Lenkijos meteorologijos tarnyba paskelbė saugos įspėjimus didžiojoje šalies dalyje, nes šią savaitę temperatūra toliau kris. Maždaug 2 200 namų ūkių buvo be elektros šalies šiaurės rytuose, ten buvo atšauktos mokyklų autobusų paslaugos. „Dėl šalčio kilo problemų su transportu į mokyklas“, – naujienų agentūrai PAP sakė regiono vyriausybės atstovas Krzysztofas Guzekas.

Latvijoje, antrame pagal dydį šalies mieste Daugpilyje, užregistruota 29,5 laipsnio šalčio, sinoptikai prognozuoja panašias arktines sąlygas visą savaitę.

Vengrijos nacionalinė meteorologijos tarnyba perspėjo, kad iki penktadienio ir šeštadienio vėjo gūsiai šiaurės rytuose gali siekti iki 90 km/h, o temperatūra kai kuriose vietose nukris iki 12 laipsnių šalčio.

Smarkus beveik 100 km/h greičio vėjas kai kuriose šalies vietose nuplėšė stogus, ant kelių nuvertė medžius, išvertė elektros stulpus ir nutraukė elektros linijas. Vengrijos valdžios institucijos perspėjo ypač pasirūpinti, kad dideliame šaltyje nebūtų palikti augintiniai ar gyvūnai prieglaudose, taip pat ir benamiai gyvūnai. „Temperatūra žemiau nulio gali kelti grėsmę mūsų augintiniams, todėl ypač svarbu, kad visi imtumėmės veiksmų šiuo laikotarpiu apsaugoti gyvūnus“, – sakoma už gyvūnų apsaugą atsakingo pareigūno Peterio Ovadi pareiškime.

Nukreipti skrydžiai

Pirmadienį Moldovoje be elektros buvo apie 22 tūkst. klientų, dėl stingdančio šalčio Kišiniovo oro uoste buvo atšaukti ir vėlavo skrydžiai. Sostinėje taip pat buvo sustabdytas viešasis transportas, mokyklos uždarytos iki ketvirtadienio. Dėl snygio buvo nukreipti du skrydžiai iš oro uosto Rumunijoje, rytiniuose regionuose buvo uždaryti pagrindinių kelių ruožai.

Vokietijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad naktį temperatūra gali nukristi iki minus 15 laipsnių, tačiau pridūrė, kad tokia temperatūra sausį nėra neįprasta. „Neįprasta tai, kaip „karšta“ Vokietijoje buvo sausio pradžioje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos meteorologijos agentūros atstovas Andreasas Walteris.

Metų pradžioje temperatūra pakilo didžiojoje šalies dalyje, Frankfurte buvo 17 laipsnių šilumos. „2018–2023 m. sausio mėnesiai iš tikrųjų buvo per karšti lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 1961–1990 m.“, – sakė A. Walteris.

Pastaraisiais mėnesiais Višegrado ketverto (V4) – Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos – bloke atsirado tam tikrų nesutarimų dėl vangios Vengrijos paramos Ukrainai Rusijos invazijos metu. Tokia Budapešto populistinės vyriausybės politika atstūmė kai kuriais svarbiausias jos sąjungininkes regione.

Keturių ministrų pirmininkų susitikimas Košicėje, Slovakijoje, bus pirmasis per kelis mėnesius. Keli ankstesni V4 susitikimai buvo atšaukti, pavyzdžiui, praėjusią savaitę atsisakyta parlamentų vadovų susitikimo, Čekijos delegatams jį boikotavus dėl glaudžių Vengrijos ryšių su Maskva.

Dėl šio boikoto Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė abejojąs, ar įvyks ketvirtadienio viršūnių susitikimas. Praėjusią savaitę Budapešte vykusioje konferencijoje jis sakė, kad dėl V4 „geopolitinio išsiskyrimo“ karo Ukrainoje klausimu grupės dinamika „reikšmingai pasikeitė“.

Šios keturios šalys, Šaltojo karo metais priklausiusios Varšuvos paktui ir kelis XX amžiaus dešimtmečius gyvenusios sovietų dominavimo sąlygomis, istoriškai nepasitiki Rusija.

Vis dėlto tuo metu, kai Europos Sąjungos vyriausybės, taip pat ir rytinėje bloko dalyje, siekė įvesti sankcijas Maskvai ir atimti iš Rusijos ekonomikos gyvybiškai svarbias pajamas mažindamos energijos importą, V. Orbanas, laikomas artimiausiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku ES, aktyviai priešinosi bloko sankcijoms, uždraudė ginklų pervežimą per Vengrijos sieną su Ukraina ir siekė papildomų susitarimų su Maskva dėl dujų, naftos ir branduolinės energijos.

Be to, praėjusią savaitę V. Orbanas pareiškė, kad jo vyriausybė vetuos 18 mlrd. eurų vertės ES pagalbos Ukrainai paketą, skirtą padėti jai palaikyti energetikos ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, taip pat finansuoti atlyginimus ir pensijų schemas.

Nors aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkė Slovakija, rotacijos tvarka pirmininkaujanti V4, nurodė, kad susitikime užsienio politikai bus skiriama mažiau dėmesio ir kad daugiausiai bus diskutuojama apie migraciją, energetiką ir tvarumą, karo klausimas bus labai svarbus ir gali dar giliau įvaryti pleištą tarp V. Orbano ir jo kolegų.

Vengrija yra vienintelė NATO narė, išskyrus Turkiją, dar neratifikavusi Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie šio karinio aljanso. Tai nuvilia kai kuriuos sąjungininkus, manančius, kad vykstant Rusijos karui Ukrainoje greitai priimti Suomiją ir Švediją yra saugumo prioritetas.

Sekmadienį kalbėdamas Helsinkyje Lenkijos dešiniųjų ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pareiškė, kad V4 šalių vadovai ketvirtadienį darys spaudimą V. Orbanui, kad šis ratifikuotų šių Šiaurės šalių prisijungimą.

Tikėtina, kad Košicėje įtampą kels ir kiti klausimai. Daugumos Vengrijos kaimynių pareigūnai piktai sureagavo į V. Orbano sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame jis užsidėjęs šaliką su „Didžiosios Vengrijos“ – istorinės vengrų karalystės – žemėlapiu. Karalystės teritorija buvo apkarpyta 1920-aisiais, po Pirmojo pasaulinio karo.

Rumunijos, Austrijos ir Ukrainos, kurių teritorijų dalys kadaise priklausė Vengrijos karalystei, užsienio reikalų ministerijos apkaltino V. Orbaną iredentizmu – siekiu susigrąžinti prarastas teritorijas. Slovakijos užsienio reikalų ministras Rastislavas Kačeras šaliką pavadino „bjauriu“.

Čekijos premjeras Petras Fiala trečiadienį Čekijos naujienų agentūrai ČTK sakė, kad V4 lyderiai šį incidentą aptars su V. Orbanu.

Prancūzijos retorika apie „teisėtą“ Rusijos susirūpinimą ir Vokietijos glaudūs energetikos ryšiai su Maskva verčia tokias šalis kaip Lenkija ir Baltijos valstybės nerimauti dėl pasaulio galiūnių diplomatijos.

„Lenkija dėl Rusijos veiksmų laikosi ryžtingiausios, kategoriškiausios pozicijos“, – praeitą savaitę visuomeninei televizijai sakė Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Pawelas Solochas (Pavelas Solochas).

Jo komentarai buvo paskelbti po antradienį Berlyne įvykusio Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos lyderių susitikimo, per kurį buvo aptarta priešprieša su Rusija, sutelkusia prie sienos su Ukraina stiprias pajėgas, kaip manoma, ruošiantis dideliam įsiveržimui į kaimyninę šalį.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) tvirtai Vakarus ragino būti vieningus ir aiškino, kad „negalime leistis, kad mumis manipuliuotų esant šiai padėčiai“.

„Privalome parodyti, kad mūsų suskaldyti neįmanoma... kad taip nenutiks, kad nepasiduosime ir nieko nepaliksime vien dėl baimės, kad galime neužsitikrinti taikos“, – jis sakė Berlyne.

„Esu įsitikinęs, kad mums pavyks. Mums reikalinga protinga, bet tvirta ir ryžtinga pozicija“, – pabrėžė A. Duda.

Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) trečiadienį irgi kalbėjo apie būtinybę laikytis griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, ir argumentavo, jog „tikras dialogas negali vykti įrėmus ginklą“.

„Nedarysime kompromisų dėl pagrindinių principų, įskaitant kiekvienos valstybės teisę rinktis savo kelią“, – po derybų su Belgijos premjeru Alexander'u De Croo (Aleksandru De Kro) sakė ji.

„Privalome laikytis tvirtai ir vieningai. Jeigu nesugebėsime to padaryti, tai pasiųstų drąsinantį signalą Rusijai ir galėtų vesti prie panašios rankos laužimo politikos kitur“, – kalbėjo K. Kallas.

Rusija reikalauja niekada neleisti Ukrainai tapti NATO nare ir nori, kad JAV vadovaujamas karinis aljansas sumažintų savo kontingentus ir karinę veiklą buvusiose komunistinėse Rytų ir Vidurio Europos šalyje.

„Prisiminimai ir grėsmės suvokimas“

Varšuvoje dirbantis politikos ekspertas Marcinas Zaborowskis (Marcinas Zaborovskis) sakė, jog „ne paslaptis“, kad Lenkija vertina Ukrainos krizę kitaip negu Vokietija ar Prancūzija.

„Lenkija daug labiau palaiko Ukrainos pareiškimus dėl teritorinio vientisumo ir šiuo metu daug mažiau atvira kompromisui su Rusija“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

„Lenkija yra tvirčiausia Ukrainos rėmėja Europoje. Mūsų siena su Ukraina – pati ilgiausia, turime didelę [ukrainiečių] diasporą“, – sakė M. Zaborowskis, strateginių tyrimų centro „Globsec“ politikos direktorius.

„Jeigu Ukraina tvirtai įstrigtų Rusijos įtakos sferoje, tai iškart sukeltų neigiamų pasekmių Lenkijos saugumui“, – pridūrė jis.

Tas pat gresia ir Baltijos šalims, tad jos, anot M. Zaborowskio, gali laikytis dar griežtesnės pozicijos, nes pasiuntė Ukrainai ginkluotės dar prieš tai padarant Lenkijai.

Lietuva, Latvija ir Estija baiminasi, kad po Ukrainos Rusija gali nusitaikyti į jas.

„Visos Vidurio ir Rytų Europos šalys patyrė Rusijos okupaciją, neleidusią joms tapti Europos Sąjungos narėmis“, – sako strateginių tyrimų centro „Visegrad Insight“ vyriausiasis redaktorius Wojciechas Przybylskis (Voicechas Pšybylskis).

„Taigi, šį jautrumą iš dalies lemia – kaip ir bet ką politikoje – prisiminimai ir grėsmės suvokimas“, – jis sakė AFP.

Skirtingas greitis, vienoda kryptis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parodė suvokiantis šių šalių keblią padėtį, nors neigia, kad jų nuogąstavimai yra pagrįsti.

„Baltijos valstybės ir kitos šalys, mūsų kaimynės, esą jaučiasi nesaugios. Kodėl – neaišku“, – jis sakė šią savaitę per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

„Bet kokiu atveju jos naudojasi tuo kaip dingstimi formuoti politiką, kuri yra nedraugiška Rusijai“, – pridūrė jis ir atkreipė dėmesį, kad šios šalys „pumpuoja į Ukrainą šiuolaikinę ginkluotę“.

Pasak W. Przybylskio, Vidurio Europos šalys pademonstravo „ryžtingumą teikiant tiesioginę paramą Ukrainai“, kitaip negu jų sąjungininkės Vakarų Europoje.

„Kita vertus, Vokietija ir Prancūzija juda ne kitokia kryptimi. Jos tiesiog juda skirtingu greičiu, sprendžiant šiuos reikalus“, – aiškino ekspertas.

W. Przybylskis pridūrė, kad nepaisant V. Putino noro matyti susiskaldžiusią Europą, „vienybė vyrauja“ ir neatrodo, kad Prancūzija ir Vokietija būtų linkusios aukoti Vidurio Europą dėl Rusijos interesų.

Vidurio ir Rytų Europos šalyse veikiau „juntamas nepasitikėjimas, jog šių [Vakarų Europos] šalių elitas nepakankamai aiškiai įžvelgia grėsmę, kylančią iš dabartinės padėties“, sakė W. Przybylskis.

Tokį pareiškimą J. Bidenas vaizdo ryšiu padarė per vadinamojo Bukarešto devyneto virtualų viršūnių susitikimą, kurį organizavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas).

Remiantis Baltųjų rūmų po susitikimo išplatintu pareiškimu, J. Bidenas „pabrėžė savo įsipareigojimą atstatyti aljansus ir stiprinti transatlantinius santykius“.

Jis taip pat „išsakė norą glaudžiau bendradarbiauti su mūsų devyniais sąjungininkais Centrinėje Europoje ir Baltijos bei Juodosios jūros regionuose, sprendžiant visus iššūkius, įskaitant visuotinę sveikatos apsaugą, klimato kaitą, energetinį saugumą ir pasaulio ekonomikos atsigavimą“, pažymėjo Baltieji rūmai.

Amerikiečių lyderis pritarė pastangoms „stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos potencialą“, taip pat kalbėjo apie „sąjungininkų svarbą didinant atsparumą mūsų strateginių varžovų žalingiems ekonominiams ir politiniams veiksmams“.

„Be to, jis pasveikino galimybę bendrauti su šiais sąjungininkais ir su taip pat dalyvavusiu NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu apie Aljanso pastangas reaguoti į būsimas grėsmes“, – rašoma pareiškime.

„Galiausiai prezidentas Bidenas pabrėžė demokratinio valdymo ir teisės viršenybės stiprinimo svarbą – savo šalyje, Aljanso viduje ir visame pasaulyje“, – nurodė Baltieji rūmai.

Devynių ryčiausių NATO valstybių narių lyderiai pirmadienį aptarė saugumo iššūkius su J. Bidenu, tvyrant įtampai Vakarų santykiuose su Rusija.

Šios virtualios konsultacijos saugumo klausimais suteikė galimybę parengti bendrą poziciją prieš birželio 14 dieną Briuselyje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, prieš renginį žurnalistams sakė Lenkijos prezidentūros Nacionalinio saugumo biuro (BBN) vadovas Pawelas Solochas (Pavelas Solochas).

Bukarešto devynetą sudaro Rumunija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Čekija, Slovakija ir Baltijos šalys.

Šis neformalus aljansas, suburtas 2015 metais Bukarešto ir Varšuvos iniciatyva, suteikia rytinėms šalims platformą regioniniams klausimams aptarti, taip pat galimybę vieningu balsu kalbėti platesniame NATO forume.

M. Pompeo pirmiausia dvi dienas praleis Čekijoje, vėliau apsilankys Slovėnijoje, Austrijoje bei Lenkijoje, nekantraujančiai aptarti klausimą dėl kai kurių JAV kariškių, patrauktų iš Vokietijos, perkėlimą, kuriuo norima didinti apsisaugojimą nuo Maskvos.

Pagrindinis vizito akcentas – M. Pompeo kampanija prieš „Huawei“ įmonę, kuria siekiama įtikinti valstybes vengti ir saugotis šios telekomunikacinių milžinės produkcijos. „Huawei“ įmonės veiklą Vašingtonas laiko keliančia didelę grėsmę.

Antradienį M. Pompeo susitiks su Čekijos užsienio reikalų ministru Tomu Petričeku ir nuvyks į Pilzeną paminėti JAV karių, 1945 m. išvadavusių šį Vakarų Čekijos miestą, atminimo.

Trečiadienį JAV valstybės sekretorius susitiks su Čekijos ir JAV technologijų įmonių atstovais ir kalbėsis apie 5G ryšį, vėliau jis susitiks su Čekijos premjeru Andrejumi Babišu.

Kitą dieną M. Pompeo vyks į Slovėniją, kur žada pasirašyti dvišalį susitarimą dėl 5G ryšio saugumo.

Tą patį ketvirtadienį M. Pompeo vyks į Austriją, kur susitiks su kancleriu Sebastianu Kurzu ir aptars JAV ir Austrijos prekybą bei Austrijos įsitraukimą į taikdarių misijas visame pasaulyje.

Galiausiai, šeštadienį, politikas vyks į Lenkiją, kur aptars karių, patrauktų iš Vokietijos, perkėlimo klausimą.

Čekijoje virsdami medžiai užmušė moterį Trebičo mieste ir pagyvenusį vyrą Jičyne į šiaurės rytus nuo Prahos.

Lenkijoje žuvo vyras, jo automobiliui įsirėžus į ant kelio nukritusią storą šaką netoli Ščecino šalies šiaurės vakaruose, nurodė ugniagesiai.

Dėl stiprių vėjų Čekijoje sustabdytas eismas dešimtimis geležinkelių bei keliais plentais. Kai kuriose upėse šalies šiaurėje vanduo pakilo iki aukščiausio lygio.

„Šiuo metu šimtai tūkstančių namų ūkių yra be elektros“, – sakė valstybinio energetikos konglomerato ČEZ atstovė spaudai Sonia Holingerova Hendrychova.

Lenkijos vakaruose elektros neturi maždaug 200 tūkst. gyventojų.

Austrijoje atidėtos sekmadienį turėjusios vykti Pasaulio taurės didžiojo slalomo varžybos.

Vokietijoje dėl audros jaučiams potvynis Hamburge, kur vanduo tyvuliuoja aplink žuvų turgavietę.

"Eksporto diversifikaciją į Skandinaviją lėmė konkurencingumo veiksnys: mūsų produktai tampa vis brangesni, todėl įmonės stengiasi išeiti iš pigesnių rinkų ten, kur didesnė perkamoji galia ir geresnės maržos - tai yra į Skandinaviją", - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.

Eksporto į Vidurio Europą traukimąsi A.Izgorodinas aiškina tuo, kad šiemet mažėjo eksportuojančių Lietuvos įmonių produktyvumas, o jų sąnaudos darbuotojams sparčiai augo.

„Mums tai yra didelis įvertinimas ir pripažinimas. Veikiame mažoje rinkoje ir šiame reitinge varžomės su didelėmis technologijų bendrovėmis iš kur kas didesnių Vidurio Europos rinkų. Tai, kad antrus metus patenkame tarp penkių sparčiausiai augančių technologijų įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 25 mln. eurų, ir vis dar augame itin dideliu greičiu, yra nuoseklaus ir kryptingo darbo bei investicijų rezultatas. Mūsų klientų ratas auga ir jau viršija milijoną, per devynerius veiklos metus mes užsitarnavome pasitikėjimą ir patys daug ko išmokome, todėl tikime, kad esamę pasiruošę ir toliau auginti internetinę prekybą mūsų regione, vis daugiau žmonių supažindindami su patogiu, greitu ir paprastu būdu apsipirkti kasdienėms šeimos reikmėms“, – sako Dainius Liulys, „Pigu.lt“ generalinis direktorius.

Į „Didžiojo penketo“ kategoriją pateko technologijų įmonės, kurios per metus generuoja daugiau nei 25 mln. Eur metinių pajamų. Bendrovė „Pigu“ per pastaruosius penkerius metus demonstravo 171,05 proc. augimą ir kategorijoje užima 3 vietą. Pernai „Pigu“ buvo pripažinta antra įmone ir demonstravo 235 proc. augimo tempą.

„Pastaraisiais metais daug investavome į asortimento plėtrą, paslaugų gerinimą ir klientų aptarnavimą, atidarėme didžiausią Baltijos šalyse sandėlį. Šiuo metu siūlome didžiausią spektrą skirtingų prekių kategorijų vienoje vietoje – nuo žaislų vaikams, baldų ir interjero prekių, kvepalų ir kosmetikos ar net prekių gyvūnams iki kompiuterinės įrangos ir stambios buitinės technikos. Kasdien „Pigu.lt“ internetinę parduotuvę klientai aplanko apie 100 tūkstančių kartų – tokiu klientų srautu negali pasigirti nė viena tradicinė parduotuvė. Visai tai ir prisidėjo prie spartaus įmonės augimo, kuris, neabejojame, nesustos ir ateityje,“ – augimo priežastis vardija D. Liulys.

„Deloitte“ reitingas sudaromas jau septynioliktus metus iš eilės. Į pagrindinį „Fast 50“ reitingą patenka 50 sparčiausiai augančių įmonių iš Vidurio Europos šalių. Bendrovė „Pigu“ nepateko į pagrindinį penkiasdešimtuką, nes yra per didelė. Sparčiausiai augančių įmonių penkiasdešimtuke šiais metais yra trys įmonės iš Lietuvos. Tradiciškai daugiausia įmonių yra iš Lenkijos ir Rumunijos.