Rinkoje – vieninteliai

„Lietuvos metų gaminio“ konkurse laurus pelnę „Dadu“ ledai „D‘ice“ su guminukais buvo sukurti 2023 m. pradžioje, o rinkoje pasirodė vos pakvipus tikrajam pavasariui – šių metų balandį.

Pasak UAB „Vikeda“ generalinio direktoriaus Algirdo Gauronskio, šie sultiniai ledai su įvairiaspalviais meškiuko formos guminukais – unikalūs, panašių Lietuvos rinkoje nėra.

„Dadu“ ledus gaminančios UAB „Vikeda“ generalinis direktorius Algirdas Gauronskis: „Lietuvos metų gaminio“ konkurse aukso medaliu apdovanoti sultiniai „Dadu“ ledai su guminukais – unikalūs, panašių Lietuvos rinkoje nėra. UAB „Vikeda“ archyvo nuotr.

Nors pirminės ledų idėjos autorius yra būtent A. Gauronskis, tačiau jis pabrėžia, jog galutinai išgryninta originalaus produkto koncepcija – visos komandos kūrybinio darbo vaisius.

Ieško žaismės ir įspūdžio

„Du vienus mėgstamiausių skanėstų – ledus ir guminukus – sujungėme į vieną ir pavyko aukso medalio vertas produktas, – naujojo gaminio sėkme džiaugiasi UAB „Vikeda“ generalinis direktorius Algirdas Gauronskis. – Stebėdami pasaulines ledų rinkos tendencijas galime pasakyti, jog ledų vartotojai vertina klasiką – tai nesikeičia, bet taip pat mėgaudamiesi ledais nori atrasti ir skirtingas tekstūras.

Kuo toliau, tuo labiau tampa svarbus valgymo pojūtis, kai burnoje jaučiamas ne tik ledų skonis, bet ir įvairūs ingredientai. Vartotojas nori patirti įspūdį net ir skanaudamas ledus: burnoje švelniai tirpstantys sultiniai ledai ir štai kai kas netikėto – visai kitos tekstūros minkštas guminukas.

UAB „Vikeda“ archyvo nuotr.

„Dadu“ „D‘ice“ skirti atsigaivinti karštomis vasaros dienomis. Mūsų žaismingas produktas ne tik atgaivina, bet ir maloniai nustebina guminukais viduje.“

Kuo toliau, tuo labiau tampa svarbus valgymo pojūtis, kai burnoje jaučiamas ne tik ledų skonis, bet ir įvairūs ingredientai. Vartotojas nori patirti įspūdį net ir skanaudamas ledus.

 

Ant pjedestalo iškėlė patys pirkėjai

Per šiuos metus naujųjų ledų jau parduota net trečdalis milijono porcijų.

„Ledų sezonas Lietuvoje labai trumpas. Taigi produktui, kuris gausioje rinkoje yra naujokas, toks skaičius – išties didelis. Šie ledai tapo perkamiausi mūsų gaminamų sultinių ledų kategorijoje“, – dėmesį atkreipė A. Gauronskis.

UAB „Vikeda“ archyvo nuotr.

Sultinius „Dadu“ „D‘ice“ ledus su guminukais galima įsigyti prekybos tinklų „Maxima“, „Aibė“ bei kitose parduotuvėse. Naujojo sezono metu UAB „Vikeda“ daugiau dėmesio ruošiasi sutelkti į pajūrį, kad vartotoją ledai pasiektų tada, kai gaivus ir linksmas produktas labiausiai reikalingas – atostogaujant.

Šiais metais 17-ąjį aukso medalį „Lietuvos metų gaminio“ konkurse pelniusi viena moderniausių ledų gamybos įmonių Lietuvoje ir toliau žada smagurius stebinti naujais skoniais bei įsimintinomis ledų ragavimo patirtimis.

Konkurentai – už nugaros

„Lietuvos metų gaminio“ konkurse aukso medaliu įvertinta Kėdainių konservų fabriko paruošta valgyti „Šiupininė sriuba su mėsa“ sukurta šį balandį, o į rinką žengė jau gegužę.

Kėdainių konservų fabriko archyvo nuotr.

„Paruoštų valgyti patiekalų paklausa pastebimai auga, – sakė Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius Saulius Urbonas. – Per 2022 m. ši rinka ūgtelėjo beveik 50 proc. Tikslinė tokių gaminių auditorija – jauni žmonės, ieškantys paruošto produkto, kad galėtų greitai pavalgyti namie, darbe ar išvykose.“

Šią sriubą pakanka pašildyti puode ar mikrobangų krosnelėje ir sveiki, sotūs bei greiti pietūs jau po kelių akimirkų garuoja ant stalo.

Kėdainių konservų fabriko archyvo nuotr.

„Mes pirmieji sukūrėme paruoštą valgyti sriubą su mėsa. Kiti gamintojai rinkai kol kas nepasiūlė panašaus produkto“, – akcentavo S. Urbonas.

Naujas produktas – nauji iššūkiai

Pašnekovas atskleidžia, jog kuriant naują produktą, gilias gamybos tradicijas puoselėjantis Kėdainių konservų fabrikas neišvengė iššūkių.

UAB Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius Saulius Urbonas iš konkurso „Lietuvos metų gaminys“ apdovanojimų ceremonijos grįžo su aukso medaliu, kuriuo įvertintas naujas fabriko produktas – paruošta valgyti „Šiupininė sriuba su mėsa“. Kėdainių konservų fabriko archyvo nuotr.

„Iki tol niekada nebuvome gaminę paruoštos sriubos, todėl reikėjo rasti technologinius sprendimus, kaip tai padaryti. Taip pat turėjome ištobulinti tinkamą skonį. „Šiupininės sriubos su mėsa“ idėjos bei recepto sumanytojas – ilgametis įmonės technologas Algis Kulvietis.

Na, o trečias iššūkis – turėjome rasti naują etiketės koncepciją, kad paruoštos valgyti sriubos aiškiai atsiskirtų nuo rinkoje esamų panašių produktų ir būtų patrauklios tikslinei auditorijai, – pasakoja S. Urbonas, kurio vadovaujamas fabrikas sklandžiai įveikė visus naujo produkto kūrimo iššūkius, o šio gaminio pardavimai didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose netgi pranoko lūkesčius. – Vadinasi, rinka yra pasiruošusi tokiems produktams ir mes atliepiame tą poreikį. Vartotojai jau pamėgo ir kitus mūsų fabriko siūlomus kategorijos „Paruošta valgyti“ produktus: plovus, troškinius bei padažus gaminimui.“

Kėdainių konservų fabrikas šiuo metu plečia distribuciją, kad produktas būtų prieinamas didesniam vartotojų ratui, bet taip pat, norėdamas pirkėjams pasiūlyti daugiau skonių įvairovės, kuria ir naują sriubą su mėsa.

Ateičiai ruošiasi dabar

Niekas neabejoja – perspektyvi ateitis laukia tik tokio verslo, kuris žengs koja kojon su tvarumu. Kėdainių konservų fabrikas šiuolaikiškas bei energetinius išteklius tausojančias gamybos technologijas taiko jau šiandien: ant fabriko stogo – saulės elektrinė, o mažiau dujų sunaudojantis naujas garo katilas leidžia pagaminti tą patį produkcijos kiekį. Ir tai dar ne viskas.

„Aukso medaliu apdovanotos „Šiupininės sriubos su mėsa“ stiklainis aptrauktas moderniai atrodančia ir tvaria etikete – 100 procentų perdirbama plėvele. Tam įdiegėme naują etiketavimo įrangą. Taip pat vartotojai dabar gali rūšiuoti atskirdami stiklainį, kaip stiklo tarą, ir etiketę bei dangtelį. Norint rūšiuoti stiklinę tarą su popierine etikete, reikia ją nuplauti. Pasitelkę specialią technologiją, užtikrinome, kad nauja etiketė nusiluptų lengvai.

Kėdainių konservų fabriko archyvo nuotr.

Tai tik pradžia – ruošiamės naujam projektui, kurį užbaigę sukursime dar tvaresnes pakuotes“, – intrigą ateičiai palieka „Lietuvos metų gaminio“ konkurse jau kelias dešimtis aukso medalių pelniusio Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius S. Urbonas bei priduria, jog malonu ne tik būti maisto gamintojų lyderių gretose, bet ir kurti Lietuvos maisto kultūrą.

Auksą pelnė ir pernai

Primename, jog „Lietuvos metų gaminio“ konkurse aukso medalius „Vikonda grupės“ įmonės UAB „Vikeda“ bei Kėdainių konservų fabrikas pelnė ir pernai. Apdovanojimais įvertinti „Dadu“ ledai su sūdytais karamelizuotais žemės riešutais ir sūria karamele bei du Kėdainių konservų fabriko produktai: „Bolognese padažas su mėsa“ ir „Lietuviškas plovas“.

Iššūkiai negąsdina

Iš viso įmonės plėtrą ir modernizavimą sudaro du etapai. Pirmas jau įvyko, antrąjį planuojama baigti 2024 m. Įgyvendinus pirmojo etapo planus, UAB „Vikeda“ generalinis direktorius Algirdas Gauronskis džiaugiasi pasiektais rezultatais.

„Modernizavome ledų gamybos linijas ir jau šiam sezonui visoms mūsų rinkoms pateiksime produktus su išskirtine pridėtine verte. Dėl padidėjusių gamybinių pajėgumų per parą pagaminamų ledų porcijų kiekis pasiekė 600 tūkst., – nuveiktus darbus vardijo A. Gauronskis. – Sausio mėnesį pradėjome gamybą glaistytų varškės sūrelių ceche. Produkcija šiuo metu keliauja mūsų klientams eksporto rinkose. Planuojame, kad Lietuvos pirkėjai mūsų gaminamus DADU prekės ženklo sūrelius galės įsigyti šių metų pabaigoje. Naujo sūrelių cecho statyba bei įrengimas truko ilgiau nei metus. Į jį įmonė investavo daugiau kaip 600 tūkst. eurų“.

Antras plėtros etapas jau yra dėliojamas į taktinius veiksmus, tačiau situacija pasaulyje, anot A. Gauronskio, plėtrą gali kiek koreguoti.

„Antrojo plėtros etapo nesame sustabdę, tačiau dėl geopolitinio neapibrėžtumo, milžiniškų pokyčių tiekimo grandinėse (ypač gamybinės įrangos tiekimo terminuose ir jų kainodaroje), dar kartą persiskaičiuojame planus ir svarstysime, kaip toliau elgtis, – sakė A. Gauronskis. – Per dvejus pandeminius metus įpratome dirbti ekstremaliomis sąlygomis, komanda yra susitelkusi ir kryptingai dirba, todėl laukiantys iššūkiai mūsų negąsdina.“

Sezono naujienos

Pasak įmonės generalinio direktoriaus, pažangios technologijos leis gaminti ledus su aukštesne pridėtine verte.

„Ledų ant pagaliukų segmentas yra dominuojantis ir vis dar augantis Pabaltijo rinkoje. DADU ledai ant pagaliuko įgavo naują šiuolaikišką formą. Investavome į pagaliukų liniją ne tik todėl, kad patenkintume vartotojų poreikius, bet ir nustebintume juos, pristatant unikalius, dar nematytus produktus“, – kalbėjo A. Gauronskis.

Algirdas Gauronskis. / „Vikedos“ nuotr.

Jo teigimu, moderni technologija į ledus leidžia įterpti iki 25 mm dydžio priedus.

„Todėl savo klientams tiek šeimyninėse pakuotėse, tiek leduose ant pagaliukų galėsime pasiūlyti produktus su neskaldytais riešutais, sausainių gabaliukais, uogomis. Pavyzdžiui, be jau įprastų skonių bus galima rinktis ir iš tokių naujienų kaip ledai su vyšnių puselėmis, nesmulkintais žemės ar graikiškais riešutais arba sausainių tešlos gabaliukais. Tokios įrangos mūsų regione neturi nė vienas gamintojas, o Europoje jų yra vos keletas, todėl tikimės, jog mūsų produkcija bus populiari tiek Pabaltijo, tiek eksporto rinkose“, – ateities lūkesčiais dalijosi įmonės generalinis direktorius.

Dar viena šio sezono DADU naujiena – atnaujintas ledų pintose (400–500 ml) asortimentas. Tai – vienas iš populiariausių ledų formatų visame pasaulyje.

„Iki šiol buvome vieni iš šio segmento lyderių namų rinkoje, tikimės, kad po investicijų į gamybos įrangą ir produktų atnaujinimo dar labiau sustiprėsime Lietuvoje ir sugebėsime rasti kelius į prekybos tinklų lentynas Europos prekybos tinkluose“,– naujieną pristatė A. Gauronskis.

Augimas

2021 m. lyginant su 2020-aisiais UAB „Vikeda“ apyvarta augo 8 proc. ir siekė 15,4 mln. Eur.

Didžiąją dalį, 60 proc., savo produkcijos įmonė eksportuoja. Pagrindinės eksporto rinkos yra JAV ir Centrinė Europa. Apžvelgdamas pastaruosius dvejus pandeminius metus, A. Gauronskis pasidžiaugė, kad nors ir mažesnis nei planuota, tačiau išlaikytas stabilus įmonės augimas.

„Vartotojų įpročiai pandemijos metu keitėsi labai stipriai, mes turėjome daug iššūkių bandydami suspėti juos atliepti. Sezoną pasitinkame su nerimu, dėl labai didelės infliacijos žaliavose ir energetikoje, tačiau su aiškia vizija: investicijos į naujausias technologijas, procesų efektyvinimas ir pardavimų plėtra Lietuvoje bei dar plačiau eksporto rinkose“, – kalbėjo įmonės generalinis direktorius.

Anot jo, dėl vasario pabaigoje Rusijos pradėto karo Ukrainoje jaučiama didžiulė įtampa visos Europos rinkose.

„Vikedos“ nuotr.

„Mūsų kovo mėnesio pardavimai lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ženkliai mažėjo. Taip pat susidūrėme su keleto žaliavų iki šiol pirktų iš Baltarusijos pakeitimo problemomis: teko priimti finansiškai nepatogius sprendimus ir nutraukti sutartis – toks bendradarbiavimas šiuo metu prieštarauja mūsų vertybėms. Be abejo, kaip ir daugelis Lietuvos verslų, prisidedame prie pagalbos nukentėjusiems Ukrainos žmonėms ir tikimės, kad situacija išsispręs. Balandžio mėnesį jau matome atsistatančią paklausą, tikime, kad galėsime sėkmingai įgyvendinti šių metų planus“, – vylėsi A. Gauronskis.

25-eri – ne tik skaičius

Šiuo metu įmonėje dirba 172 darbuotojai. A. Gauronskis pasidžiaugė, kad iš minėto darbuotojų skaičiaus, dirbančių ilgiau nei dešimtmetį yra net 31.

„Smagu ir tai, kad balandžio 25-ąją simboliškai švenčiame savo 25-ąjį jubiliejų, kuris pažymėtas dideliu technologiniu ir kokybiniu proveržiu“, – kalbėjo įmonės generalinis direktorius.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 2021 metais DADU prekinis ženklas – žinomiausias ledų grupės ženklas Lietuvoje. Taip pat DADU komanda dirbo ir artimiausiu metu rinkai, vartotojams pristatys atnaujintą prekės ženklo pozicionavimą.

„Naujas DADU ledų šūkis – „Tirpstu iš laimės“. Su juo mes keliausime per visą šį sezoną ir į ateinančius metus, kur pasakosime apie savo naujienas, gaminius, išskirtinius skonius. Džiugu, kad 25-eri yra ne tik skaičius, bet per tuos metus ir daug gerų darbų padaryta: nauji pastatai, moderni įranga, linijos, atnaujintos ledų receptūros – visa tai įprasmina šį jubiliejų“, – sakė A. Gauronskis.

Subrendo plėtrai

Lietuvos ir eksporto rinkai UAB „Vikeda“ varškės sūrelius  pradėjo tiekti dar 2013 metais. Visą šį laiką užsakomoji gamyba buvo vykdoma keliose įmonėse Lietuvoje. Kaip sakė A. Gauronskis, įsirengti savo sūrelių gamybos cechą paskatino noras augti, taip pat siekis subalansuoti „Vikedos“ veiklą tarp vasaros ir žiemos sezonų. „Mes norime plėstis ne tik ledų gamyboje, bet ir kitose giminingose kategorijose. O sūrelių paklausą užsienio rinkose mes tikrai jaučiame. Per devynerius metus įmonė subrendo plėtrai, – paaiškino įmonės generalinis direktorius. – Taip pat nusprendėme diversifikuoti savo produktų kategorijas – tai mažina mūsų verslo riziką.“

A. Gauronskis, kalbėdamas apie sūrelių gamybą, drąsiai dalijasi ambicingais planais.

„Artimiausiu metu planuojame įsitvirtinti visose rinkose, kur DADU prekės ženklas yra žinomas ir populiarus. O toliau – didinsime mūsų sūrelių gamybos efektyvumą, norime pasiekti konkurencingą lygį su didžiaisiais rinkos senbuviais, sudaryti jiems rimtą konkurenciją ir plėstis ne tik po DADU, bet ir po kitais prekės ženklais“, – sakė įmonės generalinis direktorius.

Algirdas Gauronskis. „Vikedos“ nuotr.

Kokybė – svarbiausia

A. Gauronskis pabrėžė, kad „Vikeda“ yra ta įmonė, kuri visada sugeba kurti aukštesnę pridėtinę vertę. „Kalbant apie DADU ledus, visuomet galime pasiūlyti įdomesnių, technologiškai sudėtingesnių, aukštesnės kokybės produktų. Žvelgiant į mūsų sūrelių gamybos strategiją, matome paralelę DADU ledų gamybos strategijai. Norime kurti geresnius, skanesnius sūrelius taip pat, kaip darome ir su ledais: DADU ledai yra aukštesnės kokybės, tai ir DADU sūreliai turi būti atitinkami. Tokiu būdu siekiame užkariauti pirkėjų širdis“, – sakė A. Gauronskis. Jis atkreipė dėmesį, jog gaminant produktą, vienas iš svarbesnių kokybės rodiklių – kokybinių produkto savybių stabilumas.

Sūreliai – pagal užsakovo poreikį

„Vikedos“ generalinis direktorius pastebėjo, jog metai iš metų tiek ledų, tiek ir sūrelių mėgstamiausi vartotojų skoniai nesikeičia. „Vanilės, šokolado, kondensuoto pieno, aguonų – žvelgiant į rinkos duomenis, šie skoniai yra geriausiai parduodami. Tačiau vartotojas visada mėgsta paeksperimentuoti, paragauti kažko naujo, kartas nuo karto nori save palepinti įdomesniu skoniu“, – patirtimi ir statistika dalijosi pašnekovas. A. Gauronskis taip pat pažymėjo, jog naujasis sūrelių cechas suteiks įmonei galimybę vykdyti ir užsakomąją gamybą: „Nors populiariausi yra jau mano išvardinti sūrelių skoniai, tačiau užsakovams pageidaujant, galime sukurti tokio skonio sūrelius, kokio tik jie pageidaus“.

„Vikedos“ nuotr.

Eksportas

Per nepilną dešimtmetį įmonė sėkmingai užsiaugino pardavimus eksporto rinkose. Šiuo metu pagrindinė sūrelių eksporto rinka yra JAV – net apie 80 proc. visų DADU eksportuojamų sūrelių iškeliauja už Atlanto. Praėjusiais metais DADU sūrelių eksportas augo keturiais procentais – per 2021 metus jų parduota daugiau nei 4,5 mln. vienetų. „Be JAV lietuviški DADU sūreliai pasiekia ir Jungtinės Karalystės vartotojų namus. Šiuo metu kaip tik gaminami produktai JAV rinkai. Dėl transportavimo mūsų sūreliai sušaldomi iki -18C ir išvežami šaldomais konteineriais.

Svarbu paminėti, kad eksportui sūrelius gaminame ir parduodame lietuvišku DADU prekės ženklu žymėtose pakuotėse, – atkreipė dėmesį A. Gauronskis. – Kalbant apie JAV rinką, DADU sūreliai daugiausiai yra parduodami etninėse Rytų Europos virtuvės gaminių parduotuvėse. Tačiau taip pat jų galima įsigyti ir amerikietiškuose prekybos centruose.“

Apie įmonę

Kėdainių mieste įsikūrusi UAB „Vikeda“ gamina ledus, šaldytus desertus ir varškės sūrelius. Planuojama, kad sūrelių gamybai per 2022 metus bus sunaudota apie 300 tonų varškės. Naujosios linijos pajėgumai siekia 4 tūkst. vienetų sūrelių per valandą. Šiais metais savo veiklos 25-metį minėsiančios įmonės apyvarta 2020 metais siekė 14 mln. eurų (2021 metų rezultatai bus paskelbti šių metų balandžio mėnesį). Ledų gamybai „Vikeda“ per metus sunaudoja per 2 tūkst. tonų natūralaus šviežio pieno. Gamybiniai ledų pajėgumai yra daugiau nei 384 tūkst. ledų porcijų per dieną. Didžiąją dalį – daugiau nei 60 proc. – savo gaminamų ledų „Vikeda“ eksportuoja. Pagrindinės eksporto rinkos yra JAV bei Centrinė Europa. Įmonei priklauso DADU prekės ženklas, kuris ne vienerius metus iš eilės Lietuvoje yra žinomiausias ledų prekės ženklas – 43 proc. vartotojų jį paminėjo kaip pirmą (šaltinis KANTAR 2021 m. rugpjūčio mėn. duomenys).

Lietuviško verslo pranašumas – sprendimų priėmimo greitis

„Vikonda“ grupės generalinis direktorius Mindaugas Snarskis įsitikinęs, kad vienas iš verslo sėkmės pagrindinių elementų yra lankstumas ir sprendimų priėmimo greitis.

„Būtent šios savybės „Vikondai“ padėjo per tris dešimtmečius užimti tvirtas pozicijas rinkoje ir apjungti visą verslų grandinę nuo žemdirbystės iki produktų gamybos ir jų pardavimo. Manau, kad būtent šios savybės išliks svarbiomis ir ateinančius 30 metų. Greita reakcija ir sprendimų priėmimo greitis yra ir didžiausias lietuviško verslo privalumas prieš tarptautines didžiąsias korporacijas.

Ypač dabar, kai mes kalbame apie trumpėjančias tiekimo grandines, galbūt gamybos perkėlimą iš Azijos šalių į Europą, lietuviškas verslas, mano supratimu, turi didelį pranašumą priimant greitus sprendimus, nes jis nėra toks inertiškas kaip didelės tarptautinės korporacijos. Šios turi daug didesnius resursus ir didesnę galią, bet inercija joms trukdo daryti greitus sprendimus.

Europiniu ar pasauliniu mastu mes esame nedideli, bet tas buvimas nedideliu ir suteikia galimybių greičiau reaguoti, priiminėti sprendimus ir laimėti galutiniame rezultate.

Ir aš tai matau kaip galimybę laimėti ne tik „Vikondai“, bet ir visai Lietuvai, kurios užduotis – parodyti save kaip šalį, kuri yra palanki vystyti ir auginti verslą, gamybą. Palanki vieta eiti į Europą ir pasaulį“, – įsitikinęs M. Snarskis.

Kiekvienam laikmečiui – savi iššūkiai

Per tris dešimtmečius „Vikonda“ įveikė ne vieną krizę, tačiau vertindama savo nueitą kelią neįvardija nei sunkiausio laikmečio, nei to, kuris tapo tikru aukso amžiumi, nes, pasak M. Snarskio, kiekvienam laikmečiui – savi iššūkiai: „Galime tik konstatuoti faktą, kad greičio ir adaptatyvumo poreikis dabar dar labiau auga.

Net ir pandemijos atvejis labai aiškiai parodė, kad tai, kas dar prieš dvi savaites buvo toli Kinijoje, dabar jau yra netoli mano durų. Didelis pasaulis staiga susitraukė iki visai mažo.

Ir taip yra visose srityse, ne tik kalbant apie pandemiją, tad greitis ir adaptatyvumas yra vieni iš tų dalykų, kurie ves ne tik verslus, bet ir ateities žmones į priekį.

Esmė paprasta – nepriklausomai nuo to, kur esi, visada turi turėti galimybę žvelgti plačiau ir pritaikyti savo patirtis, gebėti įžvelgti ir priimti alternatyvius sprendimus.“

Dirba ir po kelis dešimtmečius, ir šeimomis

Nors „Vikonda“ ir įvardija veržlumą kaip vieną iš savo pagrindinių bruožų, kuris neatsiejamas nuo drąsos ir greičio, tad turi asociaciją ir su jaunyste, vis tik M. Snarskis nesutinka, kad dabar yra tik jaunų žmonių laikas ir, kad tik jie turi didžiausias perspektyvas greitai besikeičiančiame laikmetyje.

„Veržlumas yra ne mažiau svarbus nei šeimyniškumas, neatsiejamas nuo rūpesčio kitu žmogumi, kurį taip pat įvardijame kaip vieną savo vertybių.

Iš bemaž pusseptinto šimto mūsų darbuotojų 10 procentų įmonės grupėse dirba jau daugiau nei 20 metų. Dar apie 10 procentų yra siejami šeimyninių santykių – vienose įmonėse dirba tėvai, kitose – broliai, seserys, vyrai, žmonos.

Labai džiugina tai, kad baigia užaugti ir naujoji karta – į mūsų įmones ateina dirbti ir jau čia dirbančiųjų vaikai.

Tai mums ypač svarbu ir reikšminga, ir tai suvokiame kaip didžiausią įvertinimą – nė viena mama ar tėtis nelinkės savo vaikui dirbti ten, kur būtų negera“, – sako M. Snarskis.

Veržlumo, patirties ir atsakomybės dermė

Pasak jo, vienas iš „Vikondos“ sėkmės veiksnių ir yra dermė tarp veržlumo, patirties ir atsakomybės.

Ilgamečiai darbuotojai – didelis įmonių turtas, nes vien greičiu ir veržlumu taip pat nieko nelaimėsi – būtina pusiausvyra su patirtimi ir atsakomybe. O ji neatsiejama nuo gebėjimo vykdyti įsipareigojimus ir duoto žodžio laikymosi.

„Atsakingumas, „Vikondos“ požiūriu, tai pirmiausia yra duoto žodžio laikymasis. Ir tai yra vienas iš pirmųjų dalykų, kurį išgirdau iš akcininkės, pradėjęs dirbti „Vikondoje“.

Jei davėme žodį, jo laikysimės. Ir tai yra konstanta, padedanti, ne tik kurti ir išlaikyti ilgametes partnerystes, bet ir užsitarnauti kolegų pasitikėjimą.

Versle viskas taip pat kaip ir gyvenime.

Kai būdamas dešimties klausaisi šešiasdešimtmečio išminties, atrodo, kad senelis nesąmones kalba. Kai tos pačios išminties klausaisi būdamas keturiasdešimties, girdi gerokai daugiau prasmės. Daugiau jos užkabini ir supranti.

Todėl versle svarbu rasti pusiausvyrą ir dermę tarp veržlumo ir patirties, kuri vis tik yra susijusi ne su žmogaus amžiumi, o išimtinai su jo proto gebėjimais.

Smegenys taip pat yra raumuo, kuris netreniruojamas nyksta, todėl gebėjimas prisitaikyti iš principo priklauso ne nuo žmogaus amžiaus, o nuo jo noro ir motyvacijos kasdien mokytis ir tobulėti. Todėl dabar yra ne jaunų, o visų žmonių laikas. Tų, kurie geba keistis ir keisti. Tų, kurie myli savo darbą ir yra jam atsidavę. Tų, kurie yra atsakingi.

Kiekvienas laikmetis turi savus pliusus ir perspektyvas“, – įsitikinęs M. Snarskis.

Vartotojas ne visada žino ko nori, jam reikia parodyti, ko galima norėti

„Vikonda“ grupės verslai yra diversifikuoti. Užsiimama ir žemdirbyste, ir ledų, ir konservuotų produktų gamyba, ir prekyba bei kitomis verslo sritimis.

Čia vadovaujamasi jau seniai legendinių verslo grandų Henrio Fordo ir Styvo Jobso įvardintomis tiesomis – vartotojas ne visada žino ko nori, jam reikia parodyti, ko galima norėti.

Vadovaujantis šia patikrinta logika gimsta nauji Kėdainių konservų fabriko produktų ir „Vikedos“ gaminamų ledų skoniai.

„Lietuviai – konservatyvūs. Kad ir kiek bekalbėtume apie maisto inovacijas, naujus skonius ir formas, vis tiek bazinis vartojimo krepšelis išlieka klasikinis.

Pavyzdžiui, DADU vanilinis plombyras nr. 1 ir prieš 20 metų, ir dabar yra populiariausias mūsų gaminys.

Tačiau nepaisant klasikinių skonių svarbos, mums būtina suvokti, jog jei mūsų naujienų pardavimai nuo bendro pardavimo krepšelio sudarys tik 5 procentus, tai reiškia, visas mūsų asortimentas pasikeis tik per 20 metų.

Jei naujienos sudarys 10 procentų, tai mūsų krepšelis turės galimybę pasikeisti per 10 metų.

Ir tai yra būtent tai, kur mes turime investuoti.

Jeigu mes sakome, kad greitis ir tempas didėja, tai vadinasi, ir atvirumas naujovėms didėja. Todėl mes turime aiškiai suvokti horizontą, kad per 10 metų turėtume galimybę pasiūlyti visiškai skirtingą produktų krepšelį tam vartotojui, kurio skonis galbūt jau bus kitoks. Todėl viena iš mūsų siekiamybių – modernumas“, – sako M. Snarskis.

Siekia būti vieni iš pirmųjų, pritaikančių pasiteisinusias inovacijas

Modernumas yra tai, ko siekiama M. Snarskio vadovaujamoje įmonių grupėje, tačiau dar per anksti būtų sakyti, kad „Vikondos“ įmonės yra moderniausios, nes visos jos yra skirtingo išsivystymo lygio ir skirtingos brandos.

„Kai kalbame apie modernumą, dauguma žmonių įsivaizduoja inovacijas, tačiau tai nėra tapatu.

Taip, mūsų gamybinėse įmonėse daug procesų yra automatizuoti, dirba ir robotai, bet mes dar nesame tie, kurie diegiame vien tik naujausias technologijas.

Modernumą mes „Vikondoje“ suprantame kaip siekį būti efektyviais visose savo veiklose.

Ir mes siekiame būti vieni iš pirmųjų, kurie praktikoje pritaiko pasiteisinusias technologines ir socialines inovacijas.

Tai reiškia, kad mes nebūtinai būsime tie, kurie sukursime technologiją, bet turint omeny tai, kad mes esame ir maisto pramonės, ir žemės ūkio versle, keliame sau tikslą visada būti tais, kurie tą pasiteisinusią inovaciją ar technologiją vieni iš pirmųjų pritaiko rinkoje, siekdami efektyvumo. Siekdami užauginti ar sukurti ir pagaminti bei pasiūlyti geriausią produktą, geriausią sprendimą mūsų partneriams ir vartotojams.

Tai yra siekiamybė ir vienos iš mūsų įmonių yra arčiau jos, kitos – toliau, bet visos to siekiančios“, – sako įmonių grupės vadovas.

DADU žinomi net ir JAV

Ne mažiau nei moderni, „Vikonda“ siekia būti ir tarptautiška. Šios įmonių grupės prekių ženklai jau atpažįstami tarptautinėse rinkose.

Neseniai buvo pristatytas užsienyje žinomiausių Lietuvos prekinių ženklų tyrimas. Paaiškėjo, kad DADU ledų prekinis ženklas tapo žinomiausiu lietuviško maisto prekės ženklu JAV. Žinoma, galima pajuokauti, kad prie to prisidėjo ir garsioji Kardashianų šeimynėlė, kuri buvo nufotografuota valdant DADU ledus ir šios nuotraukos apskriejo visą pasaulį.

„Ne ne, Kardashianams už reklamą nemokėjome, – juokiasi M. Snarskis. – Bet tai, kad tokia šeima, kuri gali sau leisti viską, net ir už Atlanto valgo mūsų gaminamus ledus, matyt, rodo, kad kuriame gerą produktą, tenkinantį net ir pasaulinių įžymybių skonį.“

Gamybininkai žvalgosi į užsienį

Būtent DADU ledus gaminanti „Vikondos“ bendrovė „Vikeda“ ir yra labiausiai subrendusi plėtrai tarptautinėse rinkose.

Jau dabar jos produkcijos eksportas sudaro net 70 procentų.

„Tai yra mūsų pirma įmonė, kuri jau žvalgosi į gamybos plėtrą užsienyje.

Dabar dairomės aplinkinėse Baltijos šalyse, Lenkijoje, o perspektyvoje, nors dar ir anksti apie tai kalbėti, galvojame ir apie galimybę atidaryti savo gamybines bazes pagrindinėse mūsų eksporto rinkose – Vokietijoje ir JAV“, – sako M. Snarskis.

Tarptautiškumas neišvengiamas ir vietos įmonėse

Nors šiandien „Vikondos“ įmonės yra ganėtinai homogeniškos, sukoncentravus gamybą Kėdainiuose, jose dirba daugiausiai kėdainiečių, tačiau kasmet čia daugėja ir dirbti atvykstančių iš Kauno, Vilniaus bei kitų šalies miestų. O ateinančio trisdešimtmečio perspektyvoje, neabejotina, čia dirbs ir daug kitų tautybių žmonių.

„Kaip jau minėjau, ateityje per įsigijimus ar per augimą mūsų gamyba plėsis į užsienį. Turėsime galimybių įsigyti fabrikus ar kitas gamybines įmones kitose šalyse ir tai natūraliai reikš gerokai didesnį tarptautiškumo poreikį.

Galbūt ir mūsų vadovų komandoje turėsime ne tik lietuvius. Ir aš tą tikrai labai sveikinsiu, nes tik per žmones gali labiau ir geriau suprasti pasaulį ir paskatinti įmonių augimą“, – didelių ateities planų neslepia M. Snarskis.

Siekia įmonių sinergijos

Tai, kad „Vikondos“ įmonių veikla yra diversifikuota, yra vienas iš didžiausių privalumų sunkiais etapais.

„Turime labai gerą pavyzdį – karantino laikotarpį. Galime sakyti, kad mums labai pasisekė, jog akcininkai sukūrė tokį verslą, kurio pagrindinės įmonės užsiima maisto auginimu ir gamyba, nes kas benutiktų, maisto visada reikėjo ir reikės.

Kai kitos įmonės susidūrė su nulio pajamų problema per karantiną, mes sukome galvas, kaip užtikrinti išaugusią Kėdainių konservų fabriko produkcijos paklausą ir padidinti gamybinius pajėgumus.

Visos mūsų įmonės šiuo laikotarpiu turėjo daugybę iššūkių, bet tai, kad veikla yra diversifikuota, gerokai palengvino situaciją. Tai padėjo išlaikyti visas sukurtas darbo vietas, nemažinti žmonėms atlyginimų, o, kad visi būtų saugūs, visus dirbančiuosius apdraudėme ir nuo COVID-19.

Bendrumų toli ieškoti nereikėjo, pavyzdžiui, šiemet mūsų žemės ūkio bendrovė „Krekenava“ dalį burokėlių užaugins Kėdainių konservų fabrikui.

Tačiau net ir ieškodami sinergijos, nepamirštame konkurencijos. Pavyzdžiui, jeigu mūsų žemės ūkio bendrovė nesugebės efektyviai užauginti žaliavų, tuomet Kėdainių konservų fabriko produktas galutiniame rezultate bus nekonkurencingas ir iškris iš lentynų.

Taigi svarbiausia – nepamiršti dairytis, kas vyksta už lango. Ir tuo pačiu neužmiršti, kad turi kolegą, kuris gali į bet kurią problemą turėti kitokį požiūrį nei tavo“, – įsitikinęs M. Snarskis.

Svajonės išsipildo tik dirbant

M. Snarskis, turintis vadovavimo patirties ir tarptautinėse kompanijose, didžiuojasi tuo, kad kuria ir augina verslą Lietuvoje, kad būtent šioje šalyje sėkmingai susiklostė jo paties karjera: „Didžiuosi, kad esu lietuvis ir, kad galiu čia tobulėti pats ir padėti augti verslui.

Žinoma, Lietuvoje yra nemažai kritikuotinų dalykų, bet čia yra ir tokios perspektyvos, kur galima atskleisti didžiausią ir geriausią kiekvieno žmogaus potencialą, jei tik jis yra darbštus ir turi vidinę motyvaciją.

Man patinka, kai darbuotojai dirba tose pozicijose, kur geriausiai gali atsiskleisti.

Mano, kaip vadovo siekiamybė yra tai, kad kiekvienas iš mūsų tiesiog išpildytume savo potencialą. Tada bus gerai ir darbuotojui, ir vadovui, ir akcininkui, ir vartotojui.

Aš ir pats sakau, kad šiandien „Vikonda“ yra geriausia vieta dirbti man. Čia dirbti nelengva, bet labai įdomu. Ir tai labai motyvuoja.

Ir kai tokių žmonių bus daugiau, o jų mūsų įmonėse nuolat daugėja, pasikeis kritinė masė ir ši nuostata užkrės ir kitus, tada svajonė, kad „Vikonda“ taptų geidžiamiausiu darbdaviu, taps realybe.

Kiekviena svajonė išsipildo, kai jos sieki metodiškai, kai kiekvieną dieną bent kažką padarai, kad ji išsipildytų.“

Suomiams oras nesvarbus

„Ši rinka itin konkurencinga – vietiniams ledų gamintojams tenka konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su pasaulinėmis korporacijomis. Tad mes, kaip gamintojai, tikrai turime su kuo grumtis dėl vartotojų meilės. Kol kas mums tai neblogai sekasi, ir tam yra keletas priežasčių“, – kalbėjo „Dadu“ valgomuosius ledus gaminančios bendrovės „Vikeda“ generalinis direktorius Algirdas Gauronskis.

Pašnekovo pastebėjimu, nors iš esmės valgomųjų ledų rinka Lietuvoje yra auganti, mūsų šalies gyventojai pagal šių produktų suvartojimo lygį vis dar atsilieka nuo Europos, ypač – Skandinavijos šalių vidurkio.

Pasirodo, daugiausia ledų Europoje suvalgo suomiai. Įdomu ir tai, kad Skandinavijoje, skirtingai nei Lietuvoje, ledų gamintojams netenka susidurti su sezoniškumo problema.

„Dadu“ valgomuosius ledus gaminančios bendrovės „Vikeda“ generalinis direktorius A. Gauronskis.

„Mūsų šalies išskirtinumas yra tas, kad ledai dažniausiai vartojami impulsiškai. Tai iliustruoja ir pakuotės formatas – pas mus populiariausi vienos porcijos ledai, kurie nusipirkus dažniausiai iškart ir suvalgomi. O kitose šalyse ledai parduodami arba didesnio tūrio pakuotėse, arba po kelis porcijų vienetus dėžutėse, tai yra pirkėjai juos įprastai suvartoja namuose“, – aiškino bendrovės „Vikeda“ vadovas.

Ledus gaminame išskirtinai iš šviežio nenugriebto pieno – tai yra iš tokio, kokį rytais surenka pieno ūkiai.

Įsitvirtino užsienio rinkose

Dėsninga, kad įsigaliojus karantinui Lietuvoje ledų pardavimai stipriai krito – tam reikšmės turėjo tiek pakitę apsipirkimo įpročiai, kai parduotuvėse žmonės ėmė lankytis gerokai rečiau, tiek pats prekių pasirinkimo prioritetas: šaldiklius skubėta užpildyti ne ledais, o šaldytais mėsos ar pusgaminių produktais.

Tuo metu Europos ir kitose užsienio rinkose, kur vartojimas yra kiek kitoks, ledų pardavimų nuosmukis nebuvo toks ryškus.

„Iš kitų Lietuvos gamintojų išsiskiriame tuo, kad didelę dalį produkcijos eksportuojame, – teigė pašnekovas. – Pavyzdžiui, pirmąjį 2018 m. pusmetį užsienio šalyse pardavėme 48 proc., 2019 m. tuo pačiu metu – 58 proc., o šiemet – 68 proc. mūsų gaminių. Palyginti šių ir praėjusių metų pirmą pusmetį, šiemet pardavimai išaugo 5 proc. Didžiąja dalimi tai lėmė eksportas, kuris yra mūsų ilgametės strategijos dalis. O šiemet, įvertinant karantino situaciją, pardavimai užsienyje mums itin stipriai padėjo.“

Daugiausia „Dadu“ ženklo produkcijos iškeliauja į JAV, Europoje – į Vokietiją bei Lenkiją, užsienio pardavimų sąraše – ir tokios egzotiškos kryptys kaip Australija.

Nors europiniu mastu bendrovė „Vikeda“ nėra tarp didžiųjų gamintojų, įmonės pranašumas – gebėjimas greitai įgyvendinti sprendimus. Štai per karantiną pirkėjams buvo pasiūlyta naujovė – patogios šeiminės kelių porcijų ledų pakuotės, itin populiarios Vakarų Europos rinkose.

Nuo sulos iki probiotikų

A.Gauronskis neneigė, kad reikšmingų pasiekimų įmonei leidžia pelnyti ir investicijos į techninę bazę.

„Ledų fabrikas pastatytas prieš 22 metus, tačiau įranga yra maksimaliai automatizuota, robotizuota, ir tai mums suteikia galimybę būti efektyviems bei konkurencingiems. Per pastaruosius ketverius penkerius metus padvigubinome įmonės pajėgumus, nors darbuotojų skaičius išliko tas pats, – pasakojo vadovas. – Be to, kasmet generuojame naujas idėjas, ko vartotojas gali norėti po kelerių metų, – kompetentinga komanda yra stipriai įsitraukusi į inovacijas, kūrybinius procesus, ir tai irgi galime įvardyti didžiuliu mūsų privalumu.“

Bendrovė „Vikeda“ vienintelė Lietuvoje gamina ekologiškus dviejų skonių – vanilinius ir kakavinius – ledus. O pernai įmonė pristatė visišką naujieną ne tik šalies, bet ir užsienio rinkose – ekologiškus beržų sulos ledus.

Funkcinių produktų kategoriją sudaro įvairių tarptautinių įvertinimų pelnę gaminiai, tokie kaip ledai be laktozės, cukraus ar net pieno – vietoje jo naudojamas avižų gėrimas, taip pat probiotikais papildyti ledai.

„Šie išskirtiniai produktai parodo mūsų, kaip gamintojo, kompetenciją, ypač kai kalbame apie bendradarbiavimą su stambiais užsienio užsakovais – jiems galime pristatyti plačias mūsų galimybes iliustruojantį gaminių portfelį. Vis dėlto Lietuvoje tai yra nišiniai produktai“, – pripažino A.Gauronskis.

Kasdienis kokybės egzaminas

Kalbant apie asortimentą, karščiausios šiemetės įmonės naujienos – ledai ant pagaliukų. Klasikinių „Dadu“ ledų gerbėjams gamintojas pristatė sodraus skonio vanilinį plombyrą, aplietą šokoladiniu glajumi su migdolų gabalėliais, bei trigubą karamelinį malonumą: karamelinius ledus su karameliniu įdaru ir karameliniu glajumi, kuris itin traškus dėl vaflių gabalėlių.

Tiek mažieji smaližiai, tiek suaugusieji negali atsispirti originaliems spalvotiesiems „Dadu“ gaminiams iš „Moonlight“ serijos. Ją sudaro ne tik juodi, žali, mėlyni, bet ir naujieji geltoni ledai rausvame vaflyje.

„Moonlight“ serija šiemet taip pat buvo papildyta naujienomis ant pagaliukų. Įmonės technologai pasistengė nustebinti ne tik spalvomis, bet ir netikėtomis skonių kombinacijomis. Visos „Moonlight“ ledų spalvos, įskaitant ir juodą, išgaunamos nenaudojant jokių dirbtinių cheminių dažiklių.

„Ledus gaminame išskirtinai iš šviežio nenugriebto pieno – tai yra iš tokio, kokį rytais surenka pieno ūkiai. Dėl tokios gamybos technologijos galime naudoti tik pačios aukščiausios kokybės žaliavą. Tačiau tai yra gyvulinės kilmės produktas, kuris kaskart keičiasi – vieną kartą gali būti riebesnis, kitą – liesesnis, su daugiau ar mažiau baltymų. Tad kiekvieną dieną pieną ištiriame savo laboratorijoje, ir pagal konkrečius parametrus adaptuojame receptūrą, kad kiekvieną kartą pagamintume identišką produktą. Šį sudėtingą gamybos procesą, kuriuo didžiuojamės ir deklaruojame ant savo produktų, išlaikėme nuo įmonės gyvavimo pradžios. Tai labai vertina ir mūsų ledų vartotojai, – teigė bendrovės „Vikeda“ vadovas A.Gauronskis.

Padėjo sulaukti pripažinimo

Kiekvienais metais "Lidl Lietuva" eksportuoja šalies gamintojų produktus ir į kitas prekybos tinklo šalis, taip prisidėdama prie tvirtesnių vietinių tiekėjų žingsnių į tarptautinę rinką.

Vienas iš jų – tarp didžiausių Europos žuvies perdirbimo gamyklų esančiai UAB "Norvelita" – ši ankstyva partnerystė padėjo sulaukti pripažinimo ir aukštų įvertinimų Vokietijoje.

"Bendradarbiauti su "Lidl" pradėjome dar 2014 m. – kadangi prekybos tinklas Lietuvoje atsidarė tik po dvejų metų, savo produkciją pirmiausia ėmėme siūlyti užsienyje esančiose "Lidl" parduotuvėse. Džiaugiamės, kad ši partnerystė tęsiasi ir toliau tiek užsienio rinkose, tiek Lietuvoje, nes ilgalaikis ir glaudus bendravimas su mūsų produktų platintojais yra vienas iš įmonės prioritetų", – pasakoja "Norvelita" Pardavimų padalinio vadovė Vaida Sūdžiuvienė.

Ji džiaugiasi, kad bendradarbiavimas su "Lidl" padėjo susilaukti ir tarptautinio pripažinimo: "Vieno įtakingiausių Vokietijos vartotojų žurnalų "Stiftung Warentest" atliekami tyrimai turi milžinišką įtaką Vokietijos vartotojams ir prekybos tinklams, renkantis kokio gamintojo produktus pirkti ir su kokiais tiekėjais bendradarbiauti. Prieš kelerius metus žurnalo tyrėjai savo iniciatyva nupirko ir atliko išsamius bandymus skirtingiems rūkytos lašišos produktams iš įvairių Vokietijos prekybos tinklų, o mūsų gaminama žuvis gavo aukščiausią įvertinimą. Partnerystė su "Lidl" prisidėjo prie šio pripažinimo užsienio rinkoje."

Šiuo metu į užsienyje esančias "Lidl" parduotuves įmonė eksportuoja lašišų gaminius, o Lietuvoje siūlo gerokai platesnį pasirinkimą – silkių, skumbrių, lašišų ir jūros kopūstų prekes.

"Mes nuolat stengiamės kurti kokybiškus, išskirtinius ir naujus produktus pagal vartotojų poreikius, o vienas iš jų – mūsų gaminama sūdyta atlantinių silkių filė "Rožytė", kurią per trumpą laiką spėjo pamėgti "Lidl" parduotuvėse besilankantys lietuviai. Būtent klientai taria lemiamą žodį ir renkasi jiems labiausiai patinkančius gaminius, tad, sulaukdami gerų atsiliepimų, jaučiame dar didesnę atsakomybę prieš mūsų gaminių vartotojus", – sako V.Sūdžiuvienė.

Raktas į sėkmę

"Vičiūnų grupės" valdybos pirmininkas Šarūnas Matijošaitis sako, kad "Vičiūnų grupę" ir "Lidl" sieja išskirtinis bendradarbiavimas: "Esame seniausias šio prekybos tinklo gamintojas Lietuvoje – kartu dirbame jau nuo 2008 m., kai pradėjome tiekti krabų lazdeles į Vidurio ir Rytų Europos šalyse veikusias tinklo parduotuves. Per daugiau nei dešimtmetį mūsų ryšys nuosekliai darėsi vis glaudesnis, o šiandien "Viči" ir kitų mūsų gaminių galima įsigyti "Lidl" parduotuvėse, esančiose visose ES šalyse, išskyrus Maltą."

Europiečiams "Vičiūnų grupė" iš viso siūlo net 40 skirtingų gaminių, iš kurių dvylika yra su "Viči" prekės ženklu ir 28 su "Lidl" prekybos tinklo prekės ženklu. Įmonės pasiūloje galima rasti surimi, lašišos, žuvies kepsnelių, mišrainių, gyoza koldūnų ar net blynelių.

"Kelias į pirkėjų širdis reikalauja ilgo, metodiško ir nuoseklaus darbo, didelių investicijų ir aukščiausio lygio gamybinių procesų – ne veltui "Lidl" prekybos tinkle kryptingai augame jau dvylika metų. Vis dėlto galiausiai, atradus šį kelią, visas įdėtas darbas atsiperka, nes galima tikėtis stipraus lojalių klientų branduolio – už tai ir esame dėkingi "Lidl", – sako "Vičiūnų grupės" valdybos pirmininkas.

Bendradarbiavimas padeda įsitvirtinti

UAB "Klaipėdos pienas" uostamiestyje savo veiklą pradėjo jau 1950-aisiais, o gausus įmonės gaminamų produktų asortimentas jau ilgą laiką yra neįsivaizduojamas be valgomųjų ledų. Šiandien bendrovės kuriami ledai yra neatsiejamas vasaros atributas, kurių skonį gerai pažįsta visa Lietuva ir pasaulis. Glaudus "Klaipėdos pieno" bendradarbiavimas su "Lidl" lėmė, kad su įmonės produkcija susipažinti gali ir užsienyje esančių prekybos tinklo parduotuvių lankytojai.

"Mūsų įmonė skaičiuoja jau 70-uosius metus, tad galime pasigirti ne tik originaliais receptais ar natūraliais ingredientais, kurių sudėtyje nėra dirbtinių skonių bei priedų, bet ir gilia istorija, slypinčia už kiekvieno produkto", – sako "Klaipėdos pieno" eksporto vadovė Berta Motiejūnienė.

Ji pasakoja, kad Lietuvoje esančiose "Lidl" parduotuvėse specialių pasiūlymų metu rasti "Baltosios varnelės" prekinio ženklo ledus šeimyninėse pakuotėse ir išskirtinio skonio "Dione" ledus su "Džiugo" sūriu. Taip pat "Klaipėdos pienas" prekybos tinklo užsakymu gamina trijų skirtingų skonių "Ballino" prekinio ženklo ledus traškiuose vafliniuose rageliuose su kokosų įdaru, sūdyta karamele ir pistacijomis.

B.Motiejūnienė priduria, kad įmonės gaminamą produkciją šiemet galima rasti ne tik Lietuvoje, bet ir svetur esančiose "Lidl" parduotuvėse: "Esame dėkingi prekybos tinklui už suteiktą galimybę tiekti ledus ir užsienio rinkoms – šiemet jau siūlėme savo ledus Graikijos gyventojams, o netrukus mūsų gaminiais mėgausis ir Lenkijos "Lidl" parduotuvėse besilankantys pirkėjai."

Ji akcentuoja, kad įmonei yra itin svarbu ne tik kokybiškų ir skanių produktų gamyba, bet ir visas procesas: "Mums rūpi, kad kiekvienas bendrovės darbuotojas jaustųsi kolektyvo dalimi ir būtų atsidavęs jos gyvenimui, todėl komandos tikėjimas, išskirtinis dėmesys gaminamam produktui ir nuoširdus darbas yra vieni iš pagrindinių mūsų kuriamų ledų ingredientų."

Algirdas Gauronskis. "Lidl" nuotr.

Glaudi partnerystė

Kėdainiuose įsikūrusi viena didžiausių ledų gamintojų Lietuvoje UAB "Vikeda" savo veiklą vykdo nuo 1997-ųjų metų. Daugiau nei dvidešimtmetį išlaikyti pripažinimą įmonei padeda gamyboje naudojamos aukščiausios kokybės žaliavos ir natūralus bei šviežias pienas iš Lietuvos ūkių. Produkcijos kokybė ir gamybos technologijos išskirtinumas bendrovei jau leido įsitvirtinti JAV ir Vokietijos rinkose, o glaudi partnerystė su prekybos tinklu "Lidl" atvėrė duris ir į Centrinę Europą.

Pasak UAB "Vikeda" įmonės generalinio direktoriaus Algirdo Gauronskio, nors populiariausiu įmonės produktu išlieka plombyriniai ledai vafliniuose puodeliuose, tačiau pastaruoju metu sparčiai populiarėjantis sveikas gyvenimo būdas paskatino gamintoją atidžiau peržvelgti savo produktų ingredientus ir ieškoti naujų skonių.

"Vikeda" generalinio direktoriaus teigimu, "Lidl" tiekiamų ledų receptūros yra ištobulintos profesionalių įmonės technologų komandos ir paruoštos atsižvelgiant į mėgstamiausius rinkos skonius bei vartojimo tendencijas.

Anot jo, šiuo metu prekybos tinklui "Lidl" bendrovė gamina "Ballino" prekės ženklu pažymėtus įvairių skonių ledus tiek rageliuose, tiek vafliniuose puodeliuose, o eksporto rinkose sėkmingai tiekia ne tik Lietuvoje suformuotą "Ballino" produktų asortimentą, bet ir kitus "Lidl" ledų prekės ženklus "Gelatelli" bei "Kuljanka".

Anot "Vikeda" vadovo, šiuo metu 60 proc. įmonės apyvartos yra sugeneruojama eksporto rinkose, o įmonėje pagaminta produkcija keliauja net į 25 pasaulio valstybes. Ir nors konkurencija Europoje gana didelė, A.Gauronskis tikina, kad išsiskirti padeda ne tik unikali gamybos technologija, bet ir partnerystė su stabiliais bei patikimais tarptautiniais partneriais.

Komentaras

Lukas Gudas

"Lidl Lietuva" vyriausiasis asortimento vadovas

Jau daugelį metų prisidedame prie sėkmingo Lietuvos gamintojų kelio į tarptautinę rinką, o šiemet planuojame užsienio "Lidl" parduotuvėse pasiūlyti dar platesnį lietuviškų prekių asortimentą. Tikime, kad ir toliau būsime savotišku tramplinu, atveriančiu platesnes galimybes lietuviškiems verslams. Kai kurie Lietuvos tiekėjai "Lidl" veikiančiose šalyse buvo gerai žinomi dar prieš prekybos tinklo veiklos pradžią mūsų šalyje."Lidl" įsitvirtinimas Lietuvoje tik dar labiau padėjo šalies tiekėjams atrasti eksporto kelius į Europos rinką.

Kasmet siekiame, kad mūsų partneriai, kurių tiekiamais produktais pasitikime labiausiai, galėtų sėkmingai žengti ir į tarptautinius vandenis. Tam savo tiekėjams diktuojame itin aukštus kokybės standartus.

Trūko kantrybė

"Užimtumo tarnybos (UT) veikla tikriausiai tenkina juos pačius ir tuos, kurie nenori įsidarbinti. Darbuotojų trūksta, o yra 100 tūkst. bedarbių", – stebėjosi Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas Danas Arlauskas.

Jo teigimu, bendruomenė pavargo nuo UT tyčiojimosi iš verslo, todėl kreipėsi į Valstybės kontrolę, kad ši įvertintų tarnybos efektyvumą. Pašnekovo teigimu, kai kuriais atvejais jis apskritai yra nulinis ar net neigiamas – tarnyba ne tik nepadeda rasti norinčių dirbti darbuotojų, bet net trukdo ir vilkina procesus.

"Norime atlikti rimtą tyrimą dėl UT, dėl jos visiško neatitikimo darbdavių poreikiams. Esame užvertę raštais Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, bet situacija nesikeičia. Galime patvirtinti, kad esame UT įkaitai. Tarnybos praktiškai niekas nekontroliuoja", – teigė D.Arlauskas.

Jo teigimu, tarnyba gali koreguoti įmonių konkurencingumą. "Vienoms įmonėms ji gali būti dosni, kitoms – nelabai", – pastebėjo D.Arlauskas ir suabejojo kai kuriais tarnybos sprendimais. Jis prakalbo ir apie valdininkų tokiu būdu galbūt daromą įtaką įvairioms interesų grupėms, kuo suinteresuotos ir politinės jėgos.

"Kai kuriuose rajonuose UT yra bene didžiausias darbdavys, resursai – dideli. Turint tokią tarnybą, galima paveikti ir tam tikrus rinkimus", – dėstė D.Arlauskas ir pridūrė, kad reikėtų diskutuoti ir apie UT veiklą, ir apskritai apie darbuotojų iš trečiųjų šalių įvežimo politiką.

"Štai Vokietija priėmė naują įstatymą, pagal kurį bet kas gali įvažiuoti ir pusę metų ieškoti darbo", – kalbėjo D.Arlauskas. Jo žiniomis, neleidžiant užsieniečių tiesiogiai įdarbinti Lietuvoje, užsieniečiai, daugiausia ukrainiečiai, į čia yra komandiruojami, todėl mokesčius moka Ukrainoje, o ne Lietuvoje.

Amžini bedarbiai?

Verslininkai pastebi, kad didmiesčiuose apstu įdarbintų užsieniečių. "Vilniuje turbūt kas antras taksistas užsienietis. O provincijoje UT, besivadovaudama neaiškiais kriterijais, draudžia verslininkams įdarbinti užsieniečius, nors patys vietiniai dirbti nesiveržia", – pastebėjo "Kauno dienos" kalbintas vienos bendrovės savininkas.

Vienas konkrečių pavyzdžių, kaip UT galbūt manipuliuoja situacija, – bendrovės "Vikeda" patirtis. Sezoniniams darbams jai pakaktų apie 50 darbuotojų, tačiau ne visi nori, gali dirbti pusmetį. Tiek maždaug trunka ledų gaminimo įkarštis. Šiemet skaičiuojama, kad į minėtas 50 darbo vietų jau buvo įdarbintas 91 žmogus. Vieni išdirbo mėnesį, kiti šiek tiek ilgiau. Tik dalis lieka dirbti visą vasaros sezoną.

Studentus riboja trumpos atostogos. Tačiau yra daug gyventojų, kurie, anot bendrovės atstovų, pasiskaičiuoja, kiek laiko apsimoka dirbti, kad neprarastų bedarbio pašalpų ir būtų galima toliau veltėdžiauti. Metę darbą, jie vėl registruojasi UT.

Užimtumo tarnybos veikla tikriausiai tenkina juos pačius ir tuos, kurie nenori būti įdarbinti. Darbuotojų trūksta, o yra 100 tūkst. bedarbių.

"Žmonės susidėlioja savo metų tvarkaraštį, kaip jiems labiausiai apsimoka. Sausį ir vasarį nedirba, nuo kovo porai mėnesių ateina į ledų fabriką, o vėliau grįžta į UT – atostogauja. Kai prasideda cukrinių runkelių nuėmimo darbai, eina dirbti prie cukraus. Jie patys to neslepia. Po to žiemoja būdami bedarbių sąrašuose ir gaudami pašalpas", – pastebėjo koncerno "Vikonda", kuriai priklauso bendrovė, personalo direktorė Eglė Jaliniauskienė.

Nemažos vietinių gyventojų dalies noras dirbti, anot pašnekovės, apskritai pasireiškia tik UT durų varstymu ir anketų pildymu. Jiems tereikia parodyti kažkokias pastangas įsidarbinti, kad neprarastų pašalpų.

Pakviestas į darbo pokalbį ne vienas atvirai yra pareiškęs nesuprantąs, kodėl UT juos nusiuntė būtent į šią įmonę. Esą jie pageidauja visai kitokio darbo. Kiti aiškina, kad imtis "Vikedos" siūlomo darbo negali dėl turimų negalavimų. Treti net atvirai paprašo juos tiesiog atmesti ir įrašyti, kad jie nėra tinkami įdarbinti.

Verslininkai pastebi, kad UT siųsdama žmones, kurie akivaizdžiai nenori ir pagal sveikatos būklę net ir negalėtų dirbti tokio darbo, kokį siūlo "Vikeda", trikdo bendrovės veiklą.

Jos atstovai iš patirties susidarė įspūdį, kad bent jau UT Kėdainių skyriui svarbiausia yra atsiųsti bedarbius tik dėl geresnės tarnybos veiklos statistikos

"Darbuotojų ieškančiam darbdaviui UT turėtų pirmoji tiesti ranką. Sėkmingas verslas – tai laiku sumokėti mokesčiai valstybei, iš kurių išlaikomos valstybės institucijos ir visa kita valstybės našta. Šiuo metu tarnyba mums ne padeda, o netgi trukdo, gaišina personalo, kitų skyrių darbuotojų laiką", – pastebėjo E.Jaliniauskienė.

Ji nelinkusi kaltinti nenorinčių dirbti gyventojų. Kiekvienas pats sprendžia, pasirenka kur, ką, kiek dirbti. Be to, nekvalifikuotas sezoninis darbas šioje Kėdainiuose įsikūrusioje bendrovėje nelengvas fiziškai. Tačiau negaili priekaištų UT, nes ši, anot atstovės, linkusi manipuliuoti bedarbiais, taip gerindama tarnybos statistiką.

Perpildė kantrybės taurę

Paskutinis "Vikedos" kantrybės taurę perpildęs lašas buvo UT sprendimas neleisti bendrovei įdarbinti šešių ukrainiečių. Vietinių darbuotojų, kurie dirbtų viso sezono metu, kaip rodo daugiametė bendrovės praktika, trūksta.

"Mums būtų daug paprasčiau, jeigu rastume norinčių dirbti Lietuvos piliečių", – pastebėjo E.Jaliniauskienė.

Ukrainiečiams bendrovė buvo pasirengusi siūlyti tokį patį valandinį įkainį kaip ir lietuviams. Tačiau pagal reikalavimus užsieniečiams dar reikėjo parūpinti gyvenamąjį būstą, išversti į jų gimtąją kalbą daugybę įvairių dokumentų, instrukcijų. Be to, kainavo ir užsieniečių darbuotojų paieška, nes tam reikėjo pasisamdyti atrankos bendrovę.

Apsisprendusi pabandyti darbuotojų ieškoti užsienyje, "Vikeda" nuo sausio pradėjo konsultacijas su UT.

Vis pasikonsultuodami su UT Kėdainių skyriaus atstovais, verslininkai vieną po kito vykdė reikalavimus, būtinus norint įdarbinti užsieniečius. Nebuvo jokių užuominų, kad gali kilti trukdžių. "Vikeda" lygiagrečiai ieškojo ir darbuotojų Lietuvoje.

Atrinkti ukrainiečiai laukė du mėnesius, kai juos pasiekė nemaloni staigmena. UT nesutinka, kad jie būtų įdarbinti šioje bendrovėje. Neleista kviestis nė vieno iš šešių ukrainiečių.

UT "Vikedai" nurodė, kad taip nusprendė, nes tuomet, kai įmonė buvo įregistravusi dešimt laisvų darbo vietų ir pateikė prašymą įdarbinti užsieniečius, pakvietimo dirbti "Vikedoje" esą laukė šešiolika Lietuvos piliečių, UT užpildžiusių anketas.

Tokius pačius argumentus, tik išsamiau, UT atstovė išdėstė ir atsakydama "Kauno dienai".

"Vasario mėnesį įmonė "Vikeda" UT Kėdainių skyriuje įregistravo 17 laisvų darbo vietų kvalifikacijos nereikalaujantiems darbams – maisto pramonės gamybos darbuotojams. Vasario 13 d. Kėdainių UT buvo surengta darbo ieškančių asmenų atranka į įmonės pateiktas laisvas darbo vietas, kurioje dalyvavo 32 kandidatai. 20 atrankoje dalyvavusių asmenų užpildė įmonės pateiktas anketas dėl darbo ir dalyvavimo tolimesnėje atrankoje. Įmonės iniciatyva įdarbinimas buvo atidėtas iki paskutinės kovo mėnesio savaitės. Nesibaigus numatytam terminui ir asmenims tebelaukiant pakvietimo įsidarbinti, kovo 12 d. įmonė pateikė šešis prašymus dėl leidimo dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išdavimo", – dėstė UT atstovė spaudai Toma Lipskytė ir pabrėžė, kad priimdama sprendimą tarnyba esą vadovavosi įstatymo nuostatomis, nurodančiomis, kad leidimai dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išduodami, jeigu Lietuvoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti sezoninį darbą.

"Vikedos" atstovams sunku suprasti tokią logiką. Iš praktikos bendrovės atstovai galėjo prognozuoti, kad didžioji dalis neva pasišovusių ateiti dirbti darbuotojų net nesutiks pradėti arba negalės (neturės higienos paso ar pan.), kiti atkris per kelis mėnesius. Be to, pasirengti įdarbinti užsieniečius bendrovei reikėjo nemažai laiko, buvo investuota ir pinigų.

Verslininkus stebina tvarka, kai atmetamas prašymas įdarbinti užsienietį, sutinkantį dirbti visą sezoną, vien tik dėl to, kad paskutinę minutę, atsiranda ilgametis bedarbis Lietuvos pilietis, kuris iki šiol ilgiausiai be pertraukos išdirbdavo vos kelis mėnesius.

Tarnyba problemų nemato

UT atstovai laikosi savo pozicijos ir jokių problemų nemato, tačiau kyla įtarimų, kad gali būti manipuliuojama skaičiais.

UT "Kauno dienai" pateikė statistiką, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki birželio 1 d. tarnyboje "Vikeda" registravo 58 laisvas darbo vietas.

"Įmonė ieškojo krovikų, operatorių pakuotojų, pakuotojų, pagalbinių darbininkų, valgomųjų ledų fasuotojų, valgomųjų ledų gamybos įrenginių operatorių, valgomųjų ledų gamintojų. Visiems šiems darbams nereikalinga jokia kvalifikacija. Bendradarbiaujant su UT įdarbinti 55 darbo ieškantys asmenys. Iki šios dienos 46 asmenys dirba įmonėje", – pareiškė UT atstovai.

Tokie UT atstovų argumentai pribloškė verslininkus. "Vikedos" atstovai pateikė iškalbingų pavyzdžių: viena iš UT rekomenduotų įdarbinti moterų išdirbo vos pusantros pamainos, kita – du mėnesius, o didelė dalis darbuotojų atėjo be UT pagalbos.

E.Jaliniauskienė teigė, kad 38 iš šiemet įdarbintų sezoniniams darbams yra nuolatiniai, šiems darbams į bendrovę patys grįžtantys kiekvieną sezoną. Aštuoni darbuotojai į bendrovę atėjo dirbti pirmą kartą ir pagal UT skelbimus, du rasti darbo mugės metu. Pastarieji du jau nebedirba.

"Dar 43 iš 91 šiemet priimto darbuotojo pas mus atėjo per pažįstamus, arba buvo tiesiogiai užpildę anketas mūsų personalo skyriuje, radę mūsų skelbimus. Tad UT padėjo rasti vos aštuonis darbuotojus", – skaičiavo E.Jaliniauskienė.

"Visi žmonės, kurie galėtų pas mus ateiti iš Užimtumo tarnybos, jie jau buvo atėję. Jie pas mus atėjo prieš 6–10 metų. Ir kam tiko, ateina kasmet. Jie yra ilgamečiai mūsų sezoniniai darbuotojai. Tai, kad jie būna registruoti UT, nereiškia, kad tarnyba mums atveda tuos žmones. Ne tarnyba jiems suranda darbą. Jie pas mus ateina patys. Šiuo atveju UT indėlio nėra, nors tai jie priskiria prie savo nuopelnų ir įtraukia į įdarbintų statistiką", – kalbėjo E.Jaliniauskienė.

UT manipuliuoja skaičiais?

UT pateikia įspūdingą įdarbintų asmenų statistiką ir dėsto apie aktyviai teikiamas paslaugas, o dėl darbdavių priekaištų tarnybos atstovė spaudai Toma Lipskytė tikina, kad jie nepagrįsti.

– Verslininkai skundžiasi, kad užsieniečių įdarbinimo tvarka UT leidžia manipuliuoti: vieniems įdarbinti leidžiama, kitiems paskutinę akimirką uždraudžiama.

– Užsieniečių įdarbinimas organizuojamas atsakingai atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje. Galimybių manipuliuoti užsieniečių įdarbinimo tvarka nematome, kadangi visos procedūros yra griežtai reglamentuotos įstatymo ir ministro tvarkos nuostatomis. Pirmenybė visada teikiama Lietuvos arba ES valstybės piliečiui.

– Kaip vertinate priekaištus, kad UT realiai nepadeda darbdaviams rasti darbuotojų? Ar sutinkate, kad didelė dalis Bedarbių į tarnybą ateina tik dėl socialinių garantijų ir išmokų, o išnaudoję išmokų limitus vėl grįžta pas buvusį ar kitą paties susirastą darbdavį?

– 2019 m. pirmąjį ketvirtį Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 64,6 tūkst. neturintys darbo, 44,4 tūkst. asmenų įsidarbino, 20 tūkst. – pradėjo vykdyti veiklą pagal verslo liudijimus. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu registruota 68,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų: 37,5 tūkst. įsidarbino, 19,9 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą su verslo liudijimais. Nors šiais metais į UT kreipėsi mažiau darbo neturinčių asmenų, įdarbintų skaičius didėjo 18 proc. Šių metų pirmąjį ketvirtį įdarbinta beveik dvigubai daugiau ilgalaikių bedarbių nei prieš metus atitinkamu laikotarpiu.

Didėjantis UT registruojamų laisvų darbo vietų skaičius rodo, kad darbdaviai vis labiau pasitiki UT paslaugomis ir kreipiasi ieškodami darbuotojų.

2018 m. UT registravosi 253,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų apie 25 tūkst. buvo ir socialinės paramos gavėjai. Daroma prielaida, kad visi darbo ieškantys asmenys registruojasi dėl socialinių garantijų, yra klaidinanti visuomenę. 2019 m. pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad UT užsiregistravę darbo ieškantys asmenys įsidarbina vidutiniškai per 2 mėnesius nuo registracijos pradžios. Vertinant faktą, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka gali būti mokama iki 9 mėnesių, o socialinė parama skiriama tol, kol yra aplinkybės, kurios sudaro teisę į socialinę paramą (bedarbio statusas nėra pagrindinė sąlyga), prielaida "kad didelė dalis bedarbių į tarnybą ateina tik dėl socialinių garantijų ir išmokų, o išnaudoję išmokų limitus vėl grįžta pas buvusį ar kitą paties susirastą darbdavį" nėra pagrįsta. Dažnu atveju vyraujantys stereotipai neatitinka situacijos, kurią rodo konkretūs duomenys.

– Kas, jūsų manymu, lemia, kad Lietuvoje formuojasi dirbti visai nebenorinčių arba dirbančių tik porą mėnesių–pusmetį per metus gyventojų armija? Kaip situaciją būtų galima pakeisti?

– Ir užsienio, ir Lietuvos personalo valdymo, darbuotojų paieškos ekspertai vis garsiau kalba apie besikeičiančius darbuotojų lūkesčius ir požiūrį, į darbo rinką ateinančią jaunąją Z kartą, kurios atstovams už stabilumą, lojalumą ar gaunamas pajamas svarbiau yra tai, kaip jie jaučiasi darbe, kokia yra darbo aplinka, ar čia jie realizuoja save.

Kadangi šiandien rinkoje trūksta darbo jėgos, darbuotojai atidžiau renkasi darbo pasiūlymus, ieško patrauklesnio atlyginimo ar geresnių darbo sąlygų. Jei nepatinka darbo pobūdis arba sąlygos, daug lengviau nei bet kada ieško kito darbo. Darbdaviams labiau nei bet kada anksčiau tenka konkuruoti dėl darbo jėgos pritraukimo ir stengiantis išlaikyti geriausius darbuotojus.

Užsieniečių įdarbinimas

2018 m. Užimtumo tarnyba išdavė leidimus 5 237 užsieniečiams (trečiųjų šalių piliečiams) atvykti ir dirbti Lietuvos Respublikoje: 3 641 leidimas užsieniečiams dirbti Lietuvos Respublikoje; 282 leidimai dirbti sezoninius darbus; 1 230 sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams; 84 sprendimai dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo. 2018 m. 1 201 įmonė kreipėsi dėl užsieniečių įdarbinimo.

Užsieniečiai atvyko iš 58 šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Ukrainos piliečiams (jie sudaro 70 proc. nuo visų išduotų leidimų skaičiaus), Baltarusijos, Rusijos Federacijos, Kinijos ir Moldovos. Daugiausia Ukrainos piliečius įdarbina statybos ir paslaugų įmonės.

UT šiais metais išdavė leidimus atvykti ir dirbti Lietuvoje 3 668 užsieniečiams: išduotas 2 101 leidimas užsieniečiams dirbti Lietuvos Respublikoje, 356 leidimai dirbti sezoninius darbus, 223 leidimai komandiruotiems asmenims; 946 sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, 42 sprendimai dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo.

Šiais metais užsieniečiai atvyko iš 27 šalių. Kiekvienais metais daugiausia trečiųjų šalių piliečių atvyksta iš kaimyninių šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Ukrainos piliečiams, kurie sudaro 64 proc., Baltarusijos piliečiams – 18 proc., Rusijos Federacijos piliečiams – 3 proc., Kinijos piliečiams – 2 proc.

Šiais metais 869 įmonės kreipėsi dėl užsieniečių įdarbinimo ir gavo leidimus dirbti užsieniečiams.

Daugiausia užsieniečiai įsidarbina statybininkais, restorano virėjais, tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojais, elektromontuotojais, metalinių konstrukcijų montuotojais, traktorininkais, mechanizatoriais.

Pirmosiomis ledų atsiradimo prekyboje savaitėmis gardus lietuviškas produktas susilaukė dėmesio ir iš užsienio lietuvių. Čikagos, Jungtinės karalystės bei Airijos miestuose gyvenančios emigravusių lietuvių bendruomenės netrukus galės paragauti naujojo „Žalgirio“ klubo deserto. „Žalgiris“ vienija klubo sirgalius visame pasaulyje jau beveik 75 metus – tiek, kiek gyvuoja ir pati komanda.

„Matome tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkų susidomėjimą „Žalgirio“ prekės ženklu ir kokybiškais produktais, kuriuos kartu su partneriais ilgai ir kruopščiai ruošiame. Naujieji „Žalgirio“ ledai – tai ne išimtis, kuri jau skinasi kelią ir į užsienio rinkas. Vasarą šie ledai – tai būtiniausias sirgaliaus atributas, kuris padeda nepamiršti savo mylimos komandos ir ne sezono metu. Pristatydami šį unikalų desertą turime galimybę pabūti šalia savo gerbėjų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje“, – kalbėjo klubo vadovas Paulius Motiejūnas.

Naujuosius ledus sukūrė „Dadu“ prekės ženklui atstovaujanti „Vikeda“, turinti 22 metų patirtį šaldytų desertų kategorijoje: įmonė jau antrus metus gamina Vokietijos Dortmundo futbolo klubo „Borussia“ geltonai-juodus ledus, kur šie sulaukė didžiulio pasisekimo.

Paulius Motiejūnas

„Ieškodami sprendimo, geriausiai tinkančio „Žalgirio“ ledų idėjai perteikti, sukūrėme neįprastą ir dėmesį patraukiantį produktą – žalios spalvos traškaus vaflinio ragelio ir baltos spalvos grietininių ledų derinį. Ypatingų žalios ir baltos spalvų ledai yra gaminami iš aukščiausios kokybės lietuviško nenugriebto natūralaus pieno, kurio šiame produkte yra net virš 40 procentų. Ledai taip pat yra pagardinti kivių ir kriaušių įdaru. Šis desertas – tai tarsi „Žalgirio“ komandos vasaros talismanas, kuriuo galės mėgautis kiekvienas – tiek ilgamečiai, tiek ir jauniausieji klubo fanai“, – teigė įmonės „Vikeda“ generalinis direktorius Algirdas Gauronskis.

Ledų gamintojai tikisi, kad naujasis produktas padės praplėsti ledų vartojimo laikotarpį ir pasibaigus šiltajam sezonui. Optimistiškai nusiteikę ir prekybos tinklo „Maxima“ atstovai, kurie pirmieji pradeda prekiauti naujaisiais „Žalgirio“ ledais.

„Stebėdami tendenciją, jog klientai vis dažniau ieško išskirtinių skonių ir net spalvų ledų, vertiname galimybę jiems pristatyti naują lietuvių gamintojų produktą – vardinius, legendinę krepšinio komandą „Žalgiris“ pristatančius ledus. Jie pasižymi originaliu skoniu, o pakuotė – visiems „Žalgirio“ sirgaliams gerai atpažįstamu žalios ir baltos spalvų deriniu. Kartu tai ir proga mums išreikšti palaikymą tiek naujoms lietuvių gamintojų iniciatyvoms, tiek ir šalies vardą garsinančiai krepšinio komandai“, – teigia Vilma Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė.

Žalia ir balta – tai naujųjų ledų spalvos: traškų žalią ledų ragelį pripildo baltas plombyras, pagardintas natūraliu kivių ir kriaušių įdaru. Naujuosius ledus sukūrė „Dadu“ prekės ženklą atstovaujanti „Vikeda“, turinti 22 metų patirtį šaldytų desertų kategorijoje: įmonė jau antrus metus į Vokietiją eksportuoja Dortmundo futbolo klubo „Borussia“ geltonai-juodus ledus, kur šie sulaukė didžiulio pasisekimo. Planuojama, kad naujieji „Žalgirio“ ledai sulauks sėkmės ne tik Lietuvos rinkoje, bet ir kitose Europos šalyse, kuriose ši komanda turi savo sirgalių.

Siekiame, kad ragaudami šį desertą, aistruoliai mus palaikytų, prisimintų ir taip lauktų sezono drauge.

„Kauno „Žalgirio“ klube mes viską darome dėl gerbėjų ir stengiamės būti kuo arčiau jų ne tik arenose, bet ir kasdieniame gyvenime. Siekiame, kad jie nepamirštų „Žalgirio“, patirtų emocijų ne tik sezono metu, bet ir visus metus. Tad nors vasarą rungtynės nevyksta ir iš klubo naujienų nedaug, mes intensyviai ruošiamės rudeniui. Tuo metu siekiame sudaryti galimybę prie „Žalgirio“ prisiliesti patiems sirgaliams, o vasarą tam nėra geresnio produkto už ledus. Siekiame, kad ragaudami šį desertą, aistruoliai mus palaikytų, prisimintų ir taip lauktų sezono drauge. Praėjusią vasarą šis sprendimas pasiteisino. Tikimės, kad ir šie ledai bus pamėgti, o mes galėsime tęsti savo partnerystę su „Vikeda“, siūlydami sirgaliams įdomius produktus ir ateityje“, – teigia Kauno „Žalgirio“ klubo direktorius Paulius Motiejūnas. 

Planuojama, kad nuo kiekvienos parduotos ledų porcijos sutarta suma bus skiriama į klubo į biudžetą. Koncerno „Vikonda“, kuriai priklauso „Vikedos“ įmonė, vadovas Mindaugas Snarskis teigia, kad tai – svarbus žingsnis įmonių grupės ir krepšinio klubo partnerystės įtvirtinime.

„Žalgiris“ yra visų mūsų kraujyje – visas kolektyvas su nekantrumu laukia svarbiausių rungtynių. Kita vertus, greito apyvartumo prekių kategorijoje „Žalgirio” vardas dar yra menkai išnaudotas ir mes čia matome didelį potencialą. Nors „Žalgirio“ ledų būta ir praeityje, mes manome, kad „Dadu“ gali pasiūlyti kokybišką ir inovatyvų sprendimą, kurio taip trūko. „Vikeda” yra paruošusi rinkai ledus, kurie bus to lygio, kurio ir turi būti produktas, nešiojantis „Žalgirio” vardą“, – teigia M. Snarskis.

Pirmoji ledų partija leis naujojo produkto paragauti kiekvienam krepšinio klubo sirgaliui, o tolimesnei paklausai įtaką turės vasaros orai. Tačiau ledų gamintojai tikisi, kad naujasis produktas padės praplėsti ledų vartojimo laikotarpį ir pasibaigus šiltajam sezonui.

„Vasaros laiku, kada ledų suvartojame daugiausiai, Kauno „Žalgirio“ sezonas baigiasi. Tad klubui šie ledai yra tam tikras sezono praplėtimas, o mums tai galimybė turėti sėkmingą produktą ir šaltuoju metu. Tačiau, žvelgiant į ateitį, „Žalgiris“ yra ne tik visos Lietuvos komanda, jis yra ir aukščiausios Europos krepšinio lygos dalis. Tai reiškia plačią ir didelę auditoriją. „Vikeda“ turi visas galimybes tą auditoriją pasiekti, nes šiuo metu „Dadu“ ledai yra prieinami nuo Lietuvos iki Jungtinių Amerikos Valstijų. Šiems ledams pasiteisinus vietinėje rinkoje, jo plėtros galimybės didžiulės“, – sako M. Snarskis.

Įmonės „Vikeda“ generalinis direktorius Algirdas Gauronskis teigia, kad „Žalgirio“ ledai – tai natūralus ir kokybiškas produktas, kuris turėtų patikti ne tik „Žalgirio“ gerbėjams, bet ir kitiems ledų mėgėjams.

„Nors šiame produkte bus daug žalios spalvos, jo gamyboje nenaudojame dirbtinių dažiklių: visos medžiagos, ingredientai yra natūralūs. Sudėtingiausia buvo išgauti žalią ragelio spalvą, tai ledų pramonėje yra sunkiai pasiekiama. Tam pasitelkėme natūralų augalų chlorofiliną. Be to, tai bus pieniški ledai, kuriuos gaminsime iš natūralaus nenugriebto pieno“, – teigia A. Gauronskis.

Naujųjų ledų pakuotė bus vienintelė ledų pakuotė Lietuvoje, kuri leis interaktyviai įsitraukti į „Žalgirio“ gyvenimą: stebėti ir būti svarbiausių įvykių sūkuryje. Ant pakuotės puikuosis geriausios 2018-2019 metų „Žalgirio“ sezono nuotraukos, kurios atspindės karščiausias fanų emocijas ir išgyvenimus dėl mylimos komandos. Taip pat ledų pakuotę papuoš įsimintiniausios bei populiariausios sirgalių skanduotės.

Nuo liepos mėnesio naujųjų „Žalgirio“ ledų bus galima įsigyti visoje Lietuvoje.