„Liko paskutinis mėnuo, kai susiduriame su vienkartiniais plastikiniais stalo įrankiais, lėkštėmis, gėrimų maišikliais, ausų krapštukais, prie oro balionų tvirtinimo detalėmis ir jiems laikyti skirtomis lazdelėmis, iš polistireninio putplasčio pagaminta maisto tara bei iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintais gaminiais“, – feisbuke rašo eurokomisaras Virginiijus Sinkevičius.

Pasak eurokomisaro, plastikas yra vertingas išradimas, tačiau, jei jis naudojamas neatsakingai, gali tapti žalingas.

„Daugiau nei 80 proc. šiukšlių jūrose ir vandenynuose yra plastikas. Ir dažniausia tas, kuris mums tarnauja vos keliolika minučių, o paskui šimtmečius kenkia ir planetos, ir mūsų sveikatai“, – akcentuoja V. Sinkevičius.

„Mes turime puikių alternatyvų, kurios jau nuo liepos 3 dienos padės apsaugoti mūsų aplinką, sveikatą ir pinigines.

O iki tol, turime padėti paskutinius pasiruošimo žingsnius tam, kad šis pokytis įvyktų sklandžiai. Toks žingsnis žengtas šiandien: pristatėme gaires, kurios užtikrins, kad visoje Europos Sąjungoje naujosios taisyklės būtų taikomos teisingai ir vienodai“, – teigia erokomisaras.

Primename, kad vienkartinių plastiko gaminių draudimas ES įsigaliojo nuo 2021 metų. Tačiau siekiant, kad verslas spėtų prisitaikyti prie naujų sąlygų, Lietuva yra nutarusi galutinai įgyvendinti ES direktyvą nuo šių metų liepos.

Pagal Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos paskelbtą planą, nesuyrantys plastikiniai maišeliai iki 2020-ųjų pabaigos bus uždrausti didžiuosiuose miestuose, o iki 2022-ųjų – visuose kituose miestuose ir miesteliuose.

Restoranai ir kavinės nuo 2021-ųjų pradžios taip pat nebegalės naudoti vienkartinių šiaudelių.

Kinija daug metų bandė tvarkytis su atliekomis, kurias sukaupia 1,4 mlrd. šalies gyventojų. Didžiausias Kinijos sąvartynas, užimantis 100 futbolo aikščių plotą, jau pilnas, nors jį užpildyti planuota tik po 25 metų.

Oksfordo universiteto duomenimis, Kinija 2010 m. sukaupė 60 mln. tonų plastiko atliekų. Šio reitingo antroje vietoje rikiavosi JAV su 38 mln. tonų šiukšlių.

Nacionalinė plėtros ir reformų komisija sekmadienį paskelbė naują veiksmų planą, kuris bus įgyvendintas per ateinančius 5 metus.

Vienkartiniai plastikiniai maišeliai bus uždrausti 2022 m. Tiesa, iki 2025-ųjų bus taikomos išimtys šviežiais maisto produktais prekiaujantiems turgums.

Taip pat bus draudžiama gaminti ir parduoti plonesnius nei 0,025 mm plastikinius maišelius, o restoranai ir kavinės turės sumažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą 30 proc.

Viešbučiams taip pat nurodyta iki 2025-ųjų nesiūlyti klientams nemokamų vienkartinių plastikinių daiktų.

Tai nėra pirma Kinijos kampanija prieš plastiko naudojimą.

2008 m. šalis uždraudė prekybininkams nemokamai dalyti plastikinius maišelius. 2017 m. Kinija, viena didžiausių pasaulyje plastikinių atliekų importuotoja, pranešė uždrausianti užsienio plastikinių atliekų importą.

Kinija nėra vienintelė šalis Azijoje, kuri pradėjo kovoti su vienkartiniai plastiko gaminiais

Anksčiau šiemet Tailandas paskelbė, kad vienkartiniai plastikiniai maišeliai bus uždrausti didžiuosiuose prekybos centruose. Visoje šalyje vienkartinius plastikinius maišelius ketinama uždrausti 2021 m.

Nuo 2020 m. birželio Indonezijos sostinės Džakartos prekybos centruose ir turguose taip pat draudžiami vienkartiniai plastikiniai maišeliai. Indonezijos Balio saloje taip pat uždrausti visi vienkartiniai plastiko gaminiai.

Šiemet Everestas susilaukė rekordinio alpinistų skaičius, o Nepalo vyriausybės pradėtos švaros akcijos metu nuo Everesto surinkta per 10 tonų šiukšlių.

Draudimas Kumbu Pasan Lamu savivaldybėje, kurioje yra Everesto kalnas ir dar kelios Himalajų viršukalnės, galios visiems plastiko gaminiams, storesniems nei 30 mikronų (0,03 mm) storio. Taip pat draudžiami visi plastikiniai buteliai. Draudimas įsigalios nuo kitų metų sausio.

„Jei pradėsime dabar, galėsime ilgam laikui užtikrinti švarą mūsų regione, Evereste ir kituose kalnuose“, – naujienų agentūrai AFP sakė vietos pareigūnas Ganeshas Ghimire.

Kasmet į šį regioną atvyksta 50 tūkst. turistų, dauguma jų – alpinistai.

Kad užtikrintų draudimo veiksmingumą, vietos tarnybos bendradarbiaus su žygių organizatoriais, oro linijomis ir Nepalo alpinizmo asociacija, tačiau kol kas neskelbiama apie nuobaudas pažeidėjams.

Aplinkosaugininkai taip pat sunerimę, kad Everesto kalno tarša veikia žemiau slėnyje esančius vandens šaltinius.

Prieš 6 metus Nepalas įvedė 4 tūkst. dolerių depozitą alpinistų komandai. Pinigai alpinistams grąžinami, jei kiekvienas žmogus nusileidęs atnešdavo bent 8 kg šiukšlių. Vos kas antras alpinistas susigrąžindavo sumokėtus pinigus.

Dėl klimato kaitos tirpstantys ledynai atveria šiukšles ir žuvusių alpinistų kūnus ant Everesto kalno, susikaupusius per 66 metus nuo tada, kai į aukščiausią pasaulio viršukalnę pirmą kartą įkopė Edmundas Hillary'is ir Tenzingas Norgay'us.

Šiemet Everesto viršukalnę šturmavo 885 alpinistai – 644 kopė iš pietų, Nepalo, pusės, o 241 – iš šiaurės, Tibeto, pusės.

Šių metų alpinizmo sezono metu Evereste žuvo jau 11 žmonių.

Praeitą savaitę Nepalo vyriausybė įspėjo alpinistus įkopti bent į vieną viršukalnę, aukštesnę nei 6 500 m, prieš bandant kelionę iki Everesto viršūnės.

Vyriausybė taip pat siūlo padidinti leidimo kopti į Everestą kainą iki 35 tūkst. dolerių ir iki 20 tūkst. dolerių už leidimą kopti į kitus kalnus, aukštesnius nei 8 km.

Šiuo metu Vyriausybė išduoda leidimą kopti į Everestą už 11 tūkst. dolerių.

Kaip penktadienį pranešė savivaldybė, memorandumą pasirašė Neringos meras Darius Jasaitis, buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Arvydas Usnys ir nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

„Saugodami mus supančią aplinką, turime keisti savo vartojimo įpročius, nes vienkartiniai plastikiniai gaminiai patenka tiek į Kuršių marias, tiek į Baltijos jūrą ir ne visada pavyksta juos sėkmingai surinkti. Kai kurių įpročių ir net tradicijų keitimui prireiks ir savivaldybės tarybos sprendimų“, – pranešime cituojamas D. Jasaitis.

Laikas kiekvienam iš mūsų keisti vartojimo įpročius.

Memorandumo „NE plastiko bangai“ tikslas – sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą Neringoje bei neigiamą plastikinių gaminių poveikį į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytai Kuršių nerijos aplinkai.

A. Feser sako, kad itin jautrioje teritorijoje būtina ieškoti taršos mažinimo modelių.

„Laikas kiekvienam iš mūsų keisti vartojimo įpročius. Kuo daugiau mūsų prisijungs prie tokių iniciatyvų, tuo švaresnę aplinką kursime ateities kartoms“, – nacionalinio parko vadovė A. Feser.

Buriuotojų sąjungos vadovas A. Usnys tvirtina, kad kovą už ekologiją kaip vieną iš svarbiausių tikslų įvardija Pasaulinė buriavimo organizacija, o vieną iš pagrindinių spręstinų problemų – pasaulio vandenynų užterštumą plastiko gaminiais.

„Lietuvos buriuotojų sąjunga būdama šios bendruomenės atstovė solidarizuojasi su šiais tikslais ir palaiko bet kokią iniciatyvą, kuri yra nukreipta į aplinkos užterštumo plastiko gaminiais mažinimą. Šio memorandumo pasirašymą matome kaip vieną iš žingsnių, išsaugant natūralią gamtą“, – sako buriuotojų sąjungos vadovas A. Usnys.

Memorandumą pasirašiusios šalys įsipareigojo numatyti ir įgyvendinti priemones, skirtas mažinti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą ir plastiko atliekų susidarymą. Taip pat – vykdyti prevenciją ir švietėjišką darbą bei glaudžiai bendradarbiauti prisidedant prie vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo tokiose srityse kaip švietimas, renginių organizavimas, kurortinių paslaugų teikimas.

Memorandumą pasirašys savivaldybės meras Darius Jasaitis, buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Arvydas Usnys ir nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Anot jos, vasaros sezono metu ypač išauga vienkartinių plastiko gaminių vartojimas, todėl Neringoje esančios kavinės skatinamos naudoti plaunamus plastikinius indus.

„Yra vietų, kuriose vasaros prekyba padidina taršą vienkartiniais indais. Daug sezoninių kavinių naudoja vienkartinius indus, tai tikrai susidaro didžiuliai kiekiai“, – BNS sakė A. Feser.

Memorandumo „NE plastiko bangai“ tikslas – sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą Neringoje bei neigiamą plastikinių gaminių poveikį į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytai Kuršių nerijos aplinkai.

„Manau, kad tai bus ilgalaikė veikla, bus visokių akcijų. Siūlysime žmonėms atsinešti savo indus, į kurį būtų galima gauti gėrimą – tokia bus pirmoji akcija prieš tą vienkartinį plastiką“, – teigė nacionalinio parko vadovė.

Memorandumą pasirašiusios šalys įsipareigos numatyti ir įgyvendinti priemones, skirtas mažinti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą ir plastiko atliekų susidarymą.

Taip pat – vykdyti prevenciją ir švietėjišką darbą bei glaudžiai bendradarbiauti prisidedant prie vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo tokiose srityse kaip švietimas, renginių organizavimas, kurortinių paslaugų teikimas.

J. Trudeau teigimu, šiuo metu Kanadoje mažiau nei 10 proc. visų plastiko gaminių yra perdirbami.

„Man labai malonu pranešti, kad jau nuo 2021-ųjų Kanada uždraus kenksmingus vienkartinius plastikos gaminius nuo (vakarinės) pakrantės iki (rytinės) pakrantės“, – pristatydamas draudimą sakė J. Trudeau.

Kasmet apie milijonas paukščių ir maždaug 100 tūkst. jūros žinduolių visame pasaulyje susižeidžia ar žūsta įsipainioję į plastikines atliekas arba prariję plastiko dalių.

„Jūs visi girdėjote tas istorijas ir matėte tas nuotraukas. Tiesa sakant, man, kaip tėčiui, sunku tai paaiškinti savo vaikams“, – kalbėjo Kanados premjeras.

Pasak „CBS News“, Kanadoje nuo 2021 m. taip pat bus uždrausti plastikiniai šiaudeliai, ausų krapštukai, vienkartinės lėkštės ir stalo įrankiai. Taip šalies Vyriausybė siekia susidoroti su plastiko taršos problema šalyje.

Kanados žiniasklaidos šaltinių teigimu, uždrausdama plastiko gaminius, šalies Vyriausybė rėmėsi ES pasirinktu modeliu. Europos Parlamentas kovą nutarė nuo 2021-ųjų uždrausti vienkartinius plastiko gaminius.

Kanados aplinkosaugos ir klimato kaitos organizacijų teigimu, kanadiečiai kasdien išmeta per 34 mln. plastikinių maišelių, kuriems suirti neretai prireikia iki tūkstančio metų.

Ekohipsterių džiaugsmui iš parduotuvių išnyks ausų krapštukai plastikiniais koteliais, plastikinės šakutės, balionų koteliai. Tik ar dėl to mūsų aplinkoje tikrai bus mažiau kancerogenų? Baltijos jūroje sumažės pesticidų ar bus išsaugota bent vieno banginio gyvybė? Gal sumažės transporto priemonių – anot naujausios Europos aplinkos agentūros ataskaitos, pagrindinio taršos šaltinio senajame žemyne?

Deja. Pagrindinius vaidmenis apokalptinėje dokumentikoje vaidina ne senojo žemyno, bet Azijos šiukšlės. Negana to, plastikui siūlomi pakaitalai iš medienos, bambuko ar popieriaus anaiptol nėra tokie nekalti – gamybos metu ir transportuojant į aplinką patenka ne ką mažiau chemikalų. "Natūralios kilmės" maišelis vietoj plastikinio? Panaši iliuzija kaip su dirbtinėmis eglutėmis vietoj gyvų. Realistų apskaičiavimu, pavyzdžiui, gaminant popierinį pirkinių krepšį sunaudojama triskart daugiau vandens ir energijos, nei gaminant plastikinį, santykis su drobiniu dar šiurpesnis: 80:1. O jei į parduotuvę užsuksime neplanavę ir pirksime naują... Apskaičiuokite patys. Tik nebandykite atvesti į protą ekohipsterių. Jie vis dar tiki, kad plastikiniai šiaudeliai yra didesnis blogis nei skrydis taršiausiu transportu – lėktuvu – į jogos stovyklą kur nors Balyje ar Graikijoje.

Kaip skelbia „ICA Gruppen“, vienkartiniai puodeliai, lėkštės, stalo įrankiai, šiaudeliai ir medvilniniai ausų krapštukai bus pagaminti iš popieriaus ar kitokios biologinės medžiagos, kuri nekelia pavojaus tapti plastiko šiukšlėmis vandenynuose.

Planuojama, kad švedų mažmeninės prekybos grupei priklausančio prekybos tinklo „Rimi“ asortimente šių vienkartinių plastiko gaminių bus atsisakyta nuo 2020 metų.

„Siekiame ne tik sumažinti bendrą naudojamo plastiko kiekį, bet ir peržvelgti jo rūšis“, - sakė Kerstin Lindvall, „ICA Gruppen“ įmonių socialinės atsakomybės vadovė.

Ji pridūrė, kad nauja strategija įpareigoja įmonių grupę ieškoti naujų inovatyvių perdirbto plastiko bei atsinaujinančių medžiagų panaudojimo būdų, kartu užtikrinant parduodamų produktų saugumą.

Be vienkartinių plastiko gaminių išėmimo iš prekybos, plačios apimties „ICA“ plastiko strategijoje taip pat numatoma, kad iki 2022 metų visi „ICA“ privačios etiketės produktai bus supakuoti perdirbimui tinkamoje ar daugkartinio naudojimo pakuotėje, o iki 2030 metų visos privačios etiketės pakuotės jau bus pagamintos iš perdirbtų ar atsinaujinančių medžiagų. Naujoji strategija bus taikoma visai grupei tiek Švedijoje, tiek Baltijos šalyse.

Prekybos tinklo „Rimi” vadovas Giedrius Bandzevičius sako, kad Lietuva jau turi didelį įdirbį mažinant plastiko naudojimą, to bus nuosekliai siekiama ir toliau. „Siekiame, kad plastikas, kurį naudojame, būtų perdirbamas, dar kartą panaudojamas arba pagamintas iš atsinaujinančių medžiagų, kad kuo mažiau plastiko savo gyvavimą baigtų teršiant mūsų aplinką”, - teigė G. Bandzevičius.

Pasaulio šalys imasi veiksmų: Lietuvoje nuo 2019 m. vartotojams nemokamai galima bus tiekti tik pačius ploniausius, dėl higieninių sumetimų būtinus plastikinius maišelius. Didesnius ar mažesnius plastikinių maišelių naudojimo ribojimus yra įvedusios arba jų naudojimą apmokestinusios Airija, Prancūzija, Italija, Kanada, Australija, Kinija bei kitos šalys ar atskiri miestai. Pirkinių į plastikinius maišelius pakuoti nuo 2017 m. nebegalima Kenijoje, o nuo 2021 m. visi vienkartiniai plastiko gaminiai - šiaudeliai, buteliai, puodeliai, maišeliai taps nelegalūs Kosta Rikoje.

„Skaičiuojama, kad vienas plastikinis maišelis vidutiniškai naudojamas vos 12 min. ir tai yra blogąja prasme pribloškiantis laikas, turint omenyje, kad pasaulio mastu perdirbama nedaug plastiko atliekų ir vėliau tokie, vos keliolika minučių atitarnavę maišeliai net keletą šimtų metų yra, užteršdami sąvartynus, upėmis pasiekdami jūras, vandenynus. Turime būti labiau sąmoningi ir rinktis tvaresnius, aplinkai draugiškesnius būdus susipakuoti prekes ar gėrimus“, - sako viešosios įstaigos „Circular Economy” vadovas Domas Tracevičius. Pavyzdžiui, daugkartinio naudojimo medžiaginius arba popierinius.

„Sukuriamų“ plastiko pakuočių atliekų kiekis šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, 2015 m. vidutiniškai vienas ES gyventojas generavo 166,3 kg pakuočių atliekų, tačiau Kroatijoje tokių atliekų susidarė tik 51,2 kg, o Vokietijoje net 222,2 kg vienam žmogui. Lietuvoje 2015-aisiais vienas gyventojas vidutiniškai sunaudojo 37 lengvuosius (15-50 mikronų storio) ir 239 labai lengvus (iki 15 mikronų storio) pirkinių maišelius, o 2016 m. - atitinkamai 36 ir 224.

Europos Sąjungos statistikos tarnyba Eurostatas, renkanti ir analizuojanti atliekų, jų rūšių susidarymo bei perdirbimo tendencijas pastebėjo, kad prasidėjus 2008 m. pasaulinei ekonominei bei finansų krizei, pakavimo atliekų kiekis Bendrijoje buvo sumažėjęs, tačiau atsigavus vartojimui vėl ėmė augti.

Svarbu ne tik tai, kiek vienkartinių plastikinių gaminių sunaudojame, bet ir tai, kaip elgiamės, kai jie tampa mums nebereikalingi. Nešiukšlinti, tinkamai surūšiuoti ir surinkti šias atliekas, jas perdirbti - tai irgi mūsų, žmonių, pareiga, nes atliekos neatsiranda iš niekur ir pačios niekur nedingsta.

Lengvos, vėjo pakeliamos ar be kliūčių vandeniu plaukiančios, šimtmečiais nesuirsiančios plastiko atliekos formuoja milžiniškus dreifuojančius plastiko atliekų sąvartynus vandenynuose. Pasaulį sukrėtė šokiruojančios nuotraukos, kuriose - vėžlio šnervėje įstrigęs plastiko šiaudelis ar rožinį vatos pagaliuką uodega apsivijęs jūrų arkliukas.

Teršdamos aplinką plastiko atliekos taip pat patenka ir į maisto grandinę. Į vandens gyventojų skrandžius patenka ir kosmetikoje naudojamos plastikinės mikrogranulės, pasitaikančios veido bei kūno šveitikliuose, dantų pastoje - šioms granulėms kai kurios pasaulio šalys taip pat skelbia ribojimus. Toks „plastiko racionas“ pražūtingas ne tik gyvūnijai, bet ir žmonėms, nes gyvūno, mitusio plastiko atliekomis, mėsa patenka ir ant mūsų stalo. Skaičiuojama, kad vienas žmogus per metus suvalgo apie 70 tūkst. plastiko mikrogranulių.

„Akivaizdu, kad  mūsų vartojimo įpročiai, aplinkos teršimas atliekomis trikdo pusiausvyrą gamtoje ir atsisuka prieš mus pačius. Be kita ko, Didžiojoje Britanijoje mikrogranulių naudojimo ribojimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų, kaip ir plastikinių maišelių, gėrimų šiaudelių, vatos pagaliukų. Plastiko mažinimo keliu žengia daug šalių“, - teigia D. Tracevičius.

Aplinkos ministerija šiuo metu organizuoja iniciatyvą „Misija: nulis“, kurios dalyviai yra mokomi atpažinti ir įvertinti savo individualų poveikį aplinkai, pamažu keisti kasdienius vartojimo bei elgesio įpročius, pastebėti šių pokyčių naudą aplinkai, sveikatai ir piniginei.

Trys įdomūs faktai apie plastiko naudojimą:

Marokas yra antras pasaulyje plastiko maišelių naudotojas po JAV;

Daugiau kaip 70 proc. šiukšlių pasaulio paplūdimiuose sudaro būtent plastikas;

Plastikas kasmet nužudo daugiau kaip 1 mln. vandens paukščių ir kitų gyvūnų.