Vestuvių renginyje naujovėmis domėjosi daugiau nei trys šimtai lankytojų ir kviestinių svečių. Kartu su kitais garbingais svečiais reginį stebėjo ir mados tendencijų prognozuotoja Marija Palaikytė. Ji vestuvinių madų pasaulyje pastebi vis ryškėjančią naują tendenciją, ateityje turėsiančią milžinišką įtaką vestuvių versle, rašoma pranešime spaudai.

Ryškėja nauja tendencija

Karščiausias naujienas akylai sekanti mados tendencijų prognozuotoja M. Palaikytė pastebi, kad vestuvių mada pagaliau pabudo iš amžinojo miego. Naujoji kitokia šiuolaikinė nuotaka diktuoja naujus dinamiškus vestuvių mados pokyčius, atspindinčius modernumo kupiną laikotarpį.

„Pasaulyje vis ryškėja tendencija, ateityje atliksianti didžiulį vaidmenį vestuvių versle. Moterys tuokiasi kur kas vėliau, o tai daro milžinišką įtaką ne tik stiliaus laisvei, bet ir siluetų tendencijoms. Vestuvių mados ateitis – brandi nuotaka“, – pasakojo ji.

Vestuvių mados ateitis – brandi nuotaka.

Mados tendencijų prognozuotoja-analitikė atkreipia dėmesį, kad mada yra sukurta žmonių ir skirta žmonėms, tad, jei kinta vartotojų gyvenimo būdas, kinta ir mados tendencijos.

„Žmonės kuria šeimas vėliau, šiuolaikiniai jaunavedžiai yra veržlūs, kūrybiški žmonės, norintys laisvės plačiąja prasme. Tad tradicijos tampa ne vestuvių pagrindu, o žavingu prieskoniu. Dėl to šventinė atmosfera ir galiausiai vestuvinė apranga virsta vis drąsesnė ir kūrybiškesnė“, – sakė M. Palaikytė.

Nebijo griauti stereotipų

Antrajame Baltijos šalių mados renginyje lietuvių dizaineriai naujausias savo kolekcijas taip pat skyrė drąsioms ir nebijančioms išsiskirti šiuolaikinėms nuotakoms. Išskirtines kolekcijas pristatė Robertas Kalinkinas, Agnė Deveikytė, Raimonda Silė, Aida Kapočiūtė, Airida Skrickienė bei Lietuvoje įsikūrusios DIVA studija, RC mados studija ir „Zolotas Baltic“. Taip pat vestuvines sukneles pristatė Baltarusijoje įsikūrę mados namai „Mugako“ bei „Anastasia Falkovich“, Latvijos dizainerė Dace Bachmann, estų papuošalų dizainerių darbus pristatė mados tinklaraštis WURUHI .

Supažindindami su vestuvinių bei vakarinių suknelių tendencijomis Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos dizaineriai ir mados namai griovė nusistovėjusius stereotipus ir suvokimą apie tobulą nuotaką. Mados tendencijų prognozuotoja atkreipia dėmesį, kad rinkdamosi vestuvinį įvaizdį bei aksesuarus poros vis drąsiau įtraukia naujausias populiariausias mados tendencijas, eksperimentuoja su netikėtais siluetais, asimetrija.

„Balta jau seniai nebe vienintelė vestuvinio įvaizdžio spalva: nuotakos drąsiai renkasi įvairius pastelinius atspalvius ar net juodą bei raudoną. Pati suknelė neretai keičiama kostiumėlio ar kelnių deriniu. Vestuvinė mada net įsileidžia ilgaaulius ar sportinius elementus pabrėžiančius aksesuarus“, – atkreipė dėmesį M. Palaikytė.

Pagal naujausias tendencijas būsimoms nuotakoms siūloma rinktis aukso ar kūno spalvos, taip pat rožinius atspalvius, vis dažniau eksperimentuojama su „nuogos suknelės“ įvaizdžiu, kai tarsi per šydą apnuoginamas kūnas.

Naujausios mados tendencijos atspindi modernumo kupiną laikotarpį, į madą grįžo trumpos, spalvotos ar gėlių, kaspinų ir kitomis kompozicijomis puoštos vestuvinės suknelės. Garsiausių pasaulio mados namų pristatytos naujausios vestuvinių suknelių kolekcijos aiškiai atspindi pagrindines 2018 metų vestuvinių suknelių mados tendencijas. 

Pagal pademonstruotas 2018 metų naujausias vestuvinių suknelių kolekcijas, karaliaus kostiumėliai, tradicinę baltą spalvą keičiančios ryškios arba pastelinės spalvos vestuvinės suknelės, bus naudojami etnografiniai motyvai, kuriamos dviejų dalių, trumpos arba gėlėmis puoštos suknelės, trikotažinių marškinėlių ir pūsto sijono miksas, V formos iškirptė, blizgus audinys, nuotaka, vilkinti smokingo tipo suknele su šortais, suknelėmis tapę švarkai.

„Taigi, pagal naujausias tendencijas būsimoms nuotakoms siūloma rinktis aukso ar kūno spalvos, taip pat rožinius atspalvius, vis dažniau eksperimentuojama su „nuogos suknelės“ įvaizdžiu, kai tarsi per šydą apnuoginamas kūnas, – pasakojo M. Palaikytė. – Išskirtiniai šių metų suknelės elementai: gausu kaspinų detalių, asimetrijos bei dizaino sprendimų aukštu kaklu. Visgi, jei nuotakos akivaizdžiai darosi vis drąsesni, to paties palinkėčiau ir vyrams. Juk vestuvės – dviejų žmonių meilės triumfas, tad stilinga turėtų būti ne nuotaka, o pora!“

Tarp parodos eksponatų – lietuvių dizainerio Juozo Statkevičiaus, JAV prezidento žmonos Jacquelineʼos Kennedy asmeninio dizainerio Olegʼo Cassini, praėjusiame amžiuje garsios prancūzų dizainerės Maggyʼės Rouff, aukštosios mados (pranc. haute couture) krikštatėviu tituluojamo anglų dizainerio Charlesʼio Frederickʼo Worthʼo ir kitų žinomų kūrėjų ir mados namų darbai.

Vestuvinė mada įsigali nuo XV a. Tuo metu bet kuri puošni suknelė galėjo tapti vestuvine. Kilmingos moterys, turinčios galimybių ir pinigų, mieliau rinkosi tokią vestuvinę suknelę, kurią būtų galima dėvėti ne vieną, o keletą kartų.

Viduramžiais Europoje vestuvinės suknelės buvo žalios spalvos, baroko epochoje – aukso, geltonos ir koralų spalvos, rokoko – rausvos, sidabrinės ar kreminės spalvos. Balta vestuvinės suknelės spalva įsivyravo ne taip seniai, vos prieš 200 metų. XIX a. pradžioje kilęs susidomėjimas antika privertė moteris pasirinkti baltą suknelės spalvą – taip buvo mėgdžiojamos marmurinės antikos skulptūros.

Vestuvinės suknelės siluetas kito, atsižvelgiant į mados pokyčius. XIX a. pradžioje jaunosios suknelė buvo su korsetu ir krinolinais, vėliau į madą atėjo turniūrai, gigot (žigo) fasono rankovės, moderno epochoje – nėriniuotos suknelės su šleifu. XX a. pradžioje korseto pokyčiai privertė modeliuotojus keisti proporcijas – čarlstono epochos suknelės tapo labai trumpos, o krizės laikotarpiu (1930 m.) vėl pailgėjo.

Pasauliniai karai įnešė pokyčių į vestuvinę madą. Tuo metu buvo tuokiamasi paskubomis, nespėjant ar neturint lėšų prabangiai vestuvinei suknelei užsisakyti. Damos tuokdavosi vilkėdamos kostiumėlius, o vyrai frakus pakeitė kasdieniais kostiumais. 1960 m. mada atsigavo, tuo metu populiari buvo balta mini suknelė, pasiūta iš krimplino su trumpu tiulio veliumu.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus (Vilniaus g. 74, Šiauliai) ir VšĮ „Alexandre Vassiliev fondas“ bendradarbiavimas užsimezgė dar 2013 m. vasarą. Į Chaimo Frenkelio vilą atvykęs plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, kolekcininkas A. Vasiljevas įsitikino, kad vilos interjeras bei ekspozicija „Provincijos dvaras“ puikiai tinka eksponuoti unikalias kolekcijas. Sėkmingo bendradarbiavimo rezultatas – net trys parodos: „Secesijos mada“ (2013 m.), „Karalienės Viktorijos laikų mada 1837–1901 m.“ (2014 m.), „Art deco mada (1918–1939)“ (2015 m.). Po beveik dviejų metų pertraukos A. Vasiljevas į Šiaulius grįžta papasakoti, kaip laikas ir pasaulio įvykiai keitė vieno iš svarbiausių žmogaus gyvenimo įvykių – vestuvių – madas.

Parodos lankymo kaina – 4 Eur, su nuolaida – 2 Eur. Vilos darbo laikas: II 10–18 val., III 10–19 val., IV–V 10–18 val., VI–VII 11–17 val.