Naujovių laivas

Keltų laivybos kompanijos „Viking Line“ keltas „Viking Grace“ buvo pirmasis laivas Baltijos jūros regione, kuriame buvo pastatytas dujomis varomas variklis.

Šis keltas plaukioja aplinkai itin jautriame regione tarp Švedijos ir Suomijos, užsukdamas į Marianhaminos uostą. Kam teko plaukti šiuo keltu, galėjo įsitikinti, kad tai yra ypač gražios vietos.

Neseniai kelto „Viking Grace“ savininkai žengė dar vieną ekologiškų technologijų laivyboje žingsnį. Šiame kelte buvo sumontuotas rotorinis vamzdis.

Naujovė: grakštus šiuolaikinis laivas „Viking Grace“ su rotoriaus bure.

Didžiulis metinis efektas

Keltas „Viking Grace“ tapo rotorinio vamzdžio diegimo komerciniuose laivuose pradininko. Ši sistema keleiviniame ir krovininiame kelte įdiegta pirmą kartą pasaulyje. Nenuostabu, kad sistemos veikla buvo nuolat stebima.

Porą metų rotoriaus veiklos tyrimus ir bandymus atliko Suomijos technologijų bendrovė „Norsepower“.

Šiomis dienomis ji pateikė išvadas apie rotorinės burės diegimo komerciniuose laivuose reikšmę.

„Rotor Sail“ sumažina energijos suvartojimą 207–315 kW. Tai duoda 231–315 tonų degalų efektą per metus“, – teigiama „Norsepower“ ataskaitoje. Šią ataskaitą patvirtino net trys ekspertų kompanijos, įskaitant ir Suomijos universitetą.

Jėga: rotoriaus burės veikimo schema – dažnai kyla klausimų, kaip vamzdis gali „tempti“ laivą?

Rotoriams – žalią šviesą

Be „Viking Grace“, rotoriaus burės buvo sumontuotos dar keliuose laivuose – „Scandlines“ kelte „Copenhagen“, kuris plaukia tarp Vokietijos ir Danijos, ir „Maersk Pelican“ naftos tanklaivyje. Palyginus duomenis, padaryta išvada, kad naudojant laivo rotorių, jo efektyvumas yra geresnis atviroje jūroje, kur didesnis vėjas, nei tarp salynų, kur ir plaukioja „Viking Grace“.

„Norsepower“ tikina, kad po šios ataskaitos, kuri įrodė, kad galima sutaupyti iki 20 proc. degalų, rotorinių burių diegimas komerciniuose laivuose, ypač naujuose, turėtų paspartėti. „Rotor Sail“ technologija yra perspektyvus ir ambicingas žingsnis link ekologiškesnės laivybos. Ieškosime būdų, kaip pagerinti laivybą Baltijos jūroje, atsižvelgiant į aplinkos tvarumą“, – teigė „Viking Line“ viceprezidentė Johanna Boijer-Svahnström.

Tai gali reikšti, kad „Viking Grace“ yra ne paskutinis šios kompanijos keltas, kuris naudos rotorines bures.

Reisai: Suomių įlankoje susitinka rotorinis ir įprastas keltai.

Keltas „Grace“, kursuojantis tarp Suomijos Turku uosto ir Švedijos sostinės Stokholmo, įstrigo maždaug 14 val. 15 min. vietos (ir Lietuvos) laiku prieš sustojimą Marianhaminoje, Alandų salyno sostinėje, nurodė Suomijos pakrantės apsaugos tarnyba.

Incidento priežastis, pasak tarnybos, kol kas nėra žinoma, tačiau regione šeštadienį pūtė stiprus vėjas.

„Vanduo į laivą nesisunkia ir [keleiviams] nekyla jokios tiesioginės grėsmės“, – pranešė tarnyba socialiniame tinkle „Twitter“.

„Viking Line“ atstovė spaudai naujienų agentūrai AFP pranešė, jog laive yra 331 keleivis ir 98 įgulos nariai.

Sekmadienį jau plaukė į uostą

Šeštadienį ant seklumos netoli salų, esančių tarp Suomijos ir Švedijos, su beveik 430 keleivių ir įgulos narių užplaukęs keltas jau nutemptas nuo jos ir plaukia į savo uostą, pranešė keltą valdanti Suomijos bendrovė „Viking Line“ ir pakrantės apsaugos tarnyba.

Keltas „Grace“, kursuojantis tarp Suomijos Turku uosto ir Švedijos sostinės Stokholmo, įstrigo maždaug 14 val. 15 min. vietos (ir Lietuvos) laiku prieš sustojimą Marianhaminoje, Alandų salyno sostinėje, nurodė Suomijos pakrantės apsaugos tarnyba.

Keleiviams teko praleisti naktį laive, tačiau jokios grėsmės jiems nekilo, nes laivas neskendo. Per incidentą niekas nenukentėjo.

Ankstų sekmadienio rytą buksyras padėjo keltą nutempti nuo seklumos, tviteryje pranešė Suomijos pakrantės apsaugos tarnyba.

Maždaug 260 keleivių Marianhaminoje išlaipinęs keltas nuplaukė į savo gimtąjį Turku uostą Suomijoje, agentūrai AFP pranešė „Viking Line“ atstovė. Per ateinančias kelias dienas laivas bus remontuojamas.

Incidento priežastis, pasak tarnybos, kol kas nėra žinoma, tačiau regione šeštadienį pūtė stiprus vėjas.

Rugsėjį prie tų pačių Alandų salų ant seklumos užplaukė kitas „Viking Line“ keltas, „Amorella“, kurio keleiviai buvo evakuoti.

Keleivių daugėjo visur

Rytinės Baltijos regione dėl išaugusių keleivių labiausiai džiūgavo tie uostai, kurių bendra krova šiemet buvo mažesnė nei pernai.

Išaugusiais keleivių srautais džiaugėsi Latvijos uostai. Nors krovinių srautas Rygos uoste net 9,2 proc. mažesnis, bet keleivių lankėsi net 42,8 proc. daugiau. Iš viso per Rygos uostą keliavo per 830 tūkst. žmonių. Lėmė, kad linijoje tarp Rygos ir Stokholmo nuo 2017 m. pradėtas naudoti antras keltas. Tarp šių miestų keltai jau plaukioja kasdien. Linija aptarnauja Estijos kompanija „Tallink Grupp“.

Net 30 proc. išaugo keleivių srautas ir Ventspilio uoste. Iš viso šio uosto linijomis iš Ventspilio į Švediją ir Vokietiją naudojosi 209 keleiviai. Tarp jų yra ir nemažai lietuvių, kurie vyksta uždarbiauti į Skandinavijos šalis.

Klaipėdos uoste šiais metais taip pat buvo daugiau keleivių. Bet jų augimas ne tiks staigus kaip Latvijos uostuose. Per metus Klaipėdos uoste lenkėsi per 450 keleivių – per 8 proc. daugiau nei pernai.

Įspūdingas Talino rekordas

Jau keletą metų pagal krovą dėl kaimynystėje atsiradusio Rusijos Ust Lugos uosto žemyn besiritantis Talino uostas, turi ypatingą rekordą. Jame pirmą kartą per metus apsilankiusių keleivių kiekis peržengė 10 mln. Iš viso Talino uoste pernai lankėsi 10,56 mln. keleivių. Tai yra visų laikų šio uosto rekordas.

Ta proga prisiminta, kad 1 mln. keleivių skaičius Talino uoste buvo peržengtas 1992 m., penkių milijonų – 1998 m. Po to 10 m. keleivių kiekis sukosi tarp 5–7 mln. o nuo 2008 m. kasmet nuolat augo.

2017 m. Talinui buvo rekordiniai ir pagal kruizinių keleivių kiekį. Šiame uoste kruiziniai laivai lankėsi 311 kartų. Jais atplaukė 564 tūkst. keleivių arba net 19 proc. daugiau nei 2016 m. 

Linijose – daugiau žmonių

Padidėjusius keleivių srautus pernai skaičiavo ir atskiros linijos.

Viena didžiausių Baltijos jūroje jūrų keltų kompanija „Viking Line“ plukdė 6,9 mln. keleivių. Tai 6 proc. daugiau nei 2016 m. Įdomu tai, kad šis keleivių kiekis yra didžiausias net nuo 1959 m.

Rekordus fiksavo ir Estijos laivybos kompanija „Tallink Grupp“. Jos keleivių srautas didžiausioje linijoje iš Talino į Helsinkį siekia per 57 proc. Keleivių srautai čia dideli. Kompanijai jie buvo apie 4 proc. didesni nei pernai.

Patį didžiausią srautų augimą „Tallink Grupp“ pernai pasiekė jau minėtoje Rygos – Stokholmo linijoje. Visi 830 tūkst.  Rygos uosto keleivių priklauso šiai linijai.

Išankstinės prognozės, kad dėl sugriežtintų kuro reikalavimų Baltijos jūroje dvigubai sumažės laivyba, nepasitvirtino jūrinių keltų srityje.

Išaugo pelningumas

Dauguma Baltijos jūros keltų kompanijų šių metų pirmąjį ketvirtį dirbo netgi sėkmingiau nei pernai. Ir tai galėjo lemti 2014 metais vykęs kruopštus pasirengimas šiems metams, didelis ir išankstinis kai kurių išlaidų mažinimas.

Kaip skelbia „DFDS Seaways“ kompanija jos krovinių apyvarta palyginti su 2014 metais augo 2,5 proc., o keleivių – net 9,4 proc. Tai pagrinde vyko dėl laivybos Šiaurės jūros regione. Baltijos jūros regione dėl Rusijos krizės tiek krovinių apyvarta, tiek pajamos mažėjo.

„DFDS Seaways“ Klaipėdos padalinio vadovas Jonas Nazarovas pripažino, kad 2014 ir 2015 metai yra vieni sunkiausių jų kompanijos veikloje Klaipėdoje. Lietuvoje ši danų keltų kompanija dirba jau 14 metų.

Kaip teigė „DFDS Seaways“ kompanijos generalinis direktorius Nielsas Smedergardas, praėjusiais metais priimti sprendimai padėjo sumažinti kompanijos priklausomybę nuo susitraukiančios Rusijos rinkos. Buvo atsisakyta kai kurių laivybos linijų, kurios susietos ir su Rusija.

Bene svarbiausias „DFDS Seaways“ rodiklis yra laivybos operacijų pelningumas. Jis 2015 metais palyginti su 2014-aisiais išaugo net 2,8 kartus. Tai lėmė trijų nuostolingų linijų uždarymas, mažesnės laivų kuro kainos, laiku įdiegtos sudegusio kuro išvalymo sistemos.

Mažino išlaidas darbuotojams

Kitas Baltijos jūros keltų laivybos gigantas kompanija „Viking Line“ skelbiasi šiemet netgi padidinusi savo rinkos dalį Baltijoje nuo 33 iki 35 proc.

Šis koncernas per I ketvirtį 1,5 proc. iki 105 mln. eurų padidino savo pardavimus ir tuo pat metu 7,7 proc. iki 78 mln. eurų sumažino savo veiklos išlaidas. Jos mažėjo dėl pigesnio kuro, taip pat 9 proc. sumažinus atlyginimus, atleidus per 150 žmonių „Viking Line“. Iš viso „Viking Line“ operuoja 7 laivais penkiose linijose. Joje dirba 2577 žmonės, iš jų – 1953 – jūroje.

Kompanija 43,6 tūkst. daugiau plukdė keleivių ir 3,3 tūkst. vienetų daugiau automobilių. Šiemet „Viking Line“ daugiau įvairių nuolaidų taikė keleiviams, todėl pajamos iš jų mažėjo 1.3 proc. iki 91,5 mln. eurų. Tuo pat metu net 26,7 proc. kilo pajamos iš krovinių gabenimo. Iš viso jos sudarė 12,6 mln. eurų.

Šiais metais „Viking Line“ tam tikrą ekonomiją pajuto ir dėl to, kad ji vienintelė Baltijos jūroje turi dujomis varomą keltą „Viking Grace“. Visuose kituose laivuose jai 2014 metais teko diegti sudegusio kuro valymo filtrus. Tai padidino keltų laivybos išlaidas.

Laivybos kompanijos kaip didžiulę problemą akcentuoja nestabilias laivų kuro kainas – jos tai krenta, tai vėl kyla.

Pajuto Rusijos krizę

Kitas Baltijos jūros gigantas – kompanija „Finnlines“ gavo 116 mln. eurų pajamų – 7,9 proc. mažiau nei pernai.

Kaip tik šiemet „Finnlines“ skyrė dalį pajamų laivams modernizuoti – juose įdiegtos sudegusio kuro valymo sistemos – „skruberiai“.

„Tallink“ ir „Silja Line“ pajamos šiemet per I ketvirtį siekė 190 mln. eurų. Tai 1 proc. daugiau nei pernai, nors keleivių sumažėjo net 5,9 proc. iki 1,8 mln. Stabilūs srautai išliko keltų linijoje tarp Talino ir Helsinkio, o krovinių daugėjo net 20 proc.

Apie 10 proc. tiek keleivių, tiek krovinių mažėjo  linijose tarp Estijos ir Švedijos. Didžiausias nuosmukis linijoje tarp Latvijos ir Švedijos – keleivių (-41 proc.), krovinių (-59 proc.), lengvųjų automobilių (-33 proc.). Bendrai pardavimai linijoje tarp Rygos ir Stokholmo mažėjo 39 proc.  Manoma, kad šiame maršrute labiausiai pasijuto Rusijos krizės įtaka.

Nuo kitų metų pradžios Baltijos jūroje įsigaliosiantys sugriežtinti reikalavimai dėl degalų laivybos kompanijas vers iš darbo atleisti dalį jūrininkų.

Derasi dėl jūrininkų atleidimo

Apie reisų mažinimus ir jūrininkų atleidimus pirmoji Baltijos jūros regione prabilo suomių kompanija "Viking Line". Ji rengia jūrų keltų reisus iš Helsinkio, Talino, Stokholmo ir Turku uostų, taip pat užsuka į Alandų salas.

"Viking Line" kompanijos atstovai teigė, kad pradėtos derybos dėl 500 darbuotojų atleidimo. Kompanija planuoja mažinti jūrinių keltų reisų skaičių iš Suomijos, o taip pat į Alandų salas.

Daugybės darbuotojų atleidimas numatomas todėl, kad nuo 2015 metų sausio 1 dienos gerokai išaugs laivybos kompanijų išlaidos dėl pabrangusių laivų degalų.

Pabrangimas labiausiai lies jūrų keltų kompanijas, kurios plaukioja nuolatiniais maršrutais Baltijos ir Šiaurės jūrose. Tik šiose jūrose bus taikomi gerokai sugriežtinti reikalavimai laivų degalams. Pavyzdžiui, sieros junginių išmetimo iš laivų normos sumažinamos net 10 kartų. Laivuose reikės statyti brangiai kainuojančias sieros junginių gaudykles arba naudoti už jūrinį mazutą gerokai brangesnį dyzeliną arba dujas.

Ekspertų vertinimais, dėl pabrangusių degalų arba sieros junginių gaudyklių diegimo nuo 2015 metų jūrų keltų išlaidos padidės apie 30–50 proc.

Pirmoji priemonė, kurios imtasi didėjančioms išlaidoms kompensuoti, yra dalies darbuotojų atleidimai.

Kita priemonė gali būti gabenimo įkainių didinimai. Labiausiai tai gali paliesti gabenamus krovinius. Papildomų mokesčių gali atsirasti ir keleiviams.

Ar išliks "Kaunas Seaways"?

Įvairios kompanijos skirtingai planuoja spręsti nuo 2015 metų prasidėsiančia brangesnę laivybą. Jūrų keltų maršrutus iš Klaipėdos uosto vykdančios "DFDS Seaways" vadovybė paskelbė, kad laivuose diegs sudegusių degalų išmetalų gaudykles, vadinamuosius "skruberius".

Šiemet šiuos įrenginius planuoja diegti mažiausiai dviejuose iš Klaipėdos plaukiojančiuose keltuose. Tokius įrenginius apsimoka dėti tik į naujesnius laivus.

Naujesni iš Klaipėdos plaukiojantys "DFDS Seaways" laivai yra "Victoria Seaways", statyta 2009 metais, ir "Regina Seaways", statyta 2010-aisiais.

Iš dalies dėl numatomų ekologinių reikalavimų 2013 metais buvo atsisakyta mažiau rentabilios jūrų keltų linijos tarp Klaipėdos ir Zasnico.

Šioje linijoje plaukiojęs istorinis Klaipėdos uosto keltas "Kaunas Seaways" buvo pervestas į kitą liniją. Jis plaukioja tarp Estijos Paldiski ir Švedijos Kapelskaro uostų. Tai yra seniausias "DFDS Seaways" keltas, statytas 1989 metais.

Gali būti, kad kitais metais šio kelto Baltijos jūroje nebeišvysime, nes jame neapsimokės diegti "skruberį".

Kopenhagoje esanti "DFDS Seaways" vadovybė viešai aiškino, kad senesni keltai iš Baltijos ir Šiaurės jūrų bus pervedami į Viduržemio jūros regioną, o iš ten "atplauks" naujesni keltai.

Neseniai Baltijos jūroje tarp Klaipėdos ir Vokietijos Kylio uosto pradėjo plaukioti naujesnis keltas "Athena Seaways". Jis statytas 2010 metais ir fraktuojamas Italijos "Grimaldi Holding" kompanijos.

Ne visi patirs išlaidų

Dauguma kompanijų sugriežtėjus reikalavimams savo laivuose planuoja vartoti brangesnį dyzeliną. Naudoti ekologiškiausius degalus – dujas gali tik turtingos Norvegijos laivybos kompanijos.

Dyzeliną savo laivuose ketina vartoti ir Rusijos "St. Peter Line" keltai "Princess Maria" ir "Princess Anastasia". Šiuo keltus aptarnauja lietuviškos jūrininkų – laivavedžių ir mechanikų įgulos.

Rečiau į Baltijos jūrą užsukančių transportinių laivų savininkai kol kas neplanuoja diegti jokių papildomų priemonių. Kai laivai plauks į Šiaurės ar Baltijos jūros regionus, į juos bus pilamas dyzelinas.

Lietuvos jūrų laivininkystės generalinis direktorius Audronius Lubys teigė, kad dėl nuo 2015 metų įsigaliosiančių papildomų reikalavimų laivų degalams jų kompanija kokių nors papildomų išlaidų nepatirs.

Lietuvos jūrų laivininkystės laivai dirba Atlanto vandenyno maršrutuose tarp Europos ir įvairių tiek Šiaurės, tiek Pietų Amerikos regionų. Į Baltijos jūros uostus šios kompanijos laivai užsuka itin retai.

Suomijos keltų bendrovė pranešė, kad vienas iš jos laivų užplaukė ant uolų Baltijos jūroje pakeliui į Švediją, tačiau nurodė, kad iš beveik 2 000 jame buvusių keleivių nė vienas nenukentėjo ir kad jiems negresia joks pavojus.

Bendrovė „Viking Line“ nurodė, kad jos keltas „Amorella“ atsitrenkė į uolas šeštadienio vidurdienį – kai laive sugedo elektros sistema. Laivas, kuriame buvo 1 945 keleiviai, patyrė avariją pakeliui iš Suomijos uostamiesčio Turku į Stokholmą.

Bendrovės pranešime sakoma, kad nustatytas nedidelis nesandarumas vienoje balasto cisternoje, tačiau pažymima, kad į laivo korpusą vanduo neteka.

Šis incidentas įvyko prie Alandų salų – pusiau autonominės Suomijos teritorijos, esančios pusiaukelėje tarp Turku ir Stokholmo. „Amorella“ per savo reisą turėjo užsukti į tas salas.