„Prezidentė siūlo Seimo priimtą įstatymą laikyti nepriimtu“, – pirmadienį žurnalistams sakė prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.

Anot šalies vadovės, prieš kelias savaites priimtas įstatymas įteisina privilegijas laikiniems tų butų savininkams.

Pataisos leidžia parduodamuose tarnybiniuose butuose gyvenantiems asmenims juos įsigyti už pradinę aukciono kainą su ta sąlyga, jeigu asmuo pastaruosius penkerius metus neturėjo savo būsto.

Seimas turės galimybę balsuoti dėl prezidentės veto atmetimo.

Pataisų iniciatorė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Virginija Vingrienė anksčiau patvirtino, kad jos parengtos siekiant, jog šia lengvata galėtų pasinaudoti žmonės, kurių butai parduodami po urėdijų reformos.

Pasak M. Lingės, įstatyme nustatytas penkerių metų kriterijus neįrodo nuomininko tikrosios turtinės ar socialinės padėties, o spręsti tarnybiniuose butuose gyvenančių pažeidžiamų žmonių problemas pakanka šiuo metu galiojančių teisės aktų.

„Priimtas įstatymas galimai neatitinka Konstitucijos. Konstitucinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad valstybės turtas turėtų būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas, kad neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, kuriuo tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai“, – kalbėjo vyriausiasis prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais.

„Priimtas įstatymas neužtikrina būstų įsigijimo pažeidžiamiausiems asmenims ir grupėms, o atveria kelią tai padaryti visiems, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties“, – pridūrė jis.

Patarėjo teigimu, abejones dėl įstatymo patvirtino ir antikorupcinį vertinimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, o teisės akto priėmimo metu nebuvo atsižvelgta į neigiamą Vyriausybės nuomonę.

Pataisų autoriai „valstiečiai“ sako, kad jį parengti paskatino „pavieniai atvejai, kai asmenys, gyvenantys valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose, yra socialiai remtini ir neturi kito būsto, o dėl valstybės turto pardavimo gali netekti savo būsto“. Anot aiškinamojo rašo, būsto praradimas šiems žmonėms sukurtų „nepakeliamą socialinę naštą“.

V. Vingrienė: prezidentės veto – socialiai nejautrus

Prezidentei Daliai Grybauskaitei vetavus pataisas, sukuriančias lengvatines sąlygas tarnybinių butų gyventojams įsigyti šiuos būstus, pakeitimų iniciatorė, „valstietė“ Virginija Vingrienė tokį šalies vadovės sprendimą pavadino socialiai nejautriu.

„Tokia pozicija visiškai socialiai nejautri. (...) Taip mes parodome, kad metame tuos žmones šaltakraujiškai lauk, be jokio atsarginio varianto“, – BNS teigė V. Vingrienė. 

Pasak jos, daug gyventojų, kurių problemas pataisomis ketinta išspręsti, ne savo noru neturi nuosavo būsto, jie, anot parlamentarės, „buvo maitinti pažadais, kad tuose tarnybiniuose butuose liks gyventi iki gyvenimo pabaigos“, todėl ir nesiekė susirasti nuosavą būstą, o dabar atsidūrė aklavietėje.  

V. Vingrienė ketina pataisas tobulint. „Reikėtų tobulinti ir ieškoti išeičių aiškiai akcentuojant tą socialinę grupę. (...) Ieškosime būdų ar šį pakoreguojant, ar teikiant kitą projektą“, – teigė ji.

Parlamentarės teigimu, tokių žmonių, kurie pasinaudotų nauja tvarka, „nėra labai daug“.

R. Karbauskis nori išklausyti argumentus

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad jo frakcija gali pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl lengvatines sąlygas įsigijant tarnybinius butus įteisinančių pataisų, tačiau pirmiausia nori išklausyti šalies vadovės argumentus.

„Tai siauras klausimas, nenustebčiau, jeigu mes („valstiečių“ frakcija – BNS) sutarsime neatmetinėti veto“, – BNS pirmadienį sakė R. Karbauskis.

„Laukiame argumentų ir juos išklausę, perskaitę, darysime sprendimus“, –  pridūrė jis. 

Sausį per pratęstą sesiją Seimui balsuojant dėl penkių „valstiečių“ inicijuotų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisų R. Karbauskis balsavo „prieš“. Taip pat balsavo konservatorės Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė bei Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė. 

Pasak R. Karbauskio, „valstiečių“ frakcijoje nebuvo vienos nuomonės dėl tarnybinių butų įsigijimų lengvatinėmis sąlygomis.

„Ir mūsų pačių buvo skirtingos nuomonės tuo klausimu. Iniciatorių argumentai nebuvo tie, kurie būtų įtikinantys, jie kėlė klausimų. (...) Darėsi neaišku, kokie interesai ir kokia bus to įstatymo nauda valstybei ir t.t. (...) Bet tuomet balsų užteko (priimti pataisas – BNS)“, – tvirtino frakcijos vadovas.

Prezidentė pabrėžia palaikanti dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą, bet kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu ir teisinių abejonių nekeliančiu keliu.

Seimo priimtos pataisos pilietybę apibrėžiančiam Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui padarė išimtį dėl jo pakeitimo, sumažindamos reikalavimus dėl balsų skaičiaus.

Pataisos pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos straipsnį leidžia pakeisti, jei už tai referendume pasisako daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.

Šiuo metu visam Konstitucijos pirmajam skirsniui galioja didesni apsaugos reikalavimai – pakeitimams priimti būtina, kad už juos referendume balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių balso teisę.

Prezidentės vertinimu, Seimo pasiūlymas specialiai pilietybės referendumui sumažinti balsų kartelę nuo 1,25 mln. iki 840 tūkst. rinkėjų balsų kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir todėl yra labai rizikingas.

Svarbiausius valstybės ir tautos gyvenimo klausimus turi lemti daugumos, o ne trečdalio visų rinkėjų balsai. 

„Svarbiausius valstybės ir tautos gyvenimo klausimus turi lemti daugumos, o ne trečdalio visų rinkėjų balsai. Pilietybės klausimo svarbą apibrėžia jo vieta Konstitucijoje, 12 straipsnis yra pirmame Konstitucijos skirsnyje tarp kitų valstybingumą reglamentuojančių straipsnių, ir jam taikoma didesnė apsauga“, – sprendimą vetuoti pataisas žurnalistams komentavo prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.

Jis pažymėjo, kad negalima paneigti ir 1992 metais Konstituciją referendume priėmusių piliečių valios: „Už Konstituciją balsavo daugiau kaip pusė rinkėjų, todėl pakeisti svarbiausius straipsnius irgi turėtų ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų“.

Pasak Prezidentūros pranešimo, tikėtina, kad priimto įstatymo pagrindu organizuojamo referendumo rezultatai teismo būtų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Tuomet dvigubos pilietybės galimybių išplėtimas nusikeltų neribotam laikui.

„Selektyvus vieno straipsnio pakeitimo lengvinimas galimai pažeidžia Konstitucijos vientisumą ir jos viršenybės principą. Kuriamas precedentas ydingas ir rizikingas“, – sakė M. Lingė.

Jis taip pat pažymėjo, kad įstatymo konstitucingumu jau šiuo metu abejoja Seimo nariai – parlamente registruotas nutarimo projektas dėl įstatymo pataisų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pataisas kritikavo Seimo teisininkai bei dalis parlamentarų, sakydami, kad taip bus sudarytas pavojingas precedentas ateityje lengviau keisti kitus valstybės pagrindus įtvirtinančius Konstitucijos straipsnius.

Apsidrausdamas Seimas ketina dėl pataisų konstitucingumo rudenį kreiptis į Konstitucinį Teismą – yra registruotas atitinkamas nutarimo projektas.

Klausiamas, kokios pasekmės laukia, jei Seimas atmes prezidentės veto ir rinkimų kartelė straipsniui dėl pilietybės bus nuleista, M. Lingė teigė, jog toks sprendimas būtų neatsakingas ir griautų pasitikėjimą valstybe.

„Jeigu įsigaliotų šitas įstatymas po veto atmetimo, ir būtų vykdomas referendumas, pasekmės labai aiškios: galėtų būti labai didelis nusivylimas rinkėjų tarpe, jei įvyktų referendumas, o Konstitucinis Teismas pripažintų, kad jo rezultatai neteisėti ir negaliojantys“, – kalbėjo M. Lingė.

„Tai ne tik neatlieptų žmonių lūkesčių, bet ir griautų žmonių pasitikėjimą valstybe“, – pažymėjo patarėjas.

„Prezidentė kviečia nebegaišti brangaus liko ieškant kokių nors landų ir antikonstitucinių gudrybių, o kuo greičiau ruoštis referendumui“, – reziumavo M. Lingė.

Referendumo įstatymo pataisų prašė dvigubos pilietybės įteisinimo siekiantys pasaulio lietuviai, nuogąstaudami, kad nesumažinus kartelės Konstitucijos pataisos nebūtų priimtos.

Referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo planuojama skelbti su prezidento rinkimais 2019 metais.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

KT anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

PLB vadovė: viltys, kad referendumas dėl pilietybės įvyktų, sumažėjo

Prezidentei vetavus pataisas dėl žemesnės kartelės rengiant referendumą, kad būtų įteisinta dviguba pilietybė, mažėja vilčių pasiekti teigiamą rezultatą, teigia Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė.

„Be galo gaila. Visos viltys buvo sudėtos nors šiek tiek turėti galimybių priartėti prie teigiamos referendumo baigties. Dabar jos sumažėjo visiškai, reikės 1,3 mln. balsų“, – trečiadienį komentuodama prezidentės veto BNS sakė Dalia Henke.

Mes arba atmesime veto, arba iš naujo priimsime panašų įstatymą. Prezidentė tiesiog atima iš mūsų laiką, nes turėsime daryti tą patį.

„Tuo pačiu džiaugiamės, kad Lietuvos Respublikos prezidentė palaiko referendumą, palaiko, kad reikia spręsti tą klausimą, ir tik jeigu mes visi – ir prezidentė, ir Seimo pirmininkas, ir premjeras – susivienysime, sutelksime tautą spręsti klausimą, tikiuosi, vienybė ir nugalės“, – teigė PLB vadovė.

Ji pabrėžė, kad norint, jog referendumas įvyktų ir dvigubos pilietybės institutas būtų išplėstas, būtina, kad referendume pirmiausia aktyviai dalyvautų Lietuvoje gyvenantys piliečiai.

„Ne užsienyje gyvenančiųjų balsais bus padarytas sprendimas, oficialiai tik 300 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių turi balsavimo teisę, o Lietuvoje įvyks sprendimas, nes reikės 1,3 mln. balsų. (...) Būtent Lietuvoje reikia sutelkti visas pastangas ir daryti viešinimo kampaniją apie pilietybės išlaikymo svarbą, kad esame plati, didelė ir diasporinė tauta ir kaip Lietuvai svarbus kiekvienas pilietis“, – tvirtino D. Henke.

R. Karbauskis: prezidentė atima laiką

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad D.Grybauskaitė atima pasirengimo būsimam balsavimui laiką.

„Mes arba atmesime veto, arba iš naujo priimsime panašų įstatymą. Prezidentė tiesiog atima iš mūsų laiką, nes turėsime daryti tą patį“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.

Jis patvirtino, kad siūlys Seimui atmesti šalies vadovės veto ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis dėl priimtų pataisų pateiktų išaiškinimą dar iki 2019 metų pavasarį suplanuoto referendumo dėl dvigubos pilietybės.

R. Karbauskis tvirtino, jog toks prezidentės sprendimas yra nesuvokiamas, nes pats Seimas planavo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo.

„Šitoje situacijoje prezidentė pati nutarė būti Konstituciniu Teismu. (...) Konstitucinis Teismas būtų padėjęs tašką šitu klausimu“, – sakė politikas.

Jis teigė besitikintis, kad Konstitucinis Teismas išaiškinimą pateiks dar iki referendumo, kuris suplanuotas kitąmet kartu su prezidento rinkimais.

„Jeigu atsitiks taip, kad iki referendumo datos turėsime kitokią normą, tai paprasčiausiai bus pakeistas reikalavimas žmonių skaičiaus. (...) Apskritai mes ir pasaulio lietuviai referendumui ruošiasi prie dabar egzistuojančios normos, kai reikia daugiau nei pusės visų Lietuvos piliečių balsų“, – kalbėjo R. Karbauskis.