Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime registravo „valstietė“ Aušra Papirtienė. Jos teigimu, sumažintas PVM padės išgyventi karantino ir ekstremalios situacijos padarinius patiriančioms viešojo maitinimo įmonėms, didins verslo pasitikėjimą valstybe ir padės jam lengviau grįžti į įprastinį veiklos ritmą ateityje.

A. Papirtienės duomenimis,  lengvatinis PVM maitinimo paslaugoms šiuo metu taikomas 23 iš 27 Europos Sąjungos šalių, jo tarifas yra nuo 3 proc. Liuksemburge iki 14 proc. Suomijoje.

Tai ne pirmas siūlymas sumažinti PVM maitinimo paslaugoms. Šiemet kovą Seimas panašų siūlymą grąžino tobulinti konservatoriams Ingridai Šimonytei ir Mykolui Majauskui, vasarą jų idėją atmetė ir Vyriausybė. Finansų ministerija tada skaičiavo, kad dėl lengvatos biuždetas netektų apie 90 mln. eurų pajamų. 

Jeigu Seimas siūlomai pataisai pritartų, viešasis maitinimas būtų šešta sritis, kuriai taikomas 9 proc. PVM tarifas. Toks tarifas neterminuotai nustatytas šilumai, malkoms ir medienai kūrenimui, knygoms bei keleivių vežimui, o apgyvendinimo paslaugoms jis taikomas iki 2022 metų pabaigos. 

Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Aušra Papirtienė.

Jos nuomone, toks teisinis reguliavimas padėtų viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms sušvelninti neigiamus ekonominius padarinius, suteiktų verslui pasitikėjimą valstybe bei padėtų lengviau grįžti įmonėms į įprastinį ritmą ateityje.

Pasak A. Papirtienės, COVID-19 pandemija ir dėl jos Lietuvoje paskelbtas karantinas bei ekstremalioji padėtis ypač neigiamai paveikė viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių veiklą.

„Po karantino planuojama, kad viešojo maitinimo įstaigos veiks ne visu pajėgumu, o tai apsunkins jų galimybę išgyventi viename iš konkurencingiausių sektorių. Dirbančios viešojo maitinimo įmonės patiria paslaugų teikimo sunkumų ekstremalios situacijos metu, jos turi prisitaikyti prie papildomų reikalavimų siekiant užtikrinti klientų sveikatą ir saugumą, o tai yra papildomi kaštai verslui. Dėl klientų mažėjimo ir reikalavimų viešojo maitinimo įstaigoms griežtėjimo bei naujų įvedimo, viešojo maitinimo įmonės privalo mažinti veiklos sąnaudas, atitinkamai nukenčia ir šio sektoriaus darbuotojai, mažinamas darbo užmokestis ar net pačių darbuotojų skaičius“,- sako projekto autorė A. Papirtienė.

Ji atkreipia  dėmesį, kad iki COVID-19 pandemijos kas antras žmogus, emigruojantis iš Lietuvos, dirbo viešbutyje ar viešojo maitinimo įmonėse.

„Deja, dar prieš karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimą, dėl didelių mokesčių, tenkančių atlyginimų fondui, Lietuvos įmonės nebuvo pajėgios išlaikyti darbuotojus ir kelti jų darbo užmokestį arba jis kilo ne taip greitai kaip kituose sektoriuose, dėl šios priežasties jaunimas savo darbo kelią rinkosi ne Lietuvoje. Europos statistikos duomenimis, maitinimo paslaugų sektoriuje dirba 50 proc. visų ES turizmo sektoriaus darbuotojų, todėl jis yra pagrindinis darbo vietų kūrimo Europoje katalizatorius. Beveik 1 iš 20 naujų darbo vietų sukuriama tiesiogiai šiame ūkio sektoriuje, o vieną trečdalį maitinimo įmonių sąnaudų sudaro būtent su darbo jėga susijusios išlaidos. Po susidariusios krizinės situacijos Lietuvoje, viešojo maitinimo sektoriaus padėtis dar dramatiškesnė, todėl būtina spręsti viešojo maitinimo sektoriaus išlikimo klausimą įstatymų lygmeniu“,- sako įstatymo pataisą įregistravusi Seimo narė A. Papirtienė.

Jos duomenimis, šiuo metu net 23 iš 27 Europos Sąjungos šalių taikomas lengvatinis tarifas maitinimo paslaugoms – nuo 3 proc. Liuksemburge iki 14 proc. Suomijoje.

Lietuvoje šiuo metu viešojo maitinimo paslaugoms yra taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.