Tačiau jie pabrėžia, kad trūkstant šiam transportui tinkamos infrastruktūros, kyla pavojus tiek paspirtukų vairuotojams, tiek pėstiesiems.

Didžiųjų miestų savivaldybės paspirtukų populiarėjimą vertina teigiamai ir žada miestuose tęsti dviračių takų plėtrą.

„Giluminė problema – akivaizdus dviratininkams skirtos infrastruktūros trūkumas“, – BNS sakė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyrius vadovas Vidmantas Pumputis.

Viršijo nuomotojų lūkesčius

Prie išaugusio elektrinių dviračių transporto priemonių populiarumo prisidėjo jų dalijimosi paslaugos, kurias šią vasarą tiek Vilniuje, tiek Kaune teikė dvi bendrovės: „Bolt“ ir „City Bee“.

Vertiname labai teigiamai, nudžiugino susidomėjimas šia nauja transporto priemone.

Pasak „Bolt“ atstovo, paspirtukų paklausa Lietuvos miestuose gerokai viršijo lūkesčius.

„Vilniečiai pasirodė ypač imlūs naujovėms – paspirtukų (...) naudojimo rodiklis viršijo mūsų planus, dėl to netrukus jau po elektrinių paspirtukų veiklos pradžios Vilniuje, paslaugą pradėjome teikti Kaune“, – BNS atsiųstame komentare sakė įmonės „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.

Jis pabrėžė, kad nors Kaune buvo mažesnis paspirtukų skaičiaus, kai kuriomis dienomis čia vieno paspirtuko naudojimo rodiklis buvo didesnis nei sostinėje.

„Elektriniai paspirtukai puikiai tarnauja ne tik kaip viena alternatyvų kitoms transporto rūšims, tačiau ir kaip puikus būdas įveikti vadinamąją paskutinę mylią. Tą ryškiau pastebime Kaune – anksčiau vykdami į centrinę miesto dalį, miestiečiai palikdavo automobilius nemokamose aikštelėse ir likusį atstumą iki darbo įveikdavo pėsčiomis. Dabar tą kartais gana nemažą atstumą įveikia paspirtuku“, – tvirtino A. Pacevičius.

Anot jo, visose Baltijos šalyse elektrinių paspirtukų naudojimo kultūra yra aukšta. Vilniuje ir Kaune dingusių paspirtukų skaičius yra nedidelis, jis sudaro – 2,5 procento.

Populiarėjančiais paspirtukais džiaugėsi ir „CityBee“ vadovas Lukas Yla.

„Vertiname labai teigiamai, nudžiugino susidomėjimas šia nauja transporto priemone“, – kalbėdamas apie elektrinių paspirtukų nuomos sezoną sakė jis.

„Pas mus buvo 75 tūkst. žmonių, kurie registravosi vien Lietuvoje pavažiuoti elektriniu paspirtuku“, – pridūrė L. Yla.

Jis taip pat džiaugėsi, kad paspirtukų suniokojimo atvejų pasitaikė mažai, o vartotojų kultūra buvo aukšta.

Abiejų įmonių vadovai tvirtino, kad elektriniai paspirtukai bus nuomojami ir kitą sezoną.

Savivaldybės žada gerinti infrastruktūrą

Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių atstovai teigia, kad paspirtukai yra puiki alternatyva automobiliams, nes padeda spręsti vienas opiausių mieste užterštumo ir spūsčių problemas.

Paspirtukai, kaip ir kitos riedėjimo priemonės – vienareikšmiškai yra privalumas miestui“, – BNS sakė Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Antonas Nikitinas.

Jis atkreipė dėmesį, kad šios transporto priemonės, be kitų privalumų, reikalauja mažiau miesto erdvės nei automobiliai, todėl ją galima paskirti kitiems visuomenės poreikiams.

Dviračiai ir šiuo metu žaibiškai populiarėjantys elektriniai paspirtukai yra viena iš alternatyvų kelionėms mieste automobiliais.

„Miestas norėtų daugiau matyti vaikštančių žmonių, žmonių, judančių dviračiais ar paspirtukais, važiuojančių viešuoju transportu“, – sakė A. Nikitinas.

Kauno vicemero Andriaus Palionio teigimu, kelerius metus mieste žadėtą dviračių proveržį įgyvendinti greičiausiai pavyks būtent elektriniams paspirtukams.

Ir jis, ir Vilniaus savivaldybės atstovas pabrėžė, kad paspirtukams puikiai tinka dviračiams tiesiami takai, o joms abi savivaldybės teigia skiriančios didelį dėmesį.

„Dviračiai ir šiuo metu žaibiškai populiarėjantys elektriniai paspirtukai yra viena iš alternatyvų kelionėms mieste automobiliais. (...) Todėl neatsisakome planų, jog mieste šiomis transporto priemonėmis judėjimas turėtų būti patogus ir saugus. Žinoma, per metus ar kelis neįmanoma sukurti viso infrastruktūros tinklo“, – sakė A. Palionis.

Siekiant didinti saugumą, Kaune planuojama vietose, kur būna didelis pėsčiųjų ir dviračių transporto priemonių judėjimas, šiuos srautus atskirti, siekiant išvengti nelaimių.

Sostinės savivaldybės duomenimis, per ketverius metus mieste nutiesta ir atnaujinta per 40 kilometrų dviračių takų, o per ateinančius metus numatyta nutiesti ir atnaujinti dar 70 kilometrų. Šių takų tinklas turėtų sujungti gyvenamuosius rajonus su centru ir užtikrinti patogų judėjimą.

Kaune per kelerius metus suremontuota ir nutiesta per 70 kilometrų dviračių takų, jų tinklą taip pat žadama plėsti.

Policija: pavojų kelia ne paspirtukai, o neatidūs jų vairuotojai

Policijos duomenimis, ir Vilniuje, ir Kaune vasarą pasitaikė įvykių, kuriuose dalyvavo ar nukentėjo elektrinių paspirtukų vairuotojai.

Nė viena transporto priemonė nekeltų jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, jei jų vairuotojai dalyvaudami eisme laikytųsi numatytų taisyklių.

Vis dėlto komisariatų atstovai pabrėžia, jog pavojų kelia ne elektriniai paspirtukai, o neatidūs jų vairuotojai.

„Apie šių transporto priemonių pavojingumą vienareikšmiai atsakyti negalima, kadangi tai priklauso ne nuo transporto priemonės, o nuo jas vairuojančių asmenų požiūrio į eismo saugumą ir kelių eismo taisyklių laikymąsi“, – BNS atsiųstame komentare teigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas.

Panašios pozicijos laikėsi ir Kauno policijos atstovai: „nė viena transporto priemonė nekeltų jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, jei jų vairuotojai dalyvaudami eisme laikytųsi numatytų taisyklių“.

Vilniaus apskrities policija teigia neturinti tikslios statistikos, keliuose eismo įvykiuose dalyvavo elektriniai paspirtukai. Kauno apskrities policijos duomenimis, mieste vasarą registruoti penki eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai, viename iš jų tu nukentėjo elektrinio paspirtuko vairuotojas.

Taip pat Kaune registruoti keturi atvejai, kai žmonės susižalojo nukritę nuo paspirtukų. Pranešta apie tris paspirtukų vagystes bei tris atvejus, kai negrąžinti išnuomoti paspirtukai.

Vilniaus policija sako neturinti duomenų apie pavogtus ar sugadintus elektrinius paspirtukus.

Pasak D. Šalomsko, augantis paspirtukų populiarumas kelia grėsmę pėstiesiems.

„Elektriniai paspirtukai tikrai nepadidino eismo saugumo, gal labiau priešingai, jie važiuodami šaligatviais kelia gan nemažą grėsmę pėstiesiems“, – teigė jis.

Atskirų akcijų, skirtų tik elektrinių paspirtukų kontrolei Vilniaus policija nevykdo, tačiau pabrėžia, jog svarbesni būtų ne draudimai, o infrastruktūros pritaikymas, kuris užtikrintų didesnį saugumą.

Pasak Kauno policijos, mieste elektriniams paspirtukams skiriamas didelis dėmesys, vykdomos viešo ir neviešo pobūdžio priemonės. Dažniausiai fiksuojami pažeidimai – ant paspirtukų neįrengti šviesos žibintai, nevilkima ryškiaspalvė liemenė, važiavimas paspirtuku kartu su mažamečiu, taip rizikuojant abiejų saugumu.

Dažniausiai eismo įvykiai įvyksta, kai pėsčiasis staigiai pakeičia judėjimo kryptį.

Taip pat fiksuojama atvejų, kai važiuojamąją dalį elektrinio paspirtuko vairuotojai kerta važiuodami, nors taip elgtis griežtai draudžiama ir privalu nulipus paspirtuką varytis greta.

Ekspertai: pagrindė problema – infrastruktūros trūkumas

BNS kalbintas Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyrius vadovas Vidmantas Pumputis ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros profesorė Marija Burinskienė tikina, kad viena didžiausių problemų, su kuria susiduriu elektrinių paspirtukų vairuotojai, yra infrastruktūros trūkumas.

Pasak V. Pumpučio, elektriniai paspirtukai prigijo prie naudojimo įpročių, tačiau pabrėžė, jog iškilo ir problemų.

„Pirmoji problema – dviratininkams skirtos infrastruktūros trūkumas. Akivaizdžiai tą pajuto tiek Vilnius, tiek kiti miestai“, – sakė jis.

Anot jo, kai nėra infrastruktūros, bandoma važiuoti šaligatviais, nardant tarp pėsčiųjų.

„Dažniausiai eismo įvykiai įvyksta, kai pėsčiasis staigiai pakeičia judėjimo kryptį. Paspirtuko vairuotojas arba susimėto, arba užkabina pėsčiąjį vairu ir dažniausiai griūna“, – sakė V. Pumputis.

Pagrindinės problemos, kurias išskyrė ekspertas, yra nelygi kelio danga, dingstančios dviračių tako juostos, sunkumas pasiekti miesto centrą iš miegamųjų rajonų, Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kt.

M. Burinskienė taip pat atkreipė dėmesį, kad miestų infrastruktūra šiuo metu nepritaikyta elektrinių paspirtukų eismui.

Kita vertus, ji pabrėžė, kad reikėtų riboti elektrinių transporto priemonių greitį.

„Čia mes turime konfliktą, kai elektrinės transporto priemonės nereikalauja didelės fizinės jėgos, žmonės važiuoja atsipalaidavę ir išvysto gana didelį greitį. Paprastai reikėtų riboti tą greitį iki 30 kilometrų per valandą“, – teigė M. Burinskienė.

„Aš manau, kad turi atsirasti greičio ribojimai ir nustatymas, kur turi važiuoti dviračiai, paspirtukai ir eiti pėstieji“, – pridūrė profesorė.

Ekspertai mano, kad ateityje elektrinių paspirtukų Lietuvos miestuose daugės.

Jeigu elgsis pavojingai, žadama keisti eismo taisykles

Jeigu elektrinių paspirtukų vairuotojai ir toliau važiuodami šaligatviais elgsis pavojingai, jų ir dviratininkų eismas šaligatviuose bus apribotas, teigia Susisiekimo ministerija.

Ministerija penktadienį pranešė ateityje galinti inicijuoti reikiamus Kelių eismo taisyklių pakeitimus.

Anot Susisiekimo ministerijos, elektrinius paspirtukus, kurių galingumas neviršija 1 kW, o maksimalus greitis – 25 kilometrų per valandą, teisės aktai prilygina motoriniams dviračiams, tad jų vairuotojams taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviratininkams.

Pagal taisykles, tiek dviračio, tiek elektrinio paspirtuko vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus. Važiuojant pro pėsčiąjį privalu sumažinti greitį iki žmogaus ėjimui artimo greičio (3-7 km/val.) ir išlaikyti saugų atstumą.

Be to, norėdamas kirsti kelią pėsčiųjų perėja, ir paspirtuko, ir dviračio vairuotojas privalo nulipti nuo transporto priemonės ir saugiai ją vestis.

Važiuojant keliu tamsiu paros metu reikia vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, turėti įjungtus žibintus.

Ten, kur nėra dviračių takų ar dviračių juostų, kelkraščių, dviračiams leidžiama važiuoti šaligatviais. Lietuvoje tai nuspręsta leisti 2014 metais, atsižvelgiant į nepakankamą dviračių takų infrastruktūrą ir siekiant užtikrinti dviratininkų saugumą.

Susisiekimo ministerija siūlo keisti padangų naudojimo tvarką - leisti ilgiau važinėti vasarinėmis padangomis.

Vasarines padangas siūloma drausti tik nuo gruodžio 1-osios iki kovo 1 dienos. Dabar toks draudimas galioja nuo lapkričio 10 iki kovo 31 dienos.

Nuo lapkričio 10 iki lapkričio 30 dienos ir nuo kovo 2 iki kovo 31 dienos siūloma drausti važinėti su vasarinėmis padangomis, kai važiuojamoji kelio dalis yra apsnigta ar apledėjusi.

„Eismo dalyviai turėtų vertinti oro sąlygas ir esant pakankamai šiltiems orams lapkričio ar kovo mėnesiais galėtų eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis“, - aiškina ministerija.

Teigiama, kad šis pakeitimas būtų ypač aktualus sezoninių transporto priemonių (mopedų, motociklų) vairuotojams, kuriems pirkti žiemines padangas dėl trumpo naudojimo laikotarpio ekonomiškai netikslinga, taip pat kyla problemų dėl tam tikrų matmenų žieminių padangų, kurios nėra gaminamos.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis LRT radijui penktadienį teigė, kad šie pakeitimai gali įsigalioti jau šiemet. Pirmadienį juos numato aptarti Saugaus eismo komisija.

„Vyriausybės posėdyje turėtų būti aptariama trečiadienį ir galbūt jau ateinančią savaitę bus priimti sprendimai“, - teigė jis.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas sako, kad už neatsakingą vairavimą numatyta maksimali atsakomybė, tačiau vis dar trūksta vairuotojų sąmoningumo. Taip Vidmantas Pumputis komentuoja vakarykštę eismo nelaimę Plungės rajone, per kurią žuvo trys vienos šeimos nariai, dar trys žmonės sužeisti.

Klaipėdos apskrities pareigūnai teigia, kad avarija greičiausiai įvyko dėl vieno iš vairuotojų klaidos.

V. Pumputis sako, kad baudos Lietuvoje yra maksimaliai padidintos, taip pat įdiegta daug techninių saugumo priemonių keliuose, tačiau vis dar trūksta vairuotojų sąmoningumo ir atidumo vairuojant.

Greitai vairuotojai turėtų susidurti su dviem naujovėmis, prognozuoja specialistai. Viena jų privers eismo dalyvius laikytis mažesnio greičio tam tikrose miestų vietose ir tokiu būdu užtikrins saugumą keliuose. Kita turėtų sumažinti spūstis vienoje judriausių Vilniaus sankryžų.

Anot Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio, Vilniaus mieste didžiausios spūstys susidaro Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankryžoje, todėl čia vairuotojai greitai turėtų susidurti su pakeitimais.

„Saltoniškių mazgas buvo nagrinėtas. [...] Specialistai įsitikinę, kad spūstis galima panaikinti, tinkamai rekonstravus mazgą, panaikinus šviesoforais reguliuojamas sankryžas, rekonstravus Pedagoginio žiedo eismo organizavimą. Tada žmonės gal mažiau piktintųsi“, – svarsto V. Pumputis.

Jo teigimu, buvo ieškota sprendimų, kaip spūstis panaikinti skiriant mažiausias investicijas, t. y. nestatant viadukų. „Buvo rastas optimalus sprendimas – paprasčiausiai panaikinti Saltoniškių mazge esančias šviesoforais reguliuojamas sankryžas. Galbūt tokiu būdu atsirastų nepatogumų pėstiesiems, kurie turėtų eiti per Pedagoginio žiedą į kitą gatvės pusę, bet, kaip rodo eismo modeliavimo programos, spūstys tame mazge turėtų dingti“, – tvirtina V. Pumputis.

Su kita naujovė turėtų įsigalioti daugelyje vietų – tam tikrose zonose automobilių greitį planuojama apriboti iki 30 km/h. Pasak Vilniaus kelių policijos valdybos viršininko komisaro Vytauto Černevičiaus, toks pakeitimas pagrįstas moksliniais tyrimais. „Manau, kad greitį reikia sumažinti daug kur. [...] Greičio sumažinimas nėra kažkoks išgalvojimas. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad tai sumažina eismo įvykių, nelaimių skaičių“, – teigia V. Černevičius.

Jam antrina V. Pumputis – remiantis kitų valstybių patirtimi, ši priemonė turėtų pasiteisinti ir užtikrinti žmonių saugumą. „Džiugu, kad Vilniaus miesto savivaldybė pritaria šiems siūlymams. Jau artimiausiais mėnesiais daugiau tokių zonų turėtų atsirasti prie mokyklų, darželių. [...] Sutikime, kad vairuotojų elgesys miegamuosiuose rajonuose, prie mokyklų, darželių, kai viršijamas netgi 50 km/h greitis, netoleruotinas. Tose zonose greičio riba tikrai turėtų būti 30 km/h“, – įsitikinęs V. Pumputis.

Siekiant padidinti pėsčiųjų saugumą, bus įrengiamos iškiliosios perėjos, gali būti pritaikyti pakeitimai sukant į kairę ir kitos naujovės. Taip sako Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis. Anot jo, kai kurios savivaldybės jau dabar puikiai tvarkosi su eismo saugumo problemomis, tačiau jų siekiama dar labiau sumažinti, o tai atneš naujovių ir vairuotojams.

„Manau, kad tokių pažeidėjų per artėjančius porą metų turėtų nelikti. Bus įrengtos greičio matavimo kameros. Dėl raudono šviesoforo signalo pažeidimo bus taip pat numatomos specialios sistemos – jei vairuotojas pravažiuos degant raudonam šviesoforo signalui, jis bus baudžiamas už signalo nepaisymą“, – LRT RADIJUI sako V. Pumputis. Jis priduria, kad, remiantis kitų valstybių patirtimi, ateityje didžiuosiuose miestuose bus bandoma sumažinti spūstis piko valandomis.

– Ar šiais metais bus taikomos tos pačios priemonės, skirtos užtikrinti moksleivių saugumui?

– Vilniaus miesto savivaldybė padarė tikrai daug, kad mokiniams ir studentams būtų saugiau. Šiemet įrengiama nemažai naujų perėjų, senos rekonstruojamos. Per porą metų atsirado greitieji autobusai, naujų autobusas skirtų juostų. Visuomeninio transporto plėtra vykdoma sėkmingai, tačiau mieste dar yra daug spūsčių. To priežastis paprasta – yra nemažai vairuotojų, kuriems visuomeninis transportas vis dar nepatogus. Pavyzdžiui, tėvams mažamečius vaikus reikia nuvežti į darželį. Nepaliksi vaiko prie darželio. Juos reikia nuvežti į darželį, moksleivius – į mokyklą, todėl susidaro spūstys, nes eismas suintensyvėja.

– Kaip šiuo metu saugaus eismo taisyklių mokomi vaikai?

– Turbūt visose mokyklose pirmosios pamokos rugsėjo mėnesį yra apie saugaus eismo pagrindus. Mokiniams primenama, kaip pereiti gatvę. Taip pat labai populiaru vaikams priminti, kaip pasirinkti saugų maršrutą. Manau, kad Švietimo ministerija per porą metų padarė reikšmingų darbų, kad mokiniai, ypač jaunieji dviratininkai, daugiau sužinotų apie saugų eismą.

Manau, kad mokyti saugaus eismo – ne tik mokytojų pareiga. Tėvai taip pat turi kreipti daugiau dėmesio, paaiškinti vaikams, kaip reikia pereiti gatvę. Ypač tėvai turėtų priminti, kaip iš namų į mokyklą nueiti saugiai – jie turėtų tai padaryti kartu.

– Tikriausiai keliuose nukenčia ne tik mažiausi moksleiviai. Ir vyresnių klasių moksleiviai būna išsiblaškę. Turbūt rudens pradžia – skubėjimo ir išsiblaškymo metas?

– Mokiniai vasarą ilsėjosi, jų mintys atitolo nuo mokslų. Pirmomis dienomis mokykloje jie dažnai būna nesusikaupę taip, kaip turėtų būti, todėl ypač svarbu ir vairuotojams suprasti, kad rugsėjo mėnuo ypatingas – mokiniai grįžta į mokyklas. Gatvėse reikia važiuoti ypač apdairiai. Puikiai žinome, kad gali nutikti taip, jog vaikas į gatvę išbėgs netikėtai, todėl reikia pasirinkti tokį greitį, kad būtų galima sustabdyti transporto priemonę. Vyresnių klasių moksleiviai nukenčia dažniau. Praėjusių metų statistiniai duomenys rodo, kad netekome net 24 vaikų. Absoliuti dauguma jų žuvo dėl suaugusiųjų neapdairumo.

– Ką tai reiškia?

– Tai reiškia, kad vaikas automobilyje buvo netinkamai prisegtas arba visai nebuvo specialios kėdutės, vaikas nebuvo prižiūrėtas – netikėtai įšoko į gatvę. Jei vaikas įšoko į gatvę, negalima kaltinti vien jo – tėvai turėjo rūpintis, kad taip nenutiktų. [...] Tėvai turi suprasti, kad mažas vaikas gali priimti įvairiausių sprendimų – netikėtai išbėgti į gatvę besivydamas kamuolį, užsimiršęs.

Žaidimų vietos tikrai negali būti arti kelio. Vaikas turi žaisti ten, kur nėra eismo, kur saugu. Pernai ne vienas vaikas žuvo panašiomis aplinkybėmis – netikėtai išbėgo į gatvę, vairuotojas nebespėjo sustabdyti transporto priemonės, ir įvyko tragedija.

– LRT RADIJO klausytojas tvirtina, kad reikia kalbėti apie eismo įvykių kaltininkus – vairuotojus. Jis pateikia pavyzdį, kad kai kurie vairuotojai nepaiso nei pėsčiųjų perėjų, nei raudono šviesoforo signalo. Klausytojas įsitikinęs, kad neatsakingiems vairuotojams reikia atimti teisę vairuoti visam gyvenimui. Ar šiuo atveju reikėtų kalbėti apie eismo kultūrą, ar apie per mažą kontrolę?

– Deja, miestuose pasitaiko tokių vairuotojų, kurie elgiasi ypač šiurkščiai, chuliganiškai. [...] Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybėje bus įrengta daugiau nei 40 iškiliųjų pėsčiųjų perėjų, dėl kurių vairuotojai turės priverstinai sumažinti greitį. Bent Vilniaus mieste numatoma, kad beveik visos perėjos bus saugios – arba jas reguliuos šviesoforai, arba bus įrengtos priemonės, dėl kurių vairuotojas negalės greitai važiuoti, t. y. bus įrengtos iškilios perėjos [...].

Manau, kad tokių pažeidėjų per artėjančius porą metų turėtų nelikti. Bus įrengtos greičio matavimo kameros. Dėl raudono šviesoforo signalo pažeidimo taip pat bus numatomos specialios sistemos – jei vairuotojas pravažiuos degant raudonam šviesoforo signalui, jis bus baudžiamas už signalo nepaisymą. [...] Numatoma, kad į tai reaguos specialios kameros, – jei vairuotojas pravažiuos, degant raudonam šviesoforo signalui, jį automatiškai nufotografuos.

– Kaip greitai įvyks šie pakeitimai?

– Manyčiau, kad saugumo problemų, susijusių su perėjomis, Lietuvoje tikrai nemažai. Vien pernai perėjose netekome daugiau kaip 20 žmonių. Tai – didžiuliai skaičiai, vertinant tai, kad perėja turėtų būti vieta, kur pėsčiasis galėtų gatvę pereiti saugiai. Visiškai pritariu: yra tokių vietų, kur gatvė plati, važiuojama didžiuliu greičiu, o vairuotojai nestoja prie perėjų. Taip neturėtų būti.

Prieš pagrindines intensyvesnes pėsčiųjų perėjas, kur vaikšto daugiau pėsčiųjų, turėtų būti įrengiamos specialios priemonės, t. y. saugumo sienelės, vadinamieji plato – iškilūs kalneliai (tai ne vadinamieji gulintys policininkai, o trapecinės formos iškiliosios pėsčiųjų perėjos). Visa tai padeda. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste, kur perėjos rekonstruotos, iš karto matomas pasikeitimas: nebėra nei sužeistųjų, nei žuvusiųjų.

Šiais metais Susisiekimo ministerija dar numato papildomai vertinti Klaipėdos miestą, kur yra gana nemažai problemų, susijusių su pėsčiųjų perėjomis. Manau, kad per keletą metų savivaldybės jas išspręs. Kaip minėjau, Vilniaus miesto savivaldybė jau yra numačiusi rekonstruoti beveik visas pavojingas perėjas.

– LRT RADIJO klausytoja pastebi, kad kai kurios perėjos yra nesaugios todėl, kad vienu metu žalias šviesoforo signalas užsidega ir pėstiesiems, ir posūkį į kairę darantiems automobiliams, kurie dažniausiai nėra linkę praleisti pėsčiųjų. Ką manote apie šią situaciją?

– Taiklus pastebėjimas. Žalias šviesoforo signalas neturėtų degti ir vairuotojui, ir pėsčiajam. Kaimyninėse šalyse tokių situacijų nepamatysime. [...] Šie signalai Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuose miestuose paliekami, nes norima pagerinti pralaidumą.

Jei pėstiesiems dega žalias šviesoforo signalas, juos reikia praleisti. Turbūt artimiausiu metu vis dėlto bus atsisakoma tokio eismo reguliavimo, t. y. jei pėstiesiems degs žalias šviesoforo signalas, vairuotojams užsidegs raudonas. Viskas priklauso nuo tarpusavio supratimo. Jei vairuotojai nepaiso taisyklių, savivaldybių pareigūnai bus priversti imtis griežtesnių priemonių. Beje, šiais metais Vilniaus mieste ne vieną sankryžą numatoma rekonstruoti būtent taip – atsisakyti žalio signalo vairuotojams, kai toks pats šviesoforo signalas dega ir pėstiesiems.

– Kaip manote, ar, sugriežtinus bausmes, būtų sprendžiama problema?

– Manau, kad griežtesnėmis bausmėmis galima išspęsti problemą. Bent vyriausybė šių metų pradžioje pritarė baudos balų sistemai: [...] užtektų dviejų didesnių pažeidimų ir vairuotojas devyniems mėnesiams arba metams prarastų teisę vairuoti. Sutikite – gana sąžininga bausti nedidelėmis finansinėmis baudomis [smulkius pažeidimus padariusius vairuotojus – LRT.lt], bet šiurkščiai besielgiančius vairuotojus atgrasyti teisės vairuoti praradimu. Šeima nekentėtų, kad reikia susimokėti dideles baudas valstybei, o nedrausmingas vairuotojas negalėtų vairuoti automobilio. Per metus jis pagalvotų, ar tikrai tinkamai elgiasi.

– Didelė didmiesčių problema, dažniausiai prasidedanti rudenį, yra spūstys. Jos vairuotojus užklumpa ir ryte, ir vakare. Jau paskutinę rugpjūčio savaitę buvo galima pastebėti, kad mieste padaugėjo transporto priemonių. Ar įmanoma išvengti spūsčių?

– Manau, kad taip. Reikėtų sekti savivaldybių, kur tokie sprendimai pasiteisino, pavyzdžiu. Amsterdame, Skandinavijos sostinėse rytinio ir vakarinio piko nėra. Kaip tie didieji miestai išsprendė šią problemą? Visų pirma, buvo išplėtotas visuomeninis transportas. Manyčiau, kad Vilniaus miesto savivaldybė tuo keliu eina gana gerai.

Antras žingsnis, norint paskatinti naudojimąsi viešuoju transportu, – miegamuosiuose rajonuose arba priemiesčio zonose turi būti vietų, kur vairuotojai galėtų palikti savo automobilius ir tęsti kelionę visuomeniniu transportu. Trečias žingsnis yra dviračių takų plėtra. Didmiesčiuose vis dar nėra patogių dviračių takų, kuriais būtų galima važiuoti nuo miegamųjų rajonų iki centro. Tiek Vilniaus, tiek Kauno centre gana neblogai išplėtotas dviračių takų tinklas, bet ten patekti iš miegamųjų rajonų vis dar problemiška.

Paskutinis žingsnis – kai įrengiamos papildomos sustojimo vietos vairuotojams (dažniausiai nemokamos vietos miegamuosiuose rajonuose arba priemiestyje), mažinama stovėjimo vietų miesto centre arba jos branginimas. Visi šie žingsniai jau yra pasitvirtinę, pasiteisinę praktikoje. Manau, kad, jei bus tai daroma, spūsčių tikrai sumažės.

Vyriausybės darbo grupė siūlo, kad už vairavimą esant neblaiviam bausti asmenys galėtų per pusę susitrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, jei įsirengtų alkoholio matavimo įrangą automobiliuose ir lankytų reabilitacijos kursus.

Valstybinė eismo saugumo komisija sutarė, kad tokios priemonės galėtų būti įteisintos nuo 2017-ųjų, prieš tai priėmus teisės aktus ir praktiškai pasirengus pažeidėjų kontrolei, BNS sakė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

„Iš esmės pritarta tokio modelio kūrimui, kad vairuotojas, kuris bus užfiksuotas prie vairo neblaivus, turės galimybę susimažinti teisių atėmimo terminą. Svarstoma, kad jei teisės atimtos dvejiems metams, vienus metus jam bus taikomas atėmimas, o kitus metus jis važinės su vadinamuoju alkoloku, kuris bus įdiegtas į automobilį. Taip pat jis galės lankyti specialias paskaitas, pamokas, kad žmogus būtų atpratintas nuo alkoholio vartojimo“, - sakė V.Pumputis.

Anot jo, šias priemones premjero vadovaujama komisija pasirinko atsižvelgdama į kitų šalių patirtį. Jei nubaustas asmuo vis dėlto pakartotinai vairuotų automobilį neblaivus, svarstoma, kad teisė vairuoti jam būtų atimta itin ilgam terminui: dešimčiai metų ar net visam laikui.

Pažeidėjai alkoholio matavimo įrangą turėtų įsigyti savo lėšomis, taip pat privalėtų susimokėti už reabilitacijos kursus. Remiantis kitų šalių patirtimi, toks prietaisas gali kainuoti nuo 250 iki 800 eurų.

„Principas toks, kad atsisėdus į automobilį, žmogus turėtų papūsti į blaivumo matavimo prietaisą. Ir jei nustatoma daugiau nei 0,1 promilės, automobilo būtų negalima užvesti. Buvo diskusija, kad reikėtų apskritai taikyti visiems nulio promilių ribą, jei jau žmogus sėda į automobilį, siekiama to, kad jis visai nevartotų alkoholio“, - apie planuojamas priemones kalbėjo ministerijos atstovas.

Jis pripažino, kad įrangą „apgauti“ įmanoma, nes teoriškai į alkoholio matuoklį automobilyje galėtų papūsti bet kuris blaivus asmuo. Tačiau ilgesnėse kelionėse tai būtų sudėtingiau, nes procedūrą tektų pakartoti, pavyzdžiui, kas pusvalandį.

Pasak V.Pumpučio, per dvejus metus planuojama paruošti teisės aktus, reikalavimus techninėms priemonėms, numatyti, kaip bus stebimi pažeidėjai.

„Yra tokių šalių, kur įsirengus alkoloką užklijuojamas lipdukas arba suvedama į informacinę sistemą, kad tokie automobiliai yra. Kitose šalyse, kaip Suomijoje, Švedijoje, tokie automobiliai yra po padidinamuoju stiklu - lygiai taip pat, kaip matoma, kad automobilis yra apdraustas, taip pat matoma, ar automobilyje yra alkolokas“, - sakė V.Pumputis.

Susisiekimo ministerija reikiamas pataisas žada parengti dar šiemet.

Be Susisiekimo ministerijos, projektus rengs Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos ministerijos, Policijos departamentas bei kitos institucijos.

Pernai dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 45 žmonės - 16 žmonių daugiau nei 2013-aisiais.

2014-ųjų metų Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva buvo ketvirta ES šalis pagal alkoholio suvartojimo kiekį vienam žmogui.

Vairuotojai žieminių ar universalių padangų į vasarines neturėtų keisti dar visą kovo mėnesį, nes tai numatyta Kelių eismo taisyklėse, primena Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis. Jo teigimu, nesilaikant šio nurodymo, gali būti panaikintas techninės apžiūros galiojimas.

Kelių eismo taisyklės nurodo, kad nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Tiek automobiliai, tiek motociklai turėtų būti eksploatuojami su universaliomis arba žieminėmis padangomis.

„Tai nėra atsitiktinis reikalavimas. Pasižiūrėjus į kitų šalių praktiką, dauguma jų numato reikalavimą, kad žiemos metu (ypač Skandinavijos šalys) privalu dėvėti žiemines (Skandinavijos šalyse dar griežčiau – dygliuotas) padangas. Lietuvoje numatyta, kad reikia turėti arba žiemines, arba universalias padangas. Šis reikalavimas numatytas tam, kad eismo dalyviai būtų saugesni“, – sako V. Pumputis.

Jo teigimu, žieminės padangos yra efektyviausios, esant neigiamai temperatūrai ir teigiamai temperatūrai iki 15 laipsnių šilumos. Ekspertas aiškina, kad vasarinės padangos skiriasi tuo, jog guma, iš kurios jos pagamintos, yra kietesnė. Taigi esant temperatūrai, artimai nuliui, sukibimas su keliu tampa prastesnis ir stabdymo kelias pailgėja. Grėsmė saugumui, pasak V. Pumpučio, kyla ir tada, kai automobilio tempiama priekaba yra su vasarinėmis padangomis.

„Automobilis „apautas“ žieminėmis padangomis, o priekaba – vasarinėmis. Kas vyksta, kai staigiau paspaudžiamas stabdžio pedalas, o kelias slidus? Atsitinka taip, kad priekaba praranda stabilumą ir užsisuka link automobilio. Dėl to ir numatyta, kad ant priekabos ašies taip pat turi būti sumontuotos universalios ar žieminės padangos“, – aiškina saugaus eismo ekspertas.

V. Pumputis atkreipia dėmesį, kad jau savaitės pabaigoje ir kitos savaitės pradžioje orų tinklalapiai prognozuoja neigiamą oro temperatūrą ir lietų, todėl žieminės padangos tebėra reikalingos.

„Taip, artėja pavasaris, keičiasi orai, vis daugiau saulėtų dienų, bet prognozuoti, kada bus tas laikas, kai tikrai galima pasikeisti padangas, sunku. Įvertinta daugiametė temperatūra ir pasirinktas laikas iki balandžio 1 d. Juo labiau kad padangų dilimas pastebimas tik tada, kai temperatūra aukštesnė kaip 15 laipsnių šilumos“, – pabrėžia V. Pumputis.

Anot eksperto, eismo įvykiui įvykus iki balandžio 1 d., jei automobilis nebuvo su žieminėmis ar universaliomis padangomis, gali kilti keblumų dėl žalos atlyginimo. Be to, jei netinkamų padangų eksploataciją užfiksuos policijos pareigūnai, gali būti panaikintas automobilio techninės apžiūros galiojimas.

Susisiekimo ministerija Seimui pateikė siūlymus dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo, numatant galimybę Lietuvoje registruoti dešiniavairius automobilius.

„Šiuo metu galima užregistruoti tik istorines dešiniavaires transporto priemones arba skirtas atlikti specialiems darbams, kaip vandens siurbimo mašina ir pan.“, - radijuje „Laisvoji banga“ kalbėjo Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

„Europos Komisija Lietuvai pateikė siūlymų dėl dešiniavairių automobilių, tačiau kai kurie jų yra gana atgrasantys. Pavyzdžiui stacionari įranga, kurios pagalba būtų galima stebėti lenkiantį automobilį. Taip pat reikėtų pakeisti priekinius žibintus ir perkelti veidrodėlius. Tad jei Seimas pritars, dešiniavairių automobilių registravimas nebus toks paprastas“, - tikino pašnekovas.

Jo teigimu, kur kas sudėtingiau bus mikroautobusų vairuotojams. Mat keleiviams ir kroviniams skirtos durys turi būti tik automobilio dešinėje: „Tuo metu Anglijoje, tokių autobusiukų durys yra kairėje automobilio pusėje. Taigi tokių transporto priemonių įregistravimas jau negalimas. Europos Komisija su nerimu žiūrėjo į tai, kad vilkikai ir autobusai iš Didžiosios Britanijos gali lengvai atkeliauti į ES kelius. Ir noriu pažymėti, kad EK Lietuvą padavė į teismą tik dėl lengvųjų automobilių, nes pamatė kokia grėsmė gali kilti dėl autobusų ir krovininių priemonių“.

Būdas kontroliuoti – dideli mokesčiai

„Techniškai tvarkingi automobiliai Europoje yra labai brangūs. Anglijoje 10 metų automobilio savininkas turi mokėti didelius mokesčius, jei nori jį eksploatuoti. Tai gali susidaryti apie 10 tūkstančių Didžiosios Britanijos svarų draudimui, aplinkos taršai ir pan. Tad vairuotojas verčiau perka naują automobilį ir moka mažesnius mokesčius. Todėl senesnių automobilių ten yra ne vienas šimtas tūkstančių ir jie neardomi, nes laukia eilės antrinei rinkai. Tačiau visoje Europoje nėra tam tinkamų sąlygų“, - pasakojo Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas.

„Štai Bulgarijoje EK griežtai reikalavo, kad nebūtų jokių ribojimų dešiniavairiams automobiliams ir įstojus į ES per metus buvo importuota virš 100 tūkst. naudotų automobilių iš Jungtinės Karalystės, kurie vėliau tapo nepatrauklūs dėl to, kad daugiau jų pirkti niekas nenorėjo. Ir dėl automobilių dalių, ir todėl, kad pamatė, jog nėra taip patogu jais važinėti, nes dažnai vairuotojai susidariusias situacijas sprendžia ir akių kontaktu“, - pavyzdį pateikė V. Pumputis.

Anot jo, prognozuoti, kaip gali pasikeisti automobilių parkas Lietuvoje tikrai sudėtinga: „Žinant kai kurių jaunuolių lengvabūdiškumą, kai yra galimybė už 2000 litų nusipirkti pakankamai naują automobilį su vairu dešinėje pusėje, tai reikia pasižiūrėti kaip tai išplistų. Reikia panagrinėti ir kaimyninių valstybių pavyzdžius. Latvija ir Estija turi stiprius saugiklius, kad tokie automobiliai neišplistų. Manome, kad Lietuvoje taip pat bus pasirinkta tokia sistema“.

„Vakarų Europoje pagrindinis to saugiklis – ženkliai brangesnis civilinis atsakomybės draudimas. Latvijoje užregistruoti leidžiama, bet eksploatuoti draudžiama. Estija taip pat turi mokestinius svertus. Praktiškai visame regione šis klausimas sprendžiamas per mokesčius, nes čia yra rizika didesnė ir pasekmės skaudesnės. Lietuvoje civilinės atsakomybės draudimas yra vienas pigiausių iš visų ES šalių. Ir jei bus sprendžiama vos kelių šimtų litų skirtumu, tai žmonės gal ir norės važinėti“, - tikino specialistas.

Vairuotojai raginami keisti vasarines padangas į žiemines, nors meteorologai prognozuoja itin šiltus orus trims artėjančioms lapkričio savaitėms.

Prievolė svarbesnė už šilumą

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis tikino, kad prievolė pasikeisti vasarines padangas į žiemines galioja net ir tuomet, kai žiema net nekvepia.

"Čia ne Vokietija, kur nėra tokių apribojimų. Kiek pamenu, ten galioja taisyklė, kad automobilio padangos turi atitikti oro sąlygas, tačiau griežtų nurodymų nėra, kada keisti automobilio ratus", – šmaikštavo V.Pumputis.

Kelių eismo taisyklės Lietuvoje nuo lapkričio 10-osios iki kovo 31 d. draudžia eksploatuoti lengvuosius automobilius su vasarinėmis padangomis.

Dygliuotas padangas įsigijusieji stebisi, kad teks montuoti jas, nors už lango teigiama temperatūra.

Hidrometeorologinės tarnybos Jūrinių prognozių centro vedėjas Lionginas Pakštys tikino, kad šilti orai išsilaikys net iki lapkričio 20-osios.

"Žiemos ženklų dar nematyti. Laikysis permainingi, vėjuoti, tačiau šilti orai. Aukščiausia temperatūra sieks 10 laipsnių šilumos, ir sniego pajūryje dar neturėtume sulaukti", – tikino L.Pakštys.

Užuomaršoms gresia baudos

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas V.Pumputis tikino, jog dažniausiai šaltukas paspaudžia netikėtai, todėl vairuotojai neturėtų aimanuoti, kad privalo pasikeisti padangas.

"Juk ir žiemą pasitaiko teigiamų temperatūrų. Padangų dilimas pastebimas tik tuomet, kai temperatūra pakyla aukščiau 15 laipsnių. Esant žemesnei, nors ir teigiamai temperatūrai, padangos ne taip greitai dėvisi", – aiškino V.Pumputis.

Specialisto manymu, pats pavojingiausias laikotarpis būna tuomet, kai termometro stulpelis vos persirita į minuso padalą.

"Pavojingiausias vairavimas, kai yra plikšala. Vairuotojai dar būna įpratę važiuoti greičiau. O tuomet, kai automobilis, važiuodamas šlapiu asfaltu, užvažiuoja ant apledėjusios dalies, būna pats pavojingiausias. Statistika rodo, kad žiemos pradžioje įvyksta daugiausia avarijų", – pabrėžė V.Pumputis.

Po lapkričio 10-osios vis dar važinėjant vasarinėmis padangomis, galima sulaukti įspėjimo arba baudos nuo 20 iki 40 litų.

Ilgėja stabdymo kelias

Padangų gamintojai perspėja, kad vasarinių padangų sukibimas su asfaltu keičiasi, kai lauke vyrauja 7 laipsnių šaltis.

"Padangų guma kietėja esant net ir vienam laipsniui šalčio. O kai padanga yra visiškai sukietėjusi, esant 7–10 laipsnių šalčio, automobilis ant slidžios kelio dangos gali tapti nevaldomas", – pasakojo V.Pumputis.

Lietuvoje vis dar yra populiarios dygliuotos padangos. Jų savininkai kraipo galvas, kad lapkričio 10-ąją dažnai dar yra per anksti jas naudoti, o dygliai labiau ardo kelio dangą.

"Vairuotojas, pirkdamas dygliuotas padangas, turi įvertinti, kokiais keliais jam teks važinėti. Mieste važinėjančiam vairuotojui privalu žinoti, kad stabdant maksimaliai ant sauso asfalto, dygliuotų padangų stabdymo kelias yra žymiai ilgesnis", – pastebėjo specialistas.

Dygliuotas padangas turėtų rinktis užmiesčio keliais itin dažnai važinėjantys vairuotojai.

Mirtinas derinys lėmė žūtį

Nepatartina montuoti skirtingų padangų ant skirtingų automobilio ašių. V.Pumputis prisiminė atvejį, kai jam teko tirti nelaimingą nutikimą, per kurį žuvo trys žmonės.

"Dygliuotos padangos buvo sumontuotos ant priekinės ašies, o gale buvo naujos žieminės padangos. Automobilį vairavo moteris, jai vos paspaudus stabdžius, mašina ėmė suktis ir nulėkė į tvenkinį, kuriame žuvo visi ja važiavę žmonės", – pasakojo V.Pumputis.

Tokiu atveju gyvybės būtų išgelbėtos, jei automobilio savininkė būtų pasielgusi priešingai – dygliuotas padangas būtų užmontavusi ant galinės ašies.

"Maksimaliai stabdant dygliuotomis padangomis ir vos suktelėjus vairą, automobilio galas visais atvejais ima slysti", – pabrėžė Susisiekimo ministerijos darbuotojas.

Užsienio šalyse sava tvarka

Pareigūnai perspėja, kad dygliuotomis padangomis lietuviai ne į visas šalis galės įvažiuoti.

"Lenkijoje, Vokietijoje šios padangos yra draudžiamos. Reikėtų tai atsiminti. Bauda Lenkijoje už šios taisyklės nesilaikymą gali siekti iki 250 litų, o lenkai policininkai į pažeidėjus žiūri principingai", – pasakojo V.Pumputis.

Tiems, kurie ketina įsigyti žiemines ar dygliuotas padangas, patariama atkreipti dėmesį į jų amžių.

"Vokietijoje padangos naudojamos ne ilgiau nei penkerius metus. Dažnai į Lietuvą atvežamos dar normalaus protektoriaus, tačiau 5 metų ribą peržengusios padangos. Vokiečiai jų atsisako dėt to, kad keičiasi padangų savybės", – aiškino specialistas.

Šių metų pavasarį dėl užsitęsusių žieminių orų, dygliuotų padangų naudojimo laikas buvo pratęstas, tačiau specialistai nepamena, kad būtų šių padangų naudojimo terminas kada nors nukeltas.

"Žiema gali ateiti staiga. Jei mes paliksime teisės aktuose pasirinkimą, kad žieminių padangų naudojimas priklauso nuo oro sąlygų, gali kilti daugybė diskusijų. Nors tokia praktika ir yra

Vokietijoje. Tačiau lietuvis gali sugalvoti viduržiemį autostrada važiuoti vasarinėmis padangomis. Čia kitas vairuotojų sąmoningumas", – pastebėjo V.Pumputis.
Skandinavijoje žiemos metu yra privalu važinėti dygliuotomis padangomis.