Pavasariškų orų išbudintos erkės susirūpinimą kelia ne tik uostamiesčio gyventojams, bet ir jų auginamiems keturkojams. Klaipėdiečių šunis vis dažniau puola kraujasiurbės, užkrečiančios pavojinga liga babezioze.
Užsikrečia ir voljeruose
Veterinarė Dalia Kujalienė teigė, kad šiais metais gyventojų atvežamų užsikrėtusių keturkojų – ypač daug. Vieni jų į specialistų rankas pakliūva dar ligos pradžioje, kiti – jau sunkios būklės.
"Pirmasis erkių aktyvumo periodas prasidėjo vasario pabaigoje ir kovo pradžioje. Per dieną sulaukdavome 2–3 apsirgusių keturkojų. Dabar situacija truputį pagerėjo, tačiau ligos pakirstų gyvūnų sulaukiame beveik kasdien. Augintinius gydome vaistais, tenka daryti ir kraujo perpylimų. Keli keturkojai jau nugaišo, nes delsiant ir laiku nesikreipiant į specialistus gyvūnui padėti dažnai nebeįmanoma. Ypač tada, kai pažeidžiamos kepenys ir centrinė nervų sistema", – aiškino D.Kujalienė.
Pasak jos, erkės šunims įsisiurbia ir nebūdingose erdvėse, kuriose, regis, parazitų nėra.
"Būna, kad babezioze užsikrečia keturkojis, kuris visą laiką gyveno voljere, prie kurio nėra žolės. Kraujasiurbes perneša paukščiai, katės, kiti gyvūnai. Pastebiu, kad ne visada veiksmingos ir apsaugos priemonės – lašiukai, antkakliai. Galima daryti prielaidą, kad erkės tampa atsparios", – kalbėjo D.Kujalienė.
Delsti negalima
Pašnekovės teigimu, keturkojų savininkai šiuo metu privalo pasirūpinti savo augintiniais. Kiekvienas, savo namuose laikantis gyvūną, kurį veda į lauką, turi įsigyti specialius antkaklius, saugančius nuo erkių, arba naudoti tam skirtus lašiukus, ypač vengti pasivaikščiojimų žolėje, kuri yra aukšta.
Veterinarė paaiškino, jog ligą platinantys kraujasiurbiai gyvūną užkrečia pirmuonimi, kuris gyvuodamas kraujyje ardo eritrocitus. Laiku neatkreipus dėmesio, kad gyvūnas serga, suyra jo kepenys ir jis nugaišta. Pastebėjus, jog gyvūnas po erkės įsisiurbimo tapo vangus, neėda ar kitaip sunegalavo, būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytojus.
Laiku nustačius ligą, gyvūną galima sėkmingai išgydyti, tačiau nemažai žmonių laukia ir rizikuoja keturkojų netekti.
Pašnekovės teigimu, erkės aktyviausios pavasarį ir rudenį, tad šunų augintojai dabar turėtų būti itin akyli. Po kiekvieno pasivaikščiojimo gyvūnus būtina labai kruopščiai apžiūrėti, o pastebėjus įsisiurbusią erkę – ją kuo greičiau ištraukti.
Aktyvumas – nuo kovo
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Ina Kuznecova informavo, kad šį pavasarį pirmosios erkės buvo pastebėtos kovo 28 dieną, praėjusiais metais – beveik trimis savaitėmis vėliau.
Erkių aktyvumo periodas paprastai trunka 7–8 mėnesius. Būna du erkių aktyvumo padidėjimai: pavasarinis ir rudeninis.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Klaipėdos apskrityje erkių platinamomis ligomis kasmet perserga nuo 160 iki 200 gyventojų.
"Šiais metais erkinio encefalito atvejų dar nepasitaikė. Klaipėdos apskrityje sausį užregistruoti keturi, vasarį – vienas, kovą – du ir balandį – dar vienas Laimo ligos atvejis. Tačiau tikėtina, kad šie susirgimai – dar praėjusio sezono pasekmė", – kalbėjo I.Kuznecova.
Anot jos, babeziozę platinančios erkės veislė skiriasi nuo Laimo ligą ir erkinį encefalitą sukeliančių kraujasiurbių. Pavaduotojos teigimu, žmonių, užsikrėtusių babezioze Klaipėdos regione, dar niekada nebuvo užfiksuota.
Babeziozės požymiai
Iš pradžių šuns gleivinės parausta, po kelių dienų dar šviesėja, vėliau gali darytis melsvos ar gelsvos spalvos.
Antrą ar trečią dieną po pirmųjų ligos požymių pasikeičia augintinio šlapimo spalva.
Šuo pasidaro vangus, karščiuoja, praranda apetitą, sunkiau kvėpuoja.
Neretai nusilpsta užpakalinės galūnės, šuo svirduliuoja, sunkiai atsikelia.
