Naujovių laivas

Keltų laivybos kompanijos „Viking Line“ keltas „Viking Grace“ buvo pirmasis laivas Baltijos jūros regione, kuriame buvo pastatytas dujomis varomas variklis.

Šis keltas plaukioja aplinkai itin jautriame regione tarp Švedijos ir Suomijos, užsukdamas į Marianhaminos uostą. Kam teko plaukti šiuo keltu, galėjo įsitikinti, kad tai yra ypač gražios vietos.

Neseniai kelto „Viking Grace“ savininkai žengė dar vieną ekologiškų technologijų laivyboje žingsnį. Šiame kelte buvo sumontuotas rotorinis vamzdis.

Naujovė: grakštus šiuolaikinis laivas „Viking Grace“ su rotoriaus bure.

Didžiulis metinis efektas

Keltas „Viking Grace“ tapo rotorinio vamzdžio diegimo komerciniuose laivuose pradininko. Ši sistema keleiviniame ir krovininiame kelte įdiegta pirmą kartą pasaulyje. Nenuostabu, kad sistemos veikla buvo nuolat stebima.

Porą metų rotoriaus veiklos tyrimus ir bandymus atliko Suomijos technologijų bendrovė „Norsepower“.

Šiomis dienomis ji pateikė išvadas apie rotorinės burės diegimo komerciniuose laivuose reikšmę.

„Rotor Sail“ sumažina energijos suvartojimą 207–315 kW. Tai duoda 231–315 tonų degalų efektą per metus“, – teigiama „Norsepower“ ataskaitoje. Šią ataskaitą patvirtino net trys ekspertų kompanijos, įskaitant ir Suomijos universitetą.

Jėga: rotoriaus burės veikimo schema – dažnai kyla klausimų, kaip vamzdis gali „tempti“ laivą?

Rotoriams – žalią šviesą

Be „Viking Grace“, rotoriaus burės buvo sumontuotos dar keliuose laivuose – „Scandlines“ kelte „Copenhagen“, kuris plaukia tarp Vokietijos ir Danijos, ir „Maersk Pelican“ naftos tanklaivyje. Palyginus duomenis, padaryta išvada, kad naudojant laivo rotorių, jo efektyvumas yra geresnis atviroje jūroje, kur didesnis vėjas, nei tarp salynų, kur ir plaukioja „Viking Grace“.

„Norsepower“ tikina, kad po šios ataskaitos, kuri įrodė, kad galima sutaupyti iki 20 proc. degalų, rotorinių burių diegimas komerciniuose laivuose, ypač naujuose, turėtų paspartėti. „Rotor Sail“ technologija yra perspektyvus ir ambicingas žingsnis link ekologiškesnės laivybos. Ieškosime būdų, kaip pagerinti laivybą Baltijos jūroje, atsižvelgiant į aplinkos tvarumą“, – teigė „Viking Line“ viceprezidentė Johanna Boijer-Svahnström.

Tai gali reikšti, kad „Viking Grace“ yra ne paskutinis šios kompanijos keltas, kuris naudos rotorines bures.

Reisai: Suomių įlankoje susitinka rotorinis ir įprastas keltai.

Atlikus įvairius tyrimus keltų laivybos kompanija „Viking Line“ nusprendė laive „Viking Grace“ įdiegti naujovę. Jame bus sumontuotas 24 metrų aukščio 4 metrų diametro cilindras, vadinamas rotorine bure. Cilindrą iš abiejų pusių „aptekanti“ vėjo jėga suks aplinki ašį taip suteikdama laivui papildomą eigos galią. Tai yra vadinamasis Magnuso efektas, kai besisukantį cilindrą iš dviejų pusių spaudžiantis vėjas kelis kartus padidina savo jėgą. Šį įrenginį dar 1922 metais užpatentavo inžinierius Antonas Fletneris iš Vokietijos.

Naują technologiją specialiai šiam jūrų keltui parengė suomių kompanija „Norsepower“. Jame A.Fletnerio išradimas gerokai patobulintas. „Norsepower“ įrenginys 2016 metais pasaulinėje laivybos technologijų parodoje „Electric and Hybrid Marine World Expo“, kuri vyko Amsterdame, buvo įvertinta „Metų inovacijos“ prizu.

Patobulintą „Norsepower“ cilindrą laive „Viking Grace“ planuojama įdiegti 2018 metais. Šį Suomijos inžinierių kompanijos „Norsepower“ darbą itin gerai įvertino Europos Sąjungos institucijos. Projektas gavo finansinę paramą pagal ES tyrimų ir inovacijų programą „Europos Sąjungos horizontai 2020“.

Nepriklausomi ekspertai tikina, kad laive įrengus rotorinę jėgainę (Rotor Sail Solution) per metus, priklausomai nuo vėjo, galima sutaupyti iki 20 proc. kuro.

„Viking Line“ laivas „Viking Grace“ jau ir taip yra nemažai naujovių. Jo korpusas yra tokios formos, kuri plaukiant nesukelia bangos. Baltijos jūroje „Viking Grace“ yra vienintelis dujomis varomas jūrų keltas. Bet jo karaliavimas naudojant suskystintas gamtines dujas (SGD) tęsis nebeilgai. Dar vieną dujomis varomą laivą statosi ta pati „Viking Line“. Apie dujinių laivų naudojimą jūrų keltuose yra paskelbusi ir Estijos kompanija „Tallink“.

Įdiegus šiame laive dar ir rotorinį vamzdį, jis greičiausiai taps pačiu ekologiškiausiu laivu pasaulyje.

Pirmasis dujomis varomas jūrų keltas „Viking Grace“ statytas 2013 metais. Jis buvo pritaikytas specialiam maršrutui tarp Švedijos Stokholmo ir Suomijos Turku uostų pakeliui užsukant į Alandų salų Mariehamno uostą.

Šių eilučių autoriui laivu „Viking Grace“ 2014 metais teko plaukti iš Mariehamno į Turku. Kelto laivagalyje į akis krenta didžiulės SGD talpos. Jūroje keltas plaukia gerokai švelniau ir tyliau. Keltas „Viking Grace“ išskirtinis dar ir tuo, kad jame įrengta didžiausia Baltijos jūros keltuose parduotuvė. Mat ji yra itin populiari, nes į Mariehamną užsukantiems laivams taikomas prekių pardavimo režimas be muitų.

Dėl Rusijos embargo maisto produktams, lėtėjančios ekonomikos ir naujų degalų reikalavimų laivams Baltijos jūros keltų laivyboje vyksta ryškūs pokyčiai – laivai sparčiai modernėja.

Elektriniai keltai

Kaip tik šiomis dienomis paskelbta, kad Europos Sąjunga Danijos kompanijai "Aerofaergerne" skyrė 125 mln. Danijos kronų (beveik 59 mln. skaičiuojant litais) statyti pirmiesiems pasaulyje elektra varomiems keltams.
Didžiulės kraunamos elektros baterijos keltuose pakeis įprastinius dyzelinius variklius. Kaip praneša Danijos jūrinės informacijos leidinys "Maritime Danske" elektrinės baterijos keltuose bus testuojamos ir manoma, kad ateityje Danijoje atsiras ir daugiau elektrinių keltų.

"Aerofaergerne" keltai nėra visai jūriniai. Jie plaukioja tarp Danijos pietinės dalies salų, konkrečiai tarp Soby–Faaborg, Soby–Finshavn ir Aeroskobing–Svenborg uostų. Nedideli atstumai kaip tik ir sudaro geras prielaidas naudoti elektrą, tiksliau – elektros baterijomis varomus keltus.

Apie elektrinius keltus prabilta ir Švedijoje. Danijos laivų statykla "Faaborg Boatyard" pradėjo statyti tokį keltą "Sjovagen", kuris plaukiotų tarp nedidelių Stokholmo archipelago uostų. Vienu baterijų pakrovimu keltas galės plaukti 7–8 valandas. Jame bus sumontuoti ir dyzelinu varomi varikliai. Didžiausias elektrinių keltų minusas yra jų greitis. "Sjovagen" plauks tik 12 mazgų (apie 22 km/val.) greičiu.

"Faaborg Boatyard" projektuoja elektrinius keltus ir iš Danijos sostinės Kopenhagos vedančioms laivybos linijoms.

Didžiausias privalumas plaukti elektriniu keltų būtų tai, kad jis primintų tarsi plaukimą jachta su burėmis. Beveik jokio variklio garso – tik bangų pliuškenimas į bortą.

Laivas – be vibracijos

Ką reiškia plaukti moderniu laivu, teko pajusti šią vasarą. Keltu "Viking Grace" teko plaukti iš Mariehamno į Turku.
2013 metais pastatytas "Viking Grace" yra pirmasis didelis dujomis varomas jūrų keltas. Šis laivas nuo kitų skiriasi ir išore. Jo gale sumontuotos dvi didelės po 200 kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų talpos.

Laive "Viking Grace" beveik nesijuto vibracija, kokia yra iš Klaipėdos plaukiojančiuose jūrų keltuose. Beveik nesigirdėjo ir variklių triukšmo. Tai nereiškia, kad jo nėra. Tiesiog laive sumontuotos triukšmą slopinančios sistemos. Viena jų – ypatingas kompanijos "Wartsila" variklio garso duslintuvas.

"Viking Grace" būdingas ir išskirtinis dizainas. Per didelius vitrininius jo langus atsiveria nuostabūs Suomijos archipelagų vaizdai.

Kol kas Baltijos jūroje nėra pakankamai išvystytas tokių laivų, kaip "Viking Grace" aprūpinimo dujomis sistema. Tarp Stokholmo ir Turku plaukiojantis keltas, kuris užsuka ir į Alandų salos Mariehamno uostą, dujomis yra užpildomas Švedijos Stokholmo uoste. Dujos tiekiamos iš Nyneshamno.

214 metrų ilgio, 6,8 metrų grimzlės, 57 tūkst. tonų laivas, kuris turi ir ledo klasę, gali pasiekti iki 22 mazgų (apie 40 km/val.) greitį.

Eliminuojami seni kaltai

Jūrų keltų laivybą Baltijos jūroje palietęs Rusijos įvestas maisto produktų embargo paskelbimas turės įtakos jūrų keltų modernizavimui. Bet labiausiai modernizuoti keltus verčia nuo 2015 metų sausio 1 dienos pradėsiantys veikti nauji sudegusio kuro išmetalų reikalavimai.

Vertindamos naujus reikalavimus dėl aplinkos taršos ir Rusijos embargo, laivybos kompanijos paspartino keltų keitimo Baltijos jūroje procesus.

"DFDS Seaways" paskelbimas, kad uždaro vos tik pradėjusią veikti keltų laivybos liniją tarp Klaipėdos ir Travemiundė, labiau susijęs su Rusijos embargo.
Klaipėdos laivybos linijose dar gali būti ir kitų pokyčių. Neseniai Vokietijos Kylio uosto atstovai pareiškė, kad iš šio uosto rytų kryptimi, tai yra per Klaipėdą į Rusiją keliavo nemažai maisto produktų. Kai jų neliko, tiek Kylio uoste, tiek jūrų keltuose sumažėjo krovinių. Ar "DFDS Seaways" imsis kokių nors papildomų pakeitimų, kol kas neskelbiama.

Bendra jūrų keltų laivybos Baltijos jūroje tendencija yra tokia, kad iš jos eliminuojami seni keltai ir vietoje jų nauji nestatomi. Linijos pertvarkomos taip, kad būtų galima išsiversti tais pačiais keltais. Prieš kurį laiką apie laivų kiekio mažinimą laivybos linijose buvo paskelbusi Estijos kompanija "Tallink". Ji pardavė vieną seną laivą, kurio eksploatacija nuo 2015 metų sausio 1 dienos dėl sugriežtėjusių reikalavimų degalams būtų per brangi.

Šį mėnesį apie laivo "Finnhansa" pardavimą prabilo ir kompanija "Finnlines". Šis 20 metų laivas pastaruoju metu plaukiojo tarp Suomijos Helsinkio ir Vokietijos Travemiundės. Prieš tai jis plaukė į Rusijos Sankt Peterburgo uostą.

Abejonės dėl reikalavimų

Tiek uostų administracijos, tiek laivybos kompanijos griežtai pasisako prieš sieros išmetimo iš laivų reikalavimų griežtinimus.

Bet panašu, kad tokie pasisakymai nieko nebepakeis. Kaip sakoma, traukinys važiuoja ir niekas jo negali sustabdyti.

Nors aišku, kad sugriežtintiems reikalavimams įvedinėti pasirinktas netinkamas laikas. Vos tik laivyba išsikapstė iš krizės, kuri ją smaugė nuo 2009 metų, vėl gauti nauji smūgiai – krovinius mažinantis Rusijos maisto produktų embargas.

Danijos kompanijos "DFDS Seaways" vienas direktorių Poulas Woodallis teigė, kad dėl sieros reikalavimų 2015 metais jo kompanijos išlaidos degalams padidės apie 100 mln. eurų.

"DFDS Seaways" diegė laivuose brangiai kainuojančius išmetalų katalizatorius, kurie taip pat padidins laivybos sąnaudas.

P. Woodallis suabejojo, ar juridiškai galėtų būti baudžiamos kompanijos, kurios nesilaikys sieros junginių išmetimo į atmosferą reikalavimų.