Keista situacija
Greitą, patogų susisiekimą gali garantuoti tik gerai išvystytas susisiekimas oru. Tačiau šio sektoriaus raida įstrigusi dėl strateginio mąstymo trūkumo. Lietuvoje yra net keturi oro uostai – Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Šiauliuose, nemažai šalies įmonių dirba aviacijos sektoriuje. Deja, nuo 2009-ųjų esame įstoję į šalių, oro paslaugų importuotojų, klubą, mat nebeturime nacionalinio oro vežėjo, Lietuvoje parengti aviacijos specialistai dažniausiai dirba ir moka mokesčius užsienyje.
2009-aisiais Susisiekimo ministerija Ispanijos bendrovei "Advanced Logistics Group EuroPraxis Consulting" užsakė studiją, o ši parodė, kad bankrutavus "flyLAL" šalis 2008–2009 m. prarado 1 860 darbo vietų ir daugiau nei 240 mln. litų (70 mln. eurų). Ir tai tik tiesioginiai nuostoliai. Studiją už 700 tūkst. litų užsakė, bet kad lietuviškas oro vežėjas išliktų, nepadarė beveik nieko.
Konkretūs žingsniai
Matydamos nacionalinio masto oro susisiekimo problemas, Vilniaus ir Kauno savivaldybės, dar 2005 m. dėliodamos dvimiesčio programą, sutarė, kad reikia į Kauno oro uostą pasikviesti mažų sąnaudų oro linijų bendroves.
Vilniaus ir Kauno savivaldybės tam skyrė po 100 tūkst. eurų per metus, abi savivaldybės taip pat įsipareigojo užtikrinti operatyvų susisiekimą tarp abiejų miestų autobusais. "Ryanair" atėjus į Kauną, mieste ėmė daugėti užsienio turistų, tai skatino investicijas – Kaunas ėmė atgyti.
Logiška vizija
Paakintas sėkmingo bendradarbiavimo su "Ryanair" pavyzdžio, pasiūliau šalies oro uostus sujungti į vieną įmonę ir parengti bendrą jos raidos strategiją. Sujungus Vilniaus ir Kauno oro uostus, sostinė galėtų aptarnauti skrydžius europinėmis kryptimis, taigi tapti europiniu oro uostu keleiviams, kuriems laikas yra svarbus ir kurie sutinka mokėti daugiau už operatyvų pristatymą.
Kauno oro uostas turi visas galimybes būti vystomas į tarptautinį, iš kurio skraido vadinamųjų biudžetinių oro linijų, tokių kaip "Ryanair" ir "WizzAir", lėktuvai. Abu uostai ne konkuruotų, o papildytų vienas kitą, virsdami nacionaliniu oro uostu, galinčiu konkuruoti Vidurio ir Šiaurės Europoje.
Numačius tokią raidos strategiją, Kaunas galėtų tapti ekonominių ("Low Cost Carriers") vežėjų baze, būtų galima orientuotis ir į ilgalaikius skrydžius, tarkim, į Aziją ar Jungtines Valstijas, tokiu pat būdu, kaip kad Ryga šiuo metu turi jungtinį su Uzbekijos oro linijomis skrydį į Niujorką. Be to, Kaune palankios sąlygos vystyti krovinių gabenimo ("Cargo") paslaugas – šiame mieste galima sudaryti sąlygas priimti didžiuosius lėktuvus ir yra geros galimybės plėtoti infrastruktūrą.
Pasielgė kitaip
Didelė klaida dabar perkelti ekonominių skrydžių vežėjus iš Kauno oro uosto į Vilnių. Tai didelė žala Vidurio Lietuvos ir Kauno ekonomikai. Kartu, matyt, Vilnius yra vienintelis oro uostas Europoje, kuriame skrydžiai vyksta praktiškai visą naktį – nuo 5 val. ryto iki 2 val. nakties. Tai ilgai negali tęstis, nes gyventojai jau dabar rašo skundus ir advokatai rengia ieškinius.
Kitaip nei Kauno, Vilniaus oro uostas didžiųjų lėktuvų priimti negali, o jo plėtros galimybės gana komplikuotos. Praėjusiais metais per sostinės oro uostą keliavo daugiau kaip 3 mln. keleivių, dabartinė oro uosto vadovybė per tam tikrą laiką planuoja pasiekti 14 mln. keleivių per metus. Tam prireiks papildomų dviejų keleivių terminalų, be to, Vilniaus oro uosto pakilimo ir nusileidimo tako kryptis lemia, kad lėktuvai leidžiasi skrisdami virš miesto, nemaža dalis Žirmūnų, Antakalnio, Naujininkų gyventojų klausosi lėktuvų gausmo ne tik dieną, bet ir naktį.
Gyvybingas regionas
Sumažinus Vilniaus oro uosto plėtros planus iki daugiausia 5–6 mln., būtų pasiektas protingas kompromisas: sostinė visiškai patenkintų europinio oro uosto segmento poreikius, o Kaunas galėtų keleivių srautą išauginti iki 6–7 mln. Tokia jungtis pajėgtų konkuruoti su regiono uostais Rygoje, Varšuvoje ar Kopenhagoje.
Be to, Kaunas ir visa Vidurio Lietuva įgytų rimtą vystymosi stimulą – susigrąžintų keliautojus iš Šiaulių, Panevėžio, net Klaipėdos, kuriems dabar patogiau skraidyti iš Rygos, mokesčiai liktų šalyje, infrastruktūros plėtra kurtų naujas darbo vietas.
Vyriausybės ir Seimo garbei dera konstatuoti, kad trys oro uostai pagaliau sujungti ir tapo viena valstybine įmone. Šiuo metu Susisiekimo ministerija rengia planus skelbti įmonės valdymo koncesijos konkursą. Pats savaime planas sveikintinas, bet būtina nepamiršti, kad koncesijos sutartis sudaroma bent 15 metų, todėl ypač svarbu labai apgalvotai formuluoti konkurso sąlygas – jų turinį privalo lemti Lietuvos oro uostų raidos strategija. Kad nenutiktų kaip Tbilisyje, kurio oro uosto valdymo koncesijos konkursą laimėjusi įmonė iš Turkijos beveik visus skrydžius nukreipia į Stambulą. Gruzijos sostinės oro uosto plėtra yra sustabdyta.
Svarbūs skaičiai
Remiantis "IATA Europe" tyrimo duomenimis, oro paslaugos sukuria iki 3,4 proc. BVP, milijonas oro keleivių sukuria beveik 3 tūkst. darbo vietų. Lietuvoje oro transporto poveikis ekonomikai, sudėjus visus faktorius, gali būti 117 tūkst. darbo vietų ir 420 mln. eurų pridėtinės vertės, taigi daugiau nei 1 proc. BVP. Deja, kaip minėta, nuo 2009-ųjų esame oro paslaugų importuotojai.
5 mln. gyventojų turinčioje Airijoje aviacijos sektoriuje dirba 60 tūkst. žmonių, registruotų lėktuvų skaičius viršija 1,7 tūkst. (8 proc. pasaulio lėktuvų parko). Pagaliau palikime ramybėje airius – iš Rygos tarptautinio oro uosto penkiolika vežėjų skraido daugiau kaip 80 krypčių (daugiau nei pusę jų rezervavęs nacionalinis vežėjas "Air Baltic"), 2009-aisiais Ryga pirmą kartą pateko į daugiausia tarptautiniais reisais skridusių keleivių aptarnavimo "Top 100" (reitingą sudaro "OAG Aviation Solutions"). Kiti gali, o mes ne?
Planams Vilniaus ir Kauno oro uostų pagrindu steigti konkurencingą regioninį oro uostą reikia tik ilgalaikės valstybinės strategijos ir entuziastų, kurie tai įgyvendintų. Deja, pastarųjų dienų žinia, kad "Ryanair" keliasi į Vilnių, iš kur planuoja siūlyti dvigubai daugiau skrydžių negu iš Kauno, yra strateginė klaida ir ji ateityje neigiamai atsilieps visai šaliai. Nebent iš tiesų vykdomas sausio pradžioje priimtas Vyriausybės nutarimas, kad yra Vilnius ir likusi Lietuva.