Naujiena apie pradedamus darbus savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Nors tai nėra kurorto savivaldybės projektas, ilgas pasirengimo procesas stabdė ir kai kuriuos miesto planus.

„Tai ilgai lauktas projektas, jam ruošiantis buvo visokių peripetijų, kažkas bankrutavo ir vėl stojosi. Todėl ketvirtadienį investuotojų paskelbta žinia apie darbų pradžią mus labai nudžiugino. Sklype jau stovi technika, penktadienį prasidėjo darbai. Palangai tai bus didžiulė pridėtinė vertė. Palangoje yra gražių viešbučių, bet tarptautinio tinklo pavadinimo dar neturėjome“, – emocijų neslėpė Š.Vaitkus.

Viešbutis „Marriott“ įsikurs gražioje kurorto dalyje, vietoj buvusio Palangos baseino „Jūratė“, netoli jūros.

Planuojama, kad pastatas iškils ir bus įrengtas iki 2023-iųjų vasaros sezono pradžios.

Tikėtina, kad naujame viešbutyje dirbs 200–250 darbuotojų, tokio objekto atsiradimas turės teigiamą poveikį ir kurorto verslams.

Viskas priklausys nuo gyvenimą koreguojančių pandeminių ekonomikos tendencijų.

Bene labiausiai nuo pandemijos nukentėjęs turizmo sektorius kol kas sunkiai prognozuojamas.

Kurorto meras džiaugėsi, kad investuotojai ryžosi tokiu sunkiu metu imtis darbų Lietuvos pajūryje.

Tikėtina, kad šiemet statytojams pavyks pasirūpinti pamatais ir pastatyti objektą iki žemės paviršiaus lygio.

„Kai statytojai baigs sunkesnius darbus, kitais metais imsimės tvarkyti iki šiol nerekonstruotą Salomėjos Nėries gatvę. Gatvės rekonstrukcijai jau gautas statybos leidimas. Visos gatvės Palangos centrinėje dalyje – sutvarkytos, šios nesiėmėme tikslingai, žinojome, kad čia vyks didelės statybos, važinės sunkiasvorė technika“, – atviravo Palangos meras.

Tikėtina, kad naujame viešbutyje dirbs 200–250 darbuotojų, tokio objekto atsiradimas turės teigiamą poveikį ir kurorto verslams.

Pirmasis „Marriott“ viešbutis pastatytas Vilniuje. Palangoje atsiras antras šio tinklo viešbutis.

Kaip jau buvo skelbta spaudoje, jame bus per 170 kambarių, ketinama įrengti konferencijų salę.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pateiktame atsakyme dienraščiui aiškinama, jog teritorinio tarnybos padalinio raštas verslininkams neturės teisinių pasekmių.

"Informuojame, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje yra išnagrinėtas įmonės "Klaipėdos viešbutis" skundas dėl NŽT Palangos skyriaus rašto. Išnagrinėjus skundą daroma išvada, kad minėtas NŽT Palangos skyriaus raštas yra laikomas tarpiniu sprendimu, savaime nenustatančiu, nekeičiančiu ir nepanaikinančiu pareiškėjo teisių ar pareigų, ir kuriuo įmonė "Klaipėdos viešbutis" informuojama apie atlikto žemės sklypo naudojimo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes", – rašoma atsakyme į užklausą.

Verslininkai NŽT Palangos skyriaus raštą gavo sausio 9 d. Jame aiškinama, kad NŽT Palangos skyriaus pareigūnai atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

Sklype valdininkai apsilankė 2019 m. gruodžio 11 d. Po sklypo apžiūros buvo surašytas žemės naudojimosi patikrinimo aktas.

"Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas yra nenušienautas, auga savaiminiai krūmai ir medžiai", – rašte konstatuoja valdininkai.

NŽT pareiškė, kad inicijuos žemės nuomos sutarties nutraukimą.

Tokia žinia šokiravo verslininkus, nes sklypą nuomojanti įmonė "Klaipėdos viešbutis" ne tik yra parengusi projektą naujam viešbučiui statyti, bet ir gavusi statybos leidimą.

Šį leidimą NŽT valdininkai įvardijo kaip netekusį galios. Tačiau priešingai teigiama Palangos savivaldybės pateiktame rašte, kur konstatuota, kad statybos leidimas yra išduotas teisėtai, o jo galiojimo laikas yra neterminuotas.

Verslininkai viešbučio statybos darbus ketino pradėti šį pavasarį, tačiau viduržiemį, sužinoję, jog žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta dėl nešienautos žolės, viešai valdininkams pagrasino teismais.

NŽT žurnalistams siųstame rašte pažymi, jog Civiliniame kodekse nustatyta, kad apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

"Taigi NŽT Palangos skyriaus raštas "Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo" neatitinka Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams. Su atsakymu į įmonės "Klaipėdos viešbutis" skundą bus supažindintas ir NŽT Palangos skyrius, kuris įvertinęs visas įmonės "Klaipėdos viešbutis" pateiktas objektyvias aplinkybes spręs klausimą dėl nuomos sutarties", – pripažino NŽT.

Klerkai išmatavo žolę?

Įmonė "Klaipėdos viešbutis" Palangoje, Vanagupės gatvėje, ketina statyti šešių aukštų apie 5 tūkst. kv. metrų ploto poilsio paslaugų kompleksą.

Užsakovai samdė projektuotojų įmonę, kuri parengė viešbučio projektą.

Projektas buvo apsvarstytas Nuolatinėje statybos komisijoje, kuri pritarė tokiems planams.

Palangos miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą ir jokių pastabų dėl projekto nereiškė.

Verslininkai kol kas nepuolė kelti sienų ir rausti pajūrio žemės, statybų pradžia buvo nukelta dėl verslo aplinkybių.

Tačiau šį sausį įmonė sulaukė mįslingo NŽT rašto, kuriame aiškinama, jog valdininkai ketina nutraukti žemės nuomos sutartį.

Akibrokštas: privatininkams valdininkai viduržiemį ėmė reikšti pretenzijas dėl šiame sklype nenupjautos žolės. (Aurimo Skirmanto nuotr.)

Teigiama, jog NŽT Palangos skyriaus pareigūnai atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

Sklype valdininkai apsilankė 2019 m. gruodžio 11 d. Po sklypo apžiūros buvo surašytas žemės naudojimosi patikrinimo aktas.

"Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas yra nenušienautas, auga savaiminiai krūmai ir medžiai", – rašte konstatuoja valdininkai.

Nekilnojamojo turto registre pažymoje įrašyta, jog šiame sklype stovėjo pirtis, kuri yra fiziškai sunykusi.

"Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nesinaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas", – miglotas išvadas pateikė NŽT.

NŽT pareiškė, jog inicijuos žemės nuomos sutarties nutraukimą.

Už pirkinį – pusė milijono

Įmonės "Klaipėdos viešbutis" valdybos pirmininkui Rimantui Jasiukėnui toks valdininkų elgesys sukėlė šoką.

Niekas man neturi nurodinėti, kada kasti duobę ir kada sienas kelti. Tai nėra valdininkų darbas.

"Už aikštelę ir sunykusią pirtį sumokėjome 450 tūkst. litų (130,4 tūkst. eurų). Tai – nemaži pinigai. Sklype esantys inžineriniai statiniai yra privati nuosavybė. Suformuotas valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas 99 metams. Tai kaip valdininkai įsivaizduoja, kur mums savo nuosavybę dėti, gal ją ore pakabinti, jei jau žemės nuomos sutartis nutraukinėjama?" – retoriškai klausė R.Jasiukėnas.

Nuosavybę verslininkai įsigijo teisėtu būdu, teisėtu būdu buvo išnuomotas ir žemės sklypas.

"Labai įdomu, kiek dar šalyje buvo šią žiemą tikrintų tokių sklypų? Tegul NŽT atsako, kur ir kokiose vietose jie dar matavo augančią žolę? Ar tai tikrai yra rimtas pretekstas nutraukti nuomos sutartis?" – stebėjosi R.Jasiukėnas.

Statybos leidimas galioja

Valdininkai pareiškė, jog tas faktas, kad parengtam projektui yra išduotas statybos leidimas, visai nėra esminė detalė šioje istorijoje.

Dar daugiau – klerkai pridūrė, jog statybos leidimo galiojimo terminas esą yra pasibaigęs.

Verslininkų interesams atstovaujantys teisininkai žagtelėjo po tokio pareiškimo, nes, jų nuomone, valdininkai ėmė savaip traktuoti įstatymus.

"Statybos techninio reglamento nuostatai byloja, jog iki 2010 m. spalio 1 d. išduotų statybos leidimų galiojimo terminas automatiškai pratęsiamas neribotam terminui neatliekant papildomų procedūrų", – teisės aktus citavo įmonės atstovai.

Akibrokštas: privatininkams valdininkai viduržiemį ėmė reikšti pretenzijas dėl šiame sklype nenupjautos žolės. (Aurimo Skirmanto nuotr.)

Verslininkams teko kreiptis į Palangos savivaldybę, jog ši surašytų raštą, kad statybos leidimo niekas nenaikino ir jo galiojimo terminas nėra pasibaigęs, nors NŽT rašte teigiama akivaizdžiai prieštaringai.

"Statybos leidimas mums išduotas 2009 m. spalio 14 d. Tai reiškia, jog jo galiojimo terminas nėra pasibaigęs", – tikino įmonės valdybos pirmininkas R.Jasiukėnas.

Kai kam prireikė sklypo?

Verslininkai įtaria, jog toks drastiškas ir rimtų motyvų neturintis valdininkų puolimas veikiausiai gali būti inspiruotas tam tikrų interesų.

"Galbūt NŽT darbuotojai jaučia spaudimą dėl iki šiol vis dar nesugrąžintos nuosavybės tam tikriems piliečiams? Tai galėtų būti priežastis pulti ieškoti nenaudojamos žemės sklypų, kurių nuomos sutartis būtų galima nutraukti. Tačiau mes rankų nenuleisime, tikrai bylinėsimės", – tikino R.Jasiukėnas.

Verslininkai ne tik yra parengę viešbučio projektą, bet ir sudarę sutartį su rangovu, kuris šį pavasarį turi pradėti statybos darbus.

"Niekas man neturi nurodinėti, kada kasti duobę ir kada sienas kelti. Tai nėra valdininkų darbas. Antras momentas, jei kam nors atrodo, jog žolė sklype yra per aukšta, duok nurodymą ją nupjauti. Nupjausime. Reikės, dar ir nudažysime. Tačiau tai nėra ta priežastis, dėl kurios nutraukiamos žemės nuomos sutartys. Beje, žemės nuomos mokestį, kuris siekia apie 7 tūkst. eurų per metus, mes mokame kruopščiai, kaip laikrodis", – pastebėjo R.Jasiukėnas.

Atlieka tyrimą

Atsakydamas į žurnalistų klausimus, NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas aiškino, kad sausio 29-ąją NŽT centriniame padalinyje yra gautas skundas dėl NŽT Palangos skyriaus atlikto žemės sklypo valstybinės kontrolės patikrinimo išvadų ir numatomų tolesnių veiksmų dėl žemės sklypo nuomos sutarties.

"Šiuo metu skundas yra nagrinėjamas. Skundo nagrinėjimo terminas numatytas iki vasario 26 d. Informuojame, kad atsakyti į jūsų klausimus galėsime tik išnagrinėję gautą skundą ir įvertinę NŽT Palangos skyriaus veiksmus šiuo konkrečiu atveju", – tikino R.Golubovas.

Kaip rašė ELTA, šio projekto iniciatorė - UAB „Orkela“. Dėl planuojamų statybų šalia bažnyčios ir vienuolyno ne kartą piketavo visuomeninės organizacijos, savo nuomonę dėl Šv. Pilypo ir Jokūbo „kišimo į stiklainį“ išsakė paveldosaugininkai, architektai, visuomenės veikėjai.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčia - vėlyvojo baroko paminklas. Ir nors šventovė projektuota ne garsiojo architekto Jono Kristupo Glaubico, yra baroko - didžiausio Lietuvos diplomato, iš kurio pasaulis atskiria, kad esame Europos šalis, - pavyzdys.

„Kaip pirmą kartą į Lietuvą atvykusi Danijos karalienė Vilniuje tikėjosi išvysti cerkvių „svogūnus“, o pamatė Vilniaus baroką, suprato, kad Lietuva - Vakarų Europa”, - sakė A. Bumblauskas.

Kad ir kokie būtų šalių sprendimai dėl šio projekto, dominikonai tvirtai įsitikinę - istorinio Dominikonų vienuolyno ansamblio apsauga turi būti užtikrinta.

„Visiems yra suprantama ir žinoma, kad kultūros paveldas įpareigoja tiek valstybę, tiek jo savininkus, tiek visuomenę. Todėl mes, Vilniaus broliai dominikonai, tikimės ir tikime, kad valstybės bei savivaldos institucijos ir visos suinteresuotos šalys savo pareigas vykdys teisėtai, teisingai ir tinkamai“, - sako Lietuvos dominikonų vienuolyno subprioras, brolis Mindaugas Slapšinskas OP.

Broliai dominikonai atidžiai stebi projekto derinimo procesus, kuriuose matoma ir pozityvių aspektų. Projektas vis dėlto buvo viešinamas, visuomenė - gana plačiai supažindinta su juo, o vėliau, išgirdus žmonių pastabas, kiek koreguotas ir projekto iniciatorės vėl plačiai pristatytas visuomenei.

„Lords LB Asset Management“ nuotr.

Tačiau vienuolija apgailestauja, kad neapsieinama ir be negatyvių aspektų. Susipriešinimas tarp visuomenės ir privataus intereso tampa vis gilesnis. Teisinė aplinka, kurioje turėtų vykti visuomenės ir privataus intereso dialogas, nėra išbaigta (neratifikuota Faro konvencija ir pan.), tai neišvengiamai veda šias dialogo puses į iš esmės nereikalingus ginčus.

Ne tokia vienuolių misija - būti už ar prieš, o juolab būti skydu arba politinio ar verslo žaidimo kauliuku.

„Ne tokia vienuolių misija - būti už ar prieš, o juolab būti skydu arba politinio ar verslo žaidimo kauliuku. Tęsdami kelių šimtų metų tradiciją Lietuvoje, mes vykdome tikinčiųjų pastoraciją, išdidžiai ir džiaugsmingai kviečiame miestiečius į tarptautinius kariliono ir chorų muzikos festivalius. O kalbant apie žemiškus dalykus galbūt nustebsite, bet buitis ir remontai - irgi mums įprasta darbotvarkė: šiuo metu renovuojame vienuolyną“, - sako brolis Mindaugas.

Dominikonai - tai Katalikų Bažnyčios vienuoliai ir pasauliečiai. Oficialus ordino pavadinimas yra Ordo Praedicatorum (Pamokslininkų ordinas). Jo užduotis ir tikslas - skelbti Evangeliją ir pamokslaujant Dievo Žodį, vesti žmones į išganymą.

800 metų gyvuojantis ordinas vienija per 6 tūkstančius brolių, gyvenančių beveik visose pasaulio šalyse, apie 3 tūkstančius kontempliatyviųjų seserų, apie 27 tūkstančius apaštalinių seserų ir apie 144 tūkstančių dominikonų pasauliečių.

Lukiškių dominikonų vienuolynas nuo 2016 m. priklauso Prancūzų provincijai. Pirmoji bažnyčia Lukiškėse funduota 1642 metais, šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dieną, t. y. gegužės 1-ąją.

Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo Vilniaus dominikonams 4 tūkst. auksinų, nurodydamas Lukiškių kapinėse pastatyti bažnyčią ir vienuolyną. XVII a. viduryje minimi septyni vienuoliai, kurie buvo įpareigoti laidoti neturtinguosius ir nemokamai atlikti bažnytines apeigas. Karai ir neramumai mieste neaplenkė ir Lukiškių konvento statinių.

XVII a. antroje pusėje mediniai statiniai degė (1655 ir 1684 m.), todėl 1690 m. toje vietoje pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Jos statyba užtruko iki 1727 m. Bokštuose pakabinti trys varpai su įrašytais metais (1711, 1738 ir 1739), kuriems suteikti Jokūbo, Dominyko, Pilypo vardai. Į didįjį altorių įkeltas senas, stebuklais pagarsėjęs, ant medžio tapytas Gailestingosios Dievo Motinos atvaizdas. Jį iš Rusijos apie 1649 m. atvežė Lietuvos artilerijos generolas ir Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas-Gosievskis.

1794 m. Rusijos kariuomenė, naikindama Vilniaus priemiesčius, bažnyčią apgriovė. 1799 m. vienuolyne įkurta Šv. Jokūbo ligoninė. 1812 m. bažnyčioje įrengta karo ligoninė, sukūrenti joje buvę suolai, zakristijos spintos. 1844 m. vienuolynas uždarytas, o bažnyčia palikta parapine.

Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia apgriauta. 1948 m. ji buvo uždaryta, čia įrengtas vaisių ir daržovių, o vėliau Operos ir baleto teatro sandėliai.