„Gynybos mokesčio klausimu mūsų vienijama bendruomenė yra vieninga – toliau palaikome visuotinumu paremto gynybos mokesčio idėją ir kaip verslas esame pasiruošę prisidėti, tačiau kartu turime lūkestį, kad sprendimai dėl tokio mokesčio mechanizmo tarp politikų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų bus rasti greitai, nes ir taip jau sugaišome beveik dvejus metus“, – LVK pranešime pirmadienį teigė A. Romanovskis.

Jis pabrėžia, kad papildomų mokesčių gynybos poreikiams gali neužtekti ir siūlo inicijuoti diskusiją Europos Sąjungoje dėl specialaus gynybos finansavimo mechanizmo.

„Nuo mūsų galimybių įgyvendinti šiuos sprendimus ir atgrasyti priešą priklausys visos Europos Sąjungos ateitis ir gyvybingumas, todėl turėtume siekti, kad dalis mūsų ir kitų sieną su priešiškomis valstybėmis turinčių šalių gynybos poreikių būtų finansuojami bendromis ES lėšomis“, – nurodė LVK prezidentas.

Toliau palaikome visuotinumu paremto gynybos mokesčio idėją ir kaip verslas esame pasiruošę prisidėti.

LVK nuomone, po koronaviruso pandemijos Europos Komisijos pristatyta ir šiuo metu vis dar įgyvendinama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (RRF) galėtų tapti pavyzdžiu bendram ES saugumo ir gynybos finansavimo modeliui.

„Rusijos agresija kelia nepalyginamai didesnius iššūkius Europos Sąjungai nei COVID-19 – tai Europos išlikimo klausimas, nes negebėjimas atgrasyti karo gali kelti egzistencinę grėsmę Europai“, – prabrėžė A. Romanovskis.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečia partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis dėl gynybos finansavimo. Jo poreikis auga dėl Lietuvos planų iki 2030 metų sukurti lengvąją pėstininkų diviziją bei padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių.

I. Šimonytė yra sakiusi, kad tokiems planams reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo. Šiuo metu partijų sutartas rodiklis yra 2,52 proc. BVP.

Diskusijos dėl gynybos mokesčio į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynybos tarybos patvirtintam planui dėl divizijos.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai siūlo didinti PVM ar pelno mokesčius, taip pat įvesti naują gynybos mokestį.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos sudaro 2,75 proc. BVP, iš jų 2,52 proc. – biudžeto asignavimai, o likusi dalis –  solidarumo mokestis. 

Organizacijos pažymi, jog kaimyninėse šalyse taikomas mažesnis akcizas: Lenkijoje – 13,14 euro už toną, Estijoje – 55 eurus, Vokietijoje – 45,45 euro, o Latvijoje jis netaikomas visai.

„Be to, nuo 2025 metų papildomai įsigaliojus kitai – kintamajai – akcizo tarifo daliai (CO₂ dedamajai) ir šiai laipsniškai augant iki 2030 metų, tarifas SND 2030 metais sieks net 487,7 euro už toną. Tokio dydžio akcizas šiuo metu yra nustatytas tik vienoje pasaulio šalyje – Švedijoje“, – pranešime teigė konfederacijos.

LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius sako, kad tai verslą skatins rinktis taršesnes alternatyvas.

„Vyriausybės sprendimu verslininkus užgula neproporcingai didelė papildoma našta – SND taikomas naujas apmokestinimas, kuris yra daug kartų didesnis nei, pavyzdžiui, mazutui ar akmens anglims – žymiai taršesnėms kuro rūšims. Tikėtina, kad tokios aplinkybės dalį pramonės įmonių paskatins pereiti prie taršesnio, bet pigesnio kuro, kas kaip tik prieštarauja tvarumo tikslams ir bet kokiai persiorientavimo tvarumo link logikai“, – pranešime nurodė R. Sartatavičius.

Pasak pranešimo, SND pritaikius mažesnį bazinį akcizo tarifą ir CO₂ dedamąją, tai būtų vertinama kaip kompromisinis ir teisingas reguliavimas.

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys BNS teigė, kad didesnis akcizas didins maisto, pieno ir kitų produktų kainas, taip pat infliaciją.

Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus LRT pabrėžė, kad toks pat akcizas verslui galiojo ir iki šiol, tačiau įmonės naudojosi gyventojams skirtomis lengvatomis. Anot jo, jos turėjo būti panaikintos, nes daug SND buvo vežama iš Rusijos.

Seimui gegužę priėmus „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, nuo 2025 metų dyzelino akcizas bus suvienodintas su benzino, o nuo 2026 metų jis viršys benzino akcizą. Tokiu būdu valdžia siekia skatinti rinktis mažiau taršų kurą. 

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino degalinėse dėl to kasmet brangs 4–6 centais, o nuo 2025 metų variklių degalams įvedama anglies dvideginio (CO₂) dedamoji jų kainą kasmet didins dar 3 centais.

Tuo metu SND akcizas nuo sausio siekia 368 eurus už toną (su PVM), o nuo kitų metų įvedus CO₂ dedamąją akcizas sieks 405 eurus, o 2030 metais – 590 eurų.

Todėl verslo konfederacija kreipėsi su prašymu, kad situacija būtų pakeista.

„Mūsų prašymo pagrindinis argumentas yra tas, kad jei norime kovoti su pandemija, reikia taikyti visiems vienodas sąlygas, Susidaro tam tikra neteisybė, konkurencijos iškraipymas, kai dėl tam tikrų ribojimų vieni gali dirbti, o kiti negali. O juk pandemijai valdyti svarbiausia yra srautų valdymas“, – LNK žinių tarnybai pasakojo verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Paklaustas, kur jis mato didžiausią neteisybę, A.Romanovskis atsakė: „Tikriausiai tai yra žymusis 300 kvadratų kepurės nustatymas, nes prekybininkai, prekiaujantys ne maisto produktais, sutinka prisiimti griežtesnius įsipareigojimus, negu maistu prekiaujantys, kad apsaugotų savo klientus.

Bet šiaip Europoje bendra praktika, kai nustatomas tam tikras protingas kvadratų skaičius vienam klientui ir nėra ribojama ar tai būtų 300, ar 500, ar 100 kvadratų. Labai tikiuosi, kad mūsų argumentai bus išgirsti ir šita priemonė bus atšaukta“.

„Lietuvos verslas palaiko tai, kad į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ateina jauni, ambicingi ir tuo pačiu patyrę politikai, kurie turi aiškią viziją. O A. Armonaitė atitinka visus pagrindinius reikalavimus, kurie reikalingi geram ministrui“, – Eltai teigė jis.

Anot (LVK) prezidento, iš naujosios ministrės tikimasi greitos reakcijos bei racionalaus lėšų skirstymo.

„Viena vertus, tikimės greitos reakcijos ir adekvačių pagalbos priemonių, ypač subsidijų verslui. Kita vertus, tikimės, kad bus peržiūrėti tam tikri valstybės finansiniai įsipareigojimai (...), ir lėšos bus skirstomos racionaliai, ypač kalbant apie DNR planą ir investicinius projektus“, – sakė jis.

Andrius Romanovskis / D. Labučio/ELTOS nuotr.

A. Romanovskis teigė, kad iš naujosios ministrės pasisakymų galima spręsti, jog bus peržiūrėti paramos verslui teikimo kriterijai bei tobulinamos pačios paramos priemonės.

„Supratome, kad bus peržiūrėti mums svarbiausi dalykai, tai yra (paramos teikimo – ELTA) kriterijai ir pačios priemonės, kad jos būtų tikslingesnės, labiau apimančios ir efektyvesnės. Ir, žinoma, (itin svarbus – ELTA) greičio elementas, nes dabar beviltiškai vėluojame su paramos priemonėmis“, – kalbėjo jis.

Prezidentas G. Nausėda penktadienį patvirtino Aušrinės Armonaitės kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministres.

Į Lietuvą žengiančios programėlės kūrėjai „Uber Lithuania Software and Development“, prisijungė prie Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), kuri vienija didžiausias paslaugų, tarp jų ir IT bendroves. „Uber“ verslo modelis propaguoja liberalius darbo santykius. Tai sutampa su pagrindinėmis mūsų organizacijos vertybėmis“, – sako LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Pasak V. Sutkaus, „Uber“ atėjimas sukels proveržį keleivių pervežimo paslaugų teikimo srityje, nes šias paslaugas iš esmės galės teikti visi žmonės, kurie turi tvarkingą automobilį. Naujoji pavėžėjimo paslaugų skaitmeninė platforma leis jaunimui, studentams ar vyresnio amžiaus žmonėms jiems patogiu laiku užsidirbti papildomai, nes tam nėra taikomų didesnių suvaržymų ar apribojimų. Tai yra laisvi darbo santykiai, nevaržomi konkretaus darbo grafiko.

Šis verslas yra saugus ir skaidrus. Vairuotojai turi pateikti savo bei automobilio dokumentus, yra patikrinama jų kelių eismo taisyklių pažeidimų praeitis. Tuo tarpu atsiskaitymas paslaugomis vyksta be grynųjų pinigų, per mobiliąją programėlę, o automobilio maršrutas sekamas per palydovinę navigaciją. Kitas svarbus dalykas – automobilių spūstys. Jei žmonės intensyviai naudosis „Uber“ paslaugomis, automobilių srautas mieste gali ženkliai sumažėti.

„Uber Lithuania Software and Development“ atstovas verslininkams sakė, kad Lietuvoje bendrovė įžvelgia didelį potencialą. „Mūsų tikslas yra pasiūlyti žmonėms saugią, patikimą ir prieinamą transporto paslaugą mieste. Esame laimingi, kad jau nuo ketvirtadienio Vilniaus gyventojai gali išbandyti mūsų paslaugas.

Vilniuje išties galima labai daug ką nuveikti, nes žmonių susidomėjimas „Uber“ paslaugomis vis auga. Mes stengiamės pateisinti visų lūkesčius ir užtikrinti kuo saugesnes paslaugas. Šiuo metu jau turime sukomplektavę kokybės kontrolės komandą, kuri rūpinasi, kad viskas griežtai atitiktų nustatytus reikalavimus. Taip pat yra suburta keturiasdešimties žmonių komanda, kuri rūpinasi plėtros klausimais. Ateityje bus įkurtas klientų aptarnavimo biuras“, – sakė kompanijos „Uber“ atstovas.

Vasarą visame pasaulyje „Uber“ vairuotojų gretos pasipildė maždaug milijonu vairuotojų. Pasinaudojus „Uber“ programėle, žmonės gali užsisakyti pavėžėjimo paslaugas Vilniaus mieste. Norintys užsidirbti, gali tapti bendrovės partneriais-vairuotojais. Pervežimo automobiliais bendrovė „Uber“ yra kilusi iš San Francisco, JAV.

Profsąjungų teigimu, naujasis Darbo kodeksas palankesnis darbdaviams, o ne darbuotojams - bus neribojami viršvalandžiai, nenorima įteisinti mamadienių ir tėvadienių, dingsta papildomos atostogos už stažą, verslininkai galės lengviau atleisti darbuotojus, mažės išeitinės išmokos.

Naujojo Socialinio modelio gynėjai atkerta, kad tiems, kurie nedirba, arba dirba neefektyviai, be abejo, rizika būti atleistam padidėja, bet sutikite, tokios žaidimo taisyklės. O kad nėra susitarimo visais klausimais, tai jo ir negali būti, nes argi įmanoma, susitarti darbdaviui ir darbuotojui dėl streikų? Kita vertus, kad permainos būtinos abejojančių beveik nėra, nors kad Socialinio modelio projektui kelias bus lengvas Seime, labai abejotina. Atrodo, jam prieštaraus ne tik kai kurie valdantieji, bet ir patys socialdemokratai jau dabar nėra vieningi. 

Dabartinis darbo kodeksas nebefunkcionuoja ir tai visiškai suprantama, teigia ekonomistai ir verslas, nes per ketvirtį amžiaus jis nekito, nebuvo jokių reformų. Šiuolaikinėje ekonomikoje, kai darbuotojai linkę migruoti iš vienos darbo vietos į kitą, kai investuotojai ieško kuo palankesnio investicinio klimato, Lietuvos Darbo kodeksas vis dar vadovaujasi metodais, kurie buvo naudojami ir sovietiniais laikais.

„Tai yra tam tikras melavimas sau. Jeigu atleidžiama 80-imt procentų susitarimo keliu, t.y., darbdavys susitaria su darbuotoju išsiskirti pagal savo aptartas sąlygas, o ne pagal kodeksą, tai reiškia, jis neveikia“, – sako Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

O kas neveikia, tą reikia keisti. Seime jau guli naujasis darbo kodeksas, kuris apima keturias svarbias sritis – darbo santykius, socialinį draudimą bei pensijas, užimtumą ir skurdą. Teigiama, kad naujasis dokumentas apibrėš pensijų reglamentavimą, darbo santykių liberalizavimą, darbo mokesčių mažėjimą, jie, pasak tarptautinių organizacijų, Lietuvoje yra gerokai per dideli. Darbdaviai sveikina šiuos užmojus, darbuotojų profsąjungos – nepatenkintos.

„Sakyti, kad darbuotojams bus bloginamos sąlygos aš jokiu būdu nesutinku, kadangi yra atrišamos darbdaviui rankos – netiesiogine prasme – kad jis galės lanksčiau organizuoti darbo santykius ir galės, sakykim, skatinti darbuotojus per kolektyvines sutartis“, – teigia Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.

M. Dubnikovas įžvelgia, kad didžiauias pavojus gresia tiems, kurie į darbą ateina tik atlyginimo.

„Didžiausias pavojus iš naujo DK yra tiems žmonėms, kurie ateina į darbą pasiimti atlyginimo. Tie, kurie užsidirba atlyginimą, jiems jokios rizikos nėra, nes jie šiandien dienai yra graibstomi, ir rytoj bus graibstomi“, – tvirtina M. Dubnikovas.

Projekto kūrėjai sako, kad dabartinis kodeksas neskatina naujų darbo vietų kūrimo, išlieka aukštas nedarbo lygis, o vidutinė ir minimali alga vienos žemiausių ES, prastesnė padėtis tik Bulgarijoje ir Rumunijoje. Artimiausiomis penkerių metų prognozėmis naujasis darbo kodeksas leis pritraukti daugiau investuotojų, augs darbo apmokėjimas, darbuotojai taps paklausesni.

„Preliminariai turėtume naujų apie 85 tūkst. kokybiškų darbo vietų, taip pat apie 7 proc. leistų didinti minimalią algą kasmet stabiliai, taip pat automatiškai didėtų šalies vidutinis darbo apmokėjimas, yra paskaičiuota iki 15 proc. jau pačios šalies didėjimas per metus“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamnto direktorė Eglė Radišauskienė.

Tik pasirodžius socialinio modelio projektui, prezidentė jį išvadino brangiai kainuojančiu mokslinių siūlymų kratiniu, tačiau šią savaitę pareiškė, kad ji palaikys Darbo kodeksą, jei jis bus suderintas su visais socialiniais partneriais. Bet abejojama ar verslui, valstybei ir darbuotojams pavyks dėl visko sutarti.

„Praktiškai 78-i procentai DK nuostatų yra suderintos, tačiau tam tikros nuostatos iki šiol yra atviros ir 100-u procentu aš tikrai nedrįsčiau pasakyti, kad bus sutarimas“, – sako E. Radišauskienė.

Ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad naujuoju Darbo kodeksu sukuriamos paprastesnės atleidimo iš darbo sąlygos, mažinamos išeitinės išmokos, kas darbuotojams ir nepatinka, tačiau panaikinama įtampa kuriant darbo vietas. Nausėda tikina, naujajame darbo kodekse – daug neblogų pasiūlymų, kad ir pensijų indeksavimas, kurį beje Prezidentė sukritikavo, nes šalis nebus pajėgi jo įgyvendinti. Ekonomistas sako – naudos bus.

„Galbūt, pagaliau leistų pensijų nustatymui atsipalaiduoti nuo tos politikų kontrolės, kuri dažnai baigdavosi labai nesmagiais sprendimais. Prieš pat krizę pensijų padidinimais, paskui jų mažinimais, praktiškai pensininkai nežinodavo ko laukti, o dabar jie žinotų, kokioS yra žaidimo taisyklės ir kaip bus didinama pensija, kokiu dažnumu, nuo ko ji priklausys ir tai padės depolitizuoti visą pensijų nustatymo procesą“, – tvirtina G. Nausėda.

Pasak jo, klaidinga manyti, kad naujasis darbo kodeksas skirtas vien darbo santykiams. Čia svarbios ir kitos sritys, susijusios su socialiniu draudimu, laipsnišku jo įnašu mažėjimu. Daug šiuolaikiškiau reglamentuojamos nedarbo išmokos, kurios dabar mažos, nes per menkai yra diferencijuojamos – nesvarbu kiek laiko dirbai gauni panašias išmokas, kurios, beje, ne itin skatina ir kuo greičiau grįžti į darbo rinką. Susitarti dėl naujojo socialinio modelio nebus lengva, nes vyriausybės palamintas projektas jau Seime, o Trišalėje taryboje dar vis nėra dėl jo susitarta. O ir Seimo pirmininkė pažadėjo, kad kol nebus kompromiso Trišalėje taryboje, Seime projektas svarstomas nebus.