Jis registravo tai numatančias Vidaus vandenų transporto kodekso pataisas.

Seimo nario pastebėjimu, nors dar pernai įsigaliojus kodekso pakeitimams vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras teoriškai atlieka LTSA atestuoti juridiniai asmenys, faktiškai nebuvo atestuotas nė vienas juridinis asmuo, todėl funkciją ir toliau vykdo pati administracija.

„Padėties analizė parodė, kad nauji dalyviai apžiūros neatlieka, nes atestacijai keliami reikalavimai yra itin griežti. Visi laivų valdytojai, kurie norėtų patys atlikti techninę apžiūrą, privalo būti nepriklausomi nuo bet kokios kitos vidaus vandenų transporto veiklos. Todėl siūlau į kodeksą įrašyti, kad technines apžiūras atliekanti įmonė turi turėti ne mažiau nei 2 specialistus. Tuomet nebūtų sukuriama nepagrįsta našta verslui, paslaugą teikiantys specialistai galėtų keistis, o paslaugos nereikėtų nutraukti“, – sako A. Bagdonas.

Lietuvoje per metus vidutiniškai atliekant mažiau nei 500 techninių apžiūrų, o jas atliekantiems specialistams taikant nepriklausomumo ir nešališkumo kriterijus, dėl kurių jie negali vykdyti kitų su vidaus vandenų transporto veikla susijusių veiklų, vienoje įmonėje, A. Bagdono teigimu, 2 specialistai yra optimalus skaičius.

Be to, pataisos numato, kad įmonės, siekiančios atlikti vidaus vandenų transporto priemonių apžiūrą, pagal tarptautinį standartą būtų akredituotos ne kaip A, o C tipo kontrolės įstaigos – išskyrus burinių jachtų techninę apžiūrą. „C tipo kontrolės įstaiga nuo A tipo skiriasi tik nepriklausomumo laipsniu, o reikalavimai dėl objektyvumo ir nešališkumo abiejų tipų kontrolės įstaigoms išlieka tokie patys“, – sako liberalas.

Remiantis šiuo metu galiojančiu reguliavimu, techninės apžiūros privalomos vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės – ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto pramoginio ar asmeninio laivo, eksploatuojamo ne tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba vykdant komercinę veiklą – kas dvejus metus, pramoginio laivo, naudojamo keleiviams vežti – kas vienus metus.

Kaip dokumento aiškinamajame rašte pažymi A. Bagdonas, pramoginių ir asmeninių laivų, eksploatuojamų tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone nevykdant komercinės veiklos, ir tarnybinių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, techninė apžiūra neatliekama. Vidaus vandenų transporto priemonių, eksploatuojamų tik užsienio šalyse, techninė apžiūra atliekama tokios vidaus vandenų transporto priemonės savininko prašymu.

Parlamentaro duomenimis, pastaraisiais metais vidutiniškai atliekama iki 500 techninių apžiūrų per metus.

Siūloma, kad Vidaus vandenų transporto kodekso pataisos įsigaliotų kitų metų liepos 1 d.

Seimo Teisės departamentas mano, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

Įvairūs pokyčiai

Įprasta, kad Lietuvoje pasikeitus valdžioms dažnai peržiūrimi ir taisomi buvusių valdžių priimti įstatymai. Tačiau yra ir kiti įstatymų keitimo „dirgikliai“ – noras įstatymus pritaikyti naujoms ES direktyvoms.

Aiškinama, kad viena iš priežasčių, kodėl koreguojamas Vidaus vandenų transporto kodeksas, yra ir ES juridinės bazės pokyčiai.

Keičiant 8 Vidaus vandenų transporto kodekso straipsnius ir dar 3 naikinant siekiama aiškiau reglamentuoti vidaus vandenų transporto priemonių klasifikaciją, avarijų saugos tyrimų procesą.

Įvedamas ir mokymo įstaigų, rengiančių vidaus vandenų transporto specialistus ir pramoginių laivų laivavedžius, akreditavimas. Siekiama patikslinti vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pavadinimus ir sąrašą.

Techninę priežiūrą perduos verslui

Naujovių bus ir dėl vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų. Siekiama perduoti vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus burinių jachtų, techninių apžiūrų atlikimą atestuotiems juridiniams asmenims. Iki šiol techninę priežiūrą vykdė Lietuvos transporto saugos administracijos tarnautojai – laivybos inspektoriai.

Šios funkcijos siekiama atsisakyti todėl, kad ta pati administracija ir technines apžiūras vykdė, ir dokumentus išduodavo, ir pati save kontroliuodavo.

Kadangi Lietuvoje labai padaugėjo privačių laivų, prasidėjus laivybos sezonui inspektoriai nebespėdavo patikrinti visų laivų, plūstelėjo skundų lavina.

Manoma, kad, perdavus laivų technines apžiūras atestuotiems subjektams, jos vyktų sparčiau, privatus verslas pritrauktų daugiau reikiamą kvalifikaciją turinčių specialistų. Taip pat viliamasi, kad atestuotas privatus verslas įsigis ir reikiamą įrangą, prietaisus, kurie palengvins laivų techninių apžiūrų vykdymą.

Tai reiškia, kad laivų techninių apžiūrų sistema gali tapti panaši į automobilių apžiūros sistemą.

Išlieka esminis klausimas, kiek didės laivų techninių apžiūrų rinkliava.

Lietuvos transporto saugos administracijoje buvo aiškinama, kad už techninių apžiūrų atlikimą imama valstybės rinkliava nepadengia realių paslaugos suteikimo sąnaudų. Ši paslauga buvusi iš dalies finansuojama biudžeto lėšomis. Aišku, kad, perdavus technines apžiūras vykdyti privatiems subjektams, mokestis kils, nes valstybė privatininkų veiklai finansuoti tikrai neskirs pinigų.

Atskirs komercinę veiklą

Dar vienas esminis pokytis, susijęs su keleivių vežimu laivais reguliariais maršrutais. Kitaip tariant, komercinis vežimas vidaus vandenų laivais bus atskirtas nuo nekomercinio.

Visos, net ir žmogaus raumenų jėga varomos vandens plaukimo priemonės – valtys ar vandens dviračiai, privalės būti registruojami, jei bus naudojami komercinei veiklai arba jei bus eksploatuojami pasienio ruože.

Naujovė ir tai, kad reguliarūs vandens transporto maršrutai turės būti derinami su vietos savivaldybėmis, jei tai daroma vienos savivaldybės ribose. Jei tai daroma kelių savivaldybių ribose, maršrutą derinti jau reikės su Susisiekimo ministerija. Tokia tvarka įvedama tam, kad komercinė veikla būtų geriau matoma, nebūtų vengiama mokesčių.

Kodekse numatoma ir dar viena naujovė – pinigų už įsigytą išankstinį bilietą susigrąžinimo tvarka.