Padidėjo ir neatsiskaičiusių su „Sodra“ būrys, teigia duomenų analizę atlikę kredito rizikos bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai.

„Įmonių skolos Valstybiniam socialinio draudimo fondui toliau muša rekordus, - sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, - mūsų įmonės skaičiuojamas DIX indeksas, parodantis, kiek skolos „Sodrai“ tenka vienai personalą turinčiai Lietuvos įmonei, pakilo iki rekordinių aukštumų – 1850 punktų, ko nebuvo nuo pat skolos „Sodrai“ stebėjimo pradžios 2011 m. balandį.

Visi rodikliai išaugo

Rugpjūčio 17  d. visi Lietuvos juridiniai subjektai – tiek turintys, tiek neturintys darbuotojų - buvo skolingi „Sodrai“ 218,9 mln. EUR, kai birželio 17 d. ši suma sudarė 167,6 mln. Eur. Išaugo ir skolininkų skaičius, ir vidutinė vienam skolininkui tenkanti įsiskolinimo suma. Pirmojo vasaros mėnesio viduryje neįvykdytų prievolių „Sodrai“ turėjo 33 653 įmonės, o paskutinio vasaros mėnesio viduryje – jau 39 160, arba 16,4 proc. daugiau. Vidutinė skola taipogi pūtėsi 12,2 proc., nuo 4 981 Eur iki 5 590 Eur.“

Nors prašymų atidėti skolą „Sodrai“ dėl COVID-19 terminas baigėsi rugpjūčio pradžioje, toliau augo ir skolų, kurių „Sodra“ sutiko palaukti, suma. Šiuo metu ji jau siekia 162,8 mln. Eur, t.y. net 43,1 proc. didesnė nei prieš du mėnesius. Nuo 5580 iki 6470 pagausėjo skolininkų, kuriems skola atidėta, o vidutinė atidėtos skolos suma kilstelėjo 23,4 proc., nuo 20 394,24 Eur iki 25 168,77 Eur.

Daugiau nei per karantiną

Šio rugpjūčio skaičiai viršijo ir metų pradžios (sausio 18 d.) rodiklius (kai kurie – gerokai), nors nuotaikos dėl COVID-19 tuomet buvo kur kas slogesnės, be to, Lietuvoje tęsėsi karantinas, paskelbtas 2020 m. lapkričio 7 d.

Labiausiai įsiskolinusių TOP10 jau kuris laikas šmėžuoja tie patys pavadinimai: konstrukcijų montavimo įmonė „Montuotojas“, maitinimo įstaigų tinklą valdanti „Amber Foods“, baldų gamintoja „Metalas ir mediena“, laikino įdarbinimo kompanija „Biuro“, mėsos perdirbėja „Krekenavos agrofirma“, lėktuvų aptarnavimo įmonė „Baltic Ground Services“, kosmetikos prekybininkai „Kosmelita“, dar vienas baldų gamintojas „Fitsout“, drabužių mažmenininkas „Apranga“. Daugiausiai, daugiau nei 5 mln., skolinga bendrovė orlaivių remonto bendrovė „FL Technics“. Kitų dešimtuko įmonių įsiskolinimai kol kas neperžengia 2 mln. ribos, bet jau yra didesni nei 1,25 mln. Eur. Didžioji dauguma skolininkų figūruoja ir stambiausių atidėtų skolų TOP10 – dažniausiai atidėtos skolos suma sutampa su įsiskolinimu „Sodrai“.   

Rugsėjo viduryje pradėjusios veikti naujos Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) kūrėjai tikisi, kad ji sulygins kreditorių teises atgaunant skolas - iki šiol jas greičiausiai išsiieškodavo valstybinės institucijos. Tačiau verslas itin reikšmingų pokyčių nesitiki, be to, pirmąsias dienas skaičiuojančią sistemą daugiau keiksnoja nei liaupsina - kai kurių įmonių banko sąskaitos areštuotos per klaidą ir ilgam, rašo "Lietuvos žinios".

Bendrovės "Verslo tiltas" direktorius Virgilijus Puišys dienraščiui sakė, kad jo įmonės banko sąskaitos areštuotos jau 10 dienų, nors visose yra pakankamai pinigų skoloms nurašyti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovas Darius Buta teigė, kad šiuo metu skiriamas ypatingas dėmesys skubiam lėšų grąžinimui, jei dėl PLAIS buvo nurašytos dvigubos sumos. Anot jo, šiuo metu esama apie 130 nustatytų dvigubo nurašymo atvejų.

Skolininkas už kiekvieną kredito įstaigos vykdytą PLAIS piniginių lėšų nurašymo nurodymą turės mokėti PLAIS palaikymo mokestį. Iki 2015 metų spalio 31 dienos bus taikomas 0,01 euro dydžio palaikymo mokestis, o nuo lapkričio 1 dienos - 1,02 euro. Mokestis galioja iki kitų metų liepos 31 dienos.

Naudojantis naujai sukurta sistema bus galima nurašyti skolininkų lėšas ir iš sąskaitų, esančių kredito unijose. Nurašymo nurodymus sistemai teikia Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos muitinė, "Sodra" bei antstoliai.

Birželio mėnesį, palyginti su geguže, įmonių pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą sumažėjo 16 mln. EUR ir laikotarpio gale sudarė 1,38 mlrd. EUR.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, portfelio sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo įmonių pradelstų mokėjimų padengimai vienam iš šalies bankų. Pradelstų mokėjimų portfelio pokyčiai kituose šalies bankuose buvo nežymūs. Tuo pačiu laikotarpiu ūgtelėjo įmonių vėlavimai už elektros tiekimo ir komunalines paslaugas, o įsiskolinimų suma telekomunikacijų, kitoms įmonėms beveik nepakito.

„Dalis sunkumų turėjusių įmonių išnaudoja ekonomikos augimo kuriamą palankią aplinką bei stengiasi tęsti veiklą padengdamos dalį ar visas ankstesnes skolas. Tai, kad ilguoju laikotarpiu verslo skolų suma turėjo mažėjimo tendenciją rodo ir tai, kad verslas, nepaisant anksčiau skambėjusių būgštavimų dėl artimų ryšių su Rusija, tapo atsparesnis įtampai šioje valstybėje”, - sako Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė.

Reikšmingų pradelstų skolų kredito istorijoje turinčios įmonės turi ribotas galimybes gauti išorinį finansavimą apyvartiniam kapitalui, verslo plėtrai ar investicijoms.

Naujausiais SEB banko duomenimis, geros kredito istorijos įmonė už 300 tūkst. EUR paskolą investiciniam projektui per 7 metų paskolos mokėjimo laikotarpį sumokės maždaug 29,5 tūkst. EUR mažiau palūkanų, palyginti su padidintos rizikos įmone, kurios kredito istorijoje būta tam tikrų pradelstų įsiskolinimų.

Žinomas atlikėjas Andrius Rimiškis vėl mina teismų slenksčius dėl paskui jį vis besivelkančio skolų šleifo. Šį kartą iš vyro mėginama prisiteisti delspinigius.

Į Klaipėdos apylinkės teismą dėl minimalių nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo kreipėsi įmonė „Klaipėdos statybos kompanija“.

Įmonė turėjo reikalų su A.Rimiškio bendrove „Velmonta“, kuri neatsiskaitė su rangovais už padarytus darbus. Nors žinomo vyro įmonė jau yra likviduota, statybininkai teisme reikalauja, kad skolas padengtų A.Rimiškis – kaip fizinis asmuo.

Klaipėdos apygardos teismas buvo priteisęs, kad įmonei „Klaipėdos statybos kompanija“ būtų sumokėta  64 tūkst. 150 litų. Tačiau vis tiek neatsiskaičius, susidarė 18,2 tūkst. litų procesinės palūkanos ir įmonė ėmė siekti prisiteisti šiuos pinigus.

Vakar Klaipėdos apylinkės teisme pats A.Rimiškis nepasirodė. Jis apie tai informavo ir paprašė bylą nagrinėti be jo, dalyvaujant tik atstovui.

Parengiamajame posėdyje teismas paprašė ieškovo pagrįsti patirtus nuostolius. Kitas posėdis šioje byloje numatytas liepos pabaigoje.

A.Rimiškis 2011 metais baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu dėl vengimo atsiskaityti už darbus.
Tą kartą teismas jam skyrė metus trukusį laisvės apribojimą ir nurodė 30 valandų dirbti be atlygio sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais priežiūros reikalaujančiais asmenimis.

Nors pats A.Rimiškis Latvijos Maduonos rajono teismo buvo pripažintas nemokiu, atlikėjo buvusio verslo skolos jį vis tiek persekioja.