Kreipdamasis į JT Saugumo Tarybą netrukus po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino panaikinti Rusijos veto teisę, S. Lavrovas teigė, kad pagal JT Chartiją naudojimasis šia teise yra teisėta priemonė.

Verda diskusijos

Prieš mėnesį Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis Briuselyje neslėpė susierzinimo.

„Deja, šiuo metu visa bendrija laikoma įkaite vienos šalies-narės, kuri nepadeda mums rasti susitarimo“, –  sakė G. Landsbergis.

Toji šalis, laikanti visus įkaitais, buvo Vengrija. Ištarė „veto“ ir tiek užteko, kad visa Europos Sąjunga rusiškas naftos užsukti negalėtų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

A. Kubilius sakė, kad Europos Parlamente tokios diskusijos jau verda. Sprendžiant saugumo ir užsienio klausimus, veto teisės reikėtų atsisakyti. Jo žodyne ji įvardijama dar griežčiau.

„Tai leidžia plisti tam, ką vadinu šantažo kultūra“, – šnekėjo A. Kubilius.

Jis sakė, kad kai kurios šalys veto teise naudojasi ne tam, kad gintų savo nacionalinį interesą, o siekdamos kitų tikslų. Bulgarija vetuoja Šiaurės Makedonijos narystę, o kai kurios kitos šalys sakė, kad jeigu nebus Šiaurės Makedonijos, tai negali būti ir Ukrainos.

Kalbama, kad jeigu aljansas nori plėstis, pertvarka būtina, nes sprendimus jau sunku priimti ir 27 šalims.

„Ypač kai yra tokia valstybė kaip Vengrija. Įsivaizduokit, kas bus, jei priimsime Vakarų Balkanus, Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą. Europos Sąjunga pasidarys visai nebegebanti priimti sprendimų“, – manė A. Kubilius.

Mažoms valstybėms – mažiau balsų

Atsisakius veto, sprendimams priimti reikėtų ne vienbalsio pritarimo – užtektų kvalifikuotos daugumos. Europos Vadovų Taryba dirbtų kaip Seimas – didelė šalis kaip didelė frakcija su daugiau balsų, maža šalis – maža frakcija su mažiau balsų. Tad politologai sako, kad dabartinė tvarka su veto tokioms nedidelėms valstybėms kaip Lietuva geresnė.

Lietuva jokios įtakos neturėtų, nes mes esame mažesni.

„Tada Lietuva jokios įtakos neturėtų, nes mes esame mažesni, Lietuva turi mažiau gyventojų nei didesnieji Europos miestai“, – aiškino politologas Kęstutis Girnius.

Lietuva nėra pagarsėjusi vetuotoja, bet šia teise irgi yra pasinaudojusi.

„Atmintyje yra 2008 metai, kai Lietuva nepritarė Europos Sąjungos deryboms su Rusija dėl labai specifinių dalykų, susijusių energetiniu saugumu. Bet iš esmės Lietuva dažniausiai yra tame valstybių bloke, kuris palaiko bendrus sprendimus ir galiausiai pasiekia konsensusą“, – pasakojo politologas Linas Kojala.

Kita vertus, veto teisė mažoms valstybėms suteikia neproporcingą galią. Pavyzdžiui, Kipras. Ten gyvena vos 0,2 proc. visų Europos Sąjungos piliečių. 2020 m. Kipro veto blokavo sankcijas Baltarusijai už suklastotus rinkimus. A. Kubilius sakė, kad, kaip ir Seime, mažuma turėtų ieškoti, kaip daugumą įtikinti.

„Galima kurti koalicijas iš mažų valstybių, galima kurti koalicijas ir rasti šalininkų tarp didesnių valstybių“, – tikino A. Kubilius.

Apie veto teisės atsisakymą dar 2017 m. kalbėjo Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. Pernai tai priminė ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte su Ispanijos premjeru Pedru Sanchezu, kai Vengrija su Lenkija grasino blokuoti Europos Sąjungos biudžetą.

„Procesas pradeda judėti. Matysime, kaip tai klostysis toliau“, – kalbėjo A. Kubilius.

NATO veikia panašiai. Tik čia pastaruoju metu savo veto teise aktyviai mojuoja Turkija – dabar dėl Švedijos ir Suomijos narystės, o prieš porą metų dėl Baltijos ir Lenkijos šalių gynybos planų.

„Bet tikėtis, kad tokia tarpvyriausybinė organizacija kaip NATO galėtų atsisakyti bendro sutarimo principo, gana sudėtinga“, – manė L. Kojala.

„Europa turi mechanizmus ir sprendimų priėmimo procedūras, kurios leidžia nelaužyti valstybėms viena kitai rankų. Jeigu egzistuoja nesutarimai vienu ar kitu klausimu, Europos Sąjungos procedūros leidžia ieškoti to optimalaus sprendimo, kuris patenkintų visus“, – LRT sakė prezidentas.

„Štai kodėl aš, manau, yra didelis privalumas ir didelė vertybė turėti vieningą sprendimų priėmimo procedūrą konkrečiai užsienio politikos klausimais“, – teigė G. Nausėda.

Sekmadienį Europos Sąjungos diplomatai įsitraukė į sudėtingas derybas dėl šeštojo Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketo sąlygų, kelioms valstybėms narėms siekiant garantijų dėl tolesnio apsirūpinimo nafta.

Pagal anksčiau praėjusią savaitę Europos Komisijos pateiktus siūlymus dauguma ES narių iki metų pabaigos atsisakytų naftos importo iš Rusijos, taip nubausdamos Maskvą už Ukrainoje sukeltą karą. Tačiau kelios ES valstybės narės, tarp kurių labiausiai išsiskyrė Vengrija, pasisakė prieš šį embargą.

Pasak G. Nausėdos, ši situacija parodo, jog procesas gali užtrukti, kai „viena ar kita valstybė turi skirtingą nuomonę“.

„Minėtas atvejis rodo, kad tam tikrų valstybių pozicija, kurią lemia geopolitinės, geografinės ar istorinės, tradicinės aplinkybės ir galbūt jų požiūrį į vienus ar kitus klausimus, taip, jis kartais būna skirtingas, jis kartais net labai smarkiai skiriasi tarp valstybių narių, bet ilgesnių diskusijų procese vis dėlto mes artėjame, o ne tolstame vienas nuo kito, ir dažniausia tas artėjimas baigiasi tuo, kad vis dėlto sprendimus gebame priimti“, – kalbėjo prezidentas.

Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad ginklai ir šaudmenys iš jų turėtojų yra laikinai paimami ar rekvizuojami Nepaprastosios ar Karo padėties įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

D. Grybauskaitė teigia, kad „toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas laikinam ginklų ir šaudmenų paėmimui iš visų juos teisėtai turinčių asmenų visais atvejais, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį“.

Prezidentė siūlo, kad nepaprastosios, karo padėties metu ar paskelbus mobilizaciją ginklai bei šaudmenys jų teisėtiems turėtojams būtų paliekami ir galėtų būti laikinai paimami ar rekvizuojami tik išskirtiniais atvejais – jeigu tie ginklai ir šaudmenys būtų reikalingi Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms arba būtų turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti.

ES finansų ministrų susitikime dalyvaujantis ministras teigė, kad Europos Komisijos pasiūlymas įvesti kvalifikuotos daugumos balsavimą būtų „grubus įsikišimas į Lietuvos ekonomikos DNR“.

„Lietuva per pastaruosius trejus metus sukūrė vieną iš palankiausių mokestinių jurisdikcijų tiek inovacijoms, tiek investicijoms – negalėtume atsisakyti tokio konkurencinio pranašumo“, – BNS sakė V. Šapoka.

Mokesčių harmonizavimo šalininkai teigia, kad kai kurios valstybės dabar iškraipo bendrąją rinką, taikydamos itin mažus mokesčius didžiosioms korporacijoms, ir stabdo visai ES reikalingas reformas.

Mažesnės ir periferijoje esančios šalys nori išlaikyti savarankiškumą – jos teigia, kad palankesnė mokestinė aplinka būtina, siekiant konkuruoti su ekonomiškai stipresnėmis valstybėmis.

„Tiek skirtingų valstybių narių ekonomikos struktūros, tiek geopolitinė situacija skirtinga, dėl to lankstumas mokesčių srityje yra būtinas“, – BNS iš Briuselio telefonu sakė V. Šapoka.

Ministro teigimu, vienbalsiškumas „užtikrina balansą tarp valstybių narių, ypač tarp didžiųjų ir mažesnių“.

Jis teigė, kad dabartinė sistema netrukdo priimti greitų sprendimų, kovojant su mokesčių vengimu.

V. Šapoka prognozavo, kad Europos Komisijos pasiūlymas pakankamos paramos tarp valstybių narių nesulauks.

„Kadangi detaliai diskutuojame su kitomis valstybėmis narėmis šitą klausimą – tiek oficialiai, tiek neoficialiai, manau, kad tikrai susidaro nemaža šalių grupė, ypač tų šalių, kurios orientuojasi į greitesnį augimą, į spartesnį investicijų procesą, į inovacijų pritaikymą ekonomikoje. Tai tikrai kritinė masė padės užtikrinti, kad vienbalsiškumo principą išlaikysime“, – sakė Lietuvos finansų ministras.

Prezidentė sako, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos grąžinamos Seimui tobulinti, nes jomis be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės Lietuvoje statyti naujas atliekų deginimo jėgaines, taip pat kvestionuojama jau statomų jėgainių ateitis.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad veto buvo galima  tikėtis. Jis mano, kad pataisos bus koreguojamos, tačiau naujų jėgainių statybos arti gyvenviečių ateityje bus draudžiamos.  

„Galbūt vietoje 20 kilometrų atstumo bus pasirinkti aplinkosauginiai, poveikio žmonių sveikatai kriterijai,  atsižvelgiant į statybų vietą, tiek į vėjo vyraujančias kryptis ir kitus aspektas“, – BNS sakė K. Mažeika.    

Jis taip pat mano, kad dėl dabar statomų elektrinių Vyriausybė pati gali priimti sprendimus, kad būtų atsižvelgta tiek į gyventojų, tiek aplinkosaugos interesus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas mano, kad pataisos buvo priimtos tenkinant ambicijas, todėl ir „žlugo“.

„Buvo vieša paslaptis, kad Seimo sprendimas buvo grįstas ne faktais, sveiku protu ir teisės aktais, bet asmeninėmis vieno žmogaus ar žmonių grupės ambicijomis“, – BNS teigė M. Majauskas. Jis buvo vienas iniciatorių kreiptis į šalies vadovę ir prašyti vetuoti pataisas.

„Prezidentės sprendimas visapusiškai reikšmingas – šis veto ne tik apgynė Lietuvos teisę, bet apsaugojo valstybę nuo šimtų milijonų eurų nuostolių bei sudarė galimybes, įgyvendinus valstybinius projektus, sumažinti šildymo kainas miestiečiams“, – pridūrė jis. 

Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas pareiškė, kad šalies vadovė parodė, jog negali būti leidžiami įstatymai, galiojantys atgaline data ir sustabdantys 400 mln. eurų vertės projektus. 

Pasak jo, prezidentės sprendimas parodė, kad šis Seimas, skirtingai negu teigia „valstietė“ Agnė Širinskienė, nedirba „totaliai profesionaliai“.

„Tie žmonės, kurie sako, kad šis Seimas dirba profesionaliausiai per visus laikus, turėtų praryti šią karčią prezidentės piliulę ir pripažinti, kad negali išleidinėti įstatymų, kurie kenkia ir valstybės įvaizdžiui, ir mokesčių mokėtojams“, – BNS teigė S. Gentvilas.

Pasak jo, jeigu valdantieji norėjo sustabdyti jėgainių statybas, jie turėjo tai daryti anksčiau: „Jie pradelsė dvejus metus“.

Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė apgailestavo, kad vetuodamas pataisas, šalies vadovė neatsižvelgė į gyventojų, gyvenančių šalia statomų jėgainių, prašymus: „Prezidentė galėjo atsižvelgti į žmonių poziciją. Kaune surinkta 10 tūkst. žmonių parašų, Vilniuje – 12 tūkst.“

„Palaikydami didelius atliekų deginimo pajėgumus, neskatiname nei jų tvarkymo, perdirbimo, nei žmonių ekologinio sąmoningumo rūšiuoti“, – pridūrė ji. 

Pasak vieno pataisų autoriaus, konservatoriaus Algio Strelčiūno, prezidentė pataisas vetavo, nes per ilgai užtruko jų svarstymas.

„Jis buvo registruotas 2016 metais. (...) Net Vyriausybė davė išvadą (Ministrų kabinetas nepritarė pataisoms – BNS) po 9 mėnesių. (...) Tai įsivaizduoju, kad prezidentė, pamačiusi, kad tas laikas ėjo ėjo ir jau norima įvertinti ir esamas gamyklas, todėl ir priėmė tokį sprendimą“, – BNS sakė parlamentaras. 

A. Strelčiūno teigimu, pataisos buvo parengtos siekiant ne sustabdyti elektrinių statybas, o įvertinti jų pajėgumus.

„Nebūtinai uždaryti, ten nebuvo taip parašyta. Vilniuje visgi statoma atliekų deginimo gamykla yra triskart galingesnė už planuojamą Kaune. Ir dėl Vilniaus yra problema, kad ji statoma 3 kilometrų nuo gyvenamųjų rajonų ir ten vyraujantys vėjai. Tą situaciją reikia įvertinti“, – BNS komentavo jis.  

Dabar statomos dvi šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės. Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.

Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė – 2020 metais.

Seimo priimtos pataisos taip pat prieštarauja ekonomiškai efektyviai, moderniai ir saugiai Europos Sąjungos (ES) šalių atliekų tvarkymo praktikai, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Pranešime pabrėžiama, kad dėl galimų neatitikčių Konstitucijai dar prieš priimant įstatymą parlamentarus įspėjo paties Seimo Teisės departamentas. Neigiamas išvadas pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei Europos teisės departamento, Vyriausybės ekspertai.

Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus bet kokios ūkinės veiklos apribojimai ar pakeitimai turi būti pagrįsti, adekvatūs, proporcingi ir nustatomi tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu. Anot prezidentės, Seimo priimtame įstatyme įtvirtintas teritorinis draudimas statyti atliekų deginimo įrenginius 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos yra niekuo nepagrįstas ir neužtikrina visuomenės sveikatos saugumo.

D. Grybauskaitė siūlo naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, taikyti ne niekur Europoje nenaudojamus geografinius apribojimus, o įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus. Deginamų atliekų kiekis taip pat turi būti kontroliuojamas – pagal ES direktyvas bent pusė atliekų privaloma perdirbti, o deginti tik perdirbimui netinkamas atliekas.

Be to, pasak šalies vadovės, Seimas neįvertino šio įstatymo pasekmių šilumos kainoms ir atliekų tvarkymo mokesčiams. Prezidentės nuomone, atliekų panaudojimo šilumai ir elektrai gaminti ribojimai skatins šilumos kainų didėjimą, o dėl sąvartynų perkrovos ir vis didesnių jų tvarkymo sąnaudų augs atliekų tvarkymo mokesčiai gyventojams.

Pranešime pažymima, kad Seimo sprendimas paneigia geriausias pasaulio atliekų tvarkymo praktikas. Dauguma šalių atsisako sąvartynų, o netinkamas perdirbimui šiukšles naudoja energijos gamybai. Vienos, Kopenhagos, Londono ir Skandinavijos šalių pavyzdžiai rodo, kad atliekų deginimas yra pigus ir saugus šilumos ir elektros gamybos bei efektyvus neperdirbamų atliekų tvarkymo būdas.

ES veikia 489 atliekų deginimo jėgainės, nutolusios vidutiniškai 3 kilometrų atstumu nuo miesto centro, teigiama pranešime.

Prezidentės teigimu, nuogąstavimai dėl aplinkos taršos gali ir turi būti suvaldyti, naudojant specialias apsaugos priemones ir taikant griežčiausius reikalavimus diegiamoms technologijoms.

Seimas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas priėmė rugsėjo pabaigoje – už balsavo 62 Seimo nariai, susilaikė 7. Iš viso balsavime registravosi 72 parlamentarai. Tiek balsų užteko pataisoms priimti, nes anksčiau jas blokavo opozicija bei dalis valdančiųjų.

Pataisoms įsigaliojus, iškiltų grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms – Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.

Artėja dabartinio Seimo kadencijos vidurys, darbuojamasi kiek mažiau kaip dvejus metus, bet prezidentė tik keturis kartus taikė veto teisę. 2009 – 2012 metais valstybės vadovė iš viso pasirašė 27 dekretus dėl įstatymų vetavimo, taigi vidutiniškai po devynis per metus, o 2012 –2016 metais tokių dekretų buvo 24.

„Verslo žinių“ skaičiavimu, per devynerius metus D. Grybauskaitė iš viso pasirašė 55 dekretus dėl Seimo priimtų įstatymų vetavimo. Remiantis jais parlamentarams grąžinta pakartotinai svarstyti bemaž 90 teisės aktų, tai sudaro apie 2 proc. visų parlamento priimtų įstatymų.

Prieš susitikimą Briuselyje kai kurių ES šalių vadovai perspėjo, kad atsakas į migracijos krizę netgi nulemti net bloko ateitį, nes euroskeptiški judėjimai gali pasinaudoti įsiliepsnojusia įtampa dėl migracijos.

„Tai galimybė, kurios nenorėčiau svarstyti, bet jei mes pasieksime šį tašką, mano vardu neturėsime bendrų išvadų“, – į vieno žurnalisto klausimą, ar Italija vetuos pareiškimą dėl migracijos, atsakė G. Conte.

Jis pažymėjo, kad sulaukė didelio palaikymo per individualius susitikimus su ES valstybių lyderiais, bet pridūrė norįs, kad pažadai virstų veiksmais.

„Italijai reikia ne daugiau žodžių, o konkrečių faktų“, – nurodė Italijos premjeras.

G. Conte vadovaujama naujoji populistų vyriausybė kaltina Bendriją, kad ši nesidalina atsakomybe už prieglobsčio prašytojas, kurių didelė dalis nuo migracijos krizės pradžios 2015-aisiais plūsta į Italiją per Viduržemio jūrą.

Jau devintą kartą Rusija pasinaudojo savo veto teise Saugumo taryboje ir blokavo veiksmus prieš jos partnerę Siriją.

Rusija pasipriešino siūlymui pratęsti mandatą JT Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai (OPCW) iki ketvirtadienį laukiamos atskaitos apie zarino panaudojimą Chan Šeichūne.

Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Didžioji Britanija kaltina Sirijos prezidento Basharo al-Assado (Bašaro Asado) ginkluotąsias pajėgas chemine ataka balandžio 4 dieną prieš opozicijos pajėgų kaimą, kuriame dėl šios atakos žuvo dešimtys žmonių, tarp jų ir vaikų.

Sirijos vyriausybė paneigė esanti kaip nors susijusi su ataka Chan Šeichūne ir tvirtina nebeturinti jokių cheminių ginklų nuo 2013 metų, kai buvo susidarytas susitarimas su galingosiomis šalimis dėl Damasko cheminio arsenalo perdavimo.

OPCW anksčiau šiais metais paskelbė ataskaitą, patvirtinančią, kad per ataką Chan Šeichūne buvo panaudotas zarinas, bet neįvardijo kaltininkų.

Rusijai vetavus siūlymą, JAV ambasadorė Nikki Haley (Niki Heili) apkaltino Maskvą, kad ši „vėl“ palaiko „diktatorius ir teroristus, naudojančius šiuos ginklus“.

„Rusija vėl pademonstravo, kad ji padarys viską, kad barbariškas Assado režimas niekada nepatirtų pasekmių dėl tebetęsiamo cheminių ginklų naudojimo“, – sakė ji.

„Atmesdama JIM – bendros OPCW ir JT komisijos, nepriklausomos, grynai techninės įstaigos veiklos pratęsimą, Rusija aiškiai parodo, kad jai nerūpi, jog cheminio ginklo panaudojimas pasaulyje liautųsi“, – pažymima N.Haley pareiškime.

Posėdžio pradžioje Rusijai nepavyko sutelkti pakankamai šalininkų, kad būtų patvirtintas jos siūlymas atidėti balsavimą iki kito mėnesio. JIM mandatas baigai galioti lapkričio 17 dieną.

Per balsavimą Kinija ir Kazachstanas susilaikė, Bolivija balsavo prieš pratęsimą, o 11 šalių palaikė mandato pratęsimą. Rusija pasinaudojo savo veto teise ir tokiu būdu užblokavo sprendimą.

Kad rezoliucija būtų priimta, reikia bent devynių laikančių balsų (šį kartą jų buvo 11), bet veto teisę turinčios penkios šalys, – Rusija, Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, gali blokuoti sprendimą.

Chan Šeichūne, esančiame režimo priešininkų kontroliuojamoje Idlibo provincijoje, per cheminę ataką žuvo mažiausiai 87 žmonės, tarp jų – 30 vaikų.

JIM taip pat nustatė, kad Sirijos vyriausybė atsakinga už chloro dujų panaudojimą prieš tris kaimus per 2014 ir 2015 metais įvykdytas atakas. Be to, 2015 metais garstyčių dujas naudojo grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) džihadistai.