Jos metu sporto aikštelėje tarp Gedvydžių ir S. Nėries g. vyks vijoklių sodinimo talka, užsiėmimai visai šeimai. Kartu gyventojai susipažins su bandomuoju projektu, kuris ir vyks minėtoje gatvėje – bus atliekami oro taršos ir triukšmo matavimai bei numatomos priemonės sumažinti šių žalingų veiksnių poveikį gyventojams.

„Salomėjos Nėries gatvėje šį mėnesį įrengsime oro taršos ir triukšmo matuoklius. Jie parodys kokia šiuo metu yra padėtis gatvėje. Tuomet su specialistais atrinksime priemones, padedančias mažinti triukšmą ir taršą. Tai ir specialus apželdinimas parenkant rūšis, visžalius augalus, tam tikrą tankumą. Taip pat gali būti gatvių plovimas, eismo ribojimai, gyventojų edukacija naudotis mažiau taršiu transportu“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas ir „LIFE GreenMe5“ projekto vadovas Giedrius Kavaliauskas.

Iš daugiau nei 300 gatvių ar jų atkarpų atrinktą Salomėjos Nėries gatvę projekto rengėjai pavadino Pokyčių. „Šioje gatvėje darysime nedidelius pokyčius ir po kiekvieno veiksmo matuosime, kaip pasikeitė taršos ir triukšmo rodikliai. Iš gautų duomenų sužinosime, kurios priemonės veiksmingiausios. Tikimės, kad nors ir nedideli, bet efektyvūs, nes duomenimis ir matavimais grįsti pokyčiai ateis ir į kitas gatves“, – vylėsi G. Kavaliauskas.

Apie Pokyčių gatvę bus kalbama ir renginyje „Žalioji diena Fabijoniškėse“, nes, pasak G. Kavaliausko, be bendruomenės palaikymo sunku pasiekti norimo rezultato. 

„Tyrimai rodo, kad intensyvus transportas – vienas iš didžiausių triukšmo ir oro taršos šaltinių mieste. Vadinasi, kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie taršos mažinimo – mažiau važiuoti nuosavu automobiliu, rinktis viešąjį transportą, dviratį, paspirtuką, daugiau vaikščioti pėsčiomis, todėl ir siekdami pokyčių, turime su jais ne tik supažindinti gyventojus, bet sulaukti jų palaikymo“, – įsitikinęs projekto bandomojo veiksmo ekspertas Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio vyriausiasis specialistas Emilis Tamošiūnas.

„Žalioji diena Fabijoniškėse“ šventės metu gyventojai kviečiami dalyvauti vijoklių sodinimo talkoje, kurios metu apželdins Salomėjos Nėries ir Gedvydžių gatvių sankirtoje esančią krepšinio aikštelės tvorą. Po talkos gyventojai bus kviečiami pabendrauti, pasivaišinti arbata, kartu daugiau sužinoti apie Pokyčių gatvę. Vyks įvairių pramogų visai šeimai. JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) atstovai kvies daugiau sužinoti apie tvarų judėjimą mieste, Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) kvies daugiau sužinoti apie atliekų rūšiavimą ir sužaisti atliekų krepšinį.

Apie projektą

„LIFE GreenMe5“ siekia pokyčių penkiose srityse: oro ir triukšmo taršos mažinimo, biologinės įvairovės skatinimo, vandens išteklių valdymo ir žiedinės ekonomikos skatinimo. Be Vilniaus projekte dalyvauja Ispanijos, Italijos, Švedijos miestų administracijos. Kiekviena iš jų pasirinkusi atlikti kokius nors pokyčius vienoje iš penkių minėtų veiklos sričių.

Į miesto policijos komisariatą kreipėsi įmonės, prižiūrinčios minėtas sieneles Stadiono ir Geležinkelio gatvėse, atsakingas darbuotojas. Matyt, pareiškimas policijai „gimė“ po įmonės darbuotojų apsilankymo šiose gatvėse.

Jie pastebėjo tris piktybinius kažkieno įvykdytus veiksmus. Pirmiausia užfiksuoti grafičiai. Jų pastebėta ne tik ant pačios sienelės, ties parku, bet ir ant sienelės konstrukcijų sutvirtinimo kolonų. Keliose vietose kažkas išraitė savo tagus – grafitininkų parašus.

Kol kas šių terlionių ant neseniai sumontuotų sienelių nėra daug, bet jeigu jos tose vietose liks, labai greitai visa siena bus išterliota.

Kitas skundo punktas – Stadiono gatvėje neliko sferinio veidrodžio, kuris buvo labai reikalingas važiuojantiesiems šia gatvele nuo stadiono pusės netoli susikirtimo su Malūnininkų gatve. Stulpas, ant kurio buvo sumontuotas šis veidrodis, yra, o paties veidrodžio nebėra. Ar jį kas nors pavogė ar nulaužė audra, kol kas neaišku.

Dar vienas įmonės atstovo nurodytas nusikaltimas – nupjauta dalis vijoklių, pasodintų prie sienelės. Ir tikrai, daugelyje vietų tarp gausiai suvešėjusių piktžolių, kurios kai kuriose vietose jau primena krūmus, galima įžiūrėti vijoklius. Lengviausia juos aptikti prie augalams vytis sumontuotų sienelės virvučių.

Geležinkelio gatvėje nuosavuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai stebisi neprižiūrima aplinka. Prieš savo namus nenorintys matyti netvarkos kai kurie gyventojai ėmėsi patys tvarkyti patvorį – išrovė piktžoles ir pasodino savo augalus.

Stadiono gatvėje ties Malūnininkų gatve tikrai nebėra vijoklių, atidžiau apžiūrėjus, atrodo, kad kažkas juos tyčia nupjovė. Kas ir kodėl taip pasielgė, aiškinsis policininkai.

Pareiškime policijai nurodyta, kad šie augalai buvo nupjauti tyčia.

Vietos gyventojai tikino, kad ne visas patvorys buvo apsodintas besivejančiais augalais, kai kuriose vietose nebuvo įrengtos ir virvės jiems vytis.

Praėjusią savaitę Geležinkelio gatvėje gyvenantys klaipėdiečiai buvo susitikę su bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais ir kalbėjosi apie aktualias abiem pusėms problemas.

Paaiškėjo, kad garsą slopinančių sienelių įrengimo projektas dar nebaigtas. Kol darbai oficialiai nėra priimti, infrastruktūros ir aplinkos priežiūra yra rangos darbus atliekančios įmonės dispozicijoje.

Vėliau bus numatyta, kas turės žiūrėti tvarkos prie šių garsą slopinančių tvorų.

– Ką vijokliniai augalai, be žavesio, gali duoti miesto pastatams, gyventojams?

– Gero duoda daug. Pagrindinė esmė – didinamas žaliasis plotas miesto centre. Vidiniuose kiemuose pasodinti naujų medžio vietos nėra, o klimatas keičiasi, šiltėja, kaista gyventojų sienos. Tai puiki alternatyva apsaugoti nuo įkaitusių sienų. Taip pat tai žaliasis plotas, kuriame vyksta gyvenimas. Garina ir sutvarko vandenį. Kritulių kiekis nesikeičia metų metus, tačiau keičiasi jų iškritimas per vieną kartą. Kai miestas didėja, plečiasi, aukštėja pastatai, stikliniai pastatai, didėja kaitra, mažiausiai, ką galime padaryti, norint sumažinti klimato kaitą, – žalinti miestą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek metų reikia, kad siena suželtų kaip viename garsiųjų Vilniaus kiemelių?

– Manau, mažiausiai 50 metų. Vynvytis gana spartus vijoklis ir auga gana greitai.

– Kokie dar vijokliai atsparūs mūsų orams ir pastatams?

– Gebenė puikus augalas, vynuogės, klastūnė, pavėsyje puikiai auga aktinidijos, kurios ir vaisių veda.

– Ką galėtumėte pasakyti skeptiškiems vilniečiams, kurie mano, kad tai gadins sienas, plytas?

– Jeigu yra kokybiškas fasadas, vijoklis tikrai nesugadins. Jeigu bijoma, galima statyti atramas, kurios sudaro oro tarpą, kuris dar labiau prisideda prie fasado gerovės. Dėl drėgmės nepatingėjau ir paskaičiavau, kad Lietuvoje daugiau nei pusė metų yra 100 proc. oro drėgmė. Vargu ar įmanoma ją dar labiau padidinti.

Balkonai, atramos, laiptų turėklai. Skatiname ir darželių, mokyklų tvoras apželdinti.

– Kur dar tinka vijokliai?

– Balkonai, atramos, laiptų turėklai. Skatiname ir darželių, mokyklų tvoras apželdinti. Tai suteikia privatumo, saugumo. Juolab kad vijoklį galima sodinti ant tvoros, nereikia atitraukti kelis metrus kaip su medžiu.

– Ar įmanoma apželdinti daugiaaukščius?

– Tikrai įmanoma. Anksčiau esu mačiusi rajonuose per visas sienas lipančius vijoklius. Vienintelė bėda, kad reikia pagalvoti apie papildomas atramas, nes jie sunkūs ir didžiuliai.

– Per kiek laiko jis užauga į aukštį ir kiek galis stiebtis?

– Jei vynvyčiui geros sąlygos, per sezoną gali užaugti iki 6 m.

Pirmiausia – šalia tų sienelių, atitvarų ar fasadų, kurie pamėgti grafičių piešėjų, ir tai reiškia nuolatines miesto išlaidas perdažant ar kitaip tvarkant ištepliotas sienas. Kartais tai – ir būdas paslėpti neišvaizdžias silikatinių plytų sienas.

335 vijokliai jau pasodinti šį mėnesį – Tūkstantmečio, Drujos gatvėse ir prie Žvėryno krantinės laiptų, Upės ir Kalvarijų gatvės sankryžoje prie Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios, kur atraminė sienelė irgi ne kartą nukentėjo nuo grafitininkų.

Birželio ir liepos mėnesį, kaip teigiama savivaldybės pranešime, vijokliai bus sodinami dar maždaug 40-yje Vilniaus vietų – dar 978 augalai, taigi per šiuos metus – 1313 vijoklių: penkialapių vynvyčių, apskritalapių smaugikų, gebenių lipikių ir visžalių gebenių, kurioms Lietuvos klimatas vis palankesnis.

Sodinti vijoklius – nereiklų, daug priežiūros nereikalaujantį augalą – sau patinkančiose vietose raginami ir gyventojai. Tačiau savivaldybės pranešime perspėjama, kad tikrai nereikėtų bandyti apželdinti elektros transformatorinių – tai pavojinga.

Vijokliai tinka ir prie daugiabučių sienų, bet šio aukštai „lipančio“ augalo sodinimą svarbu aptarti ir su kaimynais, ir su pastatą administruojančia įmone, nors, pasak želdynų specialistų, tik maža dalis vijoklių paveikia struktūriškai netvirtą apdailą ar tinką. Šiuo požiūriu daugiau pavojaus kelia gebenės, vynvyčiai kabinasi tik sienos paviršiumi.

Vilniuje priešais Geležinio Vilko tunelį esantį betoninė sieną po 5 metų bus paslėpta. Vilniaus miesto savivaldybė šioje vietoje pasodino specialius vijoklius, kurie sukurs žalią sieną.

Priešais Geležinio Vilko tunelyje, kurio sienos aukštis siekia 10 metrų, pasodinta 50 penkialapio vynvynčio vijoklių. Kad vijoklis sėkmingai augtų, jam taip pat įrengta 5 m aukščio medinė atraminė siena.

Pasak specialistų, pasirinkta liana per metus užauga 3 metrus – todėl pamažu padengs betoninė sieną žaliu kilimu, o pirmus rezultatus vilniečiai ir miesto svečiai, važiuojantys šiuo tuneliu gali matyti jau dabar – vijoklis jau padengęs beveik 4 kvadratinių metrų ploto sienos dalį.
Vilniečius ir miesto svečius, važiuojančius tuneliu, vijokliai vasarą džiugins žalia siena, o rudenį lapai nusidažo ryškia raudona spalva, sunoksta nevalgomos mėlynai juodos uogos.

Šis vijoklis dažnas Lietuvoje, gali išgyventi tiek saulėtoje vietoje, tiek pavėsyje, taip pat jam nekenkia užterštas gatvių oras ir žiemos šaltis.