Stambi STT operacija

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė tirianti galimą bankroto administratorių korupciją. Įtarimai pareikšti 19-ai asmenų.

Kaip paskelbė BNS, įtariamieji – aštuoni bankroto administratoriai bei 11 bankrutuojančių įmonių vadovų ir atstovų, kreditorių bei debitorių.

Tarp įtariamųjų yra ir du advokatai. Areštuotas galbūt neskaidriu būdu įgytas turtas.

Pasak STT, tiriamos aplinkybės, kai bankroto administratoriai, kaip įtariama, galėjo piktnaudžiauti tarnyba, siekdami asmeninės naudos sau ar su jais susijusioms įmonėms.

Be to, įtariama, kad jie reikalaudavo ir priimdavo didelės vertės kyšius už palankių sprendimų priėmimą.

Dar vienas specifinis įtarimas, iš dalies galintis atliepti ir skandalingą Palangos viešbučio istoriją, – administratoriai dirbtinai sumažindavo turto vertę ir patys jį įsigydavo, taip galbūt padarydami didelę žalą kreditoriams.

Taip pat, pasak STT, bankroto administratoriai galbūt reikalaudavo kyšių ir priimdavo juos iš suinteresuotų asmenų už tai, kad vilkintų bankroto procedūras, nekonstatuotų tyčinio bankroto, sudarytų sąlygas įsigyti bankrutuojančių įmonių turtą ne rinkos verte, sudarytų sąlygas padengti debitorinius įsiskolinimus už mažesnę vertę ar panašiai.

Dirbs ir toliau

Skelbiama, kad vienas įtariamasis suimtas 14-ai dienų, kitam skirtas 50 tūkst. eurų užstatas, o likusiems – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nustatytais asmenimis.

Dienraščio duomenimis, 14 parų sulaikytas jau senokai šioje srityje dirbantis, žinomas bankroto administratorius V. K. iš Vilniaus, kurio darbo praktikoje – 209 bankrutavusių įmonių administravimas, dar 39-iose jis vykdė restruktūrizavimą, šiuo metu užsiima dar penkių bankrutuojančių įmonių administravimu.

Sulaikytas dviem paroms buvo ir klaipėdietis bankrotų administratorius Tomas Malinauskas. Žurnalistams pasiteiravus, ar jis tikrai figūruoja šiame STT tyrime, T. Malinauskas tai patvirtino.

„Čia visi bankroto administratoriai kažkaip susiję su šia byla. Niekas manęs niekuo nekaltina. Aš dirbu toliau, mano darbai nesustojo. Kai bus kažkas, tai – matysime“, – nedaugžodžiavo T. Malinauskas.

Aš dirbu toliau, mano darbai nesustojo.

STT skelbia, kad, siekiant surinkti tyrimui reikšmingą informaciją, šiuo metu jau atlikta virš 100 kratų įtariamų asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose. Kratose dalyvavo daugiau kaip 70 pareigūnų.

Tiriami atvejai visoje Lietuvos teritorijoje.

Šį ikiteisminį tyrimą atlieka STT Centrinė tyrimų valdyba.

Jį kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Skundas liko nepastebėtas?

Tačiau visai tikėtina, kad ši skambi korupcijos byla gali ir subliūkšti, nes pavyzdžių, kai milijono vertas turtas galėjo būti įgytas už daugybę kartų mažesnę sumą ir su tuo buvo susiję bankroto administratoriai, jau yra.

Prieš trejus metus tokiais įtarimais grindžiamą pareiškimą buvo gavusi Generalinė prokuratūra.

Rašte buvo inkriminuojamos, kaip įtarta, nusikalstamos veikos, susijusios su didelės vertės nekilnojamuoju turtu – Palangos istorinėje dalyje esančiu viešbučiu „Pajūris“.

Daug aistrų keliančio buvusio viešbučio „Pajūris“, esančio J. Basanavičiaus g. 9, 9A pastatų valdytojas buvo bankrutuojanti įmonė „Bofora“, kuri pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo šį objektą iš vėliau bankrutavusios bendrovės „Optimalus turto valdymas“.

Už šitą patrauklų nekilnojamąjį turtą, kuriam uždėtas Generalinės prokuratūros areštas, atsakė įmonės „Bofora“ bankroto administratorius Stasys Poškus.

Į Generalinę prokuratūrą kreipęsis asmuo skunde teigė, esą buvo susitarta su kai kuriais bendrovės Šiaulių banko atstovais, kad „pastarieji kreditorių susirinkime nubalsuos už 1 155 583,87 euro dydžio plius palūkanos reikalavimo teisės pardavimą už 10 000 eurų kainą“.

Bankas nežinia kodėl atsisakė turto įkeitimo, o dėl to buvo išregistruota hipoteka, taigi bankas ėmė nebepretenduoti į turto realizavimo pajamas.

Tada buvo suorganizuotas neva viešas turto reikalavimo teisės pardavimas, kurio metu iš pradžių reikalavimo teisė buvo siūloma parduoti brangiai, o neatsiradus pirkėjo organizuoti pakartotiniai pardavimai už mažesnę kainą.

Taip pat skunde teigta, jog viešas reikalavimo teisės pardavimo procesas buvo surežisuotas: „į skelbimą atsiliepė fizinis asmuo K. T., sutikęs už reikalavimo teisę mokėti minimalią 10 tūkst. eurų kainą, galbūt dėl akių dalyvavo kiti asmenys, kurie atsisakė savo pasiūlymų“.

Pareiškime dėstyti įtarimai, kad minėtas fizinis asmuo viso labo tėra tik statytinis, reikalavimo teisę įgijęs svetimais interesais ir svetimai naudai.

Beje, šio asmens atseikėti 10 tūkst. eurų atiteko Šiaulių bankui.

Planai: pernai gruodžio 1 d. Palangos savivaldybės interneto svetainėje paskelbta apie sklypo, kuriame yra viešbutis „Pajūris“, parengto projekto svarstymo su visuomene baigiamąjį etapą. Tada ir paaiškėjo, kas yra planavimo iniciatorius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tyrimas tyliai nutrauktas

Dienraštis apie šį skandalingą atvejį rašė ne kartą (A. Aleksėjūnaitė „Dėl kurorto įžymybės – į Generalinę prokuratūrą“, 2018 03 23; A. Dykovienė „Kas dangsto griuveną?“, 2018 03 29; A. Dykovienė „Pajūris“ – interesų pinklėse“, 2018 05 19).

Lygiai prieš penkerius metus sausio viduryje kurorto savivaldybė, neiškentusi dėl įvaizdį miesto širdyje darkančio buvusio viešbučio „Pajūris“, kreipėsi į prokurorus, reikalaudama „imtis veiksmų ir avarinės būklės pastatą kuo greičiau rekonstruoti arba nugriauti“.

Tyrimas dėl galbūt nusikalstamos veikos, susijusios su didelės vertės nekilnojamuoju turtu – Palangos istorinėje dalyje esančiu „Pajūriu“, perduotas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).

Pareigūnai duomenų patikslinimui paprašė pateikti bankroto byloje pareikštą finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir sutartis, kuriomis pareiškėjams buvo perleistos teisės reikalauti iš bendrovės „Bofora“ sumokėti skolą.

Teisėsaugininkai informacijos apie procesinius veiksmus neteikė, tačiau, dienraščio žiniomis, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį po to, kai žurnalistai ėmė domėtis šia situacija.

Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje rašoma: „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, buvo apklausti su viešbučio reikalais susiję asmenys, o bankroto administratoriui S. Poškui suteiktas specialiojo liudytojo statusas, tačiau ikiteisminis tyrimas 2019 m. balandžio 29 d. buvo tyliai nutrauktas.

Viešbutis „Pajūris“ anksčiau buvo minimas plataus masto Ūkio banko byloje. Būtent šiam viešbučiui Generalinė prokuratūra ir taikė areštą.

Tačiau netikėtai dar 2016 m. be jokių papildomų reikalavimų ir sąlygų Šiaulių bankas atsisakė turto įkeitimo.

Areštą vėliau panaikino ir prokurorai. O tai reiškė, jog turtą galima parduoti.

Mįslingos viešbučio varžytinės

Taigi tyrimas baigėsi niekuo, o 2019-aisiais rugsėjo 18 d. skandalais apipintas viešbutis „Pajūris“ buvo parduotas.

Už šį nekilnojamojo turto objektą paklota 1,71 mln. eurų, nors įsigytas buvo faktiškai už 10 tūkst. eurų.

Varžytinėse už šį objektą buvo prašoma 1,6 mln. eurų. Pastato kaina varžytinių metu išaugo dar 110 tūkst. eurų.

Kas šio objekto savininkas, nebuvo atskleidžiama, varžytinės vyko elektroniniu būdu interneto svetainėje.

„Šios interneto svetainės tvarkytojas yra Registrų centras, kuris neteikia administratoriui informacijos, kiek dalyvių varžėsi varžytinėse, administratorius buvo informuotas tik apie varžytinių laimėtoją ir jo pasiūlytą kainą“, – į klausimą, kas laimėjo varžytines, tuomet žurnalistams atsakė bankroto administratorius S. Poškus.

J. Basanavičiaus gatvės 9 numeriu pažymėtame sklype yra keletas pastatų: buvęs viešbutis-restoranas, garažai, kiti statiniai, kavinė.

Po pastatu suformuotas 31 aro valstybinės žemės sklypas. Visas šis gėris turto vertintojų buvo įvertintas 1,6 mln. eurų suma.

Viešbučio varžytines skelbė bankroto administratorius S. Poškus, kuris atliko įmonės „Bofora“ bankroto procedūrą.

S. Poškus yra bankrotus vykdančios įmonės „Valeksa“ direktorius.

Bendrovė „Valeksa“, atstovaujama S. Poškaus, lyg tyčia vykdė ir įmonės „Optimalus turto valdymas“, kurios nuosavybė ilgą laiką buvo „Pajūris“, bankroto procedūrą.

Ši bendrovė buvo su liūdnai pagarsėjusiu verslininku Vladimiru Romanovu siejamų įmonių dalis.

Nuslydo paslapties šydas

Ilgą laiką buvo laikoma paslaptyje, kam gi dabar priklauso taip sėkmingai parduotas viešbutis „Pajūris“.

Daugiau aiškumo atsirado, kai kurorto savivaldybės interneto puslapyje pasirodė skelbimas apie Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimą žemės sklype J. Basanavičiaus g. 9.

Pernai gruodžio 1 d. paskelbta apie šio sklypo parengto projekto svarstymo su visuomene baigiamąjį etapą.

Tada ir paaiškėjo, kad planavimo iniciatorius yra bendrovė „Mitnas“ iš Vilniaus, kurios vadovas, kaip skelbiama portale rekvizitai.lt, yra Darius Česnavičius.

Lietuvos juridinių asmenų registro duomenimis, „Mitnas“ yra 2019 m. Vilniuje, Žalgirio gatvėje, registruota uždaroji akcinė bendrovė, kurios įstatinis kapitalas – 2,5 tūkst. eurų. Nurodomas įmonės veiklos tikslas ir rūšis – „informacinių paslaugų veikla“.

Vienintele įmonės akcininke nurodoma mažoji bendrija „Antus“, kurios vadovas taip pat yra D. Česnavičius. Nurodomas ir šios bendrijos įstatinis kapitalas – 50 tūkst. litų.

D. Česnavičius yra dar šešių Vilniuje veikiančių uždarųjų akcinių bendrovių (įskaitant ir „Mitną“) vadovas.

Šio asmens pavardė figūruoja viešai prieinamuose duomenų šaltiniuose – portalo Alfa.lt publikacijoje „Verslininkai kreipėsi į STT, FNTT ir patį G. Nausėdą: pateko į itin rimtą užnugarį turinčių veikėjų pinkles“.

Joje paskelbta, esą 2020 m. spalio pradžioje FNTT, STT, Teisėjų tarybai ir Prezidentui Gitanui Nausėdai iš vienos Vilniaus advokatų kontoros buvo išsiųstas laiškas, kuriame užsienio ir Lietuvos verslininkai išdėstė neeilinę istoriją, į kurią pateko Lietuvoje: „Verslininkai baiminosi, kad tapo žinomo bankroto administratoriaus ir jo bendrininko, kelių bendrovių savininko, rafinuotai suplanuotų galimų nusikaltimų ir reketo aukomis, tačiau pastaruosius esą dengė savi žmonės aukštose pareigose.“

Atnaujins „Pajūrio“ bylą?

Tuomet Alfa.lt rašė, kad šio portalo žurnalistams pavyko susipažinti su Lietuvoje registruotos bendrovės „Sopranai“ ir dar kelių kompanijų istorija iš jų pareiškimų policijai ir FNTT, STT bei prezidentui.

Verslininkų atstovai Alfa.lt portalui įvardijo, kad centrinės figūros toje istorijoje buvo bankroto administratorius, bendrovės „Valeksa“ vadovas S. Poškus, minėtas verslininkas D. Česnavičius ir dar keli susiję asmenys.

Publikacijoje teigiama, esą S. Poškui ėmus administruoti su Ūkio banku susijusių bendrovių bankroto procedūras, į to paties D. Česnavičiaus bendrovės rankas pateko Palangos viešbutis „Pajūris“.

Ar šie asmenys figūruoja ir dabartiniame STT tyrime, dienraščiui išsiaiškinti nepavyko.

Vakar D. Česnavičius telefonu neatsiliepė ir neperskambino. Pasiteiravus įmonėje „Antus“, kuriai jis vadovauja, kalbinama darbuotoja tikino, kad D. Česnavičius yra išvykęs į užsienį.

Negalėjo kalbėti ir S. Poškus. Vieninteliu viešai skelbiamu telefono numeriu atsiliepusi „Valeksos“ atstovė teigė, kad vadovas yra užsiėmęs.

Ar galėtų būti atnaujinta skandalinga viešbučio byla?

Jei apklausiami asmenys ar liudytojai prabiltų, imtų bendrauti su teisėsaugininkais ir atskleistų kai kurių naujų svarbių duomenų, tyrimas galėtų atgimti.

Varžytinėse kaina kilo

Už šį objektą buvo prašoma 1,6 mln. eurų. Pastato kaina varžytinių metu išaugo 110 tūkst. eurų. Kas šio objekto savininkas, nėra atskleidžiama.

"Bankrutuojančios įmonės "Bofora" nekilnojamasis turtas J.Basanavičiaus gatvėje, Palangoje, buvo parduotas rugsėjo 18 d. pasibaigusiose viešosiose varžytinėse už didžiausią pasiūlytą kainą – 1 mln. 710 tūkst. eurų", – patvirtino įmonės "Bofora" bankroto procedūrai vadovaujantis bankroto administratorius Stasys Poškus.

Varžytinės vyko elektroniniu būdu interneto svetainėje.

"Šios interneto svetainės tvarkytojas yra Registrų centras, kuris neteikia administratoriui informacijos, kiek dalyvių varžėsi varžytinėse, administratorius buvo informuotas tik apie varžytinių laimėtoją ir jo pasiūlytą kainą", – į klausimą, kas laimėjo varžytines, atsakė S.Poškus.

Pinigų dar nemokėjo

S.Poškus paaiškino, kad varžytinių laimėtojas per 30 dienų turi sumokėti visą pasiūlytą turto kainą.

"Varžytinių aktas bus sudarytas ir turtas pereis varžytinių laimėtojui tik sumokėjus visą kainą. Administratorius nėra įgaliotas teikti informacijos apie varžytinių laimėtoją, juo labiau nėra sumokėta visa kaina", – tikino S.Poškus.

Administratorius nėra įgaliotas teikti informacijos apie varžytinių laimėtoją, juo labiau nėra sumokėta visa kaina.

V.Romanovo šešėlis

J.Basanavičiaus gatvės 9 numeriu pažymėtame sklype yra keletas pastatų: buvęs viešbutis-restoranas, garažai, kiti statiniai, kavinė. Po pastatu suformuotas 31 aro valstybinės žemės sklypas.

Visas šis gėris turto vertintojų buvo įvertintas 1,6 mln. eurų suma.

Viešbučio varžytines skelbė bankroto administratorius S.Poškus, kuris atlieka įmonės "Bofora" bankroto procedūrą. S.Poškus yra bankrotus vykdančios įmonės "Valeksa" direktorius.

Bendrovė "Valeksa", atstovaujama S.Poškaus, lyg tyčia, vykdė ir įmonės "Optimalus turto valdymas", kurios nuosavybė ilgą laiką buvo "Pajūris", bankroto procedūrą.

Ši bendrovė buvo su V.Romanovu siejamų įmonių dalis.

Sustabdžius Ūkio banko veiklą, dalį paskolų portfelio, vadinamąjį gerąjį banką, perėmė Šiaulių bankas. Šiaulių bankui buvo įkeistas ir viešbutis "Pajūris".

Įsigijo už grašius

Įkeistą turtą vėliau įsigijo įmonė "Bofora", kuri pirkimo–pardavimo sutartimi gavo šį objektą. Jo įkeitimas bankui išliko, tik sandorio metu šiuo turtu buvo padengtas įmonės "Optimalus turto valdymas" skola įmonei "Bofora".

Po kurio laiko "Boforai" buvo iškelta bankroto byla, procesas nėra užbaigtas, o turtinių pretenzijų šiai bendrovei reiškė kreditorė – įmonė "Sėkmės industrija", tiek įmonės "Optimalus turto valdymas" teisių perėmėjas, reikalavimo teises įgijęs už simbolinius 10 tūkst. eurų.

Nuostabą kelia tai, jog, bankrutuojančiai įmonei "Optimalus turto valdymas" pardavinėjant savo turtą, taip pat ir reikalavimo teisę į "Boforos" skolą, 1,155 mln. dydžio reikalavimo teisė buvo parduota vos už 10 tūkst. eurų.

Tuomet šiame mįslingame sandoryje išniro dar vieno veikėjo pavardė. Faktišku šio turto valdytoju tapo Kazimieras Triškus.

Tyrimus mįslingai nutraukė

Būtent "Sėkmės industrijos" atstovai ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas, prašydami pradėti tyrimą dėl įtariamų manipuliacijų, siekiant perimti didelės vertės svetimą turtą.

Pernai gegužę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Buvo apklausti su viešbučio reikalais susiję asmenys, o bankroto administratoriui S.Poškui suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Tačiau ikiteisminis tyrimas šių metų balandžio 29 d. buvo tyliai nutrauktas.

Viešbutis "Pajūris" minimas plataus masto Ūkio banko byloje, kuri vis dar narpliojama. Būtent šiam viešbučiui Generalinė prokuratūra ir taikė areštą.

Netikėtai, 2016 metais, be jokių papildomų reikalavimų ir sąlygų, Šiaulių bankas atsisakė turto įkeitimo ir šiam objektui buvo panaikinta hipoteka. Areštą vėliau panaikino ir prokurorai. O tai reiškė, jog turtą galima parduoti.

Rado 7 nelegalius statinius

Nurodymą nugriauti laikinus priestatus yra gavęs viešbutį "Pajūris" administruojantis bankroto administratorius, įmonės "Valeksa" direktorius Stasys Poškus.

Laikini statiniai, kuriuose ir šiuo metu vykdoma veikla, turėjo būti nugriauti iki liepos 1 d., tačiau tai nebuvo padaryta.

Bankroto administratorius apskundė Palangos savivaldybės nurodymą ir mėgina pratęsti terminą šiam procesui.

Antras smūgis suduotas barui "Flamingo", anksčiau turėjusiam "Laukinių vakarų salūno" pavadinimą.

Čia nurodyta griauti terasą, kurios dalis užima J.Basanavičiaus pėsčiųjų tako zoną. Verslininkams savavališkos statybos aktas surašytas dar pernai rudenį.

Statybų inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki šių metų kovo 26 d. Jo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki birželio 26 d.

Tačiau terasa taip pat teberiogso.

Aiškėja, jog tokių statinių surasti galima būtų kone kas antrame šio kurorto centrinės gatvės sklype.

Du nepalankius teismo sprendimus yra išklausęs kavinės "Sporto lizdas" savininkas Darius Miklovas. Teismai nurodė kavinės sklype nugriauti net septynis esą nelegalius statinius.

Įregistravo neteisėtai?

Palangiškis verslą vysto vienos senyvos gyventojos vardu registruotame sklype.

Į teismus dėl septynių statinių kreipėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Klausimų kilo, kai paaiškėjo, jog nesudėtingus statinius šiame sklype įregistravo Registrų centras.

Garbaus amžiaus palangiškės vardu buvo užpildyta deklaracija apie statybos užbaigimą.

Deklaracijoje statiniai nurodyti kaip pirmos grupės nesudėtingos kategorijos statiniai.

Iš viso Registrų centre įregistruoti keturi 16,27 kv. m, 13,75 kv. m, 5,64 kv. m, 9,63 kv. m sandėliai, 5,30 kv. m prekybos pastatas, 285 kv. m stoginė, 7 kv. m stoginė-šašlykinė ir dar viena 19,93 kv. m stoginė.

Didžiausias ginčas kilęs dėl 285 kv. m ploto stogine pavadintos terasos, kuri pastatyta J.Basanavičiaus pėsčiųjų zonoje.

"Deklaracijoje nurodyti statiniai pastatyti žemės sklype, esančiame kultūros paveldo vietovėje – Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje, todėl deklaraciją buvo galima surašyti tik turint supaprastintą statybos projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą – rašytinius įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimus", – bylos medžiagoje akcentuoja inspekcija.

Galiojimą tęsė

Teisminis ginčas dėl šiame sklype esančių statinių prasidėjo 2016 m. vasarį, kai į statybos inspekciją kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras.

Jis priėmė nedažnai pasitaikantį nutarimą – nuspręsta reikalauti iš valstybės institucijos, jog ši vykdytų savo pareigas.

Tiksliau prokuratūra inspekcijos pareikalavo imtis priemonių, jog būtų pašalinti statybos pažeidimai J.Basanavičiaus gatvėje esančiame sklype.

Aiškėja, jog septyni statiniai, dėl kurių kilo ginčas, jau įregistruoti Registrų centre.

Po inspekcijos patikrinimų buvo kreiptasi į teismą dėl tokios registracijos panaikinimo ir statinių nugriovimo.

Kol kas teismai pasisako verslininkų nenaudai.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų, Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį šiuos statinius nurodyta griauti.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. 20 d. nutartimi šis sprendimas paliktas galioti.

Verslininkai įsitikinę, jog yra teisūs.

Registruojant pastatus dokumentacijoje jie pateikė Palangos savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007 m. kovo 1 d. suderinimą. Vėliau tas suderinimas buvo pratęstas dar metams – iki 2008 m. pabaigos.

Tačiau, pasak inspekcijos, tiek statinio projekto sprendiniai, tiek Palangos savivaldybės administracijos tarnautojų įrašai rodo, kad terasa buvo suprojektuota kaip laikinas nesudėtingas statinys, kuriam taikomas statinio naudojimo terminas.

Jį leista naudoti ribotą laiką, terminas pasibaigė 2008 m. gruodį ir nebuvo pratęstas.

Statybos inspekcija akcentuoja, jog daugiau jokių kitų nesudėtingų statinių, kurie palangiškės deklaracijoje siejami su architektūros firmos 2007 m. parengtu terasos supaprastintu projektu, šiame statinio projekte suprojektuota nebuvo.

"Be to, ginčijama deklaracija negalėjo būti surašyta dar ir dėl to, kad ja legalizuojami nauji statiniai, didinantys žemės sklypo, užstatymo tankį, šis sklypas patenka į Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimo ribas ir jam taikomas architektūrinis ir urbanistinis formavimo reglamentas, pagal kurį negali būti didinamas užstatymo tankis ir intensyvumas", – bylos medžiagoje pažymi inspekcija.

Padidino terasą

Registrų centrui pateiktoje deklaracijoje sklypo savininkė paskelbė, kad statiniai pastatyti turint kurorto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus pritarimą, tačiau Palangos savivaldybės tarnautojai buvo pritarę tik laikino statinio – 205,74 kv. m lauko terasos statybai iki 2007 m. rugpjūčio.

Šis terminas vėliau buvo pratęstas iki 2008 m. gruodžio.

"Pagal tuo metu galiojusias Statybos įstatymo nuostatas laikinu statiniu buvo laikomas statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip trejus metus, ir nekilnojamojo turto registre tokie statiniai nebuvo registruojami, o Statybos įstatyme numatytos laikino statinio naudojimo termino pasibaigimo pasekmės – statinio nugriovimas. Be to, lauko terasos vietoje šiuo metu pastatytas visai kitas statinys – stoginė, kuri, lyginant ją su buvusia lauko terasa, yra perstatyta iš esmės, nes jos užstatymo plotas 285,00 kv. m ir yra daug didesnis nei buvusios 205,74 kv. m ploto lauko terasos", – rašoma inspekcijos dokumentuose.

Be šašlykinės neišgyvens

Kavinės "Sporto lizdas" savininkas D.Miklovas tikino jog, jo galva, valdininkai verslininkams teikia pretenzijas neteisingai, esą terasą inspektoriai traktuoja kaip naują statinį, o iš tikrųjų jis stovi nuo 2002 m.

"Mes vykdome verslą, vasarą suteikiu darbo vietas 55 darbuotojams, žiemą dirba apie 10 žmonių. Mes mokame mokesčius ir teikiame paslaugą miesto svečiams. Kam reikia taip žlugdyti tokį verslą, kurio gyvavimo laikotarpis itin trumpas – trys mėnesiai? Palangos verslininkai prieš keletą metų buvo plakami dėl gatvėje skambančios muzikos, keliamo triukšmo. Pertvarkėme terasą, perdarėme taip erdves, kad sklindančio triukšmo būtų kuo mažiau. Ir štai vėl esame kalti", – apmaudžiai kalbėjo palangiškis.

Baro lankytojams D.Miklovo kavinė siūlo šašlykų, o jie kepami vidiniame kiemelyje įrengtoje šašlykinėje.

"Šašlykinė yra būtina tokiai veiklai vykdyti. Statiniai pastatyti 2002 m., o iki ieškinio teismui padavimo statybą ir teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai buvo keičiami daugybę kartų, reikalavimai tokių statinių statybai taip pat keitėsi. Kažkodėl inspekcija 2002 m. statytiems statiniams taiko 2010 m. Statybos techninius reglamentus", – atsiliepime pažymėjo verslininkų advokatai.

Teisme verslininkai mėgino įrodyti, jog inspekcija klaidingai taiko užstatymo tankį reglamentuojančias teisės normas.

"Ieškovė teigė, kad terasa buvo suprojektuota kaip laikinas statinys, tačiau tai prieštarauja jos pačios nurodytai išvadai, kad stoginė-terasa yra priskiriama II grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams. Inspekcija nurodė, kad statiniai yra kultūros paveldo vietovėje, todėl reikalingas supaprastintas statybos projektas bei rašytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų – Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento – pritarimai, tačiau šie reikalavimai įsigaliojo tik 2010 m., todėl taikyti šiuos reikalavimus atgaline data nėra jokio pagrindo", – savo tiesą teisme įrodinėjo verslininkai.

Esą sklype esantis pagrindinis pastatas nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, todėl projektas ir rašytiniai pritarimai nebuvo reikalingi.

Plaukia skundai

Žvalgantis po J.Basanavičiaus gatvę iš tiesų matyti, jog ne tik kavinės "Sporto lizdas", bet ir kitų sklypų teritorijoje laisvos vietos ir neužstatyto įvairiomis stoginėmis ar terasomis ploto beveik nėra.

Tai reikėtų visą J.Basanavičiaus gatvę nugriauti.

"Netoliese, priešais esančio sklypo savininkai taip pat sulaukė kaimynų skundų. Pažvelkite į kitą, kaimyninį, sklypą. Čia tiek laikinų statinių, kad, jei kiltų gaisras, jokia ugniagesių mašina nepasiektų pagrindinio pastato. Na, juk faktiškai visi sklypai yra išnaudojami maksimaliai. Ir tai suprantama. Žmonės vysto veiklą, turi kavines, apgyvendinimu užsiima. Aš tik viena galiu pastebėti: vieni prieš įstatymą yra lygesni, kiti – ne. Kažkodėl tikrintojų ir skundų sulaukia tik mano kavinė. Kiti gi ne taip užkliūva. Tai reikėtų visą J.Basanavičiaus gatvę nugriauti", – savo nuomonę išsakė D.Miklovas.

Jis prisiminė, jog kavinės terasa buvo statyta dar tuomet, kai J.Basanavičiaus gatvėje augo senieji kaštonai.

Joje valgė ir savomis akimis ją spėjo pamatyti daugybės institucijų valdininkai.

"Turiu net nuotraukas, kaip atrodė senoji terasa. Faktiškai ji liko tokia pat. Mus tikrino daugybė institucijų. Niekas nieko tiek metų nematė. Aš neturiu tikslių duomenų, kiek tokių statinių galima aptikti visoje J.Basanavičiaus gatvėje, tačiau aišku, jog inspekcijai įdomūs tik tie, dėl kurių gaunami skundai. Išeitų, jei netikrina – viskas legalu. Gal reikėtų J.Basanavičiaus gatvės problemas spręsti kompleksiškai? Juk būtų galima sutarti su savivaldybe, kartu sukvietus visus mus, verslininkus, išsiaiškinti ir apibrėžti, iki kokio termino verslininkai turėtų susitvarkyti statinių dokumentacijas, gal kokį memorandumą pasirašyti. Aišku viena – visi čia aplinkui turi problemų", – neslėpė D.Miklovas.

Liks be darbo?

D.Miklovo kavinės pašonėje, po stogine, kurią inspekcija nurodo griauti, rūkytomis žuvimis prekiauja palangiškė Birutė Navickaitė.

Grėsmė: palangiškė B.Navickaitė, išgirdusi, jog netektų Palangos centre galimybės prekiauti rūkytomis žuvimis, nuliūdo ir tikino, jog tai – pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Moteris, išgirdusi, jog jos darbo vieta pakibo ant plauko, o žuvų prekybos paviljoną žadama griauti, net nustėro.

"O kur reikės dėtis? Tai ką reikės daryti? Aš neįsivaizduoju. Juk iš tos prekybos po to gyvename visus metus. Labai blogai bus, jei taip nutiks", – liūdnai kalbėjo B.Navickaitė.

O kur reikės dėtis? Tai ką reikės daryti? Aš neįsivaizduoju.

Palangiškė viešumoje išgarsėjo po to, kai susilaukė atžalos su Seimo nariu Petru Gražuliu.

Paklausta, ar politikas padėtų mėginant aiškintis Palangos verslininkų situaciją, B.Navickaitė akimis leido suprasti, jog nesitiki, kad taip nutiktų.

Statiniai – neteisėti

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog pirmos instancijos teismas teisingai įvertino duomenis.

"Nėra jokio rašytinio įrodymo, kada 205,74 kv. m ploto terasa buvo pastatyta ir ar tokio dydžio ir matmenų terasa apskritai kada nors iš viso buvo pastatyta. Net jeigu ji ir būtų buvusi pastatyta, kaip laikinas statinys, 2008 m. gruodžio mėn., pasibaigus jos naudojimo terminui, turėjo būti nugriauta ir tolesnis naudojimasis ja būtų buvęs neteisėtas. (…) Negavus leidimo tęsti 205,74 kv. m ploto terasos statybą ir toliau naudotis terasa, tolesnis naudojimasis terasa nesuteikia pagrindo statybą pripažinti teisėta", – rašoma nutartyje.

D.Miklovas dėl to kol kas itin neliūdi.

"Mes apskundėme šį sprendimą. Beje, rengiame sklypo detalųjį planą ir tvarkomės. Jei jau lieps galutinai nugriauti, nugriausime ir, suderinę projektą, pasistatysime kitą objektą", – vylėsi palangiškis.

Reikalavo nugriauti

Statybų inspekcija 2018 m. rugsėjo 26 d. surašė savavališkos statybos aktą klubo, esančio J.Basanavičiaus g. 16, nuomininkams, mažajai bendrijai "Gaumena" dėl antros grupės nesudėtingojo statinio, dengtos terasos, statybos darbų, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Terasa pastatyta didesnių matmenų, nei buvo numatyta statinio projekte, pagal kurį gautas statybą leidžiantis dokumentas

Nurodyta iki šių metų kovo 26 d. nugriauti nelegaliai pastatytą terasą prie baro "Flamingo". Nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki birželio 26 d.

Tą pačią dieną, kai suėjo nurodymo nugriauti terasą terminas, birželio 26 d. su prašymu į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus kreipėsi sklypo savininkai. Prašoma pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo terminą.

Priestatai tarsi kybo ore

Sankcijų buvusio viešbučio valdytojai sulaukė po to, kai paaiškėjo, jog aplink pagrindinį viešbučio pastatą "prilipintų" priestatų teisėtumo klausimas – pakibęs ore.

Rašytinis pritarimas statinio projektui yra pasibaigęs 2017-ųjų gruodžio 31 d.

Išeitų, jog pusantrų metų priestatai stovi nelegaliai, nors juose ramiausiai vasarą pelnus žėrėsi verslininkai.

Palangos centre, J.Basanavičiaus gatvėje, esantį viešbutį vasarą apninka įvairiausi verteivos.

Laikinuose priestatuose veikia siaubo ir juoko kambarys, kuriame lankosi ir vaikai su tėvais.

Čia pat poška įsikūrusio tiro ginklų šūviai. Vasarą duris atveria suvenyrų parduotuvėlė.

Veikia ir kokteilių baras, o iš S.Daukanto gatvės poilsiautojai dienos pietų suka į valgyklą.

Naktimis ūžia jaunimo pasilinksminimo vieta – naktinis klubas.

Metų metais prie viešbučio buvo išrikiuojami nuomai skirti dviračiai ir elektriniai paspirtukai.

Mįslingai panaikino areštą

Pastaruoju metu objektas priklauso bankrutuojančiai įmonei "Bofora", kuri turi nuosavybės teises į šį pastatą.

Nekilnojamojo turto objektas pirkimo–pardavimo sutartimi 2013 m. įgytas iš įmonės "Optimalus turto valdymas". Pastaroji įmonė vėliau bankrutavo.

Turtas įkeistas Šiaulių bankui, kuris perėmė skandalingai žlugusio Ūkio banko turtą ir įsipareigojimus.

Šis nekilnojamojo turto objektas buvo areštuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu dėl Generalinės prokuratūros atliekamo baudžiamojo tyrimo, susijusio su Ūkio banko veikla.

Šiam itin plataus masto tyrimui dar net nepasibaigus, Generalinė prokuratūra visai neseniai priėmė nutarimą minėtam turtui panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Įmonės "Bofora" bankroto procedūrą vykdo įmonės "Valeksa" vadovas Stasys Poškus, tiesa, tik kaip fizinis asmuo.

Bendrovė "Valeksa", atstovaujama S.Poškaus, lyg tyčia, buvo ir bankrutuojančios įmonės "Optimalus turto valdymas" bankroto administratorė.

Kreipsis į teismą

Palangos savivaldybė tiek į įmonę "Bofora", tiek į bankroto administratorių S.Poškų dėl nelegalių priestatų kreipėsi ne kartą.

Tokie reikalavimai "Boforai" siųsti 2018 m. gruodžio 11-ąją, 2019 m. vasario 13-ąją ir 2019 m. birželio 10-ąją.

Minėtus laikinuosius statinius, prie pastato, esančio J.Basanavičiaus g., pristatytą laikiną prekybinį paviljoną, kuriame įsikūrusios suvenyrų parduotuvėlės, pramogų paslaugų teikėjai, kino demonstravimo patalpa, buvo reikalaujama nugriauti.

Apie nurodymų vykdymą buvo privalu informuoti Palangos savivaldybės Statybos skyrių raštu.

Tačiau liepos 1-ąją laikinieji statiniai nebuvo nugriauti. Regis, jų niekas nesiruošia griauti ir šiandien.

Neįvykdžius reikalavimų, Palangos savivaldybė patikino, jog nedelsiant kreipsis į teismą dėl laikinųjų statinių nugriovimo.

Ar kontroliuos ir tėvą?

Kas yra realus šio pastato šeimininkas, iš tiesų sunku suvokti.

Pastatas priklauso įmonei "Bofora". Ji bankrutavo. Jos turtą laikinai administruoja bankroto administratorius S.Poškus.

Pagrindinis "Boforos" kreditorius, kuris turi teisę į beveik 1,5 mln. eurų vertės turto realizavimo pajamas, šią teisę įsigijo vos už 10 tūkst. eurų iš to paties S.Poškaus administruotos bankrutavusios bendrovės "Optimalus turto valdymas".

Tai įvyko po to, kai Ūkio banko turtą perėmęs Šiaulių bankas 2016 m. be papildomų reikalavimų ar sąlygų tiesiog atsisakė turto įkeitimo, o tai reiškia, kad šiam turtui buvo panaikinta hipoteka.

Bankroto administratoriaus iniciatyva 1,155 mln. dydžio reikalavimo teisė parduota vos už 10 tūkst. eurų.

Po šios sandorio pastato nuomininke tapo įmonė "Damicina". Tai įvyko esą visiškai atsitiktinai, kai viename didžiausių Lietuvos dienraščių buvo įdėtas nuomos skelbimas.

Šios įmonės akcininkas Artur Arakelyan 2015-aisiais dalyvavo Palangos miesto savivaldybės tarybos rinkimų kampanijoje. Šį kandidatą kėlė Socialdemokratų partija.

Įmonei "Damicina" kurį laiką vadovavo Socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko brolis Danas Paluckas.

A.Arakelyan dukra Svetlana Grigorian šių metų rinkimų į savivaldybių tarybas metu siekė Palangos mero posto.

Nors bandymas buvo nesėkmingas, tačiau 28 metų palangiškė pateko į miesto tarybą, kurioje dabar sėkmingai darbuojasi kurorto labui.

Antradienį S.Grigorian kandidatūra buvo pasiūlyta į Palangos savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininko postą, tačiau tądien nebuvo patvirtinta tarybos.

Šių pareigų norėtų ir kita Palangos savivaldybės opozicijos atstovė, tad iki liepos 19 d. kurorto opozicinės frakcijos turi susitarti ir pasiūlyti konkrečius pretendentus, kurie galėtų tapti  Kontrolės komiteto, Antikorupcijos ir Etikos komisijų nariais ir pirmininkais.

Ar tapusi Kontrolės komiteto pirmininke S.Grigorian ryšis patikrinti, kaip laikomasi Palangos savivaldybės nurodymų jos tėvo valdomoje įstaigoje?

Leidimų nedavė

Po nuomos sutarties su įmone "Damicina" subnuoma buvo forminama su kitais smulkiaisiais verslininkais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino, jog maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus, kitaip tariant, higienos pasus, yra išdavusi J.Basanavičiaus g. 9 veikiančiai I.Nenartėnienės individualiajai įmonei, valgyklai-kebabinei, mažajai bendrijai "Ryto broliai", naktiniam klubui, kurį valdo mažoji bendrija "Gaumena", paspirtukų nuomotojams, kitoms smulkioms įmonėms.

"Palangos savivaldybė veiklai prie šio pastato nėra išdavusi jokių leidimų, tačiau veikla yra vykdoma. Vien šių metų birželį Viešosios tvarkos skyriaus specialistai už veiklą viešoje vietoje be savivaldybės leidimo ir triukšmą yra surašiusi ne vieną protokolą, yra paskirtos baudos", – pažymėta redakcijai pateiktame savivaldybės atsakyme.

Skundai dėl triukšmo

Aiškėja, jog pranešimai policijai plaukia ir dėl viešbučio "Pajūris" priestate įsikūrusio tiro.

Aplinkiniai verslininkai skundus teikė ne tik policijai, bet ir savivaldybei.

Juose rašoma, kad nelegaliame paviljone įrengtas tiras neatitinka šaudykloms keliamų reikalavimų, todėl sudaro nelygiavertę konkurenciją greta esantiems analogiškos paslaugos teikėjams.

Taip pat skundžiamasi dėl iš nelegaliame paviljone įrengto siaubo kambario sklindančios garsios muzikos.

Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas suskaičiavo, jog šiuo adresu policija buvo gavusi 12 pranešimų.

"Tai buvo įvairūs pagalbos prašymai, tai muštynės, tai kažkas kažko nepasidalijo, susikivirčijo. Konkrečiai vienas pranešimas buvo dėl triukšmo šiame pastate. Kiti – abstraktūs, tai statybininkai triukšmauja, tai dar kažkas, bet konkrečiai žmogus nepasako, kokiu adresu sklinda triukšmas. Važiuojame ir patys aiškinamės", – prisiminė A.Budginas.

Tarnybos – bejėgės?

Jie neprivalo mums pateikti nuosavybės ar kitokio pobūdžio dokumentų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos VMVT vadovė Virginija Grigalauskienė tikino, jog adresu J.Basanavičiaus g. 9 vadinamieji higienos pasai išduoti veikiančiai I.Nenartėnienės individualiajai įmonei, valgyklai-kebabinei, mažajai bendrijai "Ryto broliai", naktiniam klubui, mažajai bendrijai "Gaumena", įmonei "Rubitas", barui "Take U".

"Kokiose patalpose jie veikia, mes netikriname. Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus išduodame neterminuotam laikotarpiui. Jie neprivalo mums pateikti nuosavybės ar kitokio pobūdžio dokumentų", – aiškino specialistė.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža patikino, jog tokias tvarkas yra nustačiusi Ūkio ministerija.

"Kad mes netrukdytume verslui. Viskas tik tam, kad jie laisviau jaustųsi. Legalus, nelegalus pastatas, mes net nežinome. Neprivalo jie teikti mums tokių dokumentų", – patikino A.Bauža.

Kaip suvaldyti Palangoje vis labiau įsigalėjančią verslininkų savivalę, nežino ir patys valdininkai.

Tiesa, prisimenant viešbučio "Pajūris" pastato kapitalinio remonto atvejį, panašu, jog Palangos savivaldybės pastangomis verslininkai buvo priversti paklusti įstatymams ir vis dėlto gauti statybos leidimus.

Dėl remonto – sankcijos

Dienraštis "Klaipėda" ne kartą viešino, kaip įmonės "Damicina" pasamdyti rangovai, nuardę pastato stogą, griebėsi jį dengti naujomis čerpėmis.

Dar 2016 m. Palangos savivaldybės administracijos specialistai patikrino statybvietę ir užfiksavo, kad pastatas yra netinkamai prižiūrimas.

Pastato stogo konstrukcijos kai kuriose vietose įlinkusios, čerpės byra, išorinių pastato sienų tinkas byra, lietaus latakai nukritę, o nuo drėgmės yra pastato sienos.

Apie užfiksuotas aplinkybes savivaldybė informavo Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Tačiau, kaip jau įprasta, verslininkai pirma puolė plėšti pastato stogą, o ne rūpintis leidimų gavimu.

2018 m. gegužę buvo fiksuotas neleistinos statybos atvejis.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė, jog leidimas kapitaliniam remontui nėra išduotas.

Buvo surašytas savavališkos statybos aktas.

Pernai gruodį Palangos savivaldybės administracijos specialistai dar kartą atliko pastato techninės priežiūros patikrinimą.

Valdininkai raštus išsiuntė įmonės "Bofora" turtą administruojančiam bankroto administratoriui S.Poškui bei pastatą nuomojančioms įmonėms.

Rašte reikalauta paskirti techninį prižiūrėtoją, taip pat sudaryti ilgalaikį pastato atnaujinimo planą iki 2019 m. vasario 1 d.

Be to, buvo priminta ir apie pareigą nugriauti laikinuosius statinius, kurių teisinio statuso galiojimas yra pasibaigęs.

Šiemet gegužės 30 d. išduotas leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą, šis leidimas yra neterminuotas.

Komentarai

Stasys Poškus, įmonės "Valeksa" direktorius

Remiantis įmonių bankroto įstatymu, bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainą ir tvarką nustato bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas, be to, įstatymas imperatyviai nurodo, kad nekilnojamasis turtas visais atvejais visų pirma turi būti pardavinėjamas iš viešųjų varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiandien įmonės "Bofora" kreditoriai dar nėra priėmę nutarimo dėl įmonės nekilnojamojo turto J.Basanavičiaus g., Palangoje, pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, kreditorių susirinkimas bus šaukiamas remiantis įstatymo normomis bei patvirtinta kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka. Visų bankrutavusių įmonių turto pardavimas iš varžytinių vykdomas elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Šioje interneto svetainėje bus skelbiamos bei elektroniniu būdu vykdomos ir įmonės "Bofora" nekilnojamojo turto J.Basanavičiaus g., Palangoje, varžytinės.

Bankrutuojančios įmonės "Bofora" administratoriaus nuomone, Palangos miesto savivaldybės reikalavimai dėl laikinų statinių nugriovimo yra nepagrįsti, todėl juos ginčija teisme.

Įmonė "Bofora" yra pateikusi atitinkamus prašymus Palangos miesto savivaldybei dėl laikinų statinių naudojimo termino pratęsimo. Šiuo metu teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės atsisakymo šiuos prašymus tenkinti.

Pažymėtina, jog jokių teismų sprendimų dėl įmonės "Bofora" laikinų statinių nugriovimo nėra priimta. Todėl šiuo atveju jokie teismų sprendimai nėra pažeidžiami, o, įmonės "Bofora" nuomone, nepagrįsti Palangos miesto savivaldybės sprendimai yra ginčijami teisme.

Juo labiau – laikinuosius statinius buvo pastatęs iki bankroto iškėlimo buvęs nuomininkas, kuris nevykdė deramos pastato priežiūros bei liko skolingas bankrutavusiai bendrovei per 70 tūkst. eurų. Įmonė "Bofora" buvo pateikusi ieškinį dėl skolos priteisimo. Ieškinys patenkintas visiškai, bet atsakovas apskundė apeliacinei instancijai. Šiuo metu laukiame apeliacinio teismo posėdžio.

Paaiškiname, kad, remdamasi Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, teismo nutartimi bei įmonės "Bofora" nuomos sutarties pagrindu, nekilnojamąjį turtą J.Basanavičiaus g., Palangoje, nuomoja įmonė "Damicina". Bendrovė "Damicina" yra sudariusi subnuomos sutartis su kitais asmenimis, kurie vykdo veiklą šiame objekte. Už įmonės "Bofora" patalpose vykdomą veiklą ir visus jai reikalingus leidimus, licencijas yra atsakingi patys veiklą vykdantys asmenys (nuomininkas, subnuomininkai).

Artur Arakelyan, įmonės "Damicina" akcininkas

Atsakant į užklausimą pažymiu, kad buvusio viešbučio "Pajūris" pastatų pardavimą vykdys įmonės "Bofora" bankroto administratorius, todėl visais klausimais dėl pardavimo skelbimo prašau kreiptis į jį.

Bankroto administratorius taip pat sprendžia klausimus dėl laikinų statinių likimo, kiek man yra žinoma, teisme yra ginčijami savivaldybės reikalavimai dėl šių statinių nugriovimo.

Įmonė "Damicina" yra išsinuomojusi buvusio viešbučio "Pajūris" pastatus iš bankrutuojančios įmonės "Bofora" ir, remiantis nuomos sutarties sąlygomis, atlieka pastato-viešbučio remonto darbus, kurie yra būtini siekiant įvykdyti reikalavimus dėl turto tinkamos priežiūros. Remonto darbai bus vykdomi iki nuomos sutarties galiojimo pabaigos.

Įmonė "Damicina" subnuomoja iš bankrutuojančios įmonės "Bofora" nuomojamų pastatų patalpas subnuomininkams, kurie vykdo įvairią veiklą, už kurios teisėtumą ir visų reikalingų leidimų ar licencijų gavimą yra atsakingi patys. Apie jokius skundus dėl vykdomos veiklos mums nėra žinoma.

Byla nebaigta, arešto nebėra

J.Basanavičiaus gatvės 9 numeriu pažymėtame sklype iš viso yra keletas pastatų: buvęs viešbutis-restoranas, garažai, kiti statiniai, kavinė. Po pastatu suformuotas 31 aro valstybinės žemės sklypas.

Visas šis turtas galėtų būti vertas nemenkos sumos, tačiau pastaruosius keletą metų šie statiniai, paprastai tariant, ėjo iš rankų į rankas.

Pastaruoju metu objektas priklausė bankrutuojančiai įmonei "Bofora". Ši įmonė turėjo nuosavybės teises į šį pastatą.

Nekilnojamojo turto objektas pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas iš bankrutuojančios įmonės "Optimalus turto valdymas" 2013 metais.

Turtas įkeistas Šiaulių bankui, kuris perėmė skandalingai žlugusio Ūkio banko turtą ir įsipareigojimus.

Šis nekilnojamojo turto objektas buvo areštuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu dėl Generalinės prokuratūros atliekamo baudžiamojo tyrimo, susijusio su Ūkio banko veikla.

Tačiau šiam itin plataus masto tyrimui dar net nepasibaigus, Generalinė prokuratūra priėmė nutarimą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtam turtui.

Ką galėtų reikšti šis teisėsaugininkų žingsnis? Ogi tai, jog kai kas už grašius įgijęs teises į šį pastatą itin praturtės, kai Ūkio banko ir su juo sietų verslų peripetijos vis dar nėra išnarpliotos iki galo.

Viešbutis – direktoriaus akiratyje

Beje, kiek anksčiau būta ir daugiau įnirtingų mėginimų panaikinti areštą šiam nekilnojamojo turto objektui.

Sprendžiant iš įvairių pareiškimų teismams, tokį užmojį demonstravo bankroto administravimu užsiimančios įmonės "Valeksa" direktorius Stasys Poškus.

Būtent šis bankroto administratorius buvo paskirtas vykdyti bankroto procedūrų dviem įmonėms, turėjusioms vieną bendrą interesų vardiklį – viešbutį "Pajūris".

Įmonės "Bofora" bankroto procedūrą vykdo įmonės "Valeksa" vadovas S.Poškus, tiesa, tik kaip fizinis asmuo. Bendrovė "Valeksa", atstovaujama S.Poškaus, lyg tyčia, buvo ir bankrutuojančios įmonės "Optimalus turto valdymas" bankroto administratorius.

Kas panaikino hipoteką?

Viešbutis ilgą laiką nuosavybės teise priklausė dabar jau likviduotai įmonei "Optimalus turto valdymas". Ši bendrovė buvo su V.Romanovu siejamų įmonių dalis. Įmonė vertėsi turto valdymu ir nuoma.

Ūkio bankas buvo vienas turto nuomininkų. Lietuvos bankui sustabdžius šio banko veiklą, dalį paskolų portfelio, vadinamąjį gerąjį banką, perėmė Šiaulių bankas.

Tokiu būdu Šiaulių bankas tapo didžiausiu šios įmonės kreditoriumi.

Šį įkeistą turtą vėliau įsigijo įmonė "Bofora", kuri pirkimo–pardavimo sutartimi gavo šį objektą. Jo įkeitimas bankui išliko, o bendrovės "Optimalus turto valdymas" administratorius S.Poškus pasiekė, kad turtą turinti "Bofora" liktų skolinga įmonei "Optimalus turto valdymas" apie 1,155 mln. eurų.

Po kurio laiko "Boforai" buvo iškelta bankroto byla. O turtinių pretenzijų šiai bendrovei greta S.Poškaus atstovaujamos "Optimalus turto valdymas" reiškė ir kreditorė – įmonė "Sėkmės industrija".

2016 m. Šiaulių bankas be papildomų reikalavimų ar sąlygų tiesiog atsisakė turto įkeitimo, o tai reiškia, kad šiam turtui buvo panaikinta hipoteka.

V.Romanovui patiko "Katastrofa"

Nuostabą kelia ir tai, jog, bankrutuojančiai įmonei "Optimalus turto valdymas" pardavinėjant savo turtą, taip pat ir reikalavimo teisę į "Boforos" skolą, bankui neužkliuvo bankroto administratoriaus iniciatyva 1,155 mln. dydžio reikalavimo teisę parduoti vos už 10 tūkst. eurų.

Šiame mįslingame sandoryje išniro dar vieno veikėjo pavardė.

Faktišku šio turto valdytoju tapo Kazimieras Triškus, kurio vardu registruotų įmonių ar kompanijų viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose nepavyko aptikti. Galima rasti tik faktą, kad K.Triškų ir V.Romanovą sieja bendras pomėgis – futbolas: K.Triškus skelbiamas kaip Sekmadienio futbolo lygoje žaidžiančios futbolo komandos "Katastrofa" žaidėjas.

Pats S.Poškus tikina nepažįstantis šio asmens, kurį, kaip aiškėja, lydi neįtikima sėkmė.

Šiaulių bankas neprieštaravo

Dėl įtartino sandorio Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tačiau S.Poškui jokie įtarimai nebuvo pareikšti, o pats tyrimas galiausiai nutrauktas.

FNTT Klaipėdos apygardos viršininkas Dainius Rimkus dienraštį informavo, jog dėl įtarimų piktnaudžiavimu tarnyba buvo pradėtas tyrimas, tačiau jis nutrauktas.

Beje, atsakyme pažymėta, jog viešbučiui "Pajūris" nuosavybės teisės šioje byloje net nebuvo apribotos.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė, atsakydama į dienraščio klausimus, pažymėjo, jog likviduotos įmonės "Bofora" turto laikinasis nuosavybės teisių apribojimas buvo paskirtas 2013 m. spalio 11 d. siekiant užtikrinti ikiteisminiame tyrime pareikštą civilinį ieškinį.

Areštas taikytas ir viešbučiui "Pajūris", kurį 2013-ųjų birželio 7 d. įmonė įsigijo iš įmonės "Optimalus turto valdymas".

"Nustatyta, kad minėtas turtas dar 2011 m. gegužės 6 d. buvo įkeistas Šiaulių bankui pagal kreditavimo sutartį. Taigi, aptariamas turtas iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises priėmimo jau buvo įkeistas Šiaulių bankui, kuris turėjo pirmumo reikalavimo teisę į minėtą turtą. Likviduojant juridinį asmenį pirmiausia tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Taigi, net jei nekilnojamasis turtas ir nebūtų perleistas kitam juridiniam asmeniui – įmonei "Bofora", į jį civilinis ieškinys negalėtų būti nukreiptas", – arešto panaikinimo motyvus aiškino R.Stundienė.

Pasak jos, pastebėtina ir tai, kad duomenų, jog 2013 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp įmonių "Optimalus turto valdymas" ir "Bofora", būtų apsimestinė, ikiteisminiame tyrime nėra.

"Kad minėtas sandoris nebuvo apsimestinis, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad hipotekos turėtojas – Šiaulių bankas 2016 m. gegužės 8 d. raštu neprieštaravo dėl minėto nekilnojamojo turto pardavimo pagal 2013 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Tad akivaizdu, kad anksčiau aptartas nekilnojamasis turtas nėra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar gautas nusikalstamu būdu ir šiam turtui negalės būti taikomas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas", – aiškinama prokuratūros rašte.

Remdamasi šiais motyvais, 2019 m. balandžio 17 d. Generalinė prokuratūra ir priėmė nutarimą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtam turtui.

Vadinamoji Ūkio banko byla iki šios dienos vis dar nėra baigta.

"Šiame tyrime dedamos visos pastangos, kad baudžiamoji byla būtų perduota nagrinėti teismui kuo greičiau. Dalį ikiteisminio tyrimo planuojama pabaigti dar šiais metais", – tikino R.Stundienė.

Skundai – į stalčių?

Žinia, jog prokurorai panaikino areštą viešbučiui "Pajūris" šokiravo įmonę "Sėkmės industrija".

Būtent šios įmonės pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtarimų bankroto administratoriaus piktnaudžiavimu tarnyba.

"Mūsų įmonė teikia teisines paslaugas kreditoriams ir skolininkams, užsiima neteisminiu skolų išieškojimu, dirba ir su bankrutuojančiomis įmonėmis, todėl mums gerai žinomas bankroto procesas, teisinis reglamentavimas, praktika. Mano vadovaujama įmonė yra įmonės "Bofora" kreditorė ir įstatymų nustatyta tvarka dalyvavo bankroto procedūroje, kol iš jos buvo pašalinta, susidūrusi su bankroto administratoriaus S.Poškaus veiksmais, kuriuos mes vertiname ne tik kaip piktnaudžiavimą tarnyba, tačiau ir užtraukiančiais atsakomybę pagal gerokai rimtesnius BK straipsnius. Atitinkamai pareiškime išdėstėme mums žinomas aplinkybes ir kreipėmės į Generalinę prokuratūrą", – tikino "Sėkmės industrijos" vadovas Vladas Rutkauskas.

Apie tai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įmonė buvo informuota itin trumpu pranešimu.

"Dėl mums nesuprantamos praktikos prokurorė atsiuntė tik trumpą informacinį pranešimą, tačiau nepateikė paties nutraukimą patvirtinančio dokumento – nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Keisčiausia tai, kad įmonė "Sėkmės industrija", būdama nukentėjusiąja šalimi, nėra informuojama nei apie ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvus, nei apie jos teisę skųsti tokius ikiteisminio tyrimo įstaigos sprendimus. Demokratinėje valstybėje įprasta praktika reikalautų, kad pareiškėjas, t. y. nukentėjusysis, kuris kreipėsi dėl galimų pažeidimų, ne tik būtų informuojamas apie ikiteisminio tyrimo įstaigos argumentus, kuriais vadovaujamasi priimant vieną ar kitą sprendimą, tačiau ir turėtų teisę juos įvertinti ir skųsti", – priekaištų tyrėjams pažėrė V.Rutkauskas.

Siekia kuo greičiau parduoti?

Į prokuratūrą skundą dėl įmonės "Valeksa" vadovo veiksmų rašę pareiškėjai net nebuvo kviečiami į apklausą dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių.

"Nors vėlgi įprasta praktika, kad pareiškėjas kviečiamas paliudyti apie pareiškime išdėstytus faktus, jo paklausiama apie patirtą žalą, pasiteiraujama, ar ketina naudotis teise reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, jeigu bus nustatyti kaltininkai. Panašu, kad mūsų medžiaga tiesiog "pragulėjo" pas tyrėją, o suėjus terminui, kai reikalinga priimti kokius nors sprendimus, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas", – pastebėjo V.Rutkauskas.

Priėmus sprendimą panaikinti areštą viešbučiui "Pajūris", nukentėjusieji nuo aferų, siejamų su Ūkio banko veikla, faktiškai liko be galimybės ateityje realizuoti savo pretenzijas.

Kyla klausimas, ar procedūros skaidrios ir kas slepiasi už teises į turtą J.Basanavičiaus g. įsigijusio asmens? Gal tai tas pats V.Romanovas?

"Labai keista, nes pagal viešą informaciją "Pajūrio" viešbutis buvo areštuotas ikiteisminiame tyrime, kuris vyksta dėl Ūkio banko bankroto ir V.Romanovo nusikalstamos veikos. Kaip visi žinome, V.Romanovas tebesislapsto Rusijoje, kur yra gavęs politinį prieglobstį, ir, aišku, neketina grįžti į Lietuvą. Lietuvos valstybė kaltinimų jam nepanaikinusi, tačiau susijusio turto areštą kažkodėl panaikina. Spėjame, kad tai bankroto administratoriaus aktyvaus darbo rezultatas ir tai tik dar labiau sustiprina mūsų įtarimus, kad bankroto administratorius siekia kuo greičiau parduoti brangų turtą, kurio rinkos vertė, mūsų manymu, siektų apie 1,5 mln eurų. Ypač kai pretendentas į turto realizacijos pajamas tokią teisę įgijo už simbolinę 10 tūkst. eurų sumą ir teisėsaugos bei kitoms institucijoms nekyla abejonių dėl tokio sandorio teisėtumo. Natūraliai kyla klausimas, ar procedūros skaidrios ir kas slepiasi už teises į turtą J.Basanavičiaus g. įsigijusio asmens? Gal tai tas pats V.Romanovas?" – retoriškai klausė V.Rutkauskas.

Viešbučiui – varžytinės

Bankroto administratorius S.Poškus, įmonės "Valeksa" vadovas, atsakymuose į dienraščio klausimus taip pat meta tą pačią V.Romanovo kortą, tik sąsajomis su skandalingu bankininku kaltina kitą pusę.

"Atsakydami į jūsų užklausimą patvirtiname, kad prokuratūra panaikino taikytus apribojimus BUAB "Bofora" nekilnojamajam turtui, esančiam J.Basanavičiaus g., Palangoje. Kokiu pagrindu šie apribojai panaikinti, bankroto administratorius neturi teisės komentuoti, prašome kreiptis į prokurorus, kurie yra įgalioti spręsti, kokia ikiteisminio tyrimo informacija gali būti viešinama žiniasklaidai", – teigė S.Poškus.

Jis neslėpė, jog viešbučio "Pajūris" pastatas netrukus iš tiesų bus parduotas.

"Įmonių bankroto įstatyme nustatyta, kad visas bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduotas, todėl bus organizuojamos ir įmonės "Bofora" turto J.Basanavičiaus g., Palangoje, pardavimo procedūros. Remiantis įstatymu, bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainą ir tvarką nustato bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas, be to, įstatymas imperatyviai nurodo, kad nekilnojamasis turtas visais atvejais visų pirma turi būti pardavinėjamas iš viešųjų varžytinių. Gautos lėšos iš turto pardavimo bus paskirstytos įmonės "Bofora" kreditoriams Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka", – aiškino S.Poškus.

S.Poškus atmetė įmonės "Sėkmės industrija" vadovo V.Rutkausko kaltinimus jam dėl klausimų keliančios veiklos.

"Atkreipiame dėmesį, jog įmonė "Sėkmės industrija" nebuvo ir nėra įmonės "Bofora" kreditorius, ką įsiteisėjusiomis nutartimis konstatavo tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas. Šio asmens samprotavimai apie galimą turto pardavimo neskaidrumą yra visiškai nepagrįsti. Kaip minėta, įmonės "Bofora" nekilnojamasis turtas bus parduodamas iš viešųjų varžytinių, kuriose galės dalyvauti visi šio turto įsigijimu suinteresuoti asmenys ir varžydamiesi didinti turto pardavimo kainą. Turto pardavimas iš viešųjų varžytinių užtikrins, kad už turtą bus gauta rinkos kaina. Administratorius pažymi, jog administruojant įmonės "Bofora" bankroto procedūras neturėjo jokio kontakto su V.Romanovu ar jo aplinkos žmonėmis, išskyrus tai, jog, administratoriaus turimais duomenimis, būtent įmonė "Sėkmės industrija" yra susijusi su V.Romanovo aplinkos žmonėmis ir įmonės "Bofora" bankroto byloje siekė pasitvirtinti neteisėtą (fiktyvų) kreditorinį reikalavimą. Kaip minėta, teismai šio kreditoriaus neteisėtus reikalavimus atsisakė tenkinti", – tikino S.Poškus.

Tiesa, S.Poškus turbūt pamiršo paminėti, kad iš esmės visos turto pardavimo lėšos atiteks asmeniui, kuris teisę jas gauti įsigijo vos už 10 tūkst. eurų.

Nemalonumai ir dėl nuomos

Dienraštis "Klaipėda" ne kartą viešino minėto stambaus nekilnojamojo turto, esančio Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje, valdytojų veiksmus. Pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartį pastatas, priklausantis bankrutuojančiai įmonei "Bofora", kuriai atstovauja bankroto administratorius S.Poškus, įmonei "Damicina" buvo išnuomotas 2017 m. gruodžio 15-ąją. Šios įmonės vardu veikęs Palangos gyventojas Arturas Arakelyan žurnalistams prisipažino, jog apie šio objekto nuomos galimybę jis sužinojo visiškai atsitiktinai, išvydęs skelbimą spaudoje. Pastato nuomininkas turėjo nemalonumų dėl be projekto atliekamo kapitalinio remonto. Verslininkams buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Išskirtinas faktas yra ir tai, jog A.Arakelyan dukra Svetlana Grigorian rinkimų į savivaldybių tarybas metu siekė Palangos mero posto. S.Grigorian kandidatūrą kėlė Socialdemokratų partija. Kurį laiką įmonei "Damicina" vadovavo Socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko brolis Danas Paluckas. Net neįvykus varžytinėms nuomininkai jau investavo į išsinuomotą turtą ir vykdė remonto darbus.

Statybas stabdo antrą kartą

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl pradėtos rekonstrukcijos be statybos leidimo dar liepos 2-ąją surašė savavališkos statybos aktą įmonei "Damicina", kuri yra šio statinio nuomotoja.

Tą kartą darbus liepta nutraukti, nurodyta nevykdyti jokių savavališkų kapitalinio remonto darbų ir likviduoti savavališkos statybos padarinius.

Konstatuota, jog už privalomojo nurodymo nevykdymą teismas gali skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną.

Tačiau paaiškėjo, kad įmonė "Damicina" ir vėl, pasak statybų inspekcijos, savavališkai griebėsi darbų.

Inspekcija nelegalius statybos darbus užfiksavo birželio 12-ąją, antrą kartą statybininkai ant viešbučio stogo užfiksuoti lapkritį.

Čia vėl kaukšėta įrankiais, darbininkai ant viešbučio stogo susikėlė čerpes ir pradėjo stogo remontą. Inspektoriams vėl teko J.Basanavičiaus gatvėje aiškintis situaciją.

Vytauto Petriko nuotr.

Statybų inspekcijos Palangos skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Dronseika, pats liepą surašęs šiems verslininkams savavališkos statybos aktą, šį kartą vėl turėjo imtis sankcijų.

"Prieš vykdydami darbus, jie turėjo gauti mūsų leidimą ir paruošti projektą. Aš pats mačiau, ką jie daro, kai važiavau pro šalį. Statybas jie vis tiek nori vykdyti, o mes turime vaikščioti po teismus", – tikino A.Dronseika.

Skundas – teismui

Paaiškėjo, jog statybų inspekcijos surašytą administracinio nusižengimo protokolą įmonė "Damicina", kuriai šiuo metu vadovauja palangiškis Artūras Arakelyan, apskundė teismui.

Skundą nagrinėjo Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai.

Protokolas buvo surašytas remiantis tuo, kad buvo keičiama pastato išvaizda, neturint statybą leidžiančio dokumento.

Įmonė "Damicina" pateikė teismui paaiškinimus, jog buvo gautas Palangos savivaldybės raštas, kuriuo reikalaujama, kad minėtas avarinės būklės pastatas būtų kuo greičiau suremontuotas.

"Šiuo pagrindu, kaip nurodė juridinio asmens vadovas, buvo kreiptasi į rangovą ir sudaryta statybos rangos sutartis. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigojo atlikti darbus, laikantis statybos techninių reglamentų, normų ir taisyklių bei specialiųjų valstybės priežiūros reikalavimų. Atsižvelgus į šią situaciją, teismas administracinio nusižengimo teiseną įmonės "Damicina" atžvilgiu pagal 353 straipsnio 7 dalį nutraukė", – bylos esmę paaiškino Dovilė Chockevičiūtė, Klaipėdos apygardos teismo Vyriausioji specialistė komunikacijai.

Pareikalavo laikytis įstatymų

Pirmos instancijos teismas tenkino įmonės "Damicina" prašymą, tačiau Statybų inspekcija nežada nusileisti ir šį teismo sprendimą žada skųsti.

"Ir dabar jie statybos leidimo neturi. Projektas turėjo būti parengtas prieš pradedant vykdyti darbus, štai kur esmė. Šiuo metu darbai yra sustabdyti. Jie tik spalį atliko ekspertizę, kurioje konstatuota, jog stogas yra avarinės būklės. Tačiau pažymėtina, kad ekspertizėje yra nurodymas atlikti stogo konstrukcijų patikrinimą, o tam jie turi parengti projektą, ateiti pas mus suderinti ir tik tuomet tęsti darbus", – aiškino A.Dronseika.

Pasak specialisto, net norint likviduoti avarinę pastato būklę, privalu laikytis įstatyme numatytų reikalavimų.

Milijoninis turtas – už grašius?

Kodėl šio milijonus eurų verto objekto valdytojai tokie drąsūs?

Pačioje Palangos širdyje esantis didžiulis viešbutis su garažu ir kiemo statiniais yra 31 aro dydžio sklype.

Pastatas Generalinės prokuratūros sprendimu yra areštuotas.

Areštas taikomas dėl itin didelės apimties tyrimo, susijusio su Ūkio banko, priklausiusio Vladimirui Romanovui, turto iššvaistymu.

V. Romanovas/Tomo Raginos nuotr.

Kyla klausimas, kas ir kodėl drąsiai ima šeimininkauti areštuotame pastate, nebijodamas investuoti į jo kapitalinį remontą, jei šio objekto likimas iki šiol nėra aiškus?

Istorinėje kurorto dalyje esančio viešbučio "Pajūris", J.Basanavičiaus g. 9 ir 9A, pastatų valdytojas – bankrutuojanti įmonė "Bofora", kuri pirkimo–pardavimo sutartimi 2013 m. įgijo šį objektą iš vėliau bankrutavusios bendrovės "Optimalus turto valdymas".

Įmonės "Bofora" bankroto procedūrą vykdo įmonės "Valeksa" direktorius Stasys Poškus, tiesa, tik kaip fizinis asmuo.

Bendrovė "Valeksa", atstovaujama S.Poškaus, lyg tyčia buvo ir bankrutuojančios įmonės "Optimalus turto valdymas" bankroto administratorius.

Šis turtas buvo įkeistas Šiaulių bankui, kuris perėmė skandalingai žlugusio Ūkio banko turtą ir įsipareigojimus.

Tačiau 2016 m. Šiaulių bankas be papildomų sąlygų mįslingai atsisakė turto įkeitimo, taigi bankas ėmė nebepretenduoti į turto realizavimo pajamas.

O kaip tik tuo metu įvyko nuostabą keliantis sandoris – bankroto administratorius paskelbė reikalavimo teisės į bendrovės "Bofora" skolą, kuri gali būti padengta realizavus "Pajūrio" viešbutį, pardavimą.

Už 1,155 mln. eurų dydžio ir dar palūkanų reikalavimo teisę buvo pasiūlyta vos 10 tūkst. eurų.

Po to vyko mėginimai panaikinti šiam viešbučiui taikomą areštą, o tai leistų šį objektą pelningai parduoti ir reikalavimo turėtojui atgauti skolą.

Finansinių tyrimų tarnyba šiuo metu tiria visų šių sandorių aplinkybes ir aiškinasi, kas yra tikrasis afera dvelkiančio sumanymo autorius.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl piktnaudžiavimo. Pats S.Poškus šioje byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Pastatą išnuomojo

Šiuo metu šiame viešbutyje šeimininkauja įmonė "Damicina".

Pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartį, pastatas, priklausantis bankrutuojančiai įmonei "Bofora", kuriai atstovauja bankroto administratorius S.Poškus, įmonei "Damicina" buvo išnuomotas 2017 m. gruodžio 15-ąją.

Dienraščio turimi dokumentai rodo visą virtinę įdomių sutapimų.

Aiškėja, jog įmonę "Damicina" 2008 m. įkūrė uoste itin gerai žinomas Artūras Gedgaudas.

Šis klaipėdietis vadovavo laivybos kompanijai "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LISCO) daug aistrų sukėlusio kompanijos privatizavimo laikotarpiu.

Vėliau A.Gedgaudas ėmė domėtis atsinaujinančios energijos šaltiniais, įkūrė įmonę "Šilutės vėjas", kuri kūrė planus Šilutės rajone statyti vėjo jėgainių parką.

2015 m. ši įmonė buvo pervadinta į "Damicina".

Paklaustas apie viešbutį "Pajūris", verslininkas tikino nieko bendro su juo neturįs.

"Aš įmonę pardaviau gal 2015 m., nieko daugiau nežinau", – prasitarė verslininkas.

Verslą pardavė politikui

Iš tiesų įmonę "Damicina" įsigijo Palangoje žinomas politikas Danas Paluckas.

Šis buvęs Socialdemokratų partijos Palangos skyriaus vadovas yra tos partijos pirmininko Gintauto Palucko brolis.

G. Paluckas

D.Paluckas iš Socialdemokratų partijos skyriaus vadovo posto pasitraukė, kai į viešumą iškilo faktas, jog politikas 2002 m. buvo baustas Italijoje.

Tačiau jokio įrašo apie teistumą D.Palucko rinkėjai nematė savivaldybių tarybų ir kitų rinkimų kandidato anketoje.

Pats palangiškis aiškino, jog apie savo teistumą jis sužinojo tik 2016 m.

Paklaustas, ar turi kokių nors ryšių su viešbučiu "Pajūris", pirmo pokalbio metu su dienraščio "Klaipėda" žurnalistais D.Paluckas išsigynė bet kokių sąsajų.

Tačiau, peržvelgus Registrų centro duomenis, aiškėja, jog jo turėta įmonė, lyg tyčia, tapo šio viešbučio šeimininke.

Antrą kartą klausiamas dėl verslo sąsajų su šiuo itin stambiu nekilnojamojo turto objektu, D.Paluckas vėl mėgino įtikinėti, jog viešbučiu nesidomėjo, o įmonė buvo pirkta dėl planų atsinaujinančios energijos srityje.

"Aš nemelavau, aš tik pasakiau, jog interesų neturiu ir neturėjau", – aiškino buvęs politikas.

Ausų nematyti?

Tačiau kodėl Statybų inspekcijos vidurvasarį siųstame rašte, adresuotame pastato valdytojams, aiškiai matomas D.Palucko elektroninio pašto adresas, jei buvęs politikas nėra siejamas su "Pajūriu"?

Mano ausų ten nebėra.

"Aš ir mano įmonė jokių statybų šiame objekte nevykdo, girdėjau, šilutiškiai čia dirba. Aš įmonę pardaviau 2017 m. gruodį. Kaip sakoma, mano ausų ten nebėra", – aiškino D.Paluckas.

Tačiau Registrų centro duomenimis, 2017 m. gruodžio 13-ąją D.Paluckas A.Arkelyan pats paskyrė įmonės "Damicina" direktoriumi.

Dokumentas pasirašomas vienintelio įmonės "Auksitas" akcininko D.Palucko.

Įmonė "Auksitas" tuo metu valdė 370 paprastųjų vardinių bendrovės "Damicina" akcijų.

Kyla klausimas, kam parduodant įmonę jos savininkui pasirašinėti naujo savininko skyrimo direktoriumi dokumentus?

Naujas akcininkas pats turėtų spręsti, ką ir kada skirti direktoriumi.

Sutartims – žalia šviesa

Stebėtina, tačiau kaip tik praėjus dviem dienoms po "Damicinos" pardavimo, gruodžio 15-ąją, bankrutuojančios įmonės "Bofora" turtą – viešbutį "Pajūris" bankroto administratorius S.Poškus išnuomojo už 1 tūkst. eurų per mėnesį įmonei "Damicina".

Sutartyje pažymėta, jog tris mėnesius per metus, birželį, liepą ir rugpjūtį, pastatas nuomojamas už 6 tūkst. eurų per mėnesį.

"A.Arakelyan buvo paskirtas direktoriumi tą pačią dieną, kai buvo nuspręsta parduoti įmonės "Damicina" akcijas būtent jam. Tai atsispindi 2017 m. gruodžio 13 d. įmonės akcininkų protokole. Parduota buvo 100 proc. akcijų", – tikino D.Paluckas.

Tačiau neaišku, kodėl Registrų centro išraše matyti, jog D.Palucko įmonė "Auksitas" įmonės "Damicina" akcininke minima nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. balandžio 4 d., kai viešbutis jau buvo išnuomotas?

Brolio partijos nepaliks

Nors pats D.Paluckas neigė bet kokias sąsajas su milijoninės vertės objektu, vis dėlto tarp naujojo šio pastato šeimininko bei buvusio politiko matyti ir daugiau ryšių.

D.Paluckui pasitraukus iš Palangos socialdemokratų skyriaus vadovo posto, jį užėmė A.Arkelyan dukra Svetlana Grigorian.

S.Grigorian

Ši jauna mergina iš karto pademonstravo ambicijas ir jau pareiškė kandidatuosianti į Palangos mero postą.

"Tegul bando laimę. Ji – realiausias kandidatas tapti Palangos mere", – paramą S.Grigorian reiškė D.Paluckas.

Buvęs politikas aiškino, jog A.Arkelyan asmeniškai pažinojo ir esą išgirdęs, jog palangiškis ieško įmonės, pasiūlė ją pirkti.

"Nežinau, gal paprasčiau pirkti, nei registruoti naują?" – svarstė D.Paluckas.

Dokumentuose matyti, jog D.Paluckas minimą įmonę įsigijo už 10,7 tūkst. eurų. Už kiek ją pardavė, vyras nenorėjo atskleisti.

"Jei pastatas priklausytų savivaldybei, gal ir būtų labai negražu ir jūs galėtumėte įtarti ar matyti mano kyšančias ausis. Turtas yra privačių kompanijų. Jei aš turėčiau realių interesų dėl šio viešbučio, daugelis Palangoje į mane galėtų pirštais rodyti. Aš juk nesiruošiu jokio viešbučio pirkti ar statyti. O mano bičiulystė ar draugystė su vienu ar kitu žmogumi yra mano asmeniniai dalykai", – tikino D.Paluckas.

Jis patikino, jog, nors ir pasitraukė iš aktyvios politikos, Socialdemokratų partijos nepaliko.

"Ne brolio tai partija. Jis tik jai vadovauja. Taip, aš iš jos nepasitraukiau", – paaiškino D.Paluckas.

Iš kur pinigai remontui?

Peržiūrint faktus, susijusius su viešbučiu "Pajūris", peršasi mintis, jog šio stambaus nekilnojamojo turto valdytojus lydi nuostabą kelianti sėkmė.

Aiškėja, jog vos tik bankroto administratorius S.Poškus paskelbė šio viešbučio nuomos aukcioną, lyg tyčia palangiškį A.Arkelyan aplankė puiki sėkmė – atsirado bičiulis, tai yra tuometis vietos socialdemokratų lyderis D.Paluckas, kuris paslaugiai pasisiūlo parduoti veikiančią įmonę.

Vos spėjus sukirsti rankomis, jau čia pat, po poros dienų, pasirašoma viešbučio nuomos sutartis.

"O kur čia kriminalas, kur čia kas neteisėto?" – klausė A.Arkelyan, pyktelėjęs dėl žurnalistų domėjimosi šiuo viešbučiu.

A.Arkelyan tikino, kad skelbimą apie nuomos aukcioną perskaitė laikraštyje, dalyvavo aukcione, o jį lydinti sėkmė neturėtų niekam kelti klausimų.

Pasak A.Arkelyan, klausimų niekas neturėtų drįsti uždavinėti ne tik jo dukrai, ketinančiai tapti Palangos galva, bet ir jam pačiam.

"Kodėl niekas šešerius metus nesidomėjo šio pastato būkle? Iš kur pinigai kapitaliniam remontui? Čia jau mano asmeninis reikalas", – pareiškė A.Arkelyan.

Palangiškis nenorėjo aiškinti, iš kokių lėšų jis ketina padengti kapitalinio stogo remonto išlaidas, kurias statybų ekspertai vertina ne vienu šimtu tūkstančių eurų.

Be viso to, A.Arkelyan privalo kas mėnesį mokėti nuomą už pastatą, kuris devynis mėnesius Palangoje faktiškai stovi tuščias.

Paklaustas, kokių garantijų vedamas jis taško finansus Generalinės prokuratūros areštuoto pastato remontui, palangiškis tarstelėjo, jog jis tik rūpinasi pastato ir jame dirbančių žmonių saugumu.

Pribloškė D.Palucko praeitis

Politikos naujokė S.Grigorian rinkimų kampaniją pradėjo šią vasarą, socialdemokratų Palangos skyriui ją vienbalsiai išrinkus kandidate kitąmet vyksiančiuose tiesioginiuose Palangos mero rinkimuose.

Ši jaunutė, anksčiau niekam nežinoma politikė į tokias pozicijas šoktelėjo po to, kai išaiškėjo skandalingi Socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko brolio Dano Palucko praeities faktai.

Viešumoje pasklidus žiniai apie tai, jog D.Paluckas praeityje buvo teistas už vagystes ir nelegaliai laikytą ginklą, politikas paliko Palangos savivaldybės tarybą bei partijos Palangos skyriaus pirmininko pareigas.

Todėl kurorto socialdemokratams teko ieškoti naujų veidų artėjantiems savivaldos rinkimams.

Ratais – ant žolės?

Tokiu veidu tapusi S.Grigorian lyg ir turėjo patraukti jaunų rinkėjų simpatijas, tačiau nuo pirmųjų naujos politikės žingsnių palangiškiai ėmė gūžčioti pečiais dėl paaiškėjusios informacijos, kuri sukasi aplink šią kandidatę.

Socialiniame tinkle ir vienoje publikacijų mergina yra nusifotografavusi žaviai įsitaisiusi ant keturračio motociklo.

Vairuotojo pažymėjimą turinčiai S.Grigorian tokia fotosesija nesukėlė jokių klausimų.

"Taip, aš turiu vairuotojo pažymėjimą. O kas?" – paklausta, kaip vertina šią nuotrauką, nustebo jaunoji politikė.

Palangiškė socialiniame tinkle "Facebook" pranešė, jog apžergusi galingą keturratį jį užfiksuota Šventojoje, prie poilsio namų "Energetikas".

"Ką galima manyti apie politiką, kuris reklamai renkasi tokį įvaizdį? Aš manau, kad keturračiai pajūryje, o ypač kopose yra siaubinga blogybė. Jei ši politikė juo važinės privačioje valdoje, aš klausimų neturėsiu. Tačiau iš būsimų kandidatų į Palangos mero postą pirmiausia norėčiau išgirsti, kokių priemonių jie ruošiasi imtis, kad būtų sutramdyti keturračiai chuliganai pajūrio kopose?" – retorinį klausimą kandidatams uždavė Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis.

Bet kuris viešųjų ryšių specialybės pirmakursis pastebėtų, jog jaunoji politikė įamžinta pėsčiųjų take, už galingo keturračio matyti pėsčiųjų grupė. Vienu ratu keturratis stypso ant žolės, o tai aplinkosaugininkams kelia nerimą.

"Tai turėtų policija aiškintis, ar ten nebuvo užfiksuotas pažeidimas? Ar važiuota tuo keturračiu? Ar stovėta ant žolės? Gamtosaugininkams tokios "dramblinės" transporto priemonės galvoje kelia sąsajas su gamtos naikinimu. Beje, mes jau kurį laiką aiškinamės, kas tokiomis transporto priemonėmis niokoja pajūrį, išaria miško paklotę ir naikina paukščių dėtis? Įtartina, tačiau kažkas į saugomą teritoriją keturračiais įvažiuoja nuo Palangos pusės ir sugeba nepatekti į slaptų kamerų akiratį. Kyla įtarimų, iš kur kai kas gali žinoti, kur tos kameros yra paslėptos?" – klausimus uždavinėjo aplinkosaugininkai.

Nuo klausimų – į krūmus

Pati S.Grigorian, vos išgirdusi dienraščio "Klaipėda" klausimą, iš karto nutarė nerti į krūmus, pareiškusi, jog atsakinės tik į raštu pateiktus klausimus.

Negali mano komandoje dirbti kitos partijos žmogus, tai tas pats, kaip pasisamdyti konservatorių.

Tik patikinus, jog kandidatei į Palangos merus jau vertėtų pradėti mokytis atsakinėti į tiesius rinkėjų klausimus, S.Grigorian pokalbiui laiką skyrė trečiadienį, po darbo valandų A.Butkevičiaus sekretoriate.

Tačiau sutartu laiku, praėjus porai valandų po pirmojo pokalbio, politikė telefono ragelio nebekėlė, o paskambinus dar vėliau, jis jau buvo išjungtas.

Seimo narys A.Butkevičius buvo itin nustebintas, išgirdęs, jog jo padėjėja, taikanti į aukštas politines pareigas, slapstosi nuo žurnalistų.

"Aš jai pasakysiu, jog jei jau nusprendei kandidatuoti, rinkaisi politinį kelią, koks čia slapstymasis gali būti? Beje, nuo kitos savaitės Svetlana mano komandoje nebedirbs. Kaip žinia, aš nesu socialdemokratų partijos narys, o Svetlana pradėjo rinkimų kampaniją kaip socialdemokratų partijos kandidatė į Palangos mero postą. Na, negali mano komandoje dirbti kitos partijos žmogus, tai tas pats, kaip pasisamdyti konservatorių", – nevyniojo į vatą A.Butkevičius.

Įmonė susilaukė baudos

Ekspremjeras A.Butkevičius nusistebėjo jaunos politikės užmoju iš karto taikyti į mero postą.

"Ji negali užsiiminėti politine kampanija ir tuo pat metu dirbti mano komandoje. Aš turiu planų ir žvelgiu į ateitį, galvoju apie Europos Parlamento rinkimus, todėl faktiškai jau surinkau savąją komandą", – neslėpė A.Butkevičius.

Išgirdęs, kokių klausimų dienraštis turi S.Grigorian, Seimo narys labai nustebo.

Kandidatė Vyriausiajai etikos komisijai deklaravo kartu su vyru esanti įmonės "Loidus" akcininkė.

Ši bendrovė užsiiminėjo elektroninių cigarečių ir papildomų talpyklų pardavimu internete.

Sugriežtinus tabako reklamos nuostatas, ši įmonė sulaukė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento baudos už įstatymo nuostatų nepaisymą.

Trumpai tariant, internetu elektroninių cigarečių prekyba buvo uždrausta, tačiau įmonės "Loidus" tinklalapis su visais jame esančiais prekių aprašymais tebesisuko internete.

"Oho. Nejaugi? Aš to nežinojau, man tai tikrai naujiena", – išgirdęs šiuos faktus stebėjosi A.Butkevičius.

Susilaukė inspekcijos sankcijos

S.Grigorian palangiškiai turi klausimų ir dėl jos tėčio Artūro Arakelyano veiklos.

Šis Palangoje žinomos kavinės savininkas pastaruoju metu vis dažniau linksniuojamas dėl mįslingomis aplinkybėmis laimėto J.Basanavičiaus gatvėje esančio apleisto viešbučio "Pajūris" nuomos konkurso.

Tačiau vos tik pradėjęs šeimininkauti milijoninės vertės objekte, A.Arakelyanas sulaukė Statybų inspekcijos dėmesio.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, liepos 2 d. patikrinusi kapitalinio remonto darbus, vykstančius J.Basanavičiaus gatvėje, konstatavo, jog patikrinimo metu nustatyta, kad atliekamas pastato kapitalinis remontas mieste, kultūros paveldo vietovėje, Palangos miesto istorinėje dalyje, išmontuojant pastato šildymo ir elektros bendrąsias sistemas, keičiant laikančiąsias konstrukcijas į blogesnes savybes turinčias konstrukcijas, neturi privalomojo savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento.

"Dėl išvardintų pažeidimų statytojui surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas nevykdyti jokių savavališkai kapitališkai remontuojamo neypatingojo statinio J.Basanavičiaus g. 9, Palangoje, statybos darbų, iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti savavališkos statybos akte", – konstatavo Statybų inspekcija.

Ši informacija taip pat sudomino A.Butkevičių. Išgirdęs apie Statybų inspekcijos nuobaudą, susijusią su kandidatės į Palangos merus šeimos nario veikla, politikas neslėpė nuostabos.

"Į visus šiuos klausimus reikia atsakyti", – pastebėjo A.Butkevičius.

Problemų nemato

Tikėtina, jog sugėdinta darbdavio S.Grigorian su žurnalistais nutarė kalbėtis tik kitą dieną, ketvirtadienį.

"Dėl tos nuotraukos aš galiu pasakyti, jog fotografuota buvo uždaroje teritorijoje, renginio metu, vyko sąskrydis. Šis keturratis stovėjo uždaroje teritorijoje, o aš tiesiog priėjusi nusifotografavau", – tikino jaunoji politikė.

S.Grigorian aiškino, jog nemato jokios bėdos dėl tokios fotosesijos, net ir patikinta, kad Šventosios mieste, būtent toje vietoje, kur ji yra užfiksuota, eismas yra draudžiamas.

Paklausta, ar kaip būsima Palangos merė turi kokių nors minčių, kaip vertėtų kovoti su pajūrį niokojančiais keturračių mėgėjais, S.Grigorian pareiškė, jog iš viso nemato tokios problemos.

"Kur čia problema? Palangos savivaldybė yra uždraudusi parko teritorijoje važinėti, mano žiniomis, dabar šioje teritorijoje yra teikiama bauda žmonėms, kurie važinėja keturračiais, ir aš manau, kad ši problema yra sprendžiama. Policijos pareigūnai užtikrina viešąją tvarką ir čia problemos nėra", – žinias apie savivaldos ir Saugomų teritorijų pavaldumą demonstravo S.Grigorian.

Pastebėtina, jog socialdemokratų Palangos skyriaus socialinio tinklo "Facebook" paskyroje galima rasti ir kitų aplinkosaugininkams nerimą keliančių nuotraukų.

Vienoje fotosesijų užfiksuotas, tikėtina, partijos skyriaus sąskrydis gamtoje. Nuotraukoje matyti, kaip keli vyrai vartoja alkoholį.

Du šventės dalyviai kūrena ugnį šašlykinėje, miško aikštelėje matyti ant žolės sustatytos alaus skardinės.

Kiti šventės dalyviai, traukdami dūmą, kažką aptarinėja sustoję ratu, rankose taip pat laikydami alaus skardines.

Nuotrauka pavadinta "Bičiulių popietė".

Pažeidė įstatymą

Dienraštis domėjosi, kokia patirtimi gali didžiuotis ir iš kokios aplinkos yra kilusi kandidatė į Palangos merus S.Grigorian.

Visi šie klausimai, pasak pačios jaunosios politikės, esą jos neliečia. Paklausta apie įmonę, kurios akcininkė ji yra, S.Grigorian patikino, jog įmonė šiuo metu veiklos nevykdo.

"Vyras yra šios įmonės direktorius. Galiu pakomentuoti tik tiek, kad vyras kreipėsi į teismą dėl baudos (ją skyrė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas – A.A.) sumažinimo ir teismas sumažino. Kiek žinau, teismas net nelabai suprato, kur tas pažeidimas buvo padarytas", – aiškino S.Grigorian.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nors ir tenkino S.Grigorian vyro prašymą iš dalies ir sumažino skirtą baudą nuo 1 450 eurų iki 500 eurų, tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šiame procese yra pažymėjęs: "Realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs nustatytas sąlygas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Nagrinėjamu atveju prašymo sumažinti paskirtą baudą tenkinimas neatliktų ekonominei sankcijai keliamų tikslų ir pažeistų visuomenės bei kitų ūkio subjektų interesus."

Tad kaip vertinti rinkėjui S.Grigorian ir jos vyro tokią verslo patirtį bei požiūrį į teisės saugomas ir ginamas vertybes?

"Tuo laikotarpiu, kai šie dalykai vyko, aš dar nedirbau su A.Butkevičiumi", – patikslino S.Grigorian, tačiau pripažino, jog apie politinę karjerą svajojo senokai.

"Aš negaliu be politikos. Mane domina vykstantys procesai. Partijoje esu apie dvejus metus", – pokalbio metu paaiškino kandidatė.

Pradės dirbti, kai išrinks

Politikė mėgino atsiriboti ir nuo klausimų apie jos tėvo A.Arakelyano verslą.

"Prie ko čia tėtis ir prie ko čia Svetlana?" – į klausimą, kodėl palangiškiai turėtų balsuoti už Svetlaną, jei jos tėtis susijęs su kontroversiškai vertinamu verslu, atsakė S.Grigorian.

Politikos naujokę teko patikinti, kad kandidatei į Palangos merus pateikiamas klausimas apie jos tėčio veiklą yra itin svarbus vien jau dėl to, jog būtina išsiaiškinti, ar nekils grėsmių, jog šeimos narių verslui gali būti taikomos tam tikros išlygos, jei S.Grigorian vis dėlto taptų mere.

Dėl viešbučio "Pajūris" nuomininko kapitalinio remonto darbų į Statybų inspekciją šią vasarą kreipėsi būtent Palangos savivaldybė, klausdama, ar tokia veikla atitinka įstatymus.

"Svetlana yra Grigorian. O tėtis turi ir plėtoja savo veiklą. Klausimai yra jam. Nesu labai įsigilinusi. O rinkėjas nuspręs, ar balsuoti tada, kai jam bus pristatyta rinkiminė programa", – nuo klausimo išsisuko S.Grigorian.

Kandidatė neišgirdo pastabos, jog rinkėjai dažniausiai balsuoja vertindami konkrečius darbus, o ne rinkimines programas.

Kai aš būsiu jau išrinkta į tarybą, ar tai būsiu kitoje pozicijoje, tada juos ir vykdysiu.

"O dėl konkrečių darbų. Kai aš būsiu jau išrinkta į tarybą, ar tai būsiu kitoje pozicijoje, tada juos ir vykdysiu", – politines ambicijas demonstravo S.Grigorian, tačiau pripažino, jog dar nežino, ką veiks, kai nuo kitos savaitės liks bedarbe.

"Pailsėsiu ir rengsiu politinę programą", – žvaliai ištarė S.Grigorian, pripažinusi, jog A.Butkevičiaus sekretoriate plušėjo už ne itin didelę algą – vos 600 eurų.

Rengs projektą

Palangiškių žvilgsniai į S.Grigorian tėvo verslą krypsta ne veltui.

Liepą kapitalinį remontą be statybos leidimo viešbutyje "Pajūris" pradėjęs A.Arakelyanas neseniai į viešbučio teritoriją atsigabeno statybinių medžiagų krovinį.

Vietiniai iš karto uždavė klausimą, ar statybos leidimą palangiškis yra gavęs?

"Kol kas tik atsivežėme čerpes stogui, laukiame dokumentų. Tačiau statybos leidimo iš viso čia nereikėjo. Juk mes naikinome tai, ką Palangos savivaldybė buvo konstatavusi – pastatas yra avarinės būklės ir reikėjo jį gelbėti", – dienraščiui aiškino A.Arakelyanas.

Kandidatės į merus S.Grigorian tėvas teigė, jog po Statybų inspekcijos patikrinimo jis yra įpareigotas atlikti projektą būsimiems darbams.

"Užsakiau architektus, jie yra profesionalai, tegul dirba. Mano tikslas buvo pašalinti trūkumus, juk akte parašyta, jog galima pastato avarinė situacija", – teisinosi verslininkas.

Ūkio banko turto likučiai

Kandidatės į Palangos merus tėtis A.Arakelyanas šeimininkauja Generalinės prokuratūros areštuotame viešbutyje "Pajūris", kuriam priskirtas 31 aro sklypas pačiame Palangos centre – J.Basanavičiaus gatvės viduryje.

Vietos verslininkas šį pastatą išsinuomojo tik šią vasarą iš bankroto administratoriaus.

Pastatai areštuoti dėl baudžiamosios bylos, susijusios su Ūkio banko veikla.

Oficialiai pastatų valdytoju turėtų būti pripažinta bankrutuojanti įmonė "Bofora", kuri pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo šį objektą iš vėliau bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės "Optimalus turto valdymas" 2013 m.

Tačiau šis turtas buvo įkeistas Šiaulių bankui, kuris perėmė skandalingai žlugusio Ūkio banko turtą ir įsipareigojimus.

Itin keista, tačiau pelno siekianti finansinė struktūra – Šiaulių bankas vėliau įkeitimo atsisakė savo noru.

Tyrimo ėmėsi FNTT

Įdomių sutapimų šioje istorijoje yra ir daugiau.

Įmonės "Bofora" bankroto procedūrą vykdo įmonės "Valeksa" direktorius Stasys Poškus, tiesa, tik kaip fizinis administratorius, o ne atstovaudamas uždarajai akcinei bendrovei "Valeksa".

Tačiau "Valeksa", lyg tyčia, buvo bankrutuojančios įmonės "Optimalus turto valdymas" bankroto administratorė, o S.Poškus buvo asmeniškai įgaliotas administruoti įmonę bendrovės "Valeksa" vardu.

Netikėtai paaiškėjus, jog žlugusio Ūkio banko įsipareigojimus perėmęs Šiaulių bankas atsisakė pretenzijų į 1,155 mln. eurų vertės turtą, tuo susidomėjo teisėsauga.

Dienraštis "Klaipėda" rašė ("Viešbutis "Pajūris" – interesų pinklėse" Asta Dykovienė 2018 05 09), jog Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šio sandorio, kai Generalinė prokuratūrą gavo skundą.

Į Generalinę prokuratūrą kreipęsis asmuo skunde teigia, esą buvo susitarta su bendrovės Šiaulių banko atstovais, kad "pastarieji kreditorių susirinkime nubalsuos 1 155 583,87 Eur dydžio plius palūkanos reikalavimo teisės pardavimą už 10 000 Eur kainą".

Teisė valdyti milijoninį turtą vos už 10 tūkst. eurų sumą buvo suteikta fiziniam asmeniui K.T.

Tačiau prokuratūrai siųstame rašte pažymėta abejonė: ar šis asmuo nėra statytinis, atstovaujantis nežinia kieno interesams?

Teisėsaugininkai ikiteisminį tyrimą pradėjo dėl įtariamo piktnaudžiavimo.

Dienraštį prokuratūra yra informavusi, jog bankroto administratorius S.Poškus šioje byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Su juo A.Arakelyanas šį pavasarį ir sudarė itin vertingoje Palangos vietoje esančio pastato nuomos sutartį.

Verslas – pastate be stogo

Buvęs viešbutis "Pajūris", J.Basanavičiaus g. 9, Palangoje, šiuo metu yra be stogo, gegnes dengia tik plastiko plėvelė. Pavasarį pradėtas pastato atnaujinimas įstrigo, nes darbai vyko nelegaliai.

Didžioji pastato dalis šiuo metu yra apleista, vietomis nuo fasado nutrupėjęs tinkas, veikiamos klimato, nutrupėjo ir plytos, atviros medinės konstrukcijos.

"Be to, pastato lietaus nuvedimo sistema nesandari, paveikta korozijos, praleidžia vandenį, latakuose auga žolė. Pastato balkonuose vietomis auga želdiniai. Didžioji dalis langų užkalti plokštėmis ir lentomis. Pastato vidaus patalpose palikta neišmontuota, nenaudojama elektros instaliacija, pastato rūsiai užversti šiukšlėmis. Pastato bendra būklė bloga, avarinė", – taip dar šių metų pradžioje savo rašte dėl J.Basanavičiaus g. 9 savivaldybė dėstė Generalinei prokuratūrai.

Pastatas – avarinis, veikla vyksta

Tiesa, iš fasadinės pusės šio pastato trūkumus dengia reklaminiai tentai.

Vaizdas iš vidinio kiemo pusės – visiškai kitoks. Tad savivaldybės atstovai anaiptol neperdėjo, kad statinys yra avarinės būklės.

Nuo pavasario, per beveik pusmetį, situacija nepasikeitė.

Nuostabą kelia tai, kad tokiame pastate per sezono įkarštį ir toliau itin aktyviai veikia naktiniai klubai, valgykla, suvenyrų parduotuvė bei pramogų centras.

Valstybinės institucijos problemų čia nemato, nors pastatas akivaizdžiai netinkamas ne tik komercinei veiklai, jame yra nesaugu nei darbuotojams, nei klientams.

Ne vienam kyla klausimas, kaip visos J.Basanavičiaus g. 9 veikiančios įmonės gavo leidimus vykdyti komercinę veiklą? Kodėl leidžiama veikti naktiniams klubams, kur būna itin didelis žmonių susibūrimas, bei atrakcionų kambariams, kurių dažniausi lankytojai yra vaikai?

Kas atsakys nelaimės atveju už jų sveikatą ar gyvybę?

Savivaldybė leidimų nedavė

Palangos savivaldybė dienraštį patikino, jog nėra išdavusi jokių leidimų vykdyti veiklą J.Basanavičiaus g. 9 Palangoje.

Tai nėra savivaldybės funkcija, nes maisto tvarkymo pažymėjimus išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

"Dar 2016 m. Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigūnai atliko minėto pastato techninės priežiūros patikrinimą ir aktu užfiksavo, jog tai yra avarinės būklės statinys – buvo užfiksuoti trūkumai ir iškelti reikalavimai statinio savininkui. Šis statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas su reikalavimais buvo išsiųstas pastato naudotojams. Savivaldybės nuomone, avarinės būklės statinyje negali būti vykdoma jokia veikla", – teigė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė.

Pasak V.Staskonienės, iki šios dienos Palangos miesto savivaldybė neturi jokios informacijos, kad pastatas, esantis J.Basanavičiaus g. 9, būtų sutvarkytas.

"Priešingai – po savivaldybės kreipimosi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją 2018 m. liepos 21 d. gautas Statybos inspekcijos raštas, kuriame nurodoma, jog šio pastato remonto darbai yra vykdomi be leidimo ir dėl to bus surašytas savavališkos statybos aktas", – pabrėžė V.Staskonienė.

Priestate – nelegali veikla?

Pasiteiravus, ar savivaldybė yra išdavusi leidimą užsiimti prekyba aplink minėtą pastatą esančiuose mediniuose statiniuose, kur aktyviai veikia įvairių pramogų siūlytojai ir suvenyrų parduotuvė, savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja tikino, jog statybos leidimas minėtiems statiniams buvo išduotas 2013 m. liepos 26 d.

Jo galiojimas pasibaigė 2017 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu minėti statiniai galiojančio statybos leidimo neturi.

Tiesa, šių metų birželio 12 d. dabartinis šio pastato nuomininkas bendrovės "Damicina" direktorius Arturas Arakelyanas kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorę prašydamas išduoti leidimą vykdyti veiklą statiniuose, esančiuose aplink buvusį "Pajūrio" viešbutį.

Tačiau leidimas išduotas nebuvo. Apie tai, kad leidimas nebus išduotas, raštu informuotas ir pastato savininkas – bendrovė "Bofora".

Vadinasi, tiek suvenyrų parduotuvė, tiek pramogų centras J.Basanavičiaus g. 9 veikia nelegaliai?

Formalių atsirašinėjimų ekspertai

Neiškentusi dėl įvaizdį miesto širdyje darkančio buvusio viešbučio "Pajūris", kurorto savivaldybė dar prieš dvejus metus atakavo Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) bei Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) ir informavo apie prastą pastato būklę bei išsakė nuomonę, kad tokiame neprižiūrimame pastate veiklą vykdantys subjektai pažeidžia visuomenės sveikatos priežiūros bei maisto ir veterinarijos nustatytas higienos normas.

Raštuose NVSC bei VMVT Palangos savivaldybė prašė nustatyti ir įvertinti, ar vykdomos veiklos pastate adresu J.Basanavičiaus g. 9 atitinka teisės aktų reikalavimus.

Higienistai savivaldybei atsakė: "J.Basanavičiaus g. 9 vykdomos ūkinės komercinės veiklos atitikties visuomenės sveikatos saugą reglamentuojantiems teisės aktams ir išvadų neteiks. Jeigu gyventojai kreipsis dėl triukšmo, kurį sukelia ūkinėje komercinėje veikloje naudojamas stacionarus triukšmo šaltinis, organizuos akustinio triukšmo matavimus pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje."

O atsakydama į savivaldybės raštą VMVT nurodė, kad, įvertinus riziką, maisto tvarkymo subjektų kontrolę vykdo pagal Palangos VMVT valstybinės kontrolės 2016 m. planą. Tiek planinių, tiek neplaninių patikrinimų metu maisto tvarkymo subjektuose J.Basanavičiaus g. 9 pažeidimų dėl patalpų esą nenustatyta nei 2015 m., nei 2016 m.

Dar viena biurokratinė kebeknė

Kitaip tariant, nė vienai šių institucijų nekyla klausimas, ar apskritai avarinės būklės pastate galima komercinė veikla, nes būtent VMVT išdavė higienos pasus griuvenoje veikiančioms viešojo maitinimo ir pasilinksminimo įstaigoms.

Palangos VMVT vadovė Virginija Grigalauskienė patvirtino, jog jos vadovaujama tarnyba maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus (arba higienos pasus) išdavė J.Basanavičiaus g. 9 veikiančiai I.Nenartėnienės individualiai įmonei, valgyklai-kebabinei, mažajai bendrijai "Ryto broliai", naktiniam klubui "Basanova", mažajai bendrijai "Gaumena", naktiniam klubui bei įmonei "Rubitas", barui "Take U".

V.Grigalauskienė tikino, jog dėl pastato techninės būklės ir galimybės leisti jame vykdyti maisto tvarkymo veiklą šių metų gegužės 4 d. kreipėsi raštu į Palangos savivaldybės administraciją.

Po mėnesio gavo atsakymą, kad dar "2016 m. birželio 9 d. Palangos miesto savivaldybės administracija patikrino pastato J.Basanavičiaus g. 9, Palangoje, naudotojo atliekamą statinio techninę priežiūrą ir surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą. Rašte pažymėjo, kad patikrinimo metu yra vertinama pastato techninė būklė ir aprašomi pastebėti defektai."

Kaip tai susiję su higienos pasų išdavimu viešojo maitinimo įstaigoms, veikiančioms minėtame pastate, V.Grigalauskienė nepaaiškino.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nevertina pastatų techninės būklės.

"Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nevertina pastatų techninės būklės. Valstybinės kontrolės metu įvertinama patalpų, įrenginių, personalo higienos, maisto produktų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Už saugų ir kokybišką maisto tvarkymą atsako maisto tvarkovas", – paaiškino V.Grigalauskienė.

Maitinti – į ūkinius pastatus

Sunkiai suvokiama, kad avarinės būklės pastate gali būti apskritai vykdoma kokia nors veikla, kai yra grėsmė, kad pastatas gali bet kada griūti.

Juolab kad apie tai leidimus veikti tame pastate išdavusią Palangos VMVT savivaldybė įspėjo apie grėsmes.

Vadinasi, jei "Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nevertina pastatų techninės būklės", leidimą viešojo maitinimo paslaugoms iš šios tarnybos galima gauti bet kur – tvarte, rūsyje ar kokioje kitoje griuvenoje?

Atsakydama į tai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Teisės skyriaus vedėja Aleksandra Fedotova tik pasikartojo, kad "pastato, kuriame šios patalpos įrengtos, paskirtis pagal Statybų techninį reglamentą nėra VMVT vertinimo objektas".

"Išduodant maisto tvarkymo patvirtinimo pažymėjimą, yra vertinama konkrečiai maisto tvarkymo veiklai numatytų patalpų higienos būklė. Pavyzdžiui, vertinama, kad patalpų lubos, sienos, grindų dangos būtų švarios, lengvai plaunamos ir, jei reikia, dezinfekuojamos. Maisto tvarkymo patalpose turi būti įrengtas pakankamas dirbtinis ar natūralus apšvietimas, efektyvi natūrali, dirbtinė ar mišraus tipo ventiliacija, maisto tvarkymo patalpos turi būti aprūpintos švariu tekančiu karštu ir šaltu vandeniu, nuotekų surinkimo sistema ir pan. Jei ūkio subjektas tinkamai įrengia patalpas ir įgyvendina kitus jo numatytai veiklai taikomus maisto saugos reikalavimus, jam gali būti išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas", – aiškino A.Fedotova.

VMVT atstovė pabrėžė, jog Lietuvoje maisto tvarkymo įmonės yra įrengiamos ir sėkmingai veikia įvairios paskirties pastatuose: "Pavyzdžiui, laikinuose statiniuose (kioskuose) arba net autotransporto priemonėse, gyvenamosios paskirties pastatuose (gyvenamųjų namų cokoliniuose aukštuose, taip pat ir rūsiuose), ūkinės paskirties pastatuose (pertvarkytuose ūkinės paskirties pastatuose ūkininkai įrengia sulčių spaudyklas, savo gaminamos produkcijos nedideliais kiekiais gamybos patalpas ir pan.)."

Higienos pasų nenaikins?

Jeigu vis dėlto bus nuspręsta J.Basanavičiaus g. 9, Palangoje, veikiančioms minėtoms įmonėms naikinti higienos pasus, kokios yra higienos paso naikinimo procedūros ir kada jos bus atliktos?

VMVT atstovai pažymėjo, jog higienos pasą išduoda ir turi teisę priimti sprendimą dėl laikino jo galiojimo sustabdymo arba panaikinimo teritorinė VMVT šiais Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos apraše numatytais pagrindais: "Kai maisto tvarkymo subjektas pažeidė teisės aktų reikalavimus, dėl kurių buvo priimtas minėtas sprendimas. Taip pat gavus maisto tvarkymo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens prašymą sustabdyti šio pažymėjimo ar registracijos galiojimą ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui, jei nustatoma, kad maisto tvarkymo subjektas pateikė tikrovės neatitinkančius ar suklastotus duomenis ir (ar) dokumentus, jei maisto tvarkymo subjektas pažeidė teisės aktų reikalavimus ir dėl to buvo priimtas sprendimas dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo."

"Jūsų nagrinėjamu atveju, jei pastato naudotojui bus uždrausta eksploatuoti pastatą ir šio sprendimo pagrindu maisto tvarkymo subjektai neteks teisės naudotis maisto tvarkymo vietomis, kurioms išduoti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimai, jų galiojimas bus laikinai sustabdytas arba panaikintas, priklausomai nuo to, koks sprendimas dėl pastato bus priimtas", – patikslino A.Fedotova.

Tyrimo ėmėsi ministerija

Žinant, kaip tikrai preciziškai VMVT išdavinėja leidimus veiklai, buvusio viešbučio "Pajūris" atveju gali kilti tam tikrų įtarimų.

Gali pirštis ir mintys dėl korupcinio nusikaltimo, kuris turėtų sudominti ir STT.

Kyla klausimas, ar VMVT galioja sveiko proto kriterijai, jei jie iš tiesų nemato problemos nenaikindami higienos pasų avariniame pastate veikiančioms įmonėms?

Biurokratinis atsirašinėjimas ir formalus požiūris gali tik patvirtinti įtarimus.

Susidariusi situacija sudomino Žemės ūkio ministeriją, nors VMVT jai ir nėra pavaldi, o veikia kaip lygiavertė institucija.

Dienraščio žiniomis, žemės ūkio ministerijos vyr. patarėjas Jurijus Kornijenko jau paprašė ekspertų kuo skubiau ištirti šią situaciją ir pateikti išsamų įvertinimą, ar šiuo atveju VMVT pagal kompetenciją viską atliko tinkamai.

"Pajūrio" viešbutis. Interesų painiava

Oficialiai pastatų valdytoju turėtų būti pripažinta bankrutuojanti įmonė "Bofora", kuri pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo šį objektą iš vėliau bankrutavusios bendrovės "Optimalus turto valdymas" 2013 m.

Šiuo metu už šį nekilnojamąjį turtą turėtų atsakyti įmonės "Bofora" bankroto administratorius. Turtas buvo įkeistas Šiaulių bankui, kuris perėmė skandalingai žlugusio Ūkio banko turtą ir įsipareigojimus, bet vėliau Šiaulių bankas įkeitimo atsisakė savo noru.

Viešbučio "Pajūris" likimas kol kas įstrigęs Generalinėje prokuratūroje. Be to, pastatai areštuoti dėl ikiteisminio tyrimo bylos, susijusios su Ūkio banko veikla.

Šį pastatą iš bankroto administratoriaus konkurso būdu išsinuomojo kurorto verslininkas A.Arakelyanas.

Palangos savivaldybės administracijos pareigūnai 2016 m. atliko J.Basanavičiaus g. 9 techninės priežiūros patikrinimą ir surašė aktą, kuriuo buvo užfiksuoti trūkumai ir iškelti reikalavimai statinio savininkui.

Buvęs viešbutis įtrauktas į miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą ir padidintas nekilnojamojo turto mokestis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų skyrius vykdo ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų finansinių machinacijų, susijusių su šio pastato disponavimu ir nuoma.

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus pareigūnai jau atliko kai kurių viešbučio "Pajūris" bankroto procedūrą vykdančios įmonės "Valeksa" atstovų apklausas.

Kitą savaitę statybvietėje speciali komisija rengiasi atlikti patikrinimą. O štai vietiniai gyventojai kelia versiją: gal prokurorų areštuotame viešbutyje mėginama paskubomis įrengti apartamentus?

Užkliuvo statybos

J. Basanavičiaus gatvėje 9-uoju numeriu pažymėtame objekte statybininkai pasirodė prieš keletą savaičių.

Šiuo metu jau nuardyta didžioji stogo dalis, keičiamos perdangos, tvirtinamos konstrukcijos. Esą žadama sutvarkyti ir pastato išorinę dalį.

Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai, išvydę statybų apimtis, susidomėjo, ar šiems darbams buvo gauti leidimai.

"Kol kas, mūsų žiniomis, jokių leidimų šiems darbams nebuvo prašyta. Per penkerius metus nebuvo pateikta jokių prašymų išduoti leidimus rekonstrukcijai. Specialistai susisiekė su viešbučio "Pajūris" nuomininku ir jis aiškina, jog atliekamas paprastasis remontas. Paprastąjį remontą jie gali atlikti, tik medžiagos turi būti keičiamos tokiomis pačiomis arba labai panašiomis. Iš esmės turi nesikeisti konstrukcijos ir fasadas", – aiškino savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Žydrūnas Žvirblis.

Vis tik Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dienraštį informavo, jog inspekcija pradėjo šių statybų teisėtumo tyrimą.

"Kitą savaitę organizuojamas statybos patikrinimas vietoje. Bus atliekamas tyrimas, ar statyba vykdoma teisėtai, atitinka teisės aktų reikalavimus", – tikino inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Ligita Luščiauskaitė.

Vytauto Petriko nuotr.

Laukia patikrinimo

"Pajūrio" viešbutyje pluša trys įmonės, dvi iš Palangos – "Dumicina" ir "MB Ryto broliai". Dirba ir kauniečių įmonė "Vilunta".

Dienraščio žurnalistams, apsilankius statybvietėje, dėmesį patraukė tai, kad vidiniame kieme, iš kurio pusės ir vykdomos statybos, fasadas apstatytas pastoliais, čia pat, aikštelėje, yra ženklas apie nuomojamas vietas automobilių stovėjimui.

Ar saugu poilsiautojų automobiliams, kai čia pat ardomos konstrukcijų dalys? Viešbučio patalpų nuomos sutartį laimėjęs palangiškis Artūras Arakelyan aiškino, jog statybininkai svetimų automobilių nežada lamdyti.

"Tolokai ta dalis yra. Mes rūpinamės visų saugumu", – aiškino naujasis objekto valdytojas.

A. Arkelyan šiame objekte šeimininkauja ne itin seniai.

Vyras tikino, jog, apžiūrėjęs išnuomotas patalpas, vos negavo šoko.

"Kiek ten šiukšlių radome, vos išvežėme. Stogas buvo jau supuvęs, viskas kiaurai bėgo. Tiek metų niekas nebuvo daryta", – apgailestavo A. Arkelyan.

Įžvelgia potencialą

Prisimenant šio auksinėje kurorto vietoje esančio viešbučio istoriją, susidaro įspūdis, jog dėl tokio objekto daugelis susikautų ne tik teismuose.

Viešbutis "Pajūris" oficialiai priklausė bankrutuojančiai įmonei "Bofora". Visą J. Basanavičaus 9-uoju numeriu pažymėtą turtą sudaro pats viešbutis, garažas, kiemo statiniai ir 0,3185 ha valstybinės žemės, kuri išnuomota iki 2060 metų pabaigos.

Visam šiam turtui šiuo metu taikomas Generalinės prokuratūros areštas ikiteisminiame tyrime dėl "Ūkio banko" turto iššvaistymo, sukčiavimo, piktnaudžiavimo, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo ir nusikalstamo bankroto.

Šis objektas, nors ir apleistas, tačiau, nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, vertas apie 1,5 mln., o perspektyvoje, išvysčius objektą, iš jo galima būtų uždirbti dar daugiau.

Viršutinius aukštus būtų įmanoma paversti apartamentais, juolab jog pastatas turi žemės ploto automobilių aikštelei.

"Pirmajame aukšte veikia valgykla, naktinis klubas, kitos paslaugų ir pramogų įstaigos. O jei pavyktų mansardoje įrengti apartamentus, šis objektas galėtų tapti išskirtiniu. Kur dar J.Basanavičaus gatvėje yra perspektyvų įrengti butus? Čia labai įdomus objektas, protingai valdant, pelnas garantuotas", – dienraščiui nuomonę išsakė vienas pajūrio verslininkų, stebintis šio objekto likimą.

Pardavė už skolas

Neabejotina, kad būtent dėl tokių perspektyvų ir verda keletą metų su šiuo objektu siejami ypač įdomūs dalykai.

Šis turtas ilgą laiką nuosavybės teise priklausė dabar jau likviduotai įmonei "Optimalus turto valdymas". Ši bendrovė buvo su Vladimiru Romanovu siejamų įmonių dalis.

Įmonė vertėsi turto valdymu ir nuoma. "Ūkio bankas" buvo vienas iš turto nuomininkų.

Lietuvos bankui sustabdžius "Ūkio banko" veiklą, dalį paskolų portfelio, vadinamąjį gerąjį banką perėmė "Šiaulių bankas". Tokiu būdu "Šiaulių bankas" tapo didžiausiu šios įmonės kreditoriumi.

Šį įkeistą turtą vėliau įsigijo įmonė "Bofora", kuri pirkimo–pardavimo sutartimi gavo šį objektą, kurio įkeitimas bankui išliko, tik sandorio metu buvo padengtas įmonės "Optimalus turto valdymas" reikalavimas trečiajai įmonei.

Po kurio laiko įmonei "Bofora" buvo iškelta bankroto byla, procesas nėra užbaigtas. O turtinių pretenzijų šiai bendrovei reiškė kreditorė – įmonė "Sėkmės industrija".

Įžvelgia interesų konfliktą

Pirmajai šio objekto valdytojai įmonei "Optimalus turto valdymas" iškėlus bankroto bylą, jo administratoriumi paskirtas įmonės "Valeksa" direktorius Stasys Poškus.

Mūsų tikslas – sutvarkyti pastatą, o kažkodėl velnių gauname. Mes norime, kad šis objektas grįžtų į savo vietą, atgimtų.

Mažai ką galėtų įtikinti, kad tai galėjo būti atsitiktinumas, tačiau, paskelbus įmonės "Bofora" bankroto bylą, kaip fizinis asmuo ėmėsi ją administruoti tas pats S.Poškus. Nors jis pats, atsakydamas į dienraščio klausimus raštu, yra tikinęs, jog bankroto administratorių teismas paskiria pagal kompiuterinės atrankos programą.

"Aš, kaip bankroto administratorius, dalyvauju daugelyje atrankų ir per metus buvau atrinktas apie 15 įmonių", – minėjo S.Poškus.

2016 metais "Šiaulių bankas" be papildomų reikalavimų ar sąlygų tiesiog atsisakė turto įkeitimo, o tai reiškia, kad šiam turtui buvo panaikinta hipoteka.

Nuostabą kelia ir tai, jog bankui neužkliuvo bankroto administratoriaus iniciatyva 1 mln. 155 tūkst. dydžio reikalavimo teisę parduoti vos už 10 tūkst. eurų.

Šiame mįslingame sandoryje išniro dar vieno veikėjo pavardė. Faktišku šio turto valdytoju tapo jaunas vieno rajono gyventojas Kazimieras Triškus, kurio vardu registruotų įmonių ar kompanijų internete niekaip nepavyko rasti.

Pats S.Poškus tikina nepažįstantis šio asmens, kurį, kaip aiškėja, lydi neįtikima sėkmė.

Tirs sandorius

Dėl visos šių žingsnių sekos kiti kreditoriai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl S. Poškaus veiksmų.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo. Tiesa, S. Poškui įtarimai kol kas nepareikšti.

Byla perduota FNTT Klaipėdos valdybai. Kadangi bankroto administratorius yra prilyginamas valstybės tarnautojo statusui, tokio pobūdžio bylas tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Tačiau šiuo atveju reikalinga speciali sandorių analizė, o įvykiai yra seni, kai kurios įmonės jau yra likviduotos, be to, bylos specifika susijusi su finansinėmis operacijos, tad bylos imsis FNTT, kuri geba atlikti ekonomines ekspertizes.

Beje, šie pareigūnai vertins ir tai, ar buvo padaryta žala valstybei, jei kiltų klausimų dėl sandorių, kai turėjo būti sumokami mokesčiai valstybei.

Turi planų

Pats bankroto administratorius vakar žurnalistams aiškino, jog į klausimus, susijusius su šio nekilnojamojo turto perspektyva, teiktųsi atsakyti tik kitą savaitę, nes ketvirtadienį ir penktadienį jis įnirtingai tobulina žinias mokymuose.

Paklaustas, dėl kokios priežasties jo administruojamame turte kitą savaitę iškviesta patikrinimų komisija, vyras pareiškė, jog klausimus reikėtų adresuoti Palangos savivaldybei.

"O iš kur jūs žinote apie patikrinimą? Taip, remontas vyksta, bet nebūtinai dėl savivaldybės", – kalbėjo S. Poškus.

Palangos savivaldybė ne kartą buvo raginusi šio turto valdytojus prižiūrėti šį apleistą pastatą, kuris buvo įtrauktas į apleistų statinių sąrašą.

S.Poškus prasitarė, jog vis tik perspektyvų dėl šio viešbučio yra.

"Visuomet visokių planų yra", – tačiau kokių, S. Poškus nepaaiškino.

Investicijas gins

Šiuo metu patalpų nuomos konkursą laimėjęs A.Arakelyan tikino, jog remonto darbais siekiama pašalinti avarinę pastato būklę.

"Mūsų tikslas – sutvarkyti pastatą, o kažkodėl velnių gauname. Mes norime, kad šis objektas grįžtų į savo vietą, atgimtų", – tikino A. Arakelyan.

Perklaustas, ar statybų metu patyliukais mansardinis aukštas nevirs apartamentais, A.Arakelyan nusistebėjo.

"Jei vienas ką gero daro, dešimt jau pavydi. Norime pradžiai stogą, fasadą sutvarkyti ir lietaus nubėgimo sistemą įrengti", – neslėpė vyras.

Paklaustas, ar nebijo investuoti į pastatą, kuriam vis dar taikomas areštas, o nuosavybės pretenzijas reiškia kreditoriai, A.Arakelyan leido suprasti, jog tikisi grąžos iš investicijų.

"Pirma reikia gražiai sutvarkyti šį klausimą, reikia suremontuoti. O tuomet, kai turtas galės būti parduodamas, žiūrėsime, kaip bus", – tikino verslininkas.

Preliminariais skaičiavimais, šimtų kvadratinių metrų dydžio pastato stogo remontas, fasadų apdaila ir kiti darbai galėtų atsieiti ne dešimtis, o gal ir šimtus tūkstančių eurų.

Ar naujasis patalpų nuomininkas neįgis pirmumo teisės į šį objektą dėl padarytų investicijų?

"Mes dalyvausime, pasistengsime apginti savo investicijas. Sakoma, kad neskubėk ir būsi pirmas. Aš ir neskubu", – juokavo verslininkas.

Milijonas už 10 tūkst. eurų?

Daug aistrų keliančio buvusio Palangos viešbučio "Pajūris", esančio J.Basanavičiaus g. 9, 9A pastatų valdytojas – bankrutuojanti įmonė "Bofora", kuri pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo šį objektą iš vėliau bankrutavusios bendrovės "Optimalus turto valdymas".

Dabar už šitą patrauklų nekilnojamąjį turtą, kuriam uždėtas Generalinės prokuratūros areštas, atsako įmonės "Bofora" bankroto administratorius Stasys Poškus.

Į Generalinę prokuratūrą kreipęsis asmuo skunde teigia, esą buvo susitarta su bendrovės Šiaulių banko atstovais, kad "pastarieji kreditorių susirinkime nubalsuos už 1 155 583,87 Eur dydžio plius palūkanos reikalavimo teisės pardavimą už 10 000 Eur kainą".

2016 m. bankas be papildomų reikalavimų ar sąlygų atsisakė turto įkeitimo, o dėl to buvo išregistruota turto hipoteka, taigi bankas ėmė nebepretenduoti į turto realizavimo pajamas.

Tada buvo suorganizuotas neva viešas turto reikalavimo teisės pardavimas, kurio metu iš pradžių reikalavimo teisė buvo siūloma parduoti brangiai, o neatsiradus pirkėjo organizuoti pakartotiniai pardavimai už mažesnę kainą.

Taip pat skunde teigiama, jog viešas reikalavimo teisės pardavimo procesas buvo surežisuotas: "į skelbimą atsiliepė fizinis asmuo K.T., sutikęs už reikalavimo teisę mokėti minimalią 10 tūkst. eurų kainą, galbūt dėl akių dalyvavo kiti asmenys, kurie atsisakė savo pasiūlymų".

Pareiškime dėstomi įtarimai, kad minėtas fizinis asmuo viso labo tėra tik statytinis, reikalavimo teisę įgijęs svetimais interesais ir svetimai naudai.

Beje, šio asmens atseikėti 10 tūkst. eurų atiteko Šiaulių bankui, kuris atstovauja bankrutavusio Ūkio banko kreditoriams.

Mįslingi prokurorų atsakymai

Į dienraščio paklausimą, ar pradėtas tyrimas šio pareiškimo pagrindu ir, jeigu pradėtas, kas jau yra nustatyta, Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė atsakė labai abstrakčiai.

"Atkreiptinas dėmesys, kad prokuratūra nekomentuoja fizinių ir juridinių asmenų kreipimosi ir pareiškimuose pateikiamų duomenų turinio. Informacija apie pareiškimo pagrindu priimtą proceso sprendimą suteikiama pareiškėjui", – teigė vyriausioji specialistė.

Generalinės prokuratūros niekas ir neprašė "komentuoti fizinių ir juridinių asmenų kreipimosi ir pareiškimuose pateikiamų duomenų turinio", o tik patvirtinti arba paneigti tyrimo faktą šiuo klausimu.

Kitaip tariant, G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė negalėjo patvirtinti, kad pradėtas tyrimas gauto skundo pagrindu.

Pats bankroto administratorius S.Poškus neslėpė, jog apie skundą žino, tačiau jokių paaiškinimų ar kitų duomenų iš jo prokurorai kol kas esą neprašę.

"Taip, apie skundą Generalinei prokuratūrai dėl mano veiksmų žinau. Koks mano statusas šioje byloje, nepranešta", – neslėpė S.Poškus.

Informacija nuteka į šoną?

Dienraštis "Klaipėda" jau rašė apie Palangos istorinėje dalyje esančią piktžaizdę (A.Aleksėjūnaitė "Dėl kurorto įžymybės – į Generalinę prokuratūrą", 2018 03 23 ir A.Dykovienė "Kas dangsto griuveną?", 2018 03 29).

Sausio viduryje kurorto savivaldybė, neiškentusi dėl įvaizdį miesto širdyje darkančio buvusio viešbučio "Pajūris" (J.Basanavičiaus g. 9), kreipėsi į prokurorus, reikalaudama "imtis veiksmų ir avarinės būklės pastatą kuo greičiau rekonstruoti arba nugriauti".

Jūs pateikėte Generalinei prokuratūrai paklausimą, mes į tą paklausimą atsakėme.

Nepaisant to, jog pastatas akivaizdžiai netinkamas komercinei veiklai ir jame yra nesaugu nei darbuotojams, nei klientams, buvusiame "Pajūrio" viešbutyje verda gyvenimas.

Šį pastatą iš bankroto administratoriaus konkurso būdu išsinuomojo žinomas kurorto verslininkas Artūras Arakelyanas.

Pasiteiravus, kodėl čia veikia komercinės įstaigos, jei pastatas pripažintas avarinės būklės, bankroto administratorius S.Poškus atsakė labai mįslingai: "Jūs pateikėte Generalinei prokuratūrai paklausimą, mes į tą paklausimą atsakėme. Pateikėme sutartį, pateikėme nutartį."

Vadinasi, galima suprasti, kad į žurnalistų pateiktus klausimus prokurorams atsakinėja ne pareigūnai, o tretieji asmenys.

Ar tai reiškia, kad informacija iš Generalinės prokuratūros nuteka tiems, kam reikia?

Kaip tai galėjo nutikti, Generalinės prokuratūros atstovė G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė paaiškinti nesugebėjo.

Turto areštas išliko

Pasiteiravus, kas Generalinei prokuratūrai žinoma apie galbūt neteisėtą veiką, mėginant sutelkti minėtą nekilnojamąjį turtą, tai yra viešbutį "Pajūris", tik į vieno kreditoriaus rankas ir taip įgyti galimybę realizuoti jį už dešimtis kartų didesnę kainą, prokuratūros atstovė buvo lakoniška: "Jūsų minimame ikiteisminiame tyrime tokių duomenų nėra."

Kol kas tokiems tikslams trukdo vienintelė kliūtis – šiam nekilnojamajam turtui Palangoje taikomas Generalinės prokuratūros areštas Ūkio banko turto iššvaistymo ikiteisminiame tyrime.

Tačiau, redakcijos žiniomis, S.Poškus jau ne kartą ėmėsi veiksmų, kad areštas būtų panaikintas ir turtą galima būtų realizuoti.

Į klausimą, ar šiais metais Generalinė prokuratūra gavo tokių prašymų ir reikalavimų, ir, jei gavo, kuo jie buvo grindžiami, G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė atsakė: "Galime tik patvirtinti, kad bankroto administratorius S.Poškus yra teikęs tokius prašymus, tačiau prokuroras jų netenkino."

Perdavė FNTT

Dienraščio duomenimis, tyrimas dėl galbūt nusikalstamos veikos, susijusios su didelės vertės nekilnojamuoju turtu – Palangos istorinėje dalyje esančiu viešbučiu "Pajūris", perduotas  FNTT.

Pareigūnai duomenų patikslinimui jau paprašė pateikti bankroto byloje pareikštą finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir sutartis, kuriomis pareiškėjams buvo perleistos teisės reikalauti iš bendrovės "Bofora" sumokėti skolą.

Pareigūnai informacijos apie procesinius veiksmus kol kas neteikia. Tačiau, dienraščio žiniomis, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį po to, kai dienraštis ėmė domėtis šia situacija.

Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje teigiama: "Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų."