Į Lietuvos vidaus vandens kelių sąrašą, kuriuos eksploatuos Vidaus vandens kelių direkcija, įtrauktos naujos atkarpos Kuršių mariose, nuo Drevernos iki Ventės (19,7 km), prie Skirvytės žiočių (10,7 km).

Taip pat į sąrašą įtraukti nauji vidaus vandens keliai Rusnės salos Pakalnės, Rusnaitės, Skirvytės upėse, prisidėjo 5 km atkarpa Šilutės rajono Šyšos upėje.

Apie tai, kad atsiras nauji vidaus vandens keliai, jau buvo pranešta anksčiau, tačiau naujų ir jau veikiančių kelių sąrašo derinimas užtruko.

Gilinimo nepageidauja

Aplinkosaugininkai pasipriešino ateityje planuotam dalies vidaus vandens kelių gilinimui.

Išanalizavusi situaciją, Susisiekimo ministerija atsižvelgė į Aplinkos ministerijos pastabas nekeisti kai kurių Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių ruožų projektinių gylių.

Nemune tai apima ruožus nuo Kauno hidroelektrinės iki Kauno krovinių prieplaukos, Kauno žiemos vidaus vandenų uosto akvatoriją, Nemuno ruožą nuo Kauno krovinių prieplaukos iki Jurbarko.

Į nacionalinį Lietuvos vidaus vandens kelių sąrašą įtraukus naujų ruožų, vietinės reikšmės vidaus vandens kelių liko vos 27 kilometrai.

Kuršių mariose nepageidaujama, kad virš projektinių gylių būtų gilinami ruožai iš Drevernos į Ventę, taip pat tarp Drevernos ir Juodkrantės.

Gylių pokyčių aplinkosaugininkai nepageidauja ir Karaliaus Vilhelmo kanalo bei Drevernos upės ruože.

Taip pat prašoma negilinti tų upių atkarpų, kurios patenka į nacionalines saugomas teritorijas. Susiderinta, kad vandens kelyje Pakalnės upės ištakos – Rusnaitės upės žiotys projektinis plotis bus 10 metrų, gylis – iki 2 metrų.

Vietiniai ir perspektyviniai keliai

Į nacionalinį Lietuvos vidaus vandens kelių sąrašą įtraukus naujų ruožų, vietinės reikšmės vidaus vandens kelių liko vos 27 kilometrai.

Ilgiausias vietinis kelias yra Klaipėdoje – į dvi atkarpas suskaidytas Akmenos-Dangės upės 4,3 km ruožas nuo žiočių iki Liepų g. tilto ir 8,5 km ruožas nuo Liepų g. tilto iki Klaipėdos miesto ribos prie kelio į Palangą tilto.

Vietinės reikšmės vandens keliu liko ir 7,3 km Kuršių marių atkarpa tarp Drevernos ir Juodkrantės. Į vietinių vandens kelių sąrašą įtraukta ir 4,6 km ilgio atkarpa Galvės ežere prie Trakų, taip pat 2,3 km atkarpa Nevėžio upėje prie Kėdainių.

Gali būti, kad kada nors šį sąrašą papildys ir šiuo metu perspektyviu laikomas 7 km vandens kelias Jūros upe nuo žiočių iki Jurbarko–Mikytų kelio. Perspektyvoje yra ir galimi keliai Zaraso ir Zarasaičio ežeruose bei Elektrėnų tvenkinyje, bet jų ilgiai kol kas nenustatyti.

Jaučiamas laivybos pasyvumas

Parengta studija „Jachtų uostų tinklo žemyninėje Lietuvos pajūrio dalyje plėtros galimybės“ išryškino nemažai niuansų, kodėl Vakarų Lietuvoje per menkai vystosi vidaus laivyba.

Studijoje akcentuota, kad vidaus vandens laivybos, turizmo ir rekreacijos reikmėms būtina aktyviau panaudoti Kuršių marias, Nemuną, Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalą, Dangės upę Klaipėdos miesto ribose.

Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanale, Dangės upėje pasigendama pramoginių laivelių sustojimo infrastruktūros, ne visur yra tinkamas gylis, dėl intensyvesnio plaukiojimo gali prasidėti krantų erozija.

Tiek Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalas, tiek Dangės upė beveik nenaudojami turistinei laivybai.

Laivelių ėmė mažėti

Išanalizavusi studijoje apibrėžtą situaciją Vakarų Lietuvos vidaus vandens keliuose, Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kreipėsi į Susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių dėl vidaus vandenų aktyvesnio panaudojimo Vakarų Lietuvoje.

„Per menkai turistinei, pramoginei ir pramoninei laivybai panaudojamos ir Kuršių marios, Nemuno upė. 2019 m. išryškėjo, kad Lietuvoje yra pernelyg sugriežtinta pramoginių laivų registravimo tvarka, kuri gerokai skiriasi nuo to, kas yra kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Dėl to kitose ES šalyse įsigytus pramoginius laivus atsigabenus į Lietuvą, čia juos sunku įregistruoti. Iš dalies ir tai prisidėjo, kad pastaraisiais metais mūsų šalyje pramoginių laivų ėmė mažėti“, – teigiama kreipimesi. 

Prašoma akcentuoti su pramoginių laivų registracija, techninėmis priežiūromis susietos sistemos palankesnę veiklą, ją priartinant prie tokių šalių kaip Švedija analogiškos sistemos. Nepriimtina yra ir tai, kad 2019 m. taip ir nesugebėta paleisti plaukioti Lietuvos vidaus vandens turizmą į aukštesnį lygį galinčio pakelti greitaeigio laivo tarp Kauno ir Nidos.

Prašo posėdžio prieš sezoną

Manoma, kad aktyviau panaudojant vidaus vandenis didesnio vaidmens turėtų imtis valstybės valdoma „Smiltynės perkėla“. Ji galėtų skatinti pramoginę laivybą Kuršių mariose, atgaivinant turistinį maršrutą iš Klaipėdos į Nidą. Taip pat prašoma, kad būtų išanalizuota, ar „Smiltynės perkėlai“ nebūtų tikslinga imtis naujo verslo – kurti Klaipėdoje vidaus vandens transporto parką. 

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba paprašė inicijuoti, kad prieš šių metų laivybos sezoną Susisiekimo ministerijoje būtų surengtas atskiras posėdis dėl Vidaus vandenų laivybos skatinimo ir aktyvesnio panaudojimo Vakarų Lietuvos regione, akcentuojant ne tik Kuršių marias, Nemuną, jo žemupį, bet ir Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalą, Dangės upę Klaipėdos miesto ribose.

Taip pat manoma, kad būtų tikslinga analizuoti, kaip aktyvinti pramoninę laivybą, kodėl Klaipėdos uoste nekuriami upinius laivus galintys pakrauti terminalai.

Vieną miestietį sutrikdė Neryje ties Kauno pilimi pamatytas vandens kelių ženklas, skelbiantis eksploatuojamo vidaus vandenų kelio pabaigą.

Ženklas plūduriuoja prieš P.Vileišio tiltą, plaukiant Nerimi nuo Nemuno prieš srovę. 

Ką turėtų daryti plaukiantieji, pamatę tokį ženklą? Švartuotis prie kranto, bet toje vietoje nėra tam specialios vietos. Suktis atgal? Ar tikrai draudžiama plaukti toliau? Tokie ir panašūs klausimai kilo ne vienam kauniečiui.

„Tai reiškia, kad iki šio ženklo kelias yra eksploatuojamas, yra laivakelis paženklintas ženklais, vykdomi dugno batimetriniai matavimai, fiksuojami gyliai, vykdomi seklumų šalinimo darbai. Žinoma, kai nukrinta vandens lygis iki kritinio, seklumų šalinimas tampa sudėtingu, apie tokias seklias vietas informaciją skelbiame savo tinklalapyje“, – komentavo Kaune įsikūrusios Vidaus vandens kelių direkcijos Kelių ir hidrotechnikos statinių priežiūros tarnybos viršininkas Aurelijus Rimas.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Jis teigė, kad laivams už ženklo plaukti galima, tačiau laivavedys tą darytų savo rizika, atsakomybės už blogą kelio būklę laivakelyje ir galimas pasekmes kelio valdytojas (šiuo atveju – direkcija) neprisiima.

Neries dugnas, anot jo, akmeningas, seklus, akmenys iškilę virš vandens paviršiaus. Tad Neryje ties Kaunu plaukti už ženklo būtų galima tik esant vandeningam laikotarpiui, kai upės vandens lygis gerokai pakilęs. „Pavyzdžiui, šiais metais direkcijos laivai buvo nuplaukę iki Doko, kur buvo vykdomi vandens paimos statybos darbai, teikėme vandens transporto paslaugas“, – aiškino A. Rimas.

Laivybos specialistas teigė, kad tinkamą gylį Neryje užtikrinti sunku ir eksploatuojamame 0,5 km ruože iki Kauno pilies, nes, kaip pasakojo, Nerimi pernešami dideli sąnašų kiekiai, kurie nusėda žiotyse ir santakoje, kur sulėtėja upės tėkmė.

Toks pat ženklas plūduriuoja Nemune ties „Žalgirio“ arena. „Toliau vandens kelias neeksploatuojamas, nors jis tęsiasi iki pat Kauno hidroelektrinės. Už šio ženklo aukštupio kryptimi yra M. K. Čiurlionio automobilių tiltas ir Geležinkelio tiltas, kurie sudaro kliūtį laivų plaukimui, formuoja slenkstį upėje. Laivas turėtų plaukti skersai tėkmės, nes tiltų atramos trukdytų plaukti tiesiai. Tai viena sudėtingiausių plaukimui vieta Nemune iki Kauno HE“, – teigė A. Rimas. Esant žemam vandens lygiui plaukti jau ne rizikinga, o tiesiog neįmanoma.

Šiemet Lietuvoje tinkami laivybai, tai yra eksploatuojami, yra 429,7 km vandens kelių. Tai yra 5 km daugiau nei pernai. Būtent tokiu atstumu toliau galima plaukioti Nevėžyje nuo Raudondvario aukštupio kryptimi.