„Tiesiog pasikeitė žmonių gyvenimo būdas. Žmonės tikrai negrįžo tuo pačiu intensyvumu atgal į sportą, sveikatingumą, judėjimą“, – sporto klubo ištuštėjimo  priežastį įvardino Sveikatingumo ir sporto klubo „G7“  vadovas Tomas Liubertas.

Sporto klubams sąskaita už elektrą tampa kur kas sunkesnė negu salėje esantis svarmenys.

Tačiau dabar sporto klubams sąskaita už elektrą tampa kur kas sunkesnė negu salėje esantis svarmenys. Todėl tenka kelti mokestį už užsiėmimus, nors ir baisu didelėmis kainomis atbaidyti klientus, kurių ir taip trūksta.

„Bet kompensuoti komunalinių (mokesčių) išaugimą per kainos išaugimą klientui – neįmanoma. Tiesiog niekas nepirks abonento, kuris kainuos virš 100 Eur“, – įsitikinęs „Impuls“ finansų vadovas Darius Mikaila.

Kovoti su aukštomis kainomis tenka įvairiai. Ne piko metu salėse prigesinti šviesą, mažinti šildymą, trumpinti sporto klubų darbo laiką,  „Girdėjome visus terminus: optimizavimas, restruktūrizacija, kaštų taupymas – esame kūrybingi, kažką galvosime“, – žadėjo T. Liubertas.

„Bet tie visi veiksmai pilnai nekompensuoja tų  kainų šuolio tokio, kokį šiandien turime“, – sakė D. Mikaila.

Ekonomistai pataria nenustoti taupyti. Mat mažėjanti elektros paklausa mažina elektros kainą.

„Europos Sąjungos vienas iš prioritetinių tikslų, apie kurį paskelbė Ursula von der Lyen, pirmu punktu buvo sutaupyti penkis, galbūt 10 proc. energijos, kuri yra suvartojama Europos Sąjungoje“, – priminė  ekonomistas Marius Dubnikovas.

Tiesa, „Creditinfo“ skaičiavimu, kur kas sunkesnius laikus sporto klubai išgyveno per COVID-19 pandemiją. Mat kol kas bankrutavusių sporto klubų mažiau nei tuomet, 2020 m. bankrutavo devyniolika; pernai – dešimt, o šiemet – keturi. Vis dėlto Sveikatingumo klubų asociacija pastebi, kad mintis apie bankrotą kirba ne vieno verslininko galvoje.

Ekonomistai pataria nenustoti taupyti. Mat mažėjanti elektros paklausa mažina elektros kainą.

„Mažieji operatoriai, kai kurie klubai, kuriuose yra vienas savininkas, kuris kartu ir treneris, tikrai kreipiasi. Ir pats asmeniškai girdėjau, kai sako „Nebežinau, ar veiksiu. Sulauksiu žiemos, pažiūrėsiu sąskaitas ir nežinau, ar galėsiu išlaikyti savo klubą“, – sakė Sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis.

Ekonomistai pataria įmonėms neskubėti stabdyti verslo. Esą kur kas protingiau laikinai užsidaryti, o ne veikti nuostolingai.

„Tas nuostolių kaupimas jis gali atvesti į bankrotą tiek smulkias,  tiek vidutines, tiek ir  stambias įmones“, – įspėja M. Dubnikovas.

Visa reportažas – LNK vaizdo įraše:

Į nemokumo rizikos grupę taip pat patenka mažiau sporto klubų nei pandeminiu laikotarpiu. Šiuo metu tapti nemokiems gresia 22 proc. įmonių.

„Pagal klientų srautą sporto klubai ir buvo arba atsistatę, arba labai nedaug betrūko daugeliui to iki vidutiniškai žiūrint į rinką.  Kadangi dabar kaip tik prasideda  aktyvusis sportavimo sezonas, tai žmonės jau sugrįžta“, – sakė V. Šiugždinis.

Sporto klubai prieštarauja. Pabėgti nuo sunkumų neišeina. „Lyginti vieno su kitu gal nereikėtų. Gal pandemija skaičiais buvo didesnis šokas. Čia gal yra tas laikas, kai tu nespėji galvos iškelti ir tau kažkas trinkteli, kad palįstum po vandeniu“, – sakė D. Mikaila.

„Suma yra tokia, kad ji viršija absoliučiai visus kaštus: atlyginimus, visas pridėtines išlaidas. Šiuo metu tai yra pagrindinis kaštas, su kuriuo mums reikia susitvarkyti“, – rūpesčiais dalinosi T. Liubertas.

Tačiau ekonomistas prognozuoja, kad ilgai laukti žemesnių elektros kainų neteks. Esą jau žiemą elektra bus pigesnė.

„Kainos gali jau žiemos metu, atėjus tikrajam šaltajam sezonui, nesikandžioti arba kandžiotis gerokai mažiau negu dabar“, – prognozes išsakė M. Dubnikovas.

Vyriausybė nusprendė taikyti lengvatinį, 9 proc. PVM tarifą sporto klubams iki 2023 m. liepos. 

„Tai labai reikšminga pagalba sporto sektoriui, vienas iš greitų būdų padėti jam prikviečiant atgal savo vartotojus, lankytojus, sumažinti mokestinę naštą ir pagelbėti atsistatyti po karantino“, – BNS sakė  Vidmantas Šiugždinis.

Jo teigimu, veiklos uždarymo mėnesiais susikaupė nuostoliai ir skolos, o norint, kad lengvata padėtų, bus labai svarbūs pardavimai. Vis dėlto vasarą lankytojų sporto klubuose sumažėja, jie grįžta rudenį.

„Mūsų sektoriui nepasisekė, kad atsidarymai po karantino vyksta tuo šiltuoju sezonu, kuris yra ne aktyvusis sezonas sporto klubų lankytojams. Aišku, kad jų yra mažiau, sugrįžta ištikimiausi, ilgamečiai sportuotojai. Yra šiek tiek ir naujų, bet jų nėra labai daug, nes žmonės šiltuoju metų laiku renkasi sportą lauke ir tiesiog nori praleisti daugiau laiko gamtoje“, – sakė V. Šiugždinis.

„Tikrasis efektas ir šitos PVM lengvatos pasimatys rudenį, šią vasarą dramatiškai nieko nebepakeis, bet nuo rudens tikimės, kad žmonės pradės grįžti į klubus, o valstybė nesirinks jau jokių dramatiškų priemonių su uždarymais, nepriklausomai nuo pandemijos eigos ir jos suvaldymo“, – pridūrė jis.

Pasak V. Šiugždinio, tikėtina, jog lengvata kainoms įtakos neturės, tačiau kylant komunalinių paslaugų kainoms ir darbo užmokesčiui, ji padės nebranginti paslaugų.

„Kainodarą labiausiai reguliuoja rinka, šiuo metu dauguma sporto lubų taiko įvairias akcijas ir daro kainas patrauklesnes, nes siekia pritraukti daugiau lankytojų“, – teigė jis.

Seimas antradienį įteisino 9 proc. lengvatinį PVM itin nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams.

Ji galios laikinai – nuo liepos iki 2022 metų pabaigos – ir bus taikoma visų rūšių meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, aktoriams, dainininkams, muzikantams, dirigentams, šokėjams, skaitovams, cirko artistams, taip pat kino, sporto renginiams, klubams, privačių žmonių teikiamoms sporto paslaugoms.

„Pirmas dalykas, kuris mus jaudina ir kelia nerimą, – kiek klubų atnaujins veiklą. Gegužės mėnesį matysim aiškiau, kiek aukų sektoriui pareikalavo Vyriausybės politika“, – pranešime teigia Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis.

Anot jo, dalis sporto klubų vasarą net nesvarsto atsidaryti.

„Žinome, jog dalis klubų vasarą net nesvarsto atsidaryti, kiti veiks, teikdami apribotas paslaugas ir tikėdamiesi tolesnių laisvinimų bei rudeninio klientų pagausėjimo. Ruduo – labiausiai bauginantis laikas, kurio laukiam su dideliu nerimu“, – sako V. Šiugždinis.

Jeigu valstybė įvykdys savo finansinius pažadus, anksčiausiai į vėžes galime planuoti sugrįžti 2022 metų pabaigoje.

Remiantis asociacijos skaičiavimais, Lietuvos sveikatingumo segmentas iki pandemijos sudarė 7,8 proc. Lietuvos paslaugų įmonių apyvartos ir augo apie 15 proc. per metus. Nuo praėjusių metų lapkričio 7 dienos uždarius sporto klubus, per paskutinius 12 mėnesių paslaugos nebuvo teikiamos daugiau nei pusę metų, o visą likusį laikotarpį paslaugos buvo apribotos.

„Mūsų sektoriaus veikla yra labai sezoniška, ir pagrindiniai metų pardavimai vykdomi spalio–kovo mėnesiais. 2021 metais nei lankytojų, nei pajamų srautas neatsistatys. Jeigu valstybė įvykdys savo finansinius pažadus, anksčiausiai į vėžes galime planuoti sugrįžti 2022 metų pabaigoje, bet iki tol reikia išgyventi – tam būtinos sektorinės subsidijos ir pagalba“, – sako V. Šiugždinis.

Vyriausybės sprendimu sporto klubų veikla atlaisvinta nuo balandžio 26 dienos, užtikrinant 20 kv. metrų paslaugos teikimo plotą vienam asmeniui (įskaitant paslaugų teikėjus) bei kitas saugos priemones.

Uostamiestyje duris atvėrė klaipėdiečių ilgai lauktas sporto ir sveikatingumo kompleksas. Istoriniame pastate įsikūręs „Impuls“ ne tik savyje talpina moderniausią sporto įrangą, įspūdingą baseiną, sveikatingumo paslaugas, bet ir išsaugojo senojo pastato fragmentus. Dar tik pradedantis veikti sporto centras jau dabar sulaukė milžiniško klaipėdiečių dėmesio.

Atvėrė duris

Trečiadienį priešpiet Klaipėdoje iškilmingai atidarytas sporto ir sveikatingumo centras „Impuls“. Į istoriniame pastate įsikūrusio sporto centro atidarymą sugužėjo gerai žinomi klaipėdiečiai, sporto grietinėlė bei valdžios atstovai.
Klubo veiklos pradžią simbolizuojančią juostelę perkirpo Ūkio ministras Evaldas Gustas, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas bei „Impuls“ tinklo vadovas Vidmantas Šiugždinis.

Susirinkusieji tikino, jog naujojo objekto atidarymas svarbus ne tik verslui, bet ir miestui. Tikimasi, kad sporto centras efektyviai prisidės prie visuomenės fizinio aktyvumo skatinimo, sveikų įgūdžių ugdymo bei užtikrins palankias ir kokybiškas sąlygas uostamiesčio sportininkams.

Išlaikė ir istoriją

Šiuo metu didesnio sporto ir sveikatingumo komplekso uostamiestyje nėra. Bendras pastato plotas daugiau nei penki tūkst. kv. m. Vienu metu čia sportuoti gali daugiau nei 500 žmonių.

Nors sporto kompleksas ir išsiskiria modernumu, tačiau tuo pat metu čia siekta išlaikyti ir istorinio pastato fragmentus.

Pastato stogą bendrovė UAB „Statytojas“ pabrėžė atkūrusi pagal senuosius pastato parametrus, todėl dalyje treniruočių salių galima išvysti medines stogo konstrukcijas.

Prognozuojama, kad klaipėdiečius labiausiai sužavės erdvus sporto komplekse įsikūręs baseinas. Jo ilgis siekia 25 m, čia įrengtas ir specialus baseinas vaikams, penki plaukimo takeliai bei pirčių zona.

Čia taip pat įrengtos šešios grupinių treniruočių – aerobikos, rytų, dviračių, „Cross-training“ ir dvi funkcinių užsiėmimų salės. Atidarymo dieną apsilankiusius klaipėdiečius nustebino tai, jog kai kuriais treniruokliais vienu metu galima atlikti net kelias dešimtis skirtingų pratimų.

Sporto klube dirbantys treneriai pasirengę sudaryti ne tik treniruočių, bet ir mitybos planus.

Bendradarbiavimo vaisius

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė, jog naujasis objektas simbolizuoja sėkmingą viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą. Valstybė į kompleksą uostamiestyje pastačiusios bendrovės plėtrą investavo septynis milijonus litų. Duris atvėręs sporto centras darbo vietas suteikė maždaug 30 klaipėdiečių.

„Ši diena ilgam įsimins mums, klaipėdiečiams. Pastatas, kuriame šiandien esame – istorinė vieta. Tai labai gražus pavyzdys, kaip istorija gali atgimti nūdienos kontekste. Manau, kad tai pavyzdinė investicija į ypatingai miestui jautrią socialinę infrastruktūrą“, – pastebėjo V.Grubliauskas.

Miesto vadovas užtikrino, jog tokia bendradarbiavimo praktika turėtų būti sektinu pavyzdžiu dar daugeliui nekilnojamo turto vystytojų Klaipėdoje.

Planuoja tobulinti

Klaipėdiečiams trečiadienį pristatytas „Impuls“ pareikalavo daugiau nei 18 mln. litų investicijų, iš jų apie 3 mln. buvo skirta vien sporto įrangai bei klientų aptarnavimo sistemoms.

„Impuls“ tinklo vadovas V.Šiugždinis užtikrino, jog naująjį sporto ir sveikatingumo kompleksą planuojama nuolat atnaujinti ir investuoti papildomų lėšų taip siekiant išsaugoti vieno moderniausių kompleksų vardą.

„Statydami klubą ir tobulindami jį eigoje, visuomet galvojome apie klientus, todėl kartais tai mums kainavo daugiau pinigų arba laiko, bet niekada nenustojome to daryti“, – prisiminė direktorius.

Klaipėdiečiai jau domisi

Nors naujasis sporto kompleksas pradėjo veikti tik trečiadienį popiet, tačiau jau sulaukė stulbinančio klaipėdiečių dėmesio – iki atidarymo narystės sporto komplekse jau įsigijo daugiau nei 1,5 tūkst. miestelėnų.

„Tai liudija pasitikėjimą jumis. Linkiu jo niekada nenuvilti“, – investuotojus sveikino V.Grubliauskas.

„Impuls“ vadovo teigimu, pirmieji įsigiję narystę ir taps klubo prikėlimo gyvenimui varikliu.

Naujajam objektui abejingi neliko ir uostamiesčio krepšinio komandos „Neptūnas“ nariai. Atidarymo ceremonijos metu sporto komplekso direktoriui buvo įteiktas krepšinio kamuolys su visų komandos narių parašais.

Krepšininkai pasidžiaugė, jog komplekso lankytojų gretas papildys ir jie, mat komandos krepšininkams čia treniruotis suteiktos itin palankios sąlygos. Jau atidarymo dieną neretas išbandė treniruočių sales ir jų įrengimus.

Puikių verslo idėjų turi dažnas lietuvis, tačiau tas idėjas įgyvendinti, o juo labiau – klientus ir investuotojus įtikinti jų perspektyvumu gali ne kiekvienas. Tam pritaria ir sporto ir sveikatingumo klubo „Impuls“ vadovas Vidmantas Šiugždinis. Jam ir jo komandai teko daug dirbti, tačiau tikslas buvo pasiektas.

Šiuo metu „Impuls“ valdo dešimt sporto klubų, yra tarptautinės sveikatingumo klubų asociacijos IHRSA narys, užima lyderio pozicijas Lietuvos sporto klubų rinkoje ir kasdien kuria vis naujus ateities planus.

„Impuls“ verslo plėtrai reikšmės turėjo du svarbūs etapai: didžiausio Baltijos šalyse rizikos kapitalo fondo valdytojo „BaltCap“ investicijos ir V.Šiugždinio atėjimas į įmonę.
„Impuls“ sporto klubų tinklui pradėjau vadovauti 2012 m. gegužę. Į sporto sritį atėjau iš pramogų verslo. Nors daug kas buvo nauja, tačiau vadovavimo principai visur yra panašūs“, – apie vadovavimo pradžią pasakojo V.Šiugždinis.

Naujo valdytojo atėjimas lėmė nemažas veiklos pertvarkas, kurios gautas investicijas nukreipė į tris pagrindines kryptis – personalo valdymą, efektyvumo didinimą ir paslaugų atnaujinimą.

Visų pirma didelis dėmesys buvo skirtas personalo valdymo sektoriui. „Mano akimis žiūrint, iki ateinant rizikos kapitalo fondui – profesionaliam investuotojui, žmogiškoji sritis buvo kiek apleista. Reikėjo perimti geriausią pasaulinę praktiką, mokytis dirbti komandoje ir tobulėti visiems kartu. Šiai sričiai gerinti reikia ne tiek pinigų, kiek laiko, kad rezultatai taptų akivaizdūs“, – kalbėjo „Impuls“ vadovas.

Antra svarbi sritis, kuriai buvo skirtos investicijos, – veiklos efektyvumo didinimas. „Man prisijungus prie įmonės tapome tarptautinės sveikatingumo klubų asociacijos IHRSA nariais, pradėjome lankytis kongresuose ir seminaruose užsienyje, perėmėme tarptautinį „know-how“. Tai padėjo greitai tobulėti ir gautas žinias panaudoti kasdieniame darbe“, – teigė pašnekovas.

Paskutiniąja ir bene svarbiausia sritimi, į kurią buvo investuota didelė dalis „BaltCap“ investicinio kapitalo ir darbo, V.Šiugždinis įvardijo „Impuls“ teikiamas paslaugas: „Atnaujindami paslaugas pirkome naujus treniruoklius, įrengėme naujas sporto sales ir plėtėme buvusias, pirkome licencijas naujiems treniruočių tipams. Kitaip tariant, buvo visiškai investuota į visą paslaugų spektrą, o naujovės – aktyviai viešinamos.“

„BaltCap“ investicijų direktoriaus Kornelijaus Čelutkos teigimu, Lietuva – gabių ir verslių žmonių kraštas, tačiau norinčios gauti paramą įmonės turi atitikti tam tikrus kapitalo fondų valdytojo keliamus reikalavimus. Apie juos atitikusį sporto ir sveikatingumo klubą „Impuls“ K.Čelutka pasakojo: „BaltCap“ valdomas „Lithuanian SME Fund“ rizikos kapitalo fondas, kuris buvo sukurtas pagal JEREMIE iniciatyvą, suteikia įmonėms augimo kapitalą, skirtą plėtrai ir vystymuisi. Investuojame į įmones, kurios turi potencialo tapti rinkos lyderėmis. Dėl šios priežasties ir investavome į „Impuls“ kaip potencialų savo rinkos lyderį Baltijos šalyse.“

Kalbėdamas apie investicijas gavusio „Impuls“ išskirtinumą K.Čelutka pabrėžė, kad investiciniu periodu sportuojančių žmonių skaičius gerokai atsiliko nuo kaimyninių šalių. Fondo valdytojai matė, kad įmonės potencialas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – iš tiesų didelis, tad darbai buvo pradėti nedelsiant.

V.Šiugdždinis džiaugėsi, kad „BaltCap“ investicijos neapsiribojo vien tik finansine parama. Buvo skirta daug laiko patirties ir žinių sklaidai: „Įmonės valdymui buvo kuriamos schemos ir tvarkos, pasitvirtinusios kitose organizacijose ir pasaulinėje praktikoje, tai padeda vykdyti pokyčius kryptingai ir nuosekliai.“

„BaltCap“ yra vienas iš penkių rizikos kapitalo fondų, atsiradusių Ūkio, Finansų ministerijoms ir Europos investicijų fondui (EIF) pasirašius finansavimo sutartį ir įkūrus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą JEREMIE kontroliuojantįjį fondą.

Antradienį simbolinės kapsulės įkasimu pažymėta moderniausio uostamiestyje sporto ir sveikatingumo komplekso „Impuls“ statybų pradžia. Jau po metų buvusiame skerdyklos pastate duris klaipėdiečiams atvers didžiausia Klaipėdoje erdvė sportui.

Sveikatingumo ir sporto klubų tinklo „Impuls“ vadovas Vidmantas Šiugždinis teigė, kad užkasta kapsulė su palinkėjimais ateities sportuojančioms kartoms jam primena lobio slėpimą.

„Tikimės, kad jau kitų metų rudenį sporto klubas taps netikėtu atradimu ir klaipėdiečiams. Nauja vieta, skirta aktyviam laisvalaikio praleidimui, visiems gyventojams suteiks gerą savijautą ir dovanos galimybę tapti sveikesniems, o tai – didžiausias žmogaus turtas. Be to, naujam gyvenimui prikeliamas istorinis buvusios skerdyklos miesto pastatas taps dar viena dovana kiekvienam žmogui“, –  kalbėjo V.Šiugždinis.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas patikino, kad šio objekto statybų pabaigos laukia daugybė klaipėdiečių.

„Naujasis kompleksas suteiks daugiau galimybių aktyviam laisvalaikiui, paįvairins miestiečių gyvenimą,  o sportininkams užtikrins kokybiškas sąlygas siekti dar geresnių rezultatų ir garsinti Klaipėdą bei visą šalį. Džiugu, kad klaipėdiečiai galės sportuoti ne tik moderniausios technikos, bet ir dvasingumu pasižyminčio paveldo apsuptyje“, – kalbėjo meras.

Bendra projekto vertė siekia 15 mln. Lt., o į sporto įrangą bei klientų aptarnavimo sistemas bus investuojama apie 2,5 mln. Lt. Teigiama, kad naujajame klube bus sukurta apie 40 darbo vietų.

Kompleksas, kurio bendras pastato plotas sieks 4 100 kvadratinių metrų, vienu metu galės priimti iki 500 lankytojų. Statomas sporto klubas pasižymės ne tik moderniausia įranga aprūpintomis treniruoklių bei grupinių treniruočių salėmis, bet ir erdviu plaukimo baseinu. Teigiama, kad komplekse veiks 25 metrų ilgio, penkių plaukimo takelių baseinas, kurio ypač laukia vandens pramogų pasiilgę klaipėdiečiai.

Kompleksas kyla ypatingoje vietoje – jį įrengiant naujam gyvenimui prikeliamas istorinis miesto pastatas – buvusi skerdykla, kuri yra prižiūrima Kultūros vertybių apsaugos departamento. Pastatas atstatomas bei papildomas nauju, greta iškilsiančiu statiniu.

Planuojama, kad sporto klubo statybų darbai busi baigti 2014 m. rugpjūtį.  Į naujas klubo „Impuls“ patalpas sportuojančius ketinama pakviesti jau 2014 m. rudenį.