– Projektuojant daugiabučius namus yra privaloma numatyti tam tikrą skaičių automobilių stovėjimo vietų. Šitas pasiūlymas skirtas tam, kad ne tik projekte tai būtų numatyta, bet ir būtų užtikrinta, kad butai turėtų minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių. Šiuo metu, juos suformavus kaip atskirtus nekilnojamojo turto objektus, jie išeina į apyvartą ir nebėra užtikrinamas butams minimalus bei būtinas automobilių stovėjimo vietų skaičius.
Siekiama tai, kas projekte, paversti realybe ir užtikrinti, kad taip ir bus naudojamas pastatas, o butai visada turės vietą automobilių stovėjimui. Jeigu to nėra, vis tiek, žmonės automobilius turi, jie juos tada stato gatvėse, viešose erdvėse, jeigu nėra vietų, pievelėse ar dar kažkur. Tam ir yra projektuojamas privalomas vietų skaičius. Susiejus tai su namo gyventojų nuosavybe ir nesudarius sąlygų tapti atskirtu verslo objektu, užtikrinsime, kad butai turėtų parkavimo vietas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Nekilnojamojo turto plėtotojai sako, kad tokiu atveju butai pabrangtų mažiausiai 10 proc. Tokia tvarka sumažintų labai taupančių ar daug pinigų neturinčių piliečių galimybę įsigyti naują butą.
– Reali buto kaina yra tokia, už kiek gyventojai perka. Kuomet perka butą be automobilio stovėjimo vietos, greičiausiai jau yra įskaičiuotos sąnaudos į to buto vertę. Tai yra papildomas argumentas, derybinis objektas pirkimui. Bet gyventojai perka už tiek, už kiek jie perka. Šiuo atveju, turime suprasti, kad kokybinė kartelė, kurią patys nustatome susitarę, koks yra minimalus vietų poreikis, turi būti ir toliau išlaikyta.
– Ar taip nebus užprogramuoti nesutarimai, ginčai? Juk matome, kas dedasi senųjų daugiabučių aikštelėse.
– Bendro naudojimo patalpas, kurias valdo visi savininkai, jas taip pat galima valdyti nustatant naudojimosi tvarką, susitariant, kurią vietą kiekvienas naudos ir parduodant galima nustatyti, kurias vietas susitarėme naudoti. Bet pagrindinis dalykas, kad patalpos būtų bendrai prižiūrimos gyventojų ar per administratorių, būtų užtikrinta ir jų kokybė.
Reikia atkreipti dėmesį, kad neretu atveju požeminės parkavimo vietos pritaikomos ir kaip priedangos ekstremalios situacijos atveju. Vadinasi, turi būti bendrai prižiūrima patalpa.
Dar vienas aspektas, reikalaujama dalį automobilių stovėjimo vietų pritaikyti asmenims su negalia. Jeigu tos vietos vėliau tampa civilinės apyvartos objektu ir yra parduodamos, tai ir šis poreikis nėra užtikrinamas, o asmenys neranda, kur galima statyti automobilius. Yra daug bendrų poreikių ir jie turi būti administruojami bendrai.
– Vienas iš tikslų – išlaisvinti aplink daugiabutį esančią infrastruktūrą. Bet kai kurie gyventojai sako, kad ir už ją yra susimokėję. Miestas juk už gyventojų pinigus įrenginėja šaligatvius, vejas, gatves, įvažiavimus. Tai, kaip ir turime teisę ten palikti automobilį...
– Jeigu būtų toks sutarimas, kad namo poreikius tenkiname viešoje erdvėje, tada taip. Bet ten yra kitų iššūkių. Galų gale, gyventojų automobiliai – dar ne viskas. Yra dar ir svečių, komercinių patalpų transporto priemonės, visi mieste, kuriame pakankamai kompaktiškai gyvename, turime sutilpti. Šiuo metu sprendžiama taip, kad gyventojų automobiliai turi būti suprojektuoti ir išsaugota galimybė naudoti.
– Kokia projekto stadija? Kiek realu, kad nauja tvarka bus patvirtinta?
– Šis pasiūlymas yra sudėtinė dalis pasiūlymų, kuriais sprendžiame paskirties problemas. Kyla daug klausimų ir mūsų užduotis juos išspręsti, pavyzdžiui, dėl viešbučiais vadinamų daugiabučių, arba iš vienbučių virtimą į daugiabučius. Išsikėlėme užduotį išspręsti šiuos neaiškumus ir šis pasiūlymas yra viena iš sudėtinių dalių, kaip išspręsti, kad paskirtys būtų tinkamai suformuotos ir po to naudojamos.
Šiuo metu vertiname gautas pastabas, vertiname projektų paketą, tad dar yra procese.
