Skirsto pagal skubumą
Konfliktinės situacijos, gąsdinimai teismais, keiksmų lavina ar net suvaidintas skausmas – tokia Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skubios pagalbos ir priėmimo skyriaus medikų kasdienybė.
Žodis "skubi" ne vieną pacientą lyg užburia, tad kiekvienas, pravėręs šias duris, įsitikinęs, kad privalo nedelsiant būti apžiūrėtas. Paaiškinimai, kad vienu ar kitu atveju gali tekti palaukti, ne visada įtikina.
"Skubi pagalba teikiama pagal griežtą reglamentą, nustatytą sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Pirmenybė teikiama pacientams, kurie atsidūrę tarp mirties ir gyvenimo. Visais kitais atvejais pacientai pagal skubumą skirstomi į keturias kategorijas. Nuo to priklausys, kaip greitai pacientas bus apžiūrėtas", – paaiškino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skubios pagalbos ir priėmimo skyriaus vedėja Jurgita Syminienė.
"Mes motyvuoti suteikti pagalbą skubiai ir greitai, bet ne visada esame pajėgūs tai padaryti, nes pacientų daugiau nei mūsų. Tad pagal kiekvieno paciento sveikatos būklę turime suskirstyti juos į tam tikrus srautus, kad pagalba būtų suteikiama tam, kuriam tuomet jos reikia labiausiai", – antrino Skubios pagalbos ir priėmimo skyriaus vyresnioji slaugytoja Vidmantė Jonauskienė.
Nors skubi pagalba skirta sunkiems pacientams, tačiau net iki 40 proc. atvykstančių pacientų turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Šią instituciją jie linkę aplenkti, motyvuodami pasibaigusiu darbo laiku arba ilgomis eilėmis.
Atsiunčia žmonos
"Man neramu" – šį pasiteisinimą bene dažniausiai girdi Skubios pagalbos ir priėmimo skyriaus medikai.
Kiti emigrantų mėgstami pasiaiškinimai: "grįžau iš užsienio ir noriu pasidaryti profilaktinius tyrimus" arba "kelias savaites kosėju ir bijau, kad išvažiavęs galiu susirgti plaučių uždegimu".
J.Syminienė paaiškino, kad gydytojai gali konstatuoti esamą padėtį, tačiau negali nuspėti, kaip liga progresuos.
Kai kurie pacientai motyvuoja mokamais mokesčiais, tad įsitikinę, kad privalo gauti medicininę apžiūrą iškart. Atėję į ligoninę vyrai, paklausti, kuo skundžiasi, paaiškina, kad čia atsiuntė žmona.
Pastebima, kad kelias savaites skausmus kentėję pacientai Skubios pagalbos skyriaus duris praveria naktį, paryčiais arba pasibaigus šeimos gydytojo darbo laikui.
Paciento, kuris neatitinka skubios pagalbos reikalavimų, gali būti paprašyta susimokėti už konsultaciją.
Susigaudyti padeda greitoji
"Jei jaučiatės blogai ir manote, kad jums reikalinga skubi pagalba – skambinkite greitajai pagalbai. Tokiu atveju žmogus neturėtų galvoti, kaip išsikviesti taksi ar nusigauti iki ligoninės pačiam", – patarė J.Syminienė.
Greitosios medikai, išsiaiškinę situaciją, nusiųs į reikiamą ligoninę. Ištikus insultui, kai brangi kiekviena valanda, žmogus neturėtų blaškytis tarp ligoninių, o važiuoti tiesiai ten, kur teikiama specializuota pagalba.
Atvykus su greitosios pagalbos medikais – didesnė tikimybė greičiau būti apžiūrėtam, nes situacija jau būna įvertinta, prireikus – ir suteikta pagalba.
Pats į Skubios pagalbos skyrių atvykęs žmogus patenka tarp vėliausiai apžiūrimų pacientų, nebent po išsakytų nusiskundimų registratūros darbuotojos nuspręstų, kad reikalinga skubesnė pagalba.
"Prieš kelias savaites dvi merginos už parankių atvedė šlubuojantį vaikiną. Priėjau pasiteirauti, ar jis traumavo koją ir pasiūliau prisėsti ant ratelių.
Vaikinas paaiškino, kad ant jo užkrito siena. Tada pastebėjau sutrenkimą galvoje. Supratau, kad ratukų neužteks – būtina jį skubiai paguldyti. Ištiktas šoko vaikinas nejuto skausmo, nors vėliau dėl krūtinės skausmų net kardiogramos negalėjome atlikti, kol nenumalšinome skausmo. Patyrus politraumą būtina visai kitokia apžiūra.
Sudėtingų, kompleksinių, vadinamųjų aukštos kinetinės energijos traumų atvejais nedelsiant iškviečiamas Traumų komandos vadovas, aktyvuojama visa komanda, susidedanti iš įvairių sričių specialistų: reanimatologo, traumatologo, urologo, neurochirurgo ir kitų – pagal sužalojimų pobūdį ir poreikį. Kiekvienas komandos narys vertina savo sritį ir prireikus teikia skubią pagalbą. Visa komanda koordinuoja tolesnės pagalbos teikimą", – situaciją iš kasdienio darbo prisiminė vyresnioji slaugytoja.
Kartais pačiam pacientui sunku įvertinti savo sveikatos būklę – norėdamas savarankiškai nusigauti iki ligoninės, kartais žmogus gali sau pakenkti.
Pavaduoja šeimos gydytojus
Trauma, intensyvus skausmas, parą besilaikanti aukšta temperatūra, kurios nepavyksta sumažinti vaistais – tai dalis indikacijų, dėl kurių žmonėms teikiama skubi pagalba.
"Lėtiniai skausmai ar ligos nėra priežastis, dėl kurios reikėtų kreiptis į Skubios pagalbos skyrių. Šeimos gydytojas turi daugiau informacijos apie pacientą, tad gali geriau padėti ir nusiųsti pas reikiamus specialistus", – sakė vedėja.
Tam tikrais atvejais ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyrius gali suteikti konsultacijas.
Šeimos gydytojas pagalbą turi užtikrinti 24 valandas per parą. Dauguma gydymo įstaigų yra sudariusios sutartis, kad ne darbo metu reikiamą pagalbą suteiktų ligoninė.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės internetiniame puslapyje pateiktos gydymo įstaigos, su kuriomis sudarytos sutartys ir kurių pacientai gali tikėtis konsultacijos, pasibaigus šeimos gydytojo darbo laikui.
"Jei tokios gydymo įstaigos pacientas staiga nesmarkiai sukarščiavo, bet jam reikia eiti į darbą, pradėjo vemti ar viduriuoti, tada gali kreiptis į ligoninę ir jam bus suteikta skubesnė pagalba", – paaiškino J.Syminienė.
Kaip kino filme
Skubios pagalbos skyriuje kiekviena diena sunkiai nuspėjama ir situacijų čia būna pačių įvairiausių. Kartais jos primena kadrus iš kino filmų.
"Šeštadienio naktį iš greitosios pagalbos sulaukėme skambučio, kad mums atveža kraujuojantį pacientą su durtine žaizda. Tas, kuris pirmas pakelia ragelį, turi sustyguoti visą komandą. Kai pirmą kartą tai pamačiau, man tai pasirodė nerealu – kaip kino filme. Bet kai pagalvoji, juk filmus kuria iš realaus gyvenimo. Vienas žmogus stovi tarpduryje ir laukia greitosios automobilio, kitas – lifte, pasiruošęs kilti į Reanimacijos skyrių – visa gydytojų komanda, slaugytojos ir pagalbinis slaugos personalas pasiruošęs padėti", – pasakojo vyresnioji slaugytoja.
Kai laukiantys eilėje pacientai pamato, kaip priimamas neatidėliotinos pagalbos reikalaujantis žmogus, suklūsta ir vėliau kitaip reaguoja. Pamatę kino filmus primenančius vaizdus pacientai tampa kantresni ir atlaidesni.
"Neseniai taksi automobiliu vyras atvežė pacientą. Jis intensyviai pypino prie skyriaus vartų. Paaiškėjo, kad taksistas atvežė pacientą, ištiktą klinikinės mirties.
Priėmimo skyriaus personalas pradėjo intensyvų gaivinimą, skubiai prisijungė reanimacijos komanda – gaivinimas užtruko 40 minučių. Kitiems pacientams teko laukti. Bet jie taip kantriai laukė! Pati tuomet buvau poste, ramiai paaiškinau, kodėl teks palaukti. Vėliau pro šalį pravežėme jau atgaivintą žmogų. Iš pacientų veidų mačiau, kad jie buvo sužavėti. Kai žmonės iš šalies pamato tokį vaizdą, jie gal labiau tiki medikais. Mes dirbame dėl pacientų. Čia ateiname atsidavę šiam darbui", – tvirtino V.Jonauskienė.
Svarbiausia – dėmesys
Daugiausia pacientų sulaukiama su traumomis, galvos skausmais, padidėjusiu kraujospūdžiu, kraujotakos ir širdies ritmo sutrikimais, psichikos sutrikimais. Tačiau į ligoninę kartais atveja ir psichologinis nuovargis, sukeliantis fizinius negalavimus.
Kartais dėl susvetimėjimo, bendravimo trūkumo žmonės į ligoninę užsuka pasikalbėti, pasiguosti. Pasak V.Jonauskienės, svarbiausia – dėmesys ir rūpinimasis pacientu. Jei tai parodoma nuo pirmojo susitikimo, žmogus geriau pasijaučia ir sutinka kantriai laukti.
Pasitaiko atvejų, kai į moderniai sutvarkytą ligoninę bei naująjį jos korpusą, kuriame įkurtas Skubios pagalbos skyrius, atveja ir smalsumas.
Šyptelėjusi vedėja pripažino, kad kartais nutinka ir taip: "Pastato išorė žmonėms asocijuojasi su kokybiškomis bei saugiomis paslaugomis. Stengiamės nuolat kelti savo kvalifikaciją, lankome kursus, kartojame žinias apie pirmosios pagalbos teikimą, skatiname medikus nuolat tobulėti."
