pat paragino klientus išlikti sąmoningus ir laikytis saugių atstumų.

„Jeigu yra galimybė, laisvų vietų, tai nebūtina sėstis prie gretimo stalo, kur sėdi nepažįstami klientai. Reikia laikytis protingumo. Jeigu leidžia galimybės, tai reikėtų patiems išlaikyti atstumus. Rankų plovimas, tokie įpročiai turėtų likti“, – tikino G. Balnys.

Atsisakyta ir kitų reikalavimų

Tačiau, bendrai vertindamas pirmadienį priimtus pandemijos valdymo pakeitimus, restoranų atstovas tvirtino, kad nuo šiol klientams vėl bus galima teikti visavertį paslaugų kompleksą.

„Panaikintos ne tik kaukės. Tarkime, mes dabar jau galime klientams duoti pledukus. Galima servetėles laikyti ant stalų. Tai sprendžiasi ir patogumo klausimai“, – aiškino G. Balnys.

Vis tik prekybininkų atstovė atkreipia dėmesį, kad ne visi COVID-19 reikalavimai verslui jau yra panaikinti. Pasak jos, viena iš privalomų priemonių – paviršių dezinfekcija išlieka. Tiesa, kartu R. Vainienė priduria, kad dabar įmonėms numatyti lankstesni reikalavimai.

„Iš dalies atsižvelgta į mūsų siūlymą dezinfekuoti pagal poreikį. Ne du kartus į dieną mažiausiai, kaip kad buvo, bet pagal poreikį. Krepšelius, vežimėlių rankenas reikia dažniau dezinfekuoti, o pavyzdžiui, kažkokius šviestuvų jungiklius gal ir rečiau reikėtų dezinfekuoti. Tai dabar padaryta, kad bent vieną kartą per dieną, o visur kitur pagal poreikį“, – aiškino Prekybos įmonių asociacijos direktorė.

Taip pat ji priduria, kad prekybos vietose reikalavimas dėl dviejų metrų saugaus atstumo laikymosi taip pat tebėra taikomas.

„Tiesą pasakius, mes jau galvojome, kad ir dviejų metrų reikalavimas bus panaikintas. Dėl to, kad pirkėjų srautai tikrai yra sumenkę, jie jau įprato rečiau vaikščioti į parduotuves“, – teigė R. Vainienė.

ELTA primena, kad atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir stebint mažėjančią sveikatos sektoriaus apkrovą, nuo šio pirmadienio keičiama kaukių dėvėjimo ir izoliavimo tvarka, skelbia SAM. Operacijų vadovo sprendimu atsisakoma privalomo reikalavimo dėvėti kaukes uždarose erdvėse, išskyrus sveikatos, slaugos ir globos įstaigas bei viešąjį transportą.

Nors kaukių dėvėjimas nebus privalomas, jis išlieka rekomenduojamas uždarose erdvėse, kur nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo, bloga ventiliacija ar didesnis žmonių susibūrimas, pabrėžia SAM. Sveikatos, slaugos ir globos įstaigose bei viešajame transporte kaukių dėvėjimas ir toliau išlieka privalomas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad susitikime bus kalbama apie darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimą, situaciją su Kinija ir kitus verslui aktualius klausimus.

„Aišku, bus Kinijos klausimas, kalbėsime ir apie Inovacijų agentūrą. Čia bus pratęsimas susitikimo, kuris vyko sausį“, – BNS sakė A. Romanovskis.