Nuo 2001 metų jau dvyliktą kartą organizuojamas pasaulio moterų čempionatas tapo rekordiniu. Jame kovoja net 310 boksininkių iš 73-ijų valstybių.

Didžiausias delegacijas po 12 boksininkių į Stambulą atsivežė Ukraina, Indija, Kazachstanas ir čempionato šeimininkė Turkija. Čempionate nebus nuo visų tarptautinių varžybų nušalintų Rusijos ir Baltarusijos atstovių.

Vido Bružo ir Vinco Murausko treniruojamai Lietuvos rinktinei pasaulio čempionate atstovaus trys boksininkės. Po sekmadienį vykusios burtų traukimo ceremonijos, lietuvės sužinojo savo varžoves.

Svorio kategorijoje iki 60 kg (31 dalyvė) Ana Starovoitova pirmoje preliminarioje kovoje gegužės 12 d. susitiks su Kiria Tapia Rodriguez iš Puerto Riko. Trijuose pasaulio čempionatuose jau dalyvavusi 32 metų puertorikietė yra 2011 m. Panamerikos žaidynių čempionė ir daugkartinė prizininkė. 29 metų A. Starovoitovai tai bus trečiasis pasaulio čempionatas. Ji dalyvavo 2014 ir 2019 m. pirmenybėse. Šios poros nugalėtoja aštuntfinalyje susitiks su italės Alessios Mesiano ir turkės Esros Yildiz dvikovos nugalėtoja.

Svorio kategorijoje iki 66 kg (28 dalyvės) Austėja Aučiūtė taip pat gegužės 12 d. preliminarioje kovoje pirštines surems su aire Kaci Rock. 19-etė airė šiais metais tapo Europos jaunimo U22 čempionato prizininke. 26 metų A. Aučiūtei tai bus antrasis pasaulio čempionatas, ji kovojo ir 2016 m. pirmenybėse. Pergalės atveju, aštuntfinalyje A. Aučiūtė susitiktų su ukrainiete Anna Lysenko.

Pasaulio suaugusiųjų čempionato debiutantė 21 metų Gabrielė Stonkutė burtų dėka pateko į svorio kategorijos iki 81 kg (11 dalyvių) ketvirtfinalį. Europos jaunimo čempionė bei Europos jaunimo U22 čempionatuose sidabro ir bronzos medalius iškovojusi G. Stonkutė gegužės 16 d. vyksiančiame ketvirtfinalyje susitiks su 21 metų ukrainietės Olesios Krysiuk ir bendraamžės kazachės Gulsajos Yerzhan kovos nugalėtoja. Pergalė ketvirtfinalyje garantuos mažiausiai pasaulio čempionato bronzos medalį.

Nuo 2010 m. pasaulio čempionatuose dalyvaujančioms Lietuvos boksininkės kol kas nėra pavykę iškovoti medalių. Praėjusiame 2019 m. Ulan Udėje (Rusijos Federacija) vykusiame pasaulio čempionate per žingsnį nuo medalio liko Iveta Lešinskytė. 5 vietą užėmusi lietuvė ketvirtfinalyje pralaimėjo pasaulio čempione tapusiai Lauren Price iš Velso. 2014 m. ketvirtfinalyje suklupo ir Vaida Valskytė.

Šių metų pasaulio čempionato nugalėtojoms ir prizininkėms bus išdalintas rekordinis piniginis prizas – net 2,4 mln. JAV dolerių. Piniginės premijos bus tokio pat dydžio, kaip ir pernai vykusiame pasaulio vyrų bokso čempionate.

LBF prezidentu naujai ketverių metų kadencijai vienbalsiai išrinktas Darius Šaluga. Vilnietis bokso federacijai vadovauja nuo 2012 m. sausio 27 dienos. Nuo 2021 metų D. Šaluga yra ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas.

„Atsinaujinusios bokso bendruomenės komandos laukia daug iššūkių tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautinėje arenoje. Lieka nedaug laiko iki 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių ir sieksime, kad jose būtinai dalyvautų Lietuvos boksininkai. Kova dėl kelialapių į Paryžių prasidės jau kitų metų sausio 1 dieną. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriame ir moterų boksui. Tikimės, kad Paryžiaus žaidynės taps istorinėmis ir jose turėsime ir Lietuvos boksininkę, – sakė D. Šaluga. – Teigiamų permainų tikimės ir pasaulinėje bokso asociacijoje IBA bei Europos bokso konfederacijoje EUBC. Šiais metais jose vyks rinkiminės konferencijos. Lietuvos bokso federacija palaiko vakarietišką poziciją ir siekia, kad boksas eitų moderniu keliu, būtų išgyvendinta korupcija bei išvengta teisėjavimo skandalų ir boksas galėtų pilnavertiškai grįžti į olimpinę šeimą.“

Vienbalsiai buvo išrinkti ir LBF viceprezidentai, kurių gretose pirmą kartą LBF istorijoje bus ir moteris. Pirmuoju viceprezidentu perrinktas kėdainietis Vilmantas Bobinas. Antrąja viceprezidente tapo pasvalietė Rasa Balčiauskienė. Trečiuoju viceprezidentu tapo kaunietis Egidijus Rutkauskas.

Vykdomojo komiteto nariais patvirtinti LBF Trenerių tarybos pirmininkas kaunietis Vidas Bružas, LBF Teisėjų kolegijos pirmininkas panevėžietis Anatolijus Kriukovas ir LBF Sporto klubų atstovas kėdainietis Bronislovas Šimokaitis. LBF generaliniu sekretoriumi vienbalsiai perrinktas vilnietis Donatas Mačianskas.

Generalinis sekretorius D. Mačianskas konferencijos dalyviams pateikė 2021 m. biudžeto ataskaitą bei 2022 m. biudžeto projektą. Šiais metais planuojamas LBF biudžetas 513 tūkst. eurų.

Trenerių tarybos pirmininkas V. Bružas ir Teisėjų kolegijos pirmininkas A. Kriukovas pateikė 2021 m. ataskaitas, kurios buvo patvirtintos vienbalsiai.

LBF revizorius Mantas Mačius detaliai apžvelgė 2021 m. revizijos rezultatų analizę ir pateikė siūlymus. Konferencija revizoriaus ataskaitą patvirtino vienbalsiai.

Tuo pačiu buvo nuspręsta, kad nuo šių metų LBF revizoriaus neliks. Jį pakeis audito įmonė, kaip to reikalauja naujausi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nutarimai. Siekiant įtvirtinti audito funkcijas, buvo pakeisti LBF Įstatai. Juose taip pat buvo apibrėžtas Vykdomojo komiteto narių kadencijų skaičius – apribotas iki dviejų kadencijų, po ketverius metus iš eilės.

"Eimaaaantas Stanionyyyyys!" – užstaugė Konektikuto "Mohegan Sun Casino" arenos pranešėjas.

Amerikiečiams sudėtingą kauniečio vardą ir pavardę mokėsi tarti ir tūkstančiai užsienio bokso sirgalių. 26-erių lietuvis naktį iš šeštadienio į sekmadienį priėmė rimčiausią karjeros iššūkį profesionalų ringe. Per E.Stanioniui rekordiškai ilgą akistatą, trukusią visus dvylika raundų, jis taškais pranoko 31 metų Thomasą Dulorme iš Puerto Riko. Kauniečio pranašumą teisėjai fiksavo vienbalsiai (115:113, 116:112, 117:111).

Nors mūšį aktyviau pradėjo labiau patyręs (25 pergalės, 5 pralaimėjimai, 1 lygiosios) ir 5 cm aukštesnis T.Dulorme, lietuvis nepanikavo ir, užsiėmęs ringo vidurį, kantriai gynėsi bei pavojingai kontratakavo. Saugodamas dar Lietuvoje pradėjusią skaudėti dešinę ranką, jis sumaniai išnaudojo kairę ranką, vis suduodamas tikslius smūgius. Nuolat turėjęs iniciatyvą, E.Stanionis sužibėjo paskutiniame raunde, kai, likus pusantros minutės iki pabaigos, surengė smūgių seriją, po kurios varžovas svyravo, tačiau išsilaikė nenugriuvęs.

Po kovos E.Stanionis neslėpė buvęs nustebintas oponento greičio ir staigumo, galingų kirčių dešine, tačiau radęs tam priešnuodžių. Anot lietuvio, Puerto Riko atstovas per pirmuosius raundus puikiai judėjo ringe, bet vėliau gerokai nuvargo. O Eimantui beveik nesinaudojant traumuota dešine buvo sunku spausti varžovą. Maža to, kovai įpusėjus jis susitrenkė ir kairiąją ranką, kuri akimirksniu ištino. Vis dėlto, sukandęs dantis, kaunietis įrodė savo pranašumą.

Po šio triumfo visas trylika savo profesionalo karjeros kovų laimėjęs E.Stanionis turėtų gerokai pakilti WBA reitinge, kur jis užėmė dešimtą vietą. Tai jį priartintų prie teisės grumtis dėl WBA pusvidutinio svorio kategorijos čempiono titulo. Atnaujintame "box rec" pusvidutinio svorio kategorijos reitinge lietuvis iš 25-osios vietos šoktelėjo į rekordinę 16-ąją. Už lietuvio atsidūrė ir garsusis Adrienas Broneris bei Rio de Žaneiro olimpinis čempionas Daniaras Jeleusinovas. E.Stanionį reitinge vis dar lenkia kitas garsus Lietuvos boksininkas Egidijus Kavaliauskas. Šis kaunietis rikiuojasi devintas.

Padedamas trenerio Vido Bružo, E.Stanionis akistatai su T.Dulorme rengėsi maždaug tris mėnesius, o vėliau išvyko šparinguotis į Ameriką. Pastarąjį kartą jis Kalifornijoje praėjusių metų gruodį devintajame raunde patiesė kolumbietį Janerį Gonzalezą.

Pagalba: treneris V.Bružas auklėtiniui sudėliojo pasirengimo kovai planus, kurie padėjo pasiekti optimalią formą. Evaldo Šemioto nuotr.

– Treneri, kas, jūsų akimis, lėmė Eimanto pergalę prieš T.Dulorme’ą?

– Jau prieš kovą kalbėjau, jog Eimanto privalumas yra tas, kad jis sugeba taktiškai brandžiau sudėlioti kovos eigą. Be to, jis pasižymi labai stipria emocine pusiausvyra ir didele ištverme. Prognozavau, kad gera gynyba jam suteiks pranašumą. Taip ir nutiko. Gal tas pranašumas galėjo būti dar didesnis, bet jam labai skaudėjo dešinę ranką. Paskutinius šparingus prieš kovą jis jos nenaudojo, tik kairiąją. Ir kovoje buvo raundų, kuriuose jis išvis nesmūgiavo dešine.

– Kaunantis su pajėgiu varžovu netenki vieno svarbiausių savo ginklų. Kuo įmanoma tokią bėdą kompensuoti?

– Eimantas buvo nepaprastai motyvuotas. Ar sveikas, ar su traumuotas jis norėjo kopti į ringą ir nugalėti. Jis suprato, kad kito tokio šanso gali ir nebūti, todėl reikia pasitelkti valią, atjungti save nuo skausmo ir sukandus dantis naudotis pasitaikiusia galimybe. Motyvacijos pridėjo ir tai, kad pralaimėjus gali nukristi reitingas ir paskui vėl ilgai teks kopti į ten, kur buvai. Aišku, Eimantui padėjo ir universalumas. Jis gali boksuotis ir viena ranka, bet ne visada to užtenka. Kai esi tokio aukšto lygio, geriau turėti abi sveikas rankas ir kojas, kad galėtum visavertiškai dirbti ringe.

Planai: jei išvengs operacijos, Eimantas jau birželio pabaigoje vėl kops į ringą JAV. Evaldo Šemioto nuotr.

– Ne paskutinį vaidmenį atlieka ir galva. Juk sakoma, kad geri boksininkai kovas laimi ne kumščiais, o mąstymu...

– Kai kas teigia, kad boksas yra tik bukas daužymasis, tačiau ir šios kovos pavyzdys rodo, kad ringe turi mąstyti, parengti taktiką, analizuoti varžovo veiksmus. Tas greitas kovos skaitymas suteikė Eimantui pranašumą, nors jo fizinės galimybės buvo apribotos. Jis tinkamai pasirinkdavo situacijas, kada smūgiuoti, kur smūgiuoti, tai stūmė varžovą į beviltišką padėtį.

– Ši pergalė pakėlė Eimanto vietą pasauliniame reitinge. Galbūt tai suteiks galimybę sulaukti ir titulinės kovos. Kokie tolesni jo planai?

– Pirmadienį jis grįžta namo. Tada ilsėsis ir apsilankys pas medikus. Jau birželio pabaigoje planuojama kita kova. Tačiau daug kas priklausys nuo medicininių tyrimų, kurie parodys jo traumos rimtumą. Jei neprireiks operacijos, o pakaks tik poilsio ir atitinkamų procedūrų, Eimantas laikysis numatyto plano. Jei situacija pasirodys sudėtingesnė, planus gali tekti koreguoti. Normaliai pailsėti po svarbios kovos reikėtų kokių trijų mėnesių, nes kaupiasi ne tik fizinis, bet ir psichologinis nuovargis. Bet jei jis gerai jausis, iki birželio pabaigos spėtume pasiruošti naujam iššūkiui.

Atšaukė turnyrą

Tokijo olimpinių žaidynių bokso atrankos varžybas organizuojanti Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) grupė "Boxing Task Force" (BTF) oficialiai paskelbė, kad atšaukiamas birželio mėnesį Paryžiuje turėjęs vykti paskutinis kvalifikacinis turnyras.

Likę olimpiniai kelialapiai bus dalijami balandžio mėnesį Europos zonos atrankos turnyre, kuris bus pratęstas po metų pertraukos, ir pagal BTF sudaromus reitingus.

Lemiamą turnyrą atšaukę organizatoriai motyvavo sunkiai valdoma koronaviruso pandemija, nenori rizikuoti sportininkų sveikata.

BTF sprendimas skaudžiai atsilieps Lietuvos bokso rinktinei, nes Europos zonos atrankos turnyre kovos vienintelė mūsų šalies atstovė Gabrielė Stonkutė.

Kitiems Lietuvos boksininkams lieka vienintelė galimybė patekti į olimpines žaidynes – tik pagal reitingus.

Šokiruoja reitingų skirtumai, kai kurių boksininkų – net keliomis dešimtimis pozicijų.

Kreipsis į TOK

"Paryžiuje turėjo kovoti devyni mūsų sportininkai. Dabar jiems užkirstas kelias olimpinių kelialapių siekti ringe. BTF sprendimas – sunkiai paaiškinamas, itin skaudus mažoms valstybėms. Kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu jau ruošiame kreipimąsi į TOK, kad skirstant kelialapius būtų atsižvelgiama į kvotas valstybėms ir laikomasi olimpinių principų. Mūsų iniciatyvą palaiko dauguma kaimyninių valstybių, jų bokso federacijos taip pat ketina kreiptis į TOK", – sakė Lietuvos bokso federacijos (LBF) prezidentas Darius Šaluga.

Olimpinius kelialapius dalijant pagal reitingus, galimybės varžytis Tokijo žaidynėse neteks profesionalų ringe sėkmingai kovojantis 2015-ųjų Europos čempionas Eimantas Stanionis.

"Eimantas – vienas stipriausių savo svorio kategorijos boksininkų pasaulyje ir yra pajėgus iškovoti olimpinį medalį, tačiau BTF sprendimas jam užrenkia duris", – teigė Lietuvos bokso rinktinės treneris V.Bružas.

Viltis: tikėtasi, kad E.Stanionis vėl kovos olimpiniame ringe. / "Twitter" nuotr.

Reitingų painiava

– Pranešimas iš BTF mane šokiravo, buvo it perkūnas iš giedro dangaus. Sprendimas rodo aiškią organizatorių nekompetenciją. Juk olimpiada – ne eilinės varžybos, o ištisas procesas su aukščiausio lygio baigiamuoju sporto forumu. Penkerius metus ruošiamės, dėliojame prioritetus, treniruočių stovyklas, turnyrus, o dabar per vieną dieną nusprendžia, kad lemiamo akcento nebus, – kalbėjo V.Bružas. – Paryžiuje turėjo dalyvauti šeši Lietuvos boksininkai ir trys boksininkės. Tikėjomės, kad iškovosime gal net ne vieną, o bent du olimpinius kelialapius. Visas sezono planas sudėliotas taip, kad būtent šiame turnyre būtų pasiekta optimali mūsų kovotojų sportinė forma. Lietuviai jau dalyvavo turnyruose Danijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje, numatyti dar keli jėgų patikrinimai užsienio šalyse ir Kaune vyksiančiame Algirdo Šociko turnyre. Deja, visas įdirbis, visi planai nubraukiami vienu neatsakingu ir nepagrįstu sprendimu. Juolab kad bokso turnyrai jau vyksta daugelyje šalių ir organizatoriai sėkmingai susitvarko su pandemijos sunkumais, tačiau paties svarbiausio turnyro kažkodėl nuspręsta neorganizuoti.

– Kaip bus dalijami olimpiniai kelialapiai, kurie liks užbaigus Europos zonos atrankos turnyrą Londone?

– BTF skelbia, kad kitų kelialapių likimą lems reitingas, kuris bus sudarytas atsižvelgus į pasaulio čempionatuose ir kituose turnyruose pasiektus rezultatus nuo 2017-ųjų iki 2021 m. Tai absurdas, nes olimpiniam boksui reitingai neturi jokios reikšmės, net nėra aiškios sistemos, kaip juos skaičiuoti. Kai kurios sporto šakos, pavyzdžiui lengvoji atletika, dziudo, daug dėmesio kreipia į pasaulinius sportininkų reitingus, pagal juos atrenkami olimpinių žaidynių dalyviai, apie tai atletai ir treneriai informuoti prieš kelerius metus. Mėgėjų bokse į tai niekas niekada nekreipė dėmesio, niekas specialiai nerinko reitingo taškų.

– Ar pagal reitingus Lietuvos boksininkai turi galimybių patekti į olimpines žaidynes?

– Susidaro įspūdis, kad BTF pirmiausia paskelbė, kad į žaidynes atrinks pagal reitingus, o vėliau ėmė galvoti, kaip tai įgyvendinti. Šokiruoja skirtumai tarp olimpinio turnyro organizatorių skelbiamų preliminarių reitingų ir Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) sudarytų neoficialių reitingų, kai kurių boksininkų – net keliomis dešimtimis pozicijų. Antai mūsiškė Iveta Lešinskytė, 2019 m. pasaulio ir Europos čempionatuose užėmusi penktas vietas, AIBA reitingų lentelėje – devinta, jai ši pozicija garantuotų vietą olimpinėse žaidynėse, tačiau BTF reitingų lentelėje lietuvė – tik 21-oje vietoje. Edgaras Skurdelis AIBA reitingų lentelėje – 37-as, BTF – tik 85-as, Tadas Tamašauskas, pasaulio čempionate užėmęs 9 vietą, olimpinės atrankos reitingų lentelėje – 36-as. Pastarieji du boksininkai yra pajėgūs iškovoti olimpinius kelialapius, jeigu kovos vyktų ringe, o ne kabinetuose.

– Kaip į BTF sprendimą reagavo kitos šalys?

– Atrodo, kad olimpinės atrankos turnyro organizatorių siūlomas reitingavimas yra labai palankus didžiosioms šalims, turtingoms valstybėms, diktuojančioms mėgėjų bokso madas. Mažos šalys lieka užribyje. Bendravome su kolegomis latviais, estais, lenkais, švedais, norvegais – juos irgi šokiravo BTF sprendimas, griaunantis olimpinę dvasią ir olimpinių žaidynių idėją.

– Jeigu kelialapius į olimpines žaidynes lems reitingai, ar tai reiškia, kad neturime šansų Tokijuje pamatyti E.Stanionį?

– Eimantas planavo dalyvauti atrankos turnyre Paryžiuje, nes profesionalams boksininkams suteikta teisė varžytis olimpinėse žaidynėse. Apmaudu, kad lūkesčiai žlugdomi. Yra ir kitas skaudus pavyzdys. Europos jaunimo čempionė Gabrielė Stonkutė – viena ryškiausių kylančių bokso žvaigždžių Europoje, tačiau ji turi vienintelę galimybę patekti į Tokiją – jeigu Europos zonos atrankos turnyre nugalės pasaulio ir Europos žaidynių čempionę. Pagal reitingą lietuvė neturi galimybių patekti į olimpiadą, nes tik šiais metais iš jaunimo grupės perėjo į suaugusiųjų boksą, o Europos jaunimo čempionės titulas neturi jokios reikšmės reitingui.

– Ar Lietuva dar turi vilčių, kad mūsų boksininkai dalyvaus Tokijo žaidynėse?

– Viltis miršta paskutinė. Tikimės, kad sveikas protas nugalės. Prisiminkime 1992-uosius, Barselonos žaidynes, kai Lietuva, ką tik atkūrusi nepriklausomybę, gavo nemažai olimpinių vardinių kvietimų, kvotų. Barselonos ringe kovojo net keturi Lietuvos boksininkai. Viliamės, kad ir šįkart bus suteikta galimybė mažoms šalims turėti savo atstovų Tokijo olimpiados bokso varžybose. Sieksime, kad būtų atsižvelgta į susidariusią beprecedentę situaciją ir būtų laikomasi olimpinių principų.

Toks sprendimas labai skaudžiai atsilieps Lietuvos bokso rinktinei. Europos zonos atrankos turnyre kovos vienintelė Lietuvos atstovė Gabrielė Stonkutė. Kitiems Lietuvos boksininkams lieka vienintelė galimybė – į olimpines žaidynes patekti per reitingus.

„Pasauliniame atrankos turnyre Paryžiuje turėjo kovoti devyni Lietuvos atstovai. Dabar jiems užkirstas kelias iškovoti kelialapius ringe. Organizatorių sprendimas – sunkiai paaiškinamas ir skaudžiausias mažoms valstybėms. Lietuvos bokso federacija kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu jau ruošia kreipimąsi į Tarptautinį olimpinį komitetą, kad skirstant kelialapius būtų atsižvelgiama į kvotas valstybėms ir laikomasi olimpinių principų. Mūsų iniciatyvą palaiko daugelis kaimyninių valstybių, jų bokso federacijos taip pat ketina kreiptis į Tarptautinį olimpinį komitetą“, – sako Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga.

Lietuvos boksininkai dalyvavo visoje vasaros olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo. Kiekvienose žaidynėse Lietuvai atstovaudavo mažiausiai du boksininkai.

Kelialapius dalinant pagal reitingą, galimybės varžytis olimpinėse žaidynėse netenka profesionalų ringe pergalingai kovojantis vienas geriausių Lietuvos boksininkų, Europos čempionas Eimantas Stanionis.

„E.Stanionis yra vienas stipriausių savo svorio kategorijos boksininkų pasaulyje ir yra pajėgus iškovoti olimpinį medalį. Dėl tokio sprendimo, E. Stanionis netgi netenka galimybės kovoti dėl olimpinio kelialapio. Esu įsitikinęs, kad Lietuva yra apvogta, iš mūsų pavogtas potencialus olimpinis medalis, nes Stanionis tikrai galėtų kovoti dėl olimpinio medalio, galbūt net aukščiausios prabos“, – interviu tvirtina Lietuvos rinktinės treneris Vidas Bružas.

– Kokia buvo jūsų reakcija į tai, kad yra atšaukiamas pasaulinis olimpinių žaidynių atrankos turnyras? Kaip tai atsilieps Lietuvos bokso rinktinei? – paklausėme V.Bružo.

– Pirma reakcija tai yra šokas, kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tai rodo aiškią organizatorių nekompetenciją. Tai juk ne eilinės varžybos, o olimpinės žaidynės, kurios vyksta kas ketverius metus, o dabar vyks po penkerių metų. Penkerius metus ruošėsi atrankos varžyboms, dėlioji akcentus, treniruočių stovyklas, turnyrus. O čia per vieną dieną nusprendžia, kad lemiamo atrankos turnyro nebus. Pasauliniame atrankos turnyre Paryžiuje turėjo dalyvauti šeši Lietuvos boksininkai ir trys boksininkės. Tikėjomės, kad iškovosime gal net ne vieną, o bent du olimpinius kelialapius. Visas sezono planas sudėliotas taip, kad būtent šiame turnyre būtų pasiekta optimali Lietuvos rinktinės boksininkų sportinė forma. Lietuviai kovojo turnyruose Danijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje, numatyti dar keli turnyrai užsienio šalyse ir Kaune vyksiantis Algirdo Šociko turnyras. Ir visas tas įdirbis bei visi planai nubraukiami vienu neatsakingu ir nepamatuotu sprendimu. Matome, kad turnyrai vyksta daugelyje šalių ir organizatoriai susitvarko su kylančiais sunkumais. Tačiau paties svarbiausio turnyro nuspręsta neorganizuoti.

– Kas lems, kam atiteks kelialapiai į Tokijo olimpines žaidynes?

– Olimpinio atrankos turnyro organizatoriai skelbia, kad kelialapių likimą lems reitingas, kurį jie sudarys atsižvelgdami į pasaulio čempionatuose ir kituose turnyruose pasiektus rezultatus nuo 2017 iki 2021 metų. Tai yra absurdas, nes olimpiniame bokse reitingai neturi jokios reikšmės, net nėra normalios sistemos pagal ką jie skaičiuojami. Jokie mėgėjai boksininkai nekovoja dėl reitingo taškų, nes jie neturi jokio reikšmės ir įtakos varžybose. Kai kurios sporto šakos, pavyzdžiui lengvoji atletika, dziudo ir kitos, daug dėmesio kreipia į pasaulinius sportininkų reitingus ir pagal tai atrenkami sportininkai į olimpines žaidynes. Apie reitingus jie buvo informuoti prieš kelerius metus, kai kuriose sporto šakose reitingai daug lemia jau ne vieną dešimtmetį. O mėgėjų bokse niekas niekada nekreipė dėmesio į reitingą ir niekas specialiai nerinko reitingo taškų, nes jie neturėjo jokios reikšmės.

– Ar pagal reitingą Lietuvos boksininkai turi galimybių patekti į olimpines žaidynes?

– Kol kas neturime aiškaus atsakymo. Susidaro įspūdis, kad organizatoriai pirma paskelbė, kad į žaidynes atrinks pagal reitingą, o tik po to pagalvojo, kaip tai įgyvendinti. Šokiruoja neatitikimai tarp olimpinio turnyro organizatorių skelbiamų preliminarių reitingų ir Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) sudarytuose neoficialiuose reitinguose. Kai kurių boksininkų pozicijos skiriasi net keliasdešimt vietų. Tai visiškai nesuprantama. Lietuvė Iveta Lešinskytė, kuri 2019 metais pasaulio ir Europos čempionatuose užėmė 5 vietą, AIBA reitinge užima 9 vietą, kuri garantuotų vietą olimpinėse žaidynėse. Tuo tarpu olimpinio atrankos turnyro organizatorių reitinge lietuvė yra tik 21-oje vietoje. Kaip gali taip skirtis reitingai! Lietuvė pasaulio ir Europos čempionatuose lieka tik per žingsnį nuo medalio, o reitinge yra vos 21-a. Sunkiai paaiškinami ir kiti lietuvių reitingai. Edgaras Skurdelis savo svorio kategorijoje AIBA reitinge yra 37-as, o olimpinėje atrankoje tik 85-as. Tadas Tamašauskas, kuris pasaulio čempionate užėmė 9-ą vietą, olimpinės atrankos reitinge yra 36-as. Bet tai negarantuoja vietos olimpinėse žaidynėse. Pastarieji du boksininkai yra pajėgūs iškovoti olimpinius kelialapius, jeigu kovos vyktų ringe, o ne popieriuje.

– Kaip į tokį sprendimą reagavo kitos šalys – Latvija, Estija ar kitos mūsų kaimynės?

– Susidaro įspūdis, kad olimpinės atrankos turnyro organizatorių sudaromas reitingas yra labai palankus didžiosioms šalims ir turtingoms valstybėms, kurios diktuoja madas pasaulio bokse. Tuo tarpu mažos šalys lieka užribyje. Po tokio šokiruojančio sprendimo, teko bendrauti su nemažai mūsų artimiausių kaimynių atstovais – latviais, estais, lenkais, švedais, norvegais ir kitais – visi yra šokiruoti tokio sprendimo. Tai griauna olimpinę dvasią ir olimpinių žaidynių idėją.

– Jeigu kelialapius į olimpines žaidynes lems sudaryti reitingai, ar tai reiškia, kad neturime šansų Tokijuje išvysti vieną geriausių Lietuvos boksininkų Eimantą Stanionį?

– Mano giliu įsitikinimu, Eimantas Stanionis yra vienas stipriausių savo svorio kategorijos boksininkų pasaulyje ir yra pajėgus iškovoti olimpinį medalį. Jis planavo dalyvauti pasauliniame olimpiniame atrankos turnyre Paryžiuje. Bet dėl tokio sprendimo, E. Stanionis netgi netenka galimybės kovoti dėl olimpinio kelialapio. Esu įsitikinęs, kad Lietuva yra apvogta, iš mūsų pavogtas potencialus olimpinis medalis, nes Stanionis tikrai galėtų kovoti dėl apdovanojimo, galbūt net aukščiausios prabos – aukso. Todėl tokie sprendimai prieštarauja bet kokiems olimpiniams principams – vienas favoritų netgi neturi galimybės varžytis dėl teisės kovoti olimpiadoje. Profesionalams boksininkams buvo suteikta teisė varžytis olimpinėse žaidynėse, bet dabar viskas užbraukiama dėl organizatorių nekompetencijos surengti lemiamą atrankos turnyrą. Turime ir kitų skaudžių pavyzdžių. Europos jaunimo čempionė Gabrielė Stonkutė yra viena ryškiausių kylančių žvaigždžių Europoje. Bet ji turi tik vienintelę galimybę patekti į Tokiją – jeigu Europos zonos atrankos turnyre nugalės pasaulio ir Europos žaidynių čempionę. Pagal reitingą lietuvė neturi galimybių patekti į olimpiadą. Ji tik šiais metais perėjo į suaugusiųjų boksą, o Europos jaunimo čempionato auksas neturi jokios reikšmės reitinge. Tai kaip jai surinkti reitingo taškus, jeigu ji tokios galimybės net neturėjo dėl amžiaus apribojimų.

– Buvo daug diskutuojama, kad Europos zonos atrankos turnyrą, kuris pernai buvo nutrauktas vos įpusėjęs, reiktų pradėti iš naujo. Ar yra tokia galimybė?

– Daugelis šalių reiškia nepasitenkinimą, kad Europos zonos atrankos turnyras nebus vykdomas iš naujo, o tik nuo to etapo, kur buvo sustabdytas. Per daugiau negu metus, kai kurie kelialapius į Tokiją iškovoję boksininkai jau baigė karjerą, kiti perėjo į profesionalus ir į Tokiją net neketina vykti. Didžiųjų bokso valstybių rinktinės skelbia, kad per metus pasikeitė jų rinktinių lyderiai ir į olimpines žaidynes turi vykti kiti, šiuo metu geresnius rezultatus demonstruojantys boksininkai. Tačiau olimpinių žaidynių atrankos turnyrų organizatoriai dar kartą paskelbė, kad jokie pakeitimai negalimi. Kas jau iškovojo kelialapius į Tokiją, tie ir turi vykti. O jeigu jie jau baigė karjerą, nesulaukę olimpiados 2020-ais metais. Kas juos pakeis, taip ir lieka neaišku.

– Ar Lietuva dar turi vilčių, kad mūsų šalies boksininkai pateks į Tokijo olimpines žaidynes?

– Viltis miršta paskutinė. Lietuvos boksininkai dalyvavo visose vasaros olimpinėse žaidynėse po Nepriklausomybės atkūrimo. Tikimės, kad nepaisant visų sunkumų ir pandemijos, pratęsime tradiciją ir Lietuvos bokso atstovų Tokijuje bus. Lietuvos bokso federacija kreipsis į Tarptautinį olimpinį komitetą, kad būtų atsižvelgta į susiklosčiusias aplinkybes, kad būtų atkreiptas dėmesys į olimpinių žaidynių principus. Tikimės, kad sveikas protas nugalės. Kaip pavyzdį galiu pateikti 1992 m. Barselonos olimpines žaidynes, kai Lietuvai, ką tik atgavusiai Nepriklausomybę, buvo suteikta nemažai vardinių kvietimų, ar vadinamų kvotų valstybei. Barselonoje kovojo net keturi Lietuvos boksininkai. Labai tikimės ir sieksime, kad bus suteikta bent menkiausia galimybė mažoms šalims turėti savo atstovus bokso varžybose. Jau kalbėjome apie tai su kaimyninių valstybių bokso atstovais ir visi vienbalsiai nusprendėme, kad kreipsimės į TOK. Sieksime, kad būtų atsižvelgta į susidariusią situaciją ir kad nebūtų skriaudžiamos mažos valstybės bei būtų laikomasi olimpinių principų.

Tarp vyrų – moteris

Visas dešimt savo dvikovų profesionalų ringe laimėjęs 25-erių metų kaunietis E.Stanionis yra tarp kandidatų į Lietuvos olimpinę rinktinę, bet galimybė dalyvauti Tokijo žaidynėse priklauso ne vien nuo jo noro.

"Derybos su Eimanto vadybininkais klostosi sunkiai, tačiau vilčių susitarti dar nepraradome", – sakė Lietuvos bokso rinktinės vyriausiasis treneris Vidas Bružas.

Jam vadovaujant treniruočių stovyklą Kaune šiandien užbaigs šeši sportininkai, besiruošiantys ikiolimpinės atrankos turnyrams – tauragiškė Iveta Lešinskytė (svorio kategorija iki 75 kg) ir kauniečiai Edgaras Skurdelis (iki 57 kg), Vytautas Balsys (iki 75 kg), Paulius Zujevas (iki 81 kg), Algirdas Baniulis (per 91 kg) ir vilnietis Tadas Tamašauskas (iki 91 kg).

Iveta Lešinskytė

Dėl kelialapių į Tokiją jie pirmiausia kovos kovo 13–24 d. Londone (Anglija), Karalienės Elžbietos olimpinio parko arenoje "Copper Box". Laukiama daugiau nei 450 dalyvių iš 50 šalių.

Svorio kategorijos iki 57 kg boksininkams vyrams teks aštuoni olimpiniai kelialapiai, iki 69 (E.Stanionio svorio kategorija), 75 ir 81 kg – po šešis, iki 91 ir per 91 kg – po keturis.

Moterų svorio kategorijos iki 75 kg kovotojoms teks keturios olimpinės licencijos.

Gegužės 13–24 d. Paryžiuje (Prancūzija) įvyks paskutinis atrankos turnyras, jame bus ne vien Europos, bet ir kitų kontinentų – Azijos, Afrikos, Amerikos – atstovų.

E.Stanionio lauks Paryžiuje

"Turnyras Londone konkurencijos ir sportinio meistriškumo požiūriu bus it Europos čempionatas", – teigė V.Bružas.

Vidas Bružas

– Treneri, kokį darbą atlikote per treniruotes Kaune, ką akcentavote?

– Boksininkams teko bendrosios ir specialiosios ištvermės lavinimo užduotys. Bendradarbiaujame su Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkais, tad atlikome tam tikrus atletų parengtumo testus. Tyrimų rezultatai patvirtino, kad dirbome teisingai. Buvo signalų, kad vieniems sportininkams reiktų šiek tiek sumažinti krūvius, kitiems – padidinti. Atsižvelgėme į tai, pakoregavome individualias programas. Tačiau bendros išvados – pozityvios.

– Kartu su kandidatais į olimpinę rinktinę sportavo dar keli boksininkai. Koks buvo jų vaidmuo?

– Jie – artimiausias rezervas, jeigu susiklostytų ekstremali situacija ir prireiktų pakeisti kurį nors iš pagrindinių komandos narių.

– Kuriame atrankos turnyre – Londono ar Paryžiaus – dalyvaus E.Stanionis?

– Anglijos sostinėje Eimanto tikrai nepamatysime. Deramės, kad profesionalų bokso agentūros "Ringstar Sports" vadovai jį išleistų į Prancūzijoje vyksiančias varžybas.

– Kokios priežastys komplikuoja derybas dėl E.Stanionio?

– Mūsų ir profesionalų bokso organizacijų prioritetai – skirtingi, nors, manau, galime rasti optimalų sprendimą. Be to, kovo mėnesį numatyta nauja Eimanto dvikova, tad iki jos mūsų boksininko dėmesys bus sutelktas tik į būsimą akistatą. Suprantama, kad ir trauma šiuo laikotarpiu – visiškai nepageidautina. Viliamės, kad po vienuoliktos E.Stanionio dvikovos derybos su jo atstovais bus rezultatyvios ir Eimantas galės varžytis dėl olimpinio kelialapio.

– Kol E.Stanionis sportuos JAV, kas laukia Lietuvos bokso rinktinės?

– Kitą savaitę pas mus atvyks grupė Ukrainos boksininkų. Jie bus tų pačių svorio kategorijų kaip ir mūsiškiai, besiruošiantys atrankos turnyrams, tad darbas bus visavertis. Vasario 3–10 d. dalyvausime tarptautiniame turnyre Debrecene (Vengrija), vėliau vyksime į Baltarusiją, kur treniruosimės su šios šalies kovotojais. Kovo 1-ąją jau įsikursime Anglijoje ir kaupsime jėgas išbandymams Londono ringe.

– Lietuvos bokso federacijos vadovai tikisi, kad tradicija nebus pažeista: mūsų boksininkai, dalyvavę visose olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo, kovos ir Tokijuje. Kokios jūsų prognozės?

– Spėlionės sporte, o ypač bokse, itin nepalankus dalykas, nors sportuoti ir nepuoselėti jokių lūkesčių – beprasmybė. Kartu su visa mūsų bokso bendruomene viliuosi geriausio – kad būsime konkurencingi ir atsilaikysime. Juk Tokijo olimpiadoje kovos ne dešimties, kaip ankstesnėse žaidynėse, bet aštuonių svorio kategorijų atstovai. Tad sportininkai, nenorėję likti už borto, jau pakoregavo savo svorį – palengvėjo ar pasunkėjo bei papildė tų kategorijų gretas, kur dalyvių ir anksčiau nestigo. Niekas nesitikėjo, kad tapti 2020-ųjų olimpiečiu bus taip sunku.

WBC baugina sankcijomis

E.Stanionis dar kartą patvirtino, kad norėtų dalyvauti ikiolimpiniame atrankos turnyre.

"Jeigu bus bent menkiausia galimybė, būtinai pasinaudosiu ja. Noriu kovoti už Lietuvą", – sakė 2016-aisiais Rio de Žaneiro olimpiadoje boksavęsis atletas.

Pasak sportininko, jo atstovaujamos agentūros "Ringstar Sports" vadovai bene labiausiai baiminasi dėl galimų traumų.

"Visada norėjau dalyvauti žaidynėse, todėl dar prieš pusantrų metų jiems pranešiau, kad sieksiu olimpinio kelialapio. Tačiau jie nelabai nori leisti man dalyvauti atrankos varžybose, juo labiau, kad pernai dėl rankos traumos ir operacijos negalėjau kovoti net pusę metų", – teigė E.Stanionis.

"Buvome susitikę su mūsų boksininko vadybininku, ne kartą bendravome laiškais. Darome viską, kad Eimantas galėtų įgyvendinti savo norą – kovoti dėl olimpinio kelialapio. Tačiau susiduriame su rimtais sunkumais. E.Stanionio atstovai informavo, kad viena iš keturių didžiausių profesionalų bokso asociacijų – Pasaulio bokso taryba (World Boxing Council, WBC) – neleis profesionalams dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Nepaklusę šiam reikalavimui boksininkai gali sulaukti griežtų sankcijų – jiems bus draudžiama dvejus metus dalyvauti WBC reitingų kovose", – sakė Lietuvos bokso federacijos generalinis sekretorius Donatas Mačianskas.

Istorija

Lietuvos boksininkai olimpinėse žaidynėse:

1928 m. Amsterdamas: Juozas Vinča (5–8 vietos), Kazys Markevičius (17–24 vietos);

1952 m. Helsinkis: Algirdas Šocikas (5–8 vietos);

1956 m. Melburnas: Romualdas Murauskas (bronzos medalis);

1964 m. Tokijas: Ričardas Tamulis (sidabro medalis);

1968 m. Mechikas: Danas Pozniakas (aukso medalis), Jonas Čepulis (sidabro medalis);

1992 m. Barselona: Vitalijus Karpačiauskas (5–8 vietos), Gitas Juškevičius (5–8 vietos), Leonidas Maleckis (9–16 vietos), Vidas Markevičius (17–24 vietos);

1996 m. Atlanta: V.Karpačiauskas (9–16 vietos);

2000 m. Sidnėjus: Ivanas Stapovičius (5–8 vietos), Vidas Bičiulaitis (17–24 vietos);

2004 m. Atėnai: Jaroslavas Jakšto (5–8 vietos), Rolandas Jasevičius (24–28 vietos);

2008 m. Pekinas: J.Jakšto (5–8 vietos), Egidijus Kavaliauskas (17–28 vietos), Daugirdas Šemiotas (17–28 vietos);

2012 m. Londonas: Evaldas Petrauskas (bronzos medalis), E.Kavaliauskas (9-oji vieta);

2016 m. Rio de Žaneiras: Eimantas Stanionis (9–16 vietos), E.Petrauskas (17–28 vietos).

Pavasarį – du turnyrai

Atrankos į 2020-ųjų olimpines žaidynes bokso turnyrai numatyti kitąmet kovą Londone ir gegužę Paryžiuje.

Penki Lietuvos rinktinės nariai, kurie juose dalyvaus, paaiškėjo po Kėdainiuose surengto šalies bokso čempionato. Tai aukso medalius iškovoję kauniečiai Edgaras Skurdelis (svorio kategorija iki 57 kg), Vytautas Balsys (iki 75 kg), Paulius Zujevas (iki 81 kg) ir Algirdas Baniulis (per 91 kg) bei vilnietis Tadas Tamašauskas (iki 91 kg).

"Tikimės, kad svorio kategorijos iki 69 kg atrankos varžybose jėgas išmėgins ir E.Stanionis. Kalbėjomės su juo apie tai, Eimantas sutiko atstovauti Lietuvai, – sakė V.Bružas. – Gruodžio 21-ąją JAV numatyta jo dešimtoji dvikova profesionalų ringe, po jos pradėsime rimtas derybas dėl E.Stanionio dalyvavimo ikiolimpiniuose turnyruose."

Vidas Bružas

2015-ųjų Europos čempionas E.Stanionis boksavosi Rio de Žaneiro olimpiadoje, o profesionalo karjerą pradėjo 2017-aisiais ir iki šiol laimėjo visas devynias dvikovas.

2016-aisiais Tarptautinė bokso mėgėjų asociacija (AIBA) leido dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir profesionalams.

Konkurencija ikiolimpiniuose atrankos turnyruose Londone ir ypač Paryžiuje bus velnioniška.

Į darbą kibs sausį

"Ruošdamiesi pirmam atrankos turnyrui planuojame surengti tris treniruočių stovyklas: sausio mėnesį – bendro fizinio rengimo, o vėliau kitas dvi – Azerbaidžane arba Ukrainoje ir galiausiai – Anglijoje", – teigė V.Bružas.

Anot trenerio, mūsų boksininkų laukia itin sudėtingi išbandymai.

"Konkurencija turnyruose Londone ir ypač Paryžiuje bus velnioniška. Pirmiausia, 2020-ųjų olimpiadoje kovos ne dešimties, kaip ankstesnėse žaidynėse, bet aštuonių svorio kategorijų atstovai. Be to, dėl korupcijos skandalų AIBA vadovybėje buvo pakeistas atrankos formatas, iš jo eliminuotas šiemet Rusijoje vykęs pasaulio čempionatas. Tad į atrankos turnyrą Londone suplūs stipriausi europiečiai, o į Paryžių – tie, kuriems nepasiseks pirmieji bandymai, tačiau tarp jų jau bus ir kitų kontinentų – Azijos, Afrikos, Amerikos – atstovų", –  pasakojo V.Bružas.

Lietuvos rinktinės sudėtis galės būti koreguojama atsižvelgiant į varžybų rezultatus ir kitas aplinkybes.

Pastarąjį kartą olimpiniu medaliu Lietuvos bokso bendruomenė džiaugėsi 2012-aisiais, kai bronzą pelnė Evaldas Petrauskas.

Išsidalijo medalius

Lietuvos čempionate buvo išdalyta 14 medalių komplektų – šešių svorio kategorijų boksininkėms ir aštuonių svorio kategorijų boksininkams.

Net keturi vyrų varžybų finalai buvo kaunietiški: E.Skurdelis (iki 57 kg) per lemiamą dvikovą nugalėjo Artūrą Zinkovskį, Gilvinas Lukošiūnas (iki 63 kg) – Laimoną Raibikį, V.Balsys (iki 75 kg) – Tomą Sinkevičių, P.Zujevas (iki 81 kg) – Robertą Liorančą.

Be to, aukso medalį iškovojo pasaulio kariškių žaidynių prizininkas A.Baniulis (per 91 kg, finale 5:0 įveikė klaipėdietį Vladislavą Nedzveckį).

Bronzą pelnė Kauno sportininkai Tomas Olberkis (iki 91 kg), Jonas Jazevičius ir Mantas Valavičius (abu – per 91 kg).

Šešioliktą kartą šalies čempionu tapęs panevėžietis Marius Vyšniauskas (iki 52 kg) pakartojo karjerą jau baigusio kauniečio Vitalijaus Subačiaus rekordą.

Moterų varžybose triumfavo šilutiškės Rugilė Altaravičiūtė (iki 51 kg) ir Austėja Aučiūtė (iki 69 kg), tauragiškė Paulina Lazdauskaitė (iki 57 kg), klaipėdietė Ana Starovoitova (iki 60 kg), vilnietė Gabrielė Lapeikaitė (iki 64 kg) ir panevėžietė Gabrielė Stonkutė (iki 75 kg).

Tradicijos nepažeidė

"Džiugu, kad mūsų miesto kovotojai ir treneriai vėl patvirtino: bokso tradicijos Kaune – gilios ir stabilios, o rezervai – optimistiniai", – sakė Kauno bokso federacijos (KBF) prezidentas Rimantas Rutkauskas.

KBF vadovas už paramą boksui padėkojo Kauno miesto savivaldybei, sporto mokyklai "Gaja".

"Savivaldybė remia ne vien tarptautinėje arenoje gerai žinomus, populiarius mūsų bokso legendų Algirdo Šociko, Ričardo Tamulio turnyrus, bet ir skiria stipendijas perspektyviausiems sportininkams. "Gajai" atstovauja visi šiemetiniai Lietuvos bokso čempionato prizininkai kauniečiai, patyrę specialistai Vidas Bružas, Vidas Bičiulaitis, Jurijus Kolyčevas, Marius Narkevičius, Raimondas Plūkas, Vytautas Sinkevičius, Marius Palionis, Anatolijus Marma sėkmingai dirba su aukšto sportinio meistriškumo atletais, ugdo jaunąją boksininkų kartą. Tikimės, kad ir Tokijo olimpiados ringe bus Kauno bokso atstovų", – kalbėjo R.Rutkauskas.

Dalyvių vėl sumažėjo

Šilutėje surengtame Lietuvos moterų ir vyrų bokso čempionate jėgas išmėgino 15 moterų ir 54 vyrai.

Pastarąjį kartą mažiau dalyvių buvo sulaukusios 2014-ųjų pirmenybės Kėdainiuose, kai ringe kovojo 11 boksininkių ir 56 boksininkai.

Pernai taip pat Kėdainiuose boksavosi 17 moterų ir 72 vyrai, užpernai Vilniuje – atitinkamai 17 ir 75.

Šį sykį Fortūna dažniausiai šypsojosi Kauno atletams – jie laimėjo iš viso 6 aukso, 4 sidabro ir 5 bronzos medalius. Net trys vyrų varžybų finalai (svorio kategorijų iki 57 kg, iki 75 kg ir iki 81 kg) buvo kaunietiški.

Prie karjerą jau baigusio kauniečio Vitalijaus Subačiaus rekordo (jis šalies čempionu tapo 16 kartų) priartėjo panevėžietis Marius Vyšniauskas (iki 52 kg), per lemiamą dvikovą Šilutėje nugalėjęs Kauno boksininką Mindaugą Stanionį. Tai – jau 15-asis M.Vyšniausko aukso medalis.

Skambiausia sensacija užfiksuota svorio kategorijos iki 91 kg finale: šilutiškis Robertas Jokulys po atkaklios kovos 3:2 nugalėjo daugkartinį šalies čempioną, pasaulio ir Europos čempionatų dalyvį vilnietį Tadą Tamašauską.

Laukia žygis į Tokiją

"Nudžiugino tai, kad dauguma dvikovų buvo itin atkaklios. Optimistiškai nuteikia jaunų kovotojų karta, pirmiausia – čempionu tapęs 20-metis R.Jokulys, bronzos medalį iškovojęs 18-metis kaunietis Laimonas Raibikis", – sakė Lietuvos bokso federacijos (LBF) trenerių tarybos pirmininkas Vidas Bružas.

Kitąmet prasidės atranka į 2020-ųjų Tokijo vasaros olimpines žaidynes.

Pasak V.Bružo, Lietuvos rinktinės kontūrai jau daugmaž aiškūs, o kurie boksininkai kelialapių į olimpiadą sieks pasaulio čempionate, Europos žaidynėse ar ikiolimpiniame atrankos turnyre, paaiškės po treniruočių ir kontrolinių varžybų.

"Komandos branduolys nekelia abejonių, tačiau išankstinių šimtaprocentinių garantijų dėl vietos pagrindinėje sudėtyje neturi nė vienas boksininkas, net Lietuvos čempionas – rinksimės iš konkrečiu metu geriausios sportinės formos kandidatų", – teigė V.Bružas.

Faktą, kad ne vien Šilutėje, bet ir šiemet šalies jaunimo čempionate Panevėžyje nė vienas Vilniaus boksininkas neiškovojo aukso medalio, V.Bružas pavadino didelį nerimą keliančiu ženklu.

Kuklus vilniečių derlius

Sostinės atstovai Šilutės ringe tepelnė penkis medalius: vyrų varžybų – sidabro ir tris bronzos, moterų – tik sidabro.

Dar neseniai Vilniaus boksininkų trofėjų derlius buvo gerokai solidesnis: 2015-aisiais ir 2016-aisiais Lietuvos čempionate vien vyrai iškovojo po tris aukso medalius.

Be to, 2018-ųjų jaunimo bokso čempionate vilniečiai irgi liko be aukščiausios prabos trofėjų, o jaunių čempionu tapo vienintelis Edvinas Ostapenka.

Optimistiškesnis tik jaunučių indėlis: šiemet aukso medalius iškovojo Danas Šablinskis, Dovydas Paškevičius, Danila Smirnovas, Dovydas Kartanas.

Klubus gelbsti verslas

"Liūdna, kad tarp bokso čempionų nėra Vilniaus vyrų, tačiau tai natūralu. Mes tik pradedame srėbti košę, kurią užmaišė reformatoriai, išdraskę Olimpinį sporto centrą", – sakė Lietuvos nusipelnęs treneris vilnietis Vladimiras Bajevas.

Pasak pašnekovo, treniravusio olimpiečius vilniečius Ivaną Stapovičių, Rolandą Jasevičių, Jaroslavą Jakšto, šilutiškį Evaldą Petrauską, dabar stipriausi sostinės boksininkai išsiskirstę po klubus, kai kuriuose jų treneriais dirba kas tik netingi.

"Tačiau viskas, kaip priklauso: licencija yra, sąlygos – taip pat. Nors kai kurių naujųjų specialistų net nepažįstu, nieko apie juos negirdėjau. Anksčiau bokso bendruomenėje to nebūdavo – vieni apie kitus žinojome viską, – kalbėjo buvęs daugkartinis Lietuvos čempionas. – Kita vertus, daugumos klubų prioritetas – ne aukštasis meistriškumas ir rezultatai, ne kompleksinis, kryptingas darbas, o dažnai masinis mėgėjiškas sportas, nes verslas privalo išsilaikyti – uždirbti, nebankrutuoti."

Biržai ar Vilnius?

Oficialiuose Lietuvos bokso čempionatų protokoluose nurodyta, kad potencialus olimpietis T.Tamašauskas 2016-aisiais atstovavo Vilniui, 2017-aisiais – Biržams, o šiemet – vėlgi Vilniui.

"Biržuose praleidau tik trejus pirmuosius savo gyvenimo mėnesius, net mano gimimo dokumentuose rašoma, kad esu vilnietis", – socialinio tinklo "Facebook" savo paskyroje paaiškino boksininkas.

"Dažnai pasvajodavau, kad būtų smagu atstovauti Biržams ir tapti pirmuoju šio miesto boksininku. Tačiau tokios galimybės neturėjau, nes, kol dirbdavau su kuriuo nors Vilniaus treneriu, teko atstovauti sostinei. Tiesą sakant, tų trenerių buvo net trys ir jie net ne visada gražiuoju sugebėdavo susitarti, kuriam atiteks daugiau darbo su manimi akademinių valandų", – viename interviu TV3 kalbėjo T.Tamašauskas ir atskleidė tarifikacijos, nuo kurios priklauso trenerio alga, galimas peripetijas.

Penkiskart Lietuvos bokso čempionas drauge su treneriu Vitalijumi Vasiljevu – sostinėje veikiančio sporto klubo "City boxing and fitness" įkūrėjai.

Lietuvos čempionai

Moterys. Svorio kategorija iki 51 kg – G.Taujanytė (Kaunas), iki 54 kg – L.Miklovytė (Kaunas), iki 57 kg – A.Starovoitova (Klaipėda), iki 60 kg – V.Masiokaitė (Panevėžio r.), iki 64 kg – A.Aučiūtė (Klaipėda), iki 75 kg – B.Žilytė (Kėdainiai), per 81 kg – I.Lesinskytė (Tauragė).

Vyrai. Svorio kategorija iki 52 kg – M.Vyšniauskas (Panevėžys), iki 57 kg – E.Skurdelis (Kaunas), iki 63 kg – A.Plavko (Jonava), iki 69 kg – S.Banys (Pasvalys), iki 75 kg – V.Balsys (Kaunas), iki 81 kg – P.Zujevas (Kaunas), iki 91 kg – R.Jokulys (Šilutė), per 91 kg – M.Valavičius (Kaunas).

„Tęsiame tradiciją ir kasmet Lietuvoje organizuojame tarpvalstybinius susitikimus. Lietuvoje viešėjo Lenkijos, Suomijos rinktinės, o šiais metais, po ilgų derybų į Lietuvą pavyko prisikviesti vieną pajėgiausių Europoje – Ukrainos komandą. Nors ukrainiečių gretose nebus tituluočiausių jų boksininkų, tai viena stipriausių rinktinių ir dvikovos su jais bus labai naudingos Lietuvos boksininkams ir įdomios žiūrovams“, – sakė Lietuvos bokso rinktinės treneris Vidas Bružas.

Šiais metais Lvove vykusiame Europos čempionate, pirmenybių šeimininkai ukrainiečiai tapo komandinės įskaitos nugalėtojais, jie iškovojo 3 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos medalius.

Lietuvos komandoje dėl ligos nebus olimpinio ir Europos čempionatų prizininko Evaldo Petrausko, tačiau rinktinės garbę gins dauguma stipriausių šalies boksininkų.

Įdomiausios kovos laukia sunkiausiose svorio kategorijose, kuriose Lietuvai atstovaus daugkartiniai šalies čempionai, pasaulio ir Europos čempionatų dalyviai Mantas Valavičius ir Tadas Tamašauskas.

Svorio kategorijoje virš 91 kg M.Valavičius kovos su Arturu Sarhsianu, T.Tamašauskas (iki 91 kg) susitiks su Nazariu Smaliu.

Dviejų pastarųjų Lietuvos čempionatų nugalėtojas ir Europos čempionato debiutantas Paulius Zujevas svorio kategorijoje iki 81 kg pirštines surems su Danilu Zhasanu.

Dvi kovos vyks svorio kategorijoje iki 75 kg. Vytautas Balsys, kuris šių metų Lietuvos čempionato finale tik po atkaklios kovos pralaimėjo profesionalų ringe sėkmingai kovojančiam Virgilijui Stapulioniui, susikaus su ukrainiečiu Volodymiru Mondziuku, o 2016 m. Algirdo Šociko turnyro čempionas Tomas Sinkevičius kovos su Pavlo Krupa.

Svorio kategorijoje iki 69 kg Lietuvos vicečempionas Deividas Girulis susitiks su Vasylijum Kyryliuku. Europos jaunimo čempionato prizininkas Artūras Zinkovskis (iki 60 kg) pirštines surems su Zhantu Haspariantu. Lengviausioje svorio kategorijoje iki 56 kg Lietuvos čempionas Mindaugas Bankauskas kovos su Arturu Mezoncevu.

Lietuvos ir Ukrainos boksininkų kovos penktadienį Kėdainių arenoje prasidės 17 valandą.

Sekmadienį Marijampolės „Sūduvos“ sporto centre varžybų pradžia – 16 valandą.

Pirmas į ringą Charkove kops svorio kategorijoje virš 91 kg kovojantis Mantas Valavičius. Penktadienį 26-erių metų Lietuvos supersunkiasvoris susikaus su rusu Maksimu Babaninu. 28-erių metų Rusijos čempionato prizininkas nuo 2012 m. kovoja WSB lygoje, dalyvavo 2016 m. olimpinėse atrankos pasaulio ir Europos zonos varžybose, tačiau kelialapio į olimpiadą neiškovojo. M. Babaninui, kuris 2007 m. tapo Europos jaunimo čempionu, tai bus pirmasis Europos suaugusiųjų čempionatas.

„Mantui jau pirmoje kovoje teko labai pajėgus varžovas, kuris keletą metų nuolat patenka tarp Rusijos čempionato prizininkų ir turi sukaupęs daug patirties profesionalų WSB lygoje“, - sakė Lietuvos rinktinės treneris Vidas Bružas.

Svorio kategorijoje iki 81 kg Tadas Tamašauskas burtų dėka iškart pateko į antrą etapą. Birželio 20 dieną lietuvis susitiks su baltarusio Vladislavo Smiahliko ir rumuno Catalino Cristea kovos nugalėtoju.

„Tadui burtai buvo palankūs. Pirma kova vyks tik antradienį, bus pakankamai laiko pasirengti ir išstudijuoti būsimą varžovą. Jeigu lydės sėkmė, Tadas tikrai gali pretenduoti į Europos čempionato medalį“, - tvirtina V. Bružas.

Svorio kategorijoje iki 81 kg Europos čempionato debiutantas 23-ejų metų Paulius Zujevas birželio 18 dieną sekmadienį susitiks su dvejais metais jaunesniu švedu Dennisu Kauferiu.

„Varžovas nematytas, švedui taip pat bus debiutas Europos pirmenybėse. Debiutantų dvikovoje daug lems psichologinis nusiteikimas. Pauliui reikia atiduoti visą save ir viskas yra jo rankose“, - sako V. Bružas.

Burtai buvo negailestingi Europos čempionato debiutantui 19-ečiui Saimonui Baniui. Svorio kategorijos iki 69 kg pirmoje kovoje lietuvis birželio 19 dieną susitiks su penktuoju skirstytu anglu Paty McCormacku. 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiados dalyvis P. McCormackas, praėjusiame 2015 m. Europos čempionate kovojo lengvesnėje iki 64 kg svorio kategorijoje ir iškovojo sidabro medalį. Pusfinalyje anglas įveikė lietuvį Evaldą Petrauską.

„Saimono laukia debiutas Europos suaugusiųjų čempionate ir jau antras Europos čempionatas šiais metais, nes jis dar dalyvavo ir kovo mėnesį vykusiame jaunimo iki 22 metų čempionate. Varžovas teko tituluotas, bus sunku, bet debiutantams kartais sekasi“, - optimizmo nestokoja Lietuvos rinktinės treneris.

Svorio kategorijoje iki 64 kg Londono olimpiados prizininkas 25-erių metų Evaldas Petrauskas yra skirstytas ketvirtuoju ir iškart pateko į antrą Europos čempionato etapą. Praėjusio Europos čempionato prizininkas aštuntfinalyje susitiks su italo Paolo de Lernia ir turko Yasino Yilmazo poros nugalėtoju.

„Evaldui teko geri burtai. Tikiuosi, kad jis dabar yra optimalios sportinės formos ir gali iškovoti ne tik kelialapį į pasaulio čempionatą, bet ir Europos čempionato medalį“, - teigia V. Bružas.

Svorio kategorijoje iki 60 kg 24-erių metų Edgarui Skurdeliui birželio 18 dieną kovos su 2013 m. pasaulio čempionu ir Rio de Žaneiro olimpiados dalyviu Azerbaidžano čempionu Javidu Chalabiyevu.

„Edgarui burtai buvo labai nepalankūs ir jau pirmoje kovoje teko pasaulio čempionas. Tačiau tikiu, kad jis gali lygiai kovoti su tituluotu varžovu, nes Europos čempionatui pasirengė tikrai gerai ir yra geros sportinės formos“, - sako V. Bružas.

Vienas tituluočiausių Lietuvos boksininkų, net 14-a kartų Lietuvos čempionas Marius Vyšniauskas Europos čempionate dalyvaus po 7 metų pertraukos. 30-etis M. Vyšniauskas burtų dėka pateko į svorio kategorijos iki 52 kg antrą etapą ir birželio 19 dieną susitiks su 21-erių metų Vokietijos čempionu Tariku Omaru Ibrahimu.

„Mariaus pusėje – patirtis. Jam tai bus jau trečias Europos čempionas, o jo varžovas tik pradeda kovas tarp suaugusiųjų. Kovosim ir tikimės pergalės“, - teigia Lietuvos rinktinės treneris V. Bružas.

Iš viso Europos čempionate dalyvauja 234 boksininkai iš 39-ių valstybių. Kiekvienoje svorio kategorijoje į geriausių aštuntuką patekę boksininkai iškovos ir kelialapį į šių metų pasaulio čempionatą.

Visose dešimtyje svorio kategorijų boksininkus delegavo aštuonios valstybės: Azerbaidžanas, Baltarusija, Anglija, Vokietija, Italija, Lenkija, Rusija ir čempionato šeimininkė Ukraina. Po devynis boksininkus atstovauja Bulgarijai, Airijai, Škotijai ir Turkijai, po aštuonis – Armėnijai, Gruzijai, Vengrijai ir Rumunijai.

Po septynis boksininkus gins Lietuvos ir Moldovos garbę. Mūsų kaimynėms – Estijai atstovaus trys, o Latvijai – du boksininkai.

Europos čempionate teisėjauja lietuvis Gintaras Šniukšta.