Balandžio 13 d. skelbiamas oficialus motociklų sezono atidarymas. Daugelis šio laikotarpio laukia nekantriai, tačiau pareigūnai pirmiausia pataria pasikartoti Kelių eismo taisykles (KET), pasitikrinti praktinius vairavimo įgūdžius uždaroje aikštelėje ir apžiūrėti motociklo techninę būklę, ar jis atitinka privalomus techninius reikalavimus.

„Tai tik pirminiai veiksmai, kuriuos turėtų atlikti kiekvienas naujam sezonui besiruošiantis atsakingas  motociklininkas“,– pokalbio pradžioje teigė Kauno apskr. VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Vigintas Lukošius.

Pareigūnai primena, kad sėsdami prie motociklo vairo ne tik privalote turėti teisę vairuoti atitinkamos kategorijos motorinę transporto priemonę, tačiau ir laikytis visų KET, tarp jų ir nustatyto leistino greičio.

Praėjusiais metais užfiksuoti du motociklininkai, kurie Kauno mieste viršijo greitį daugiau kaip 50 km/val. Tokiems pažeidėjams gresia baudos nuo 450 iki 550 eurų, taip pat skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.

Kauno apskr. VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas atskleidžia pagrindines eismo įvykių, kuriuose dalyvauja motociklų vairuotojai, priežastis: saugaus greičio nepasirinkimas, nuvažiavimai nuo kelio, susidūrimai su kita transporto priemone sukant bei apsisukant.

„Taip pat nelaimes kelyje lemia saugaus atstumo nesilaikymas, staigus stabdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrimas su transporto priemone, išvažiuojančia iš šalutinio kelio“, – duomenimis ir įžvalgomis dalinosi V. Lukošius.

Motociklų vairuotojai gali būti sunkiau pastebimi kelyje kitų eismo dalyvių, todėl svarbu rodyti įspėjamuosius signalus, gerai apsižvalgyti ir įvertinti eismo situacijas prieš išvažiuojant iš šalutinio kelio ir keičiant važiavimo kryptį.

„Nepamirškite laikytis saugaus atstumo iki transporto priemonių, važiuojančių priekyje, taip pat ir iš šono. Paisykite šviesoforo signalo, atsakingai manevruokite ir apdairiai lenkite kitas transporto priemones“, – pridūrė Kelių policijos skyriaus pareigūnai.

Pareigūnai pataria atsižvelgti ir į oro sąlygas, pasirinkti tinkamą aprangą ir, žinoma, dėvėti šalmą bei būti drausmingiems kelyje.

Aktyvios policinės priemonės parodė, kad pažeidėjų praėjusiais metais netrūko – nuo nestojančių prie pėsčiųjų perėjų iki neblaivių prie vairo.

Iškalbinga statistika

Policijos pareigūnai nuolat vykdo įvairias prevencines priemones ir pastebi, kad eismo dalyviai tampa sąmoningesni ir kultūringesni. Nors praėjusius metus lyginant su 2022 m., eismo įvykių, kuomet žuvo ar buvo sužaloti žmonės skaičius išliko beveik toks pat, tačiau žuvusiųjų skaičius išaugo.

2022 m. Kauno apskrities keliuose žuvo 17 eismo dalyvių, o 2023 m. – 20. Eismo įvykiuose sužalotų asmenų skaičius liko praktiškai nepakitęs, kiek daugiau nei šeši su puse šimto.

„Žvelgiant į statistiką, gali atrodyti, jog eismo dalyviai vis dažniau nesaugo vieni kitų, nesilaikydami KET. Tačiau yra priešingai. Pareigūnai pastebi, kad eismo dalyviai tampa kultūringesni – palyginus su ankstesniais metais sulaukiama ženkliai mažiau skundų kitų eismo dalyvių atžvilgiu dėl chuliganiško elgesio kelyje. Eismo dalyvių nemandagumas su kiekvienais metais vis mažėja“, – teigia Kauno apskr. VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Vigintas Lukošius.

Praėjusiais metais Kauno apskrities pareigūnai itin daug dėmesio skyrė pėsčiųjų eismo dalyvių kontrolei. Pareigūnų teigimu, tai pati pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupė.

„Praėjusiais metais šiek tiek daugiau nei pusšimtis pėsčiųjų nukentėjo Kauno apskrities pėsčiųjų perėjose, iš jų vienas nuo sužalojimų mirė“, – kalbėdamas apie praėjusių metų pėsčiųjų eismo dalyvių saugumą pasakoja Kauno apskr. VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas. Lyginant 2022 ir 2023 m. Kauno apskrityje net 7 kartus išaugo vairuotojų nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.

„Užfiksuota tikrai daug pažeidimų, tačiau sumažėjo nukentėjusiųjų pėsčiųjų. Nežymiai, bet sumažėjo. Tikėtina, jog didesnis dėmesio atkreipimas šiai problemai ir tikslinių priemonių vykdymas turėjo įtakos nukentėjusiųjų pėsčiųjų sumažėjimui“, – apibendrina pareigūnas.

Praėjusiais metais neblaivūs vairavo daugiau nei pusantro tūkstančio asmenų

Pareigūnai neslepia, kad džiugina dar viena tendencija – ženkliai sumažėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius – beveik 30 procentų. Tai galėjo lemti aktyvi policijos veikla aiškinantis ir užkardant KET pažeidimus, susijusius su neblaiviais vairuotojais. 2023 metais išaiškinta 1614 neblaivių vairuotojų, pusė jų – Kauno mieste.

Pastebima, kad praėjusiais metais Kauno apskrityje daugiau nei devynis kartus prie transporto priemonių vairo sėdo neblaivūs vyrai nei moterys. Apžvelgdami praėjusių metų statistiką pareigūnai nustatė ir automobilio markę, kurią dažniausiai sustabdžius vairavo neblaivūs vairuotojai. Tarp įvairių automobilių markių lyderis „Volkswagen“ automobilis. Pareigūnai išskiria, kad kur kas daugiau neblaivių vairuotojų sėda vairuoti šiltuoju sezonu. „Kalbant apie neblaivius vairuotojus, išties pastebima, jog daugiausiai tokių vairuotojų užfiksuojama šiltuoju metų sezonu – skaičiai ženkliai išauga gegužės–rugsėjo mėnesiais“, – apibendrina V. Lukošius.

Kauno apskr. VPK Kelių policijos pareigūnų duomenimis, jų „metų rekordininkas“ vasarą Kauno r., Karmėlavoje, sustabdyto automobilio „Hyundai“ 32 metų vairuotojas, kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,15 prom. Vos už mėnesio sustabdytas ir dar vienas „rekordininkas“. Taip pat Kauno r., tąkart Giraitės k., automobilio „Volkswagen“ 30 metų vairuotojui policijos pareigūnai nustatė sunkų girtumo laipsnį – 3,07 prom.

Vienas iš šių metų prioritetų – sumažinti žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose skaičių

2024 m. Kauno apskr. VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų vienas iš prioritetų – žuvusiųjų ir sužeistų Kauno apskrities keliuose žmonių skaičiaus mažėjimas.

„Praėjusiais metais apie pusę žuvusiųjų ir sužeistų eismo dalyvių fiksuota Kauno rajone, todėl jau dabar skiriame dėmesį išsiaiškinti to priežastis, kad atitinkamai planuotume priemones ir galėtume fiksuoti mažėjančius skaičius. Tačiau eismo įvykiai, kuriuose nukenčia žmonės įvyksta ne tik Kauno rajone, todėl priemones vykdysime apskrities mastu. Na, o savo ruožtu prašome visų eismo dalyvių būti sąmoningais, atidžiais ir dėmesingais keliuose“, – ragina V. Lukošius.

Jau įžvelgia reformos privalumus

Nuo birželio 1 dienos Kauno kelių policijos valdyba tapo Kelių policijos skyriumi. Seniau valdybą sudarė penki skyriai, o šiuo metu skyriuje yra du poskyriai.

„Nuo šiol vykdome tik su eismo saugumu susijusias funkcijas“, – aiškino V. Lukošius.

Kelių policijos skyriaus 1-asis poskyris pagrindinę savo darbo dalį skiria proaktyviai veiklai, įvairiausių Kelių eismo taisyklių (KET) fiksavimui, pareigūnai ypač didelį dėmesį skiria pavojingiausiems KET pažeidimams, neblaivių vairuotojų išaiškinimui ir pan.

„Mūsų pareigūnai tam pasitelkia įvairią specialią techniką, pavyzdžiui, keturračius, vaizdo stebėjimo įrenginius, greičio matuoklius, triukšmo matuoklius. Būtų sudėtinga sugalvoti kažką naujo, pajuokaujame, kad reikėtų ir kokio vandens katerio“, – šypsojosi V. Lukošius.

Siekdami išaiškinti pažeidėjus, Kelių policijos pareigūnai taiko neviešą ir viešą teisės pažeidimų fiksavimą. Pareigūnai neviešai patruliuoja apie 70 proc. Tuo tarpu 2-ajame poskyryje pareigūnai dirba su pasekmėmis – tiria su eismo įvykiais susijusias administracines teisenas.

Anot V. Lukošiaus, naujas skyrius jau gali išskirti ir privalumų.

„Anksčiau savaitgalio metu patikrindavome apie 3 tūkst. vairuotojų blaivumą, o, pavyzdžiui, šventinį Joninių savaitgalį turėjome galimybę patikrinti apie 10 tūkst. vairuotojų blaivumą“, – tikino pašnekovas.

Vigintas Lukošius. / Policijos nuotr.

Išskiria keturias vairuotojų kategorijas

Kelių policijoje V. Lukošius dirba šešerius metus, anot jo, situacija Kauno miesto keliuose gerėja. Nors paskutiniu metu fiksuojamas didesnis sužalotų žmonių skaičius eismo įvykiuose, tačiau praėjusiais metais eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius dešimt metų.

„Tai ne tik policijos pareigūnų, kurie aktyviai ir daug dirba keliuose, indėlis. Nemažai prisideda ir miesto savivaldybė. Pavyzdžiui, per paskutinius tris mėnesius buvo įrengtos net trys reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Taip pat ir žmonės, kurie sėda prie vairo, sąmoningėja, keičiasi vairuotojų kultūra – jie dažniau užleidžia kitus eismo dalyvius, neskuba ir kumščiais pravažiuodami mažiau grūmoja“, – dėstė V. Lukošius.

Anot jo, prie tokių pokyčių prisideda ir vairuotojus ugdančios mokyklos, kurios akcentuoja mandagų važiavimą ir pagarbą kitiems.

„Kalbėdamas apie eismą visuomet išskiriu tris svarbiausius komponentus – kelius, mašinas, žmones. Jeigu bus gera infrastruktūra, techniškai tvarkingi automobiliai ir geri vairuotojai, tada viskas bus gerai“, – pridūrė pašnekovas.

Anot V. Lukošiaus, Kauno miesto vairuotojus taip pat galima suskirstyti į skirtingas kategorijas – pradedančiųjų, vairuotojų, kurie galvoja, kad jau moka vairuoti, vairuotojų, kurie iš tikrųjų moka vairuoti ir vairuotojų, kurie retai vairuoja. Kelių policijos skyriaus viršininko teigimu, kelyje pavojingiausiai manevruoja galvojantys, jog moka vairuoti ir tie, kurie transporto priemones vairuoja epizodiškai.

„Pavyzdžiui, žiemą automobilis stovi kieme, o pavasarį išvažiuoja į kokią sodybą. Net ir po kelių mėnesių nevairavimo, gerai vairuojantis žmogus prie vairo jausis nejaukiai“, – aiškino V. Lukošius.

Jis pridūrė, jog mažiausią pavojų kelia geri vairuotojai, kurie turi patirties, sąmoningumo, žino pasekmes, kurias galėtų sukelti neatsakingas vairavimas. „Džiugu, kai sustabdžius vairuotojus pamatome, kad jie turi 10–15 metų vairavimo stažą ir niekada nėra pažeidę KET. Būna ir taip“, – tikino V. Lukošius.

Daugiau įvairių transporto priemonių, didesnis greitis

Vasarą, prasidėjus atostogoms, pareigūnai pastebi daugiau išsiblaškiusių ir atsipalaidavusių eismo dalyvių. Maža to, V. Lukošius pastebėjo, jog, pavyzdžiui, žiemos metu, kai keliai pasidengia ledu, vairuotojai būna labiau susikoncentravę, neskuba, todėl slidus kelias neretai priverčia važiuoti atsargiau ir lėčiau nei vasarą. Šiltuoju metu į gatves išrieda daugiau dviratininkų ir paspirtukininkų.

Be to, gatvėse galima sutikti ir daugiau mažųjų piliečių.

„Pastebime ir liūdnesnius vaizdus, kai, pavyzdžiui, mama ar tėtis sugalvoja vaiką pervesti per gatvę ne tam skirtoje vietoje. Tokie vaizdai liūdina, turime ugdyti jaunų piliečių sąmoningumą. Kita didelė bėda – pėstieji, kurie galvoja, kad perėja reiškia šimtaprocentinį saugumą. Ji suteikia pėsčiajam teisę pereiti gatvę ir pirmenybę, tačiau perėja nereiškia, kad vairuotojas pastebės pėsčiąjį ir automobilis tikrai sustos. Raginame pėsčiuosius prie perėjų nesielgti neprognozuojamai, neišeiti į gatvę staiga, įdėmiai apsidairyti, nesinaudoti mobiliuoju telefonu, kuris gali išblaškyti dėmesį“, – dėstė V. Lukošius.

Jis priminė, jog pėstieji yra labiausiai pažeidžiama eismo dalyvių grupė, todėl eismo įvykio metu pasekmės pėsčiajam eismo dalyviui būna skaudesnės.

Istorija nebaigta

Prieš kelerius metus garsiai nuvilnijo istorija apie Kauno kelių policijos pareigūnės sveikatos problemas, kurias sukėlė nepakeliamas stresas ir nervinimasis dėl netinkamo mikroklimato darbe. Pareigūnė tuo apkaltino savo tiesioginį viršininką, Kauno kelių policijos vadovą Vigintą Lukošių.

Moteris tuomet „Kauno dienai“ pasakojo apie mobingą ir ketinimus su ja susidoroti. Kai istorija buvo paviešinta, teigta, kad Kauno policijos vadovybė sprendžia problemas.

Dabar paaiškėjo, kad istorija dar nebaigta – byla keliauja per instancijas, o advokatai įžvelgia specialų vilkinimą ir bandymus dangstyti aukšto rango pareigūną.

Kauno kelių policiją drebinantis skandalas tęsiasi jau keletą metų, bet taškas dar nepadėtas. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Teorinis atvirumas

Naująja Lietuvos generaline prokurore tapusi Nida Grunskienė viešai teigė sieksianti didesnio teisėsaugos institucijos atvirumo visuomenei. Realybėje šis lūkestis kol kas neįgyvendintas. Tuo „Kauno diena“ įsitikino, kai prokuratūros atstovams išsiuntė klausimus apie V.Lukošiui kolegės mestus įtarimus dėl piktnaudžiavimo ir seksualinio priekabiavimo. Informaciją apie galimus vieno iš Kauno policijos vadovų klystkelius kelerius metus sugebėjo slėpti ir miesto policijos atstovai.

„Kauno dieną“ pasiekė informacija apie dar 2020 m. balandžio 17 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą. Jame figūruoja du Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai. Įtariamasis – V.Lukošius, o nukentėjusioji – jo pavaldinė. Dėl šios informacijos pagrįstumo buvo kreiptąsi į Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus atstovus. Jų buvo prašoma ne tik patvirtinti, kad toks ikiteisminis tyrimas vykdomas, tačiau ir nurodyti jį palaikančio prokuroro vardą ir pavardę. Būtent čia ir prasidėjo slapukavimas.

„Siekiant nepakenkti atliekamam ikiteisminiam tyrimui, detalesnė informacija yra neviešintina“, – pareiškė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė ir tik patvirtino apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Atrodo, kad prokuratūros atstovai patys išradinėja taisykles – prokuroro vardas ir pavardė iki šiol niekada nebuvo laikomi ikiteisminio tyrimo duomenimis. Svarbu tai, kad tik prokuroras gali komentuoti tyrimo detales, o neatskleidžiant jo pavardės užsidaro visi keliai informacijai gauti.

„Man labai keista, kad seksualinio priekabiavimo tema, kai kalbama apie policijos pareigūnus, kažkodėl tampa nepatogi. Juk apie kone kiekvieną policininką, prie vairo sulaikytą neblaivų teisėją mes tuoj pat sužinome. Kodėl tuomet užsiveriama tylos siena, kai žiniasklaida klausia apie jūsų minimus dalykus? Matyt, vyrams yra ką slėpti“, – „Kauno dienai“ atviravo Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) vadovė Roma Katinienė.

R.Katinienę stebina, kad  seksualinio priekabiavimo tema, kai kalbama apie policijos pareigūnus, kažkodėl tampa nepatogi. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Pasak jos, Lietuvos statutinėje tarnyboje nėra normaliai kalbama kai kuriomis temomis, nors atvirumas būtinas.

„Mes kalbame apie policijos vadovus, kuriems turėtų būti taikomas aukščiausias etikos laikymasis. Konkrečiai šioje situacijoje pasigedau, kad ją įvertintų aukščiausi vadovai. Kokią žinutę toks atsainus požiūris siunčia pavaldiniams?“ – retorinius klausimus žėrė ji ir pridūrė, kad didesnės dalies problemų policijos bendruomenėje tiesiog stengiamasi nematyti arba neigti: „Toks kalbantysis pats greitai tampa problema.“

Be konkrečių atsakymų

Kauno policijos atstovų taip pat buvo prašoma nurodyti prokuroro vardą ir pavardę, tačiau šie duomenys slėpti tarsi tai būtų valstybės paslaptis. V.Lukošiaus „Kauno dienai“ atsiųstas komentaras – taip pat nieko konkretaus nepasako.

Konkrečiai šioje situacijoje pasigedau, kad ją įvertintų aukščiausi vadovai. Kokią žinutę toks atsainus požiūris siunčia pavaldiniams?

„Kaip policijos pareigūnas, gerbiu kolegų darbą ir baudžiamajame procese įtvirtintą ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principą, todėl nesu linkęs komentuoti ikiteisminių tyrimų bet kurio asmens atžvilgiu, taigi, ir savo paties atžvilgiu, netgi jeigu toks ikiteisminis tyrimas kada nors praeityje būtų buvęs. Pareigūnai ir prokurorai dirba savo darbą ir sugeba atskirti teisėtą elgesį nuo neteisėto, melagingą pranešimą apie nebūtus įvykius nuo tikrovės. Ar jau kreipiausi, ar ateityje kreipsiuosi į teisėsaugos institucijas dėl šmeižto ar garbės ir orumo įžeidimo, sąmoningai neatskleisiu, nes tai mano privatus reikalas“, – V.Lukošiaus žodžius perdavė Kauno policijos atstovai.

Iš Kauno kelių policijos vadovo komentaro atrodo, kad jis pats šioje istorijoje jaučiasi auka.

„Jaučiuosi tapęs taikiniu, kai buvo bandoma su manimi susidoroti, pasitelkus vieno puikiai žinomo Lietuvos advokato kontoros advokatus. Visi veiksmai mano atžvilgiu buvo sistemingi ir tendencingi, pradedant puolimu ir šmeižtu žiniasklaidoje, baigiant pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Visa tai organizavo mano pavaldinė, padedant VRM sistemoje jau nebedirbantiems buvusiems pareigūnams. Tokio elgesio motyvai man nežinomi, tačiau tikėtina, kad, puldama mane, pareigūnė bandė apsiginti nuo kažkokių, jos manymu, gresiančių nemalonumų darbe“, – atsiųstame komentare cituojamas V.Lukošius.

V.Lukošius mestus kaltinimus neigia ir tikina pats esantis auka. (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)

„Kauno diena“ žino ir pareigūnės, kuri pateikė pareiškimą dėl seksualinio priekabiavimo, duomenis. Tačiau dėl jautraus istorijos konteksto šios informacijos neskelbsime. Be to, susisiekus su šia pareigūne, ji su žiniasklaida bendrauti atsisakė, nors anksčiau tai darė laisvai.

„Esu pasirašiusi, kad informacijos, kuri siejasi su šiuo ikiteisminiu tyrimu, neviešinsiu“, – tik tiek tepasakė V.Lukošiaus pavaldinė.

Klampi teisinė kova

Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatas Tomas Januškevičius, kuris teisme atstovauja pareigūnei, kalbėdamas su „Kauno diena“, į detales nesileido, tačiau sutiko papasakoti painią šio ikiteisminio tyrimo eigą. Iš to galima suprasti, kodėl teisėsauga taip slapukauja.

„Visuomenė turi žinoti, kaip sunku moteriai vienai ginti savo interesus ir koks gali būti tendencingas ikiteisminis tyrimas“, – pokalbį pradėjo advokatas.

Pasak pašnekovo, iš pradžių ikiteisminį tyrimą buvo pavesta kontroliuoti Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Tomui Čepelioniui.

„Šis prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi, pasak jo, nenustatyta nusikalstamos – seksualinio priekabiavimo – veikos požymių, – nelengvos kovos pradžią prisiminė pašnekovas. – Teikiau skundą tiek aukštesniam prokurorui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau visur atsimušdavau kaip į sieną.“

Šviesa tunelio gale, anot T.Januškevičius, pasirodė, kai skundas galiausiai pasiekė paskutinę instanciją – Vilniaus apygardos teismą.

T.Januškevičius įžvelgia specialų vilkinimą ir bandymus dangstyti aukšto rango pareigūną. (Asmeninio archyvo nuotr.)

„Teismas skundą išnagrinėjo labai nuosekliai ir priėmė ryžtingą sprendimą. Teisėjas įžvelgė nusikalstamos veikos požymių, taip pat papildomai atkreipė dėmesį, kad vieno iš policijos vadovų veikoje yra ne tik seksualinio priekabiavimo požymių, tačiau kartu tai yra ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi iki šiol nepradėtas. Teismas pasiūlė, kad užtenka duomenų, jog minėtam asmeniui (V.Lukošiui – aut.past.) būtų pareikšti įtarimai“, – „Kauno dienai“ kalbėjo advokatas.

Po šios teismo nutarties ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, tačiau, kilus abejonių dėl galimo šališkumo, buvo siekiama pakeisti prokurorą.

„Mano prašymas buvo patenkintas – ikiteisminio tyrimo kontrolė atsidūrė Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Nikolajaus Kozliako rankose“, – dėstė nukentėjusiosios atstovas. Tačiau tai dar nebuvo pabaiga.

Prokuroro monopolis

Kaip pasakojo T.Januškevičius, pakeitus prokurorą, buvo vengiama įteikti įtarimus asmeniui (V.Lukošiui – aut.past.), taip pat atliekami veiksmai, kurie parodė tam tikrą tyrimo tendencingumą.

Visi veiksmai mano atžvilgiu buvo sistemingi ir tendencingi, pradedant puolimu ir šmeižtu žiniasklaidoje, baigiant pradėtu ikiteisminiu tyrimu.

„Tie veiksmai buvo atliekami prokuroro nurodymu. Į tai sureagavau ir kreipiausi į Generalinę prokuratūrą. Jai nekilo abejonių, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas išties tendencingai. Mano nuomone, iki tol buvo atliekami tam tikri netoleruotini, pertekliniai, nukentėjusiosios orumą žeminantys procesiniai veiksmai“, – atvirai kalbėjo advokatas ir pridūrė, kad ikiteisminio tyrimo kontrolė vėl pavesta kitam prokurorui. Šį kartą – prie labai sudėtingų tyrimų dirbančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui Remigijui Matevičiui.

Tačiau ir toliau buvo vengiama galimai nusikalstamą veiką padariusiam V.Lukošiui įteikti pranešimą apie įtarimą.

„Buvo teiktas ne vienas prašymas ir skundas, kol galų gale prokuroras oficialiai pripažino, kad asmeniui (V.Lukošiui – aut.past.) bus suteiktas įtariamojo statusas – dėl seksualinio priekabiavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi“, – apie mažą teisinę pergalę pasakojo T.Januškevičius.

Tačiau praėjusių metų gruodžio 31-ąją ikiteisminis tyrimas vėl buvo nutrauktas.

„Nors iki šiol gaudavau visus nutarimus elektroniniu paštu, apie tai nebuvau informuotas. Nukentėjusioji šią informaciją taip pat gavo tik šių metų sausio 4-ąją. Tik man papildomai paprašius, šis nutarimas man buvo atsiųstas, nors įstatymas numato prokuroro pareigą iškart informuoti apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą“, – tokiu teisėsaugininkų aplaidumu stebėjosi pašnekovas.

Argumentai ir šį kartą buvo tokie patys – kad tai nėra nusikalstama veika, buvo ignoruota ir Vilniaus apygardos teismo nutartis.

„Pas mus tokia teisminė situacija, kad ikiteisminį tyrimą užbaigti ir perduoti bylą teismui gali prokuroras. Formaliai jo niekas negali įpareigoti. Tai tarsi monopolija prokuroro rankose“, – stebėjosi advokatas. Su nutrauktu tyrimu jo klientė nesutiko, todėl apskundimo procesas prasidėjo iš naujo.

Žemino nukentėjusiąją?

Atrodo, kad šis tyrimas ne toks jau ir sudėtingas, „Kauno dienai“ sakė T.Januškevičius, tačiau jis truko labai ilgai.

„Kartais susidarydavo įspūdis, kad buvo atliekami bereikšmiai ir betiksliai veiksmai. Jie, mano akimis, buvo atliekami su vienintele intencija – žeminti nukentėjusiosios orumą, kažkaip rinkti apie ją neigiamą informaciją, tarsi siekiant stigmatizuoti, – pasakojo pašnekovas. – Dalis apklausų vyko tyrėjos kabinete, kuriame buvo su tyrimu nesusiję asmenys ir jie girdėjo nukentėjusiosios parodymus. Nors tai ikiteisminio tyrimo duomenys, susiję su seksualinio pobūdžio nusikalstama veika, ir turi būti ypač slapti. Ir tai tik vienas iš daugelio sistemingų procesinių pažeidimų.“

Pokalbio pabaigoje advokatas užsiminė, kad Lietuvoje nėra daug tokio pobūdžio bylų, kadangi neretai nukentėjusiesiems pritrūksta jėgų ir psichologinės tvirtybės pereiti visą tokį sudėtingą teisinį procesą.

„Jei esi pareigūnas ir dėl tam tikrų problemų kreipiesi į teisėsaugą, tampi nelojalus. Policijos sistemai tokie dalykai garbės nedaro. Šiuo atveju prokurorų kontrolė, ilgas ikiteisminio tyrimo laikotarpis, vengimas atlikti būtinus veiksmus arba atlikimas perteklinių, tendencingų veiksmų, kurie turi intenciją destabilizuoti nukentėjusiosios psichologinę būklę, ją pažeminti, kelia labai pagrįstų abejonių, ar mūsų teisėsauga yra pasiruošusi tirti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – pastebėjo T.Januškevičius.

Iškalbinga priešistorė

Verta prisiminti ir tai, kad prieš kelerius metus „Kauno diena“ skelbė šioje istorijoje figūruojančios pareigūnės pasakojimą apie darbe jaučiamą nepakeliamą įtampą ir dėl to kilusias sveikatos problemas. Apie netinkamą mikroklimatą sužinojęs tuometis laikinasis Kauno pareigūnų vadas Elanas Jablonskas šią pareigūnę pasikvietė pokalbio. Išėjusi iš kabineto pareigūnė nualpo. Tuomet žurnalistų kalbinta moteris neabejojo, kad incidentas komisariate – kone pusę metų trunkančios įtampos ir nuolatinių nervų, jiems malšinti geriamų vaistų padarinys.

„Man, kaip pareigūnei, kyla labai daug klausimų ir abejonių dėl visko, kas vyksta. Pats V.Lukošius mane apdovanojo už nepriekaištingą tarnybą. Niekada iki šiol nebuvau gavusi jokio nusiskundimo dėl savo darbo. Jei kildavo koks nors nesusipratimas, jį visuomet spręsdavome kalbėdamiesi. Tačiau staiga viskas pasikeitė“, – 2020-ųjų kovą sunkiai tramdydama emocijas „Kauno dienai“ pasakojo pareigūnė.

Moteris neslėpė, kad iš pradžių niekam nesiskundė ir tikėjosi, kad paini situacija išsispręs. Tačiau galiausiai veiksmai jos atžvilgiu esą tapo nepakeliami.

„Man buvo pasiūlyta ieškotis darbo kitam komisariate, girdėjau apie rengiamus mano metinio vertinimo rezultatus. Man taip pat pareiškė, kad esu nelojali, kažkoks blogis, ir kad paprasčiausiai su manimi bus susidorota. Visa tai, kas vykdoma mano atžvilgiu, pavadinčiau mobingu, ir ne kitaip. Nuolat girdėdavau, kad visa kritika man perduodama neva nuo Kauno policijos vadovybės. Man tikrai baisu dėl savo darbo, dėl mano kolektyvo narių“, – apie tai, kokių veiksmų sulaukė iš V.Lukošiaus, prieš kelerius metus vardijo pareigūnė.

Apie minėtos pareigūnės problemas tuomet sakė žinanti ir R.Katinienė. Anksčiau kalbinta moteris užsiminė, kad jai teko girdėti ir apie daugiau sunkiai suvokiamų V.Lukošiaus veiksmų pareigūnės atžvilgiu.

„Kartais kelių policijos vadovo elgesys nebuvo visiškai tinkantis formaliems pareigūnės ir jos viršininko santykiams. Kai kurios V.Lukošiaus replikos, kai kurie pokalbiai, darbe keliami klausimai, aptarinėjami kiti asmenys, mano nuomone, elementariai prasilenkia su žmogiškąja ir profesine etika“, – tuomet žodžių nesirinko R.Katinienė.

Sulaukusi pačios pareigūnės pritarimo, R.Katinienė kreipėsi į tuometį laikinąjį Kauno policijos viršininką. Šis nedelsdamas pasikvietė pokalbio pareigūnę ir jos tiesioginį vadovą V.Lukošių. Šis tada teigė apie pareigūnės jaučiamą įtampą darbe nežinojęs ir priekaištų dėl jos darbo neturintis.

Skaičiai iškalbingi – daugiau nei 650 neblaivių vairuotojų, beveik 700 vairavusiųjų, kurie neturėjo teisės vairuoti.  Pareigūnai nustatė ir išaiškino per 100 chuliganiško ar pavojingo vairavimo atvejų, beveik 6000 atvejų, kuomet važiuota degant draudžiamam šviesoforo signalui, apie 2800 atvejų, kuomet vairuojant naudotasi mobiliojo ryšio priemonėmis ir beveik 1700 atvejų, kuomet nesegėta saugos diržų. Išaiškinta beveik 150 neblaivių dviratininkų.

Kauno apskrities keliuose ir praėjusiais metais intensyviai dirbta pasitelkiant mobiliuosius greičio matuoklius – jais fiksuota daugiau nei 40 tūkst. greičio viršijimo atvejų.

Bene „greičiausias“ užfiksuotas automobilis BMW, kuris praėjusių metų rugsėjo 11 d. Kauno r., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda lėkė net 270 km/val. greičiu. Vairuotojas daugiau nei dukart viršijo leistiną greitį.

Kauno apskr. VPK KPV viršininkas Vigintas Lukošius tikina, kad tokia statistika tik patvirtina, jog vykdomos priemonės reikalingos.

„Išaiškiname tūkstančius KET pažeidimų, kurie gali virsti skaudžiomis nelaimėmis keliuose. Todėl, siekiant užkirsti tam kelią, mūsų pareigūnai ir toliau intensyviai darbuosis gatvėje, formuodami kitokią eismo kultūrą“, – teigė V.Lukošius.

Pareigūnas ragina vairuotojus bei kitus eismo dalyvius keliuose elgtis atsakingai ir drausmingai, laikytis KET. „Mūsų eismo saugumas priklauso nuo kelių, automobilių ir pačių žmonių. Keliai ir automobiliai turi būti geri, o eismo dalyviai – supratingi bei sąmoningi”, – sako KPV viršininkas.

Didesnis eismo srautas, skubėjimas ir neatidumas neigiamai veikia eismo saugumą. Pavyzdžiui, pernai metų rugpjūtį Kauno mieste buvo užfiksuoti 60 eismo įvykių, o rugsėjį – 84. Paskutinį vasaros mėnesį sužeistas 71 eismo dalyvis, rugsėjį net 107. Anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus, eisme svarbiausia būti atidiems, atsargiems, sąmoningiems ir gerbti kitą eismo dalyvį.

– Artėja rugsėjis, kai miesto gatves bei šaligatvius vėl užplūs vairuotojai ir pėstieji. Į ką šiems eismo dalyviams reikėtų atkreipti dėmesį? Kokių patarimų jiems turite?

Vigintas Lukošius/Kauno policijos nuotr.

– Intensyvesnis eismas pastebimas jau vasaros pabaigoje, į miestą iš atostogų grįžta gyventojai, čia anksčiau atvyksta ir studentai, tad šiuo metu ypač svarbu išlaikyti atidumą, sąmoningumą, atsargumą ir pagarbą vieni kitiems. Galima turėti ir labai gerą automobilį, tačiau, jeigu nebus kitų jau minėtų komponentų, technika nepadės. Taip pat labai svarbu paminėti, kad rugsėjį padaugėja mažųjų eismo dalyvių, kurie dažnai būna išsiblaškę, tad vairuotojams tenka būti dar atidesniems. Pėstieji yra labiausiai pažeidžiama eismo dalyvių grupė, todėl eismo įvykio metu pasekmės pėsčiajam eismo dalyviui būna sunkesnės.

Pati perėja dar nereiškia šimtaprocentinio saugumo.

Reikia atminti ir tai, kad pati perėja dar nereiškia šimtaprocentinio saugumo, pavyzdžiui, 2020 metais Kauno miesto perėjose žuvo du žmonės. Taip, ji suteikia pėsčiajam teisę pereiti gatvę ir pirmenybę, tačiau perėja nereiškia, kad vairuotojas pastebės pėsčiąjį ir automobilis tikrai sustos. Raginame pėsčiuosius prie perėjų nesielgti neprognozuojamai, neišeiti į gatvę staiga, įdėmiai apsidairyti, nesinaudoti mobiliuoju telefonu, kuris gali išblaškyti dėmesį. Kartais labai gerai pabūti abiejose barikadų pusėse, vairuotojui pabūti pėsčiuoju, o pėsčiajam vairuotoju, tada ir suprantame, kokia svarbi abipusė pagarba ir sąmoningumas.

Rudenį į gatves išvažiuoja ir nemaža dalis naujų vairuotojų, kurių vairavimo įgūdžiai yra šiek tiek silpnesni, be to, rugsėjo mėnesį padaugėja eismo dalyvių iš kitų miestų, šiems eismo dalyviams reikia apsiprasti prie miesto, eismo organizavimo tvarkos, todėl labai prašome, kad kiti vairuotojai būtų supratingesni ir negrūmotų kitam eismo dalyviui, o padėtų jam integruotis į eismą.

– Kaip manote, kokie didžiausi iššūkiai laukia vairuotojų?

– Padidėjęs eismo dalyvių srautas, besikeičiantys orai, besitęsiantys gatvių remontų darbai. Kalbant apie kelio darbus, čia, tikriausiai, bus neišvengiamos spūstys, o ir kelio remonto zonose tyko įvairūs pavojai – galima įvažiuoti į duobę, kelyje dirba kelininkai, sukiojasi sunkioji technika. Tačiau įžvelgiu ir teigiamų dalykų. Kuo eismas lėtesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad įvyks skaudžių eismo įvykių. Spūstyje taip pat rekomenduojame negudrauti, geriau jau važiuoti truputį ilgiau, bet tikslą pasiekti saugiai, nesukeliant grėsmės nei sau, nei kitiems.

– Ar rugsėjį eismo įvykių daugiau nei, pavyzdžiui, rugpjūtį? 

– 2020 metų rugpjūtį Kauno mieste buvo užfiksuota 60 eismo įvykių, o rugsėjį – 84. Paskutinį vasaros mėnesį sužeistas 71 eismo dalyvis, rugsėjį net 107. Rudenį pradeda anksčiau temti, suprastėja matomumas, didėja kritulių tikimybė, todėl ypač svarbu, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas, šviesos ir stabdymo sistema veiktų nepriekaištingai. Taip pat, atsižvelgiant į oro sąlygas, labai svarbu pasirinkti saugų greitį, kad transporto priemonę būtų įmanoma sustabdyti laiku.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

– O kaip pėstiesiems užtikrinti savo matomumą?

– Norėdami užtikrinti savo saugumą ir matomumą, pėstieji turėtų pasirūpinti šviesą atspindinčia liemene ar atšvaitais, žibintuvėliais ar kitais šviečiančiais ir šviesą atspindinčiais elementais, judėti pėsčiųjų ta-kais, šaligatviais, jei jų nėra – kelkraščiais prieš automobilių judėjimo kryptį, o per gatvę ar kelią eiti tik tinkamai įsitikinus, kad tai daryti yra saugu. Segintis atšvaitą, dėvintis liemenę ar kitus rūbus su šviesą atspindinčiais elementais žmogus yra pastebimas iš tris kartus ilgesnio, vidutiniškai 300 metrų, atstumo, o be atšvaitų – vos 100 metrų atstumu nuo transporto priemonės, važiuojančios su įjungtomis tolimosiomis žibintų šviesomis, ir tik 50 m atstumu nuo transporto priemonės, važiuojančios su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, o tada vairuotojui tinkamai sureaguoti ir išvengti susidūrimo dažnai nebeįmanoma.

Mūsų eismo saugumas priklauso nuo kelių, žmonių ir automobilių. Keliai ir automobiliai turi būti geri, o eismo dalyviai – sąmoningi.

Šiais metais, nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos, Kauno apskrityje iš viso žuvo septyni eismo dalyviai – penkios mirtys fiksuotos Kauno rajone, dar dvi Jonavoje. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį žuvo šešiolika žmonių.

Lietuvos policija nuolat deda pastangas, siekiant sumažinti keliuose įvykstančias nelaimes dėl neapdairaus vairuotojų elgesio naudojantis mobiliuoju telefonu. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius periodiškai Kelių policijos vykdomų reidų rezultatus vertina gerai ir pastebi, kad vairuotojų įpročiai keičiasi.

- Kaip vertinate šios savaitės Kelių policijos reidų rezultatus Kaune? Ar tikėjotės panašių skaičių, kokius turime?

- Rezultatus vertinu gerai, bet tik kalbant apie pačius skaičius ir užfiksuotus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, susijusius su draudimu vairuojant naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis. Per savaitę nustatėme apie 300 šios rūšies KET pažeidimų, tokių skaičių ir tikėjomės, tačiau kiek realiai vyksta tokių pažeidimų, galime tik spėlioti. Vertinčiau puikiai, jei intensyvių policinių priemonių metu nebūtų užfiksuotas nei vienas KET pažeidimas.

- Už draudimo vairuojant naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis nesilaikymą gresia ne tik piniginės baudos, bet ir vairuotojo pažymėjimo praradimas. Kokiais atvejais vairuotojai gali sulaukti griežtesnės atsakomybės ir netekti vairuotojo pažymėjimo?

- Baudos dydis ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė parenkama atsižvelgiant į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių vairuotojas gali sulaukti ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo.

- Jūsų manymu, ar Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė yra pakankama? Galbūt reikėtų ją griežtinti?

- Ne tik atsakomybės griežtinimas lemia eismo kultūrą. Visų pirma – žmonių sąmoningumas. Būtent tokios prevencinės priemonės, kaip vykdoma šiuo metu, ir yra skirtos skatinti žmonių sąmoningumą, formuoti teisingus įpročius ir požiūrį į nustatytą tvarką.

- Kaip bendrai keičiasi vairuotojų įpročiai vairuojant? Ar dabar vairuotojai aktyviau naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant nei anksčiau? Gal pastebėjote naujų įpročių?

- Vairuotojų įpročiai tikrai keičiasi į gerąją pusę, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi. Pastebime, kad dabar vairuotojai aktyviau naudojasi laisvų rankų įranga. Atsiranda vis daugiau naujų automobilių su moderniomis technologijomis, kurios vairuotojams padeda naudotis mobiliaisiais įrenginiais nepažeidžiant KET. Taip pat pastebime, kad anksčiau dominavo kalbėjimas telefonu vairuojant transporto priemonę, o dabar pasitaiko nemažai atvejų, kuomet vairuotojai naršo internete, rašo trumpąsias žinutes ar naudojasi kitais funkcionalumais.

- Taigi, pritariate, kad tokios technologinės priemonės, kaip laisvų rankų įranga, ausinės ženkliai prisideda prie eismo saugumo?

- Be abejonės. Tokios priemonės padeda vairuotojams būti mažiau išsiblaškiusiems ir atidžiau stebėti eismą. Tačiau mūsų siūlymas, jei galima išvengti pokalbio telefonu dalyvaujant eisme, nesinaudoti telefonu net ir naujausių technologijų pagalba.

- O kaip Jūs rekomenduotumėte elgtis vairuotojams, kurie neatidėliotinai turi pasinaudoti mobiliuoju telefonu vairuojant?

- Kad ir koks svarbus ir neatidėliotinas skambutis bebūtų, jį atlikti rekomenduojame tik tuomet, kai nedalyvausite viešajame eisme nei kaip vairuotojas, nei kaip pėsčiasis. Nors ir nedraudžiama vairuojant naudotis mobiliuoju telefonu su laisvų rankų įranga, tačiau tai neužtikrina saugaus vairavimo. Naudodamas telefoną, vairuotojas nebus susikoncentravęs į eismo sąlygas ir iškilus avarinei situacijai gali ne taip sklandžiai ir efektyviai atlikti reikiamus veiksmus.

- Atskleiskite, o kaip gi dažniausiai vairuotojai teisinasi?

- Vairuotojai teisinasi, kad telefonu nekalbėjo „prie ausies“, todėl tai, anot jų, ne pažeidimas, nors vairuotojas laikė rankose telefoną ir bendravo įsijungęs garsiakalbį. Taip pat dažnai teigia, jog norėjo tik įsijungti navigaciją ar atmesti skambutį. Kartais pasitaiko ir sakančiųjų apie labai svarbius skambučius iš darbo, vaikų mokyklos ir pan., dėl to jie, esą, turėjo būtinai paimti telefoną į rankas.

- Ar pastebite kitų netinkamo elgesio vairuojant pavyzdžių, kurie kelia grėsmę eismo saugumui ir trukdo vairuotojams būti atidiems kelyje?

- Vienas dažniausiai pasitaikančių netinkamų įpročių – valgymas automobilyje. Pastebime, kad vairuodamos moterys dažosi lūpas, dažnai vairuotojai rūko. Nepamirškime, jog cigaretės suradimas, prisidegimas taip pat atitraukia dėmesį nuo vairavimo.

Pareigūnai primena, kad visą šią savaitę (lapkričio 16-20 d.) šalyje vykdo prevencines priemones, skirtas užkardyti naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir skiria ypatingą dėmesį šios rūšies Kelių eismo taisyklių nesilaikantiems vairuotojams. Už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas) nesilaikymą Administracinių nusižengimų kodeksas numato pinigines baudas nuo 60 iki 90 eurų arba teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą.

Nualpo komisariate

Pareigūnė iš Kauno vyriausiojo policijos komisariato (VPK) lygiai prieš savaitę buvo išvežta greitosios pagalbos automobiliu. Kalbinta "Kauno dienos", ji atvirai papasakojo apie darbe jaučiamą nebepakeliamą įtampą ir miglotą ateitį policijoje.

"Kauno dienai" greitosios medicinos pagalbos stoties atstovai patvirtino, kad praėjusį pirmadienį į Kauno VPK, esantį Vytauto pr. 91, vyko greitoji pagalba.

Paaiškėjo, kad po pokalbio su laikinuoju Kauno policijos vadovu Elanu Jablonsku iš jo kabineto išėjusi nualpo pareigūnė Š.Dzimidaitė. Nedelsiant atvykę medikai moteriai suteikė reikiamą pagalbą, tačiau ir kitą dieną ji vis dar varstė gydytojų kabinetų duris.

Nusprendus plačiau pasidomėti šia situacija, paaiškėjo daugybė skandalingų detalių. Per pokalbį telefonu ne kartą apsiašarojusi pareigūnė neabejojo, kad incidentas komisariate – kone pusę metų trunkančios įtampos ir nuolatinių nervų, jiems malšinti geriamų vaistų padarinys.

"Iki šiol sveikatos problemų neturėjau, bet tikriausiai niekam ne paslaptis, kas šiuo metu dedasi Kauno policijoje. Iki šiol dirbau, manęs visur buvo daug, stengiausi. Praėjusių metų liepos mėnesį buvau apdovanota už nepriekaištingą tarnybą. Bet jau spalį prasidėjo iki šiol trunkanti įtampa darbe, o to priežasčių negaliu suprasti", – pokalbį su "Kauno diena" pradėjo Š.Dzimidaitė.

Dėl dirbtinai keliamos įtampos darbe Š.Dzimidaitė prireikė medikų pagalbos. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Po apdovanojimo – akibrokštas

Pareigūnė neslepia, kad iš pradžių niekam nesiskundė ir tikėjosi, kad paini situacija išsispręs.

"Man, kaip pareigūnei, kyla labai daug klausimų ir abejonių dėl visko, kas vyksta. Pats Kauno Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius mane apdovanojo už nepriekaištingą tarnybą. Mano akimis, mes su V.Lukošiumi, dirbdami tuos trejus metus, padarėme daug gerų darbų – tai ir saugaus eismo klasės atidarymas Chemijos gatvėje, puikiai pasisekęs renginys "Kaunas rieda". Man pradėjus vadovauti skyriui atsirado įvairių analizių dėl žūčių ir nelaimių keliuose. Iki šiol, pačiam vadovui išėjus kasmetinių atostogų, neretai jį pakeisdavau. Niekad iki šiol nebuvau gavusi jokio nusiskundimo dėl savo darbo. Jei kildavo koks nors nesusipratimas, jį visuomet spręsdavome kalbėdamiesi. Tačiau spalį staiga viskas pasikeitė", – sunkiai tramdydama emocijas "Kauno dienai" dėstė Š.Dzimidaitė ir pažėrė kritikos tiesioginiam savo vadovui.

Kartais kelių policijos vadovo elgesys nebuvo visiškai tinkantis formaliems pareigūnės ir jos viršininko santykiams.

"Man buvo pasiūlyta ieškotis darbo kitam komisariate, girdėjau apie rengiamus mano metinio vertinimo rezultatus. Man taip pat pareiškė, kad esu nelojali, kažkoks blogis, ir kad paprasčiausiai su manimi bus susidorota. Visa tai, kas vykdoma mano atžvilgiu, pavadinčiau mobingu, ir ne kitaip. Nuolat girdėdavau, kad visa kritika man perduodama neva nuo Kauno policijos vadovybės. Man tikrai baisu dėl savo darbo, dėl mano kolektyvo narių", – apie tai, kokių veiksmų tuos beveik pusę metų sulaukė iš V.Lukošiaus, vardijo pareigūnė.

Svarsto trauktis iš tarnybos

Situacija dėl mikroklimato Kelių policijos skyriuje galiausiai pasiekė ir E.Jablonską, kuris pirmadienį Š.Dzimidaitę pasikvietė pokalbio.

"Žinote, man dar iki tol vis sakydavo, kad turiu prie jo reabilituotis. Nesuprasdavau, ką tai reiškia. Už ką man reikia reabilituotis? Bet man taip niekas ir nepaaiškino. Todėl ta nežinia, baimė, kad kažkas negerai, kėlė daug streso. Važiavau į susitikimą jausdama nerimą. Mano psichologinė būsena nuo spalio tikrai buvo pasikeitusi – į blogąją pusę.

Pats pokalbis su E.Jablonsku buvo šiltas, aš išdėsčiau savo poziciją, pasakiau, kokias kalbas girdėdavau savo atžvilgiu, neva man adresuojamas nuo Kauno policijos vadovybės. Pasikalbėjome konstruktyviai. Aš, žinoma, paklausiau, gal kažkas negerai su manimi, gal sulaukta kokios nors negeros informacijos apie mane. Tačiau E.Jablonskas užtikrino, kad viskas gerai", – pasakojo Š.Dzimidaitė.

Tačiau po pokalbio ji išėjo iš kabineto ir nualpo.

"Kas vyko toliau, nelabai atsimenu, tik atgavusi sąmonę pamačiau, kad aplink daug žmonių", – prisiminė pareigūnė. Paklausta, ar buvo nustatyta rimtų sveikatos problemų, neišsiplėtė: "Yra tam tikrų dalykų. Medikai pasakė, ką reikia pasitvarkyti."

Apie ateitį Kauno policijoje Š.Dzimidaitė kol kas kalba labai miglotai, bet neatmeta ir paties blogiausio scenarijaus.

"Šiandien yra taip blogai, kad blogiau jau būti negali. Tikriausiai nelabai yra kitas variantas, kaip tik pasitraukti iš tarnybos. Liūdniausia, kad aš tik noriu sąžiningai dirbti savo darbą. Labai linkiu, kad nė vienas nepatektų į tokią situaciją kaip aš", – palaužto žmogaus balsu pokalbį baigė pareigūnė.

Grasino vadovų vardu

"Kauno dienos" kalbinta Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) vadovė Roma Katinienė teigė apie Š.Dzimidaitės problemas darbe žinanti. Pareigūnė yra šios profsąjungos narė.

"Šarūnė buvo minėjusi, kad būtent jos tiesioginis vadovas V.Lukošius laido užuominas apie jos ne visai tinkamą darbą, jai grasinama aukštesnių policijos pareigūnų pavardėmis. Tačiau, aiškinantis situacijas, šie žodžiai niekuomet nebuvo kažkuo pagrįsti", – pastebėjo profsąjungos vadovė. Ji neslepia, kad šiame kontekste buvo bandoma žaisti net ir buvusio Lietuvos generalinio komisaro ir jo komandos narių pavardėmis.

R.Katinienė užsiminė, kad jai teko girdėti ir daugiau sunkiai suvokiamų V.Lukošiaus veiksmų pareigūnės atžvilgiu.

"Kartais kelių policijos vadovo elgesys nebuvo visiškai tinkantis formaliems pareigūnės ir jos viršininko santykiams. Kai kurios V.Lukošiaus replikos, kai kurie pokalbiai, darbe keliami klausimai, aptarinėjami kiti asmenys man elementariai prasilenkia su žmogiškąja ir profesine etika", – žodžių nesirinko R.Katinienė.

Pasak profsąjungos vadovės, nuo pat pradžių piršosi mintis, kad ne aukščiausi policijos vadovai reiškė kritiką dėl Š.Dzimidaitės darbo, o dėl nesuprantamų priežasčių pats V.Lukošius pareigūnei perteikė savo interpretacijas.

"Nors apie Šarūnės patiriamą įtampą žinojau nuo šių metų pradžios, tačiau turėjome atsižvelgti į paties asmens norą ir pritarimą visą tai spręsti. Profsąjunga negali imtis veiksmų be asmens noro, kad būtų kišamasi. Galiausiai buvo priimtas sprendimas tai daryti ir aš nedelsdama kreipiausi į laikinąjį Kauno policijos viršininką", – teigė pašnekovė.

Nenori spėlioti

Paklausta, gal turi bent menkiausią įtarimą, kodėl kelių policijos vadovo pozicija savo pavaldinės atžvilgiu staiga pasikeitė, R.Katinienė spėlioti nebuvo linkusi.

"Savo interpretacijų vardyti nenoriu. Manau, kad į šį klausimą geriausiai galėtų atsakyti pats V.Lukošius – ar jis turi pagrįstų pretenzijų dėl pareigūnės darbo ir jo kokybės, ar yra kažkokie asmeniniai interesai", – į vadovo sąžinę tarsi apeliavo ji.

Po R.Katinienės pranešimo laikinasis Kauno pareigūnų vadas pasikvietė pokalbio įtampoje gyvenančią pareigūnę. Tuomet sekė pokalbis ir su tiesioginiu jos vadovu. O kas bus toliau?

Roma Katinienė/Laimio Steponavičiaus nuotr.

"Yra numatytas planas ir tam tikros priemonės. Jei bus matoma, kad Šarūnės tiesioginis vadovas nedaro jokių išvadų ir atsiras mobingo elementų, kad daromas kažkoks psichologinis spaudimas vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis, tuomet profsąjunga kreipsis dėl kelių policijos vadovo eliminavimo iš tos terpės. Jei matysime viską krypstant blogiausio scenarijaus link, tikriausiai teks viešinti kai kuriuos faktus, parodant, kas vyksta statutinėje tarnyboje", – užsiminė R.Katinienė ir  pridūrė, kad kol kas į Šarūnės problemas Kauno pareigūnų vadovas žiūri rimtai ir, atrodo, yra pasiryžęs jas racionaliai išspręsti.

Nusiskundimų nesulaukė

E.Jablonskas "Kauno dienai" pateikė atsakymus dėl Š.Dzimidaitės situacijos.

– Kas lėmė, kad daugiau nei trejus metus skyriaus viršininkės pareigas einanti Š.Dzimidaitė pastaruoju metu ėmė jausti įtampą darbe?

– Sunku pasakyti, ši žinia man pačiam buvo naujiena.

– Kodėl iki šiol labai aktyviai besireiškianti, daugybę renginių organizuojanti ir už nepriekaištingą tarnybą apdovanota pareigūnė dėl įtampos susidūrė su sveikatos problemomis?

– Šiuo metu mes tai aiškinamės.

Man taip pat pareiškė, kad esu nelojali, kažkoks blogis, ir kad paprasčiausiai su manimi bus susidorota. Visa tai, kas vykdoma mano atžvilgiu, pavadinčiau mobingu, ir ne kitaip.

– Pakomentuokite, kaip vertinamas Š.Dzimidaitės darbas.

– Nusiskundimų dėl pareigūnės atliekamų pareigų aš asmeniškai nesulaukiau.

– Pirmadienį pareigūnė atvyko su jumis susitikti į Kauno VPK. Šį susitikimą inicijavote jūs. Koks buvo jo tikslas? Apie ką buvo kalbama? Ar per pokalbį jautėte, kad pareigūnė stresuoja?

– Praėjusią savaitę, dar būdamas komandiruotėje, sulaukiau žinių, kad Kelių policijos valdyboje galimai vyrauja netinkamas mikroklimatas. Pats susisiekiau su pareigūne ir pakviečiau pokalbio, kad man pačiam papasakotų, su kokiomis problemomis susiduria. Atėjus pareigūnei buvo matyti, kad jaučiasi įtampa, stengiausi tiesiog nuraminti, pavaišinti kava ir išsiaiškinti, kas tarnyboje kelia stresą. Patikinau, jog situaciją išsiaiškinsime ir atitinkamai įvertinsime, kad pareigūnė ramiai ir toliau noriai vyktų į tarnybą ir, žinoma, rūpintųsi, pirmiausia, savo sveikata. Man atrodo, pokalbis buvo dalykiškas ir konstruktyvus, pareigūnė išėjo iš kabineto nusiraminusi.

– Kaip policijos vadovybė sureagavo į pareigūnės sveikatos pablogėjimą po pokalbio? Kokių veiksmų toliau bus imtasi?

– Pareigūnei išėjus, vos po minutės referentė pranešė, kad pastaroji išeidama suklupo, jai pasidarė negera. Nedelsiant buvo iškviesta medicinos darbuotoja ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Kol jų laukėme, patys stengėmės jai padėti. Aš pats asmeniškai skambinau jai ir vakare, kad įsitikinčiau, ar viskas gerai, ar reikalinga kažkokia pagalba.

– Ar policijos vadovybė žino, kad Š.Dzimidaitė jau kurį laiką darbe jaučiasi blogai? Ar bandė ką nors daryti? Jei taip, ką?

– Kauno apskrities VPK darbuojuosi nuo spalio, nė karto nesulaukiau nei iš jos, nei iš jos artimos aplinkos skundų ar nuogąstavimų, kad darbe kažkas negerai, kad vyrauja netinkamas mikroklimatas. Kai tik praėjusią savaitę sulaukiau tokių signalų, nedelsdamas susisiekiau su pačia pareigūne.

E.Jablonskas tikino, kad aiškinasi, ar tiesioginis viršininkas nedarė spaudimo pavaldinei. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

– Kokių veiksmų bus imtasi sužinojus, kad Š.Dzimidaitė patiria įtampą dirbdama pas V.Lukošių? Ar jau bandėte išsiaiškinti, kodėl pasikeitė vadovo pozicija jos atžvilgiu?

– Tą pačią dieną pokalbio pasikviečiau ir Kelių policijos valdybos viršininką, kad būtų išklausytos abi pusės, priimti teisingiausi sprendimai. Jau numatėme galimą veiksmų planą, siekiant deeskaluoti susidariusią situaciją kolektyve.

– Gal vadovas kelia įtampą pareigūnės darbo vietoje specialiai, kad galiausiai ji paliktų šį postą?

– Tokios informacijos šiuo metu neturiu, tačiau aiškinamės.

– Ar kada nors anksčiau buvo nusiskundimų dėl V.Lukošiaus ir jo vadovavimo, bendravimo su savo skyriaus darbuotojais?

– Praėjusiais metais buvo atliktas vienas tarnybinis patikrinimas dėl V.Lukošiaus. Tyrimas buvo atliktas gavus duomenų, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas, nesilaikydamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme įtvirtintų nuostatų, palaiko asmeninius santykius su jam pavaldžia pareigūne. Informacija nepasitvirtino, V.Lukošiui tarnybinio poveikio priemonės taikytos nebuvo.

Komentaras

Vigintas Lukošius

Kauno kelių policijos valdybos viršininkas

Apie trejus metus dirbdama šiame skyriuje Š.Dzimidaitė turi puikias darbo sąlygas, aprūpinta reikiamomis darbo priemonėmis, visada palaikoma mano ir vadovų kolektyvo, nuolat buvo vertinama tik gerai arba labai gerai. Buvo planuotas labai geras ir 2019 m. darbo vertinimas, apie tai buvau informavęs AVPK vadovybę ir pačią pareigūnę.

Atlikdama darbines funkcijas ji turėjo saviraiškos laisvę. Už gerai atliekamą darbą 2019 m. neeilinių vertinimų metu įvertinta labai gerai, apdovanota už nepriekaištinga tarnybą, skatinta papildomomis poilsio dienomis.

Apie tai, kad minėta pareigūnė darbe jaučia įtampą ar turi sveikatos problemų, jokių požymių nei aš, nei kolektyvo vadovai nepastebėjome, iš pačios pareigūnės nusiskundimų negavau. Kas galėjo turėti įtakos blogai pareigūnės savijautai, aš nežinau, kadangi darbinė atmosfera kolektyve yra gera, bendraujama atvirai, iškilusias problemas visada sprendžiame nedelsdami.

V.Lukošius neigia daręs spaudimą pavaldinei. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Pareigūnė yra labai atvira, visada iškelianti esamas problemas ir siekianti operatyviai jas spręsti, todėl nesuprantama, kodėl nuo 2019 m. spalio mėnesio apie neva jaučiamą įtampą darbe nei man, nei Kauno apskrities VPK vadovybei ji nepranešė.

Patikinu, kad nei anksčiau, nei dabar mano nuomonė dėl pareigūnės kompetencijos nėra pasikeitusi. Tai liudija mano ketinimai jos 2019 m. veiklą vertinti labai gerai.

Atsižvelgiant į pareigūnei sudarytas darbo sąlygas, įvertinimus ir paskatinimus už jos atliekamą darbą, sudarytą teigiamą darbinę atmosferą ir vadovų palaikymą pareigūnė objektyviai darbinės įtampos neturėjo jausti arba man kažkokios aplinkybės yra nežinomos.

Išaugo eismo dalyvių skaičius

Pastarosiomis dienomis Kauno gatvėse pareigūnai pastebi chaotišką pėsčiųjų ir vairuotojų elgesį. Minėta situacija, pasak jų, gerokai paūmėjo mieste išaugus eismo dalyvių skaičiui. Tai – esą vienas iš aspektų, dėl kurio rytais ir vakarais patenkama į milžiniškas spūstis ir prailgsta kelionės laikas.

„Manome, jog vairuotojai, rudenį atvykę iš kitų, dažnu atveju mažesnių, Lietuvos miestelių, Kauno nepažįsta taip gerai, kaip nuolat čia gyvenantieji. Todėl jiems gerokai sunkiau orientuotis gatvėse perprantant eismo niuansus. Dėl šios priežasties naujieji eismo dalyviai važiuoja lėčiau, akylai stebėdami, į kurią pusę pasukti ir panašiai. Kol šie pripras prie eismo sąlygų didmiestyje, praeis mėnuo arba du“, – įsitikinęs Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius.

Pataria atsidurti kito kailyje

Paklaustas, kaip turėtų elgtis eismo dalyviai, kad Kauno gatvės iš spūsčių išsivaduotų kuo įmanoma greičiau, pašnekovas akcentavo, kad būtina paistyti Kelių eismo taisyklių (KET), nepamiršti pagarbos vienas kitam, nesvarbu, prie kokios transporto priemonės vairo sėdima – automobilio, dviračio ar motociklo. Taip pat kelionės metu pageidaujama neblaškyti savo ir kitų dėmesio naudojantis mobiliaisiais telefonais ar kitais įrenginiais, tai, pabrėžia policijos atstovai, nūdienoje yra opi problema.

Jei šiltuoju metų laiku kelionė užtruko apie pusvalandį, dabar jos laikas gali prailgti dvigubai.

„Skirtingoms eismo dalyvių grupėms visuomet patariame apsikeisti vaidmenimis. Jei vairuoji automobilį, pamėgink įsivaizduoti, kad atsiduri pėsčiojo kailyje ir, pavyzdžiui, vairuotojas nestabteli ties perėja tavęs praleisti arba vienas sustoja, o kitas ne. Juk tai – nesaugu. Todėl vairuotojai turėtų būti atsakingesni. O tuo tarpu pėstiesiems privaloma pereiti gatvę ne bet kur, o tik tose vietose, kur leidžiama tai padaryti. Juk pėstieji – labiausiai pažeidžiama eismo dalyvių grupė ir patekę į nelaimingas situacijas, nukenčia daugiausiai“, –pabrėžė V. Lukošius.

Esą pastebima, jog pėstieji dažnai nepaiso šviesoforo signalų ir skubėdami bėga per gatves šviečiant raudonai, nors turėtų sulaukti žalios šviesos. Taip pat dažnas iš jų, policijos teigimu, lekia per pėsčiųjų perėją dviračiu, nors turėtų nuo šios dviratės transporto priemonės nulipti ir tik tuomet eiti. Pamirštama, kad ir paspirtuką taip pat privaloma vežtis tik greta.

Patarė kitaip planuoti keliones

Rudens rytais maždaug nuo 7.30 val., o vakarais nuo 16 val. Kauno gatves ima kaustyti pikas. Todėl, pabrėžė V. Lukošius, savo kelionę rekomenduojama planuoti kiek kitaip nei, tarkime, vasarą, kai eismo srautas netoks intensyvus.

„Jei šiltuoju metų laiku kelionė užtruko apie pusvalandį, dabar jos laikas gali prailgti dvigubai. Todėl iš namų patariama išeiti ar išvažiuoti kur kas anksčiau. Priešingu atveju, tikėtina, vairuotojai pateks į spūstis, mėgins lenkti kitas transporto priemones ir nervinsis, o situacija kelyje taps dar labiau chaotiška. Todėl geriausia rinktis galbūt ne visada trumpiausią, bet patogiausią maršrutą, kurio atkarpose būtų galima tikėtis didesnio pralaidumo ir mažesnių spūsčių. Jei eismas pasiskirstytų tokiu būdu, situacija pagerėtų“, – spėjo Kauno apskrities Kelių policijos valdybos viršininkas.

Pasak pašnekovo, eismo situaciją miesto gatvėse šiuo metu akylai stebi pareigūnai. Šiuo klausimu žadama vykdyti ir prevencines priemones. Jei į drausminimus eismo dalyviai neatsižvelgs, policija ketina imtis griežtesnių priemonių.

V. Lukošius priminė, jog eismo sąlygas vis dar sunkina remonto darbai prie „Megos“ bei Ateities plente, dėl to Taikos, Pramonės bei Savanorių prospektuose nusidriekia spūstys.

Nuo balandžio 1-osios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos valdybai vadovauja buvęs Jonavos rajono policijos komisariato viršininkas Vigintas Lukošius.

Pasak Kauno AVPK viršininko Dariaus Žukausko, V.Lukošius paskirtas laikinai vietoj Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko, kuris trims mėnesiams komandiruotas į Lietuvos kriminalinės policijos biuro mokymo centrą Kaune.

"Departamentas pasiūlė D.Česnauskui pasidalyti patirtimi. Jis sutiko", – nedaugžodžiavo komentuodamas šias mįslingas rokiruotes D.Žukauskas. Tačiau pripažino, kad avaringumo statistika pastaruoju metu Kaune nekokia. "Žuvusiųjų mažiau, bet sužalotų tikrai daug, todėl vertiname šią situaciją su miesto savivaldybe – reikalingas bendras visų indėlis. Be minėtų problemų, yra Kelių policijos valdyboje ir korupcijos apraiškų, bet nuo to neapsidrausi, – nebuvo linkęs leistis į gilesnę D.Česnausko darbo rezultatų, vadovaujant Kelių policijos valdybai, analizę D.Žukauskas, viską sudėjęs į vieną sakinį: "Jeigu valdybos vadovas būtų blogai vertinamas, juk nebūtų siunčiamas mokyti kitų."

Vietoj D.Česnauską pavaduosiančio V.Lukošiaus į Jonavą laikinai komandiruotas vienas iš Dainavos policijos komisariato vadovų Šarūnas Martinkėnas.

"Per tuos tris mėnesius galėsime įvertinti, ar Š.Martinkėnas su V.Lukošiumi tikrai subrendę ir patyrę vadovai, kaip užsirekomendavo savo ankstesnėse pareigose. Tada ir matysime, ar šios rokiruotės bus laikinos, ar ne", – išsisuko nuo atsakymo, kas planuojama toliau, Kauno apskrities policijos vadovas.