Tokių gaminių čia dar nebuvo

24-oji „Mini Market“ parduotuvė įsikūrė „Urmo“ miestelio maisto turguje. 70-ties kvadratinių metrų prekybos erdvėje pristatomas labai platus produkcijos asortimentas ir nauji gamintojai.

„Šiame didžiuliame prekybos miestelyje siūloma daugybės gamintojų produkcija, tačiau iki šiol čia nebuvo nė vienos parduotuvės, kurioje būtų galima rasti tokį didelį „Kėdainių konservų fabriko“ gaminamos produkcijos ir Lietuvoje žinomiausių, iš natūralių, šviežių bei aukščiausios kokybės ingredientų gaminamų „Dadu“ ledų asortimentą, – dėmesį atkreipė „Sibenos“ direktorė Gintarė Alčiauskienė. – Mūsų parduotuvėje vien „Kėdainių konservų fabriko“ gaminių siūloma per 120 rūšių ir 26 rūšys „Dadu“ ledų. Taigi pasirinkimas itin platus.

Taip pat savo klientams pristatome gilias gaminimo tradicijas puoselėjančios „Šlapaberžės konditerijos“ rankų darbo gaminius: šakočius, grybukus, šimtalapius bei kitus saldžius kepinius, kurie gaminami pagal senovinius receptus ir naudojant natūralius produktus: sviestą, grietinę, naminius kiaušinius.

Mūsų parduotuvėje klientai dar ras ir Pakruojo įmonės „Kanrugėlė“ mėsos gaminių. „Šlapaberžės konditerija“ bei „Kanrugėlė“ yra du nauji prekių ženklai „Urmo“ maisto turguje.“

Pirmieji sužinos naujienas

Naujas skonių patirtis vertinantys pirkėjai, užsukę į šią „Mini Market“ parduotuvę, patys pirmieji sužinos čia pristatomų prekinių ženklų naujienas.

„Didmiesčio gyventojai tikrai smalsesni. Jie domisi naujovėmis ir mėgsta išbandyti neragautus skonius bei maisto produktus, – sakė G. Alčiauskienė. – Didžiausias „Urmo“ miestelyje įsikūrusios mūsų parduotuvės pranašumas – galimybė greitai ir dideliam pirkėjų ratui pristatyti „Kėdainių konservų fabriko“, „Dadu“ ledų bei kitų čia esančių prekinių ženklų naujienas.

Pirkėjai noriai užeina, teiraujasi, ieško ir džiaugiasi atradę iki tol nematytų produktų.“

Kviečia paragauti

Šioje „Mini Market“ parduotuvėje kai kurių produktų klientai gali ir paragauti, o ateityje planuojama pasiūlyti gerokai platesnį degustuojamų gaminių asortimentą.

„Visai neseniai parduotuvėje pradėjome vykdyti degustacijas. Kol kas klientams siūlome paskanauti būtent „Šlapaberžės konditerijos“ gaminių, – sakė pašnekovė. – Kadangi didžioji dalis šio gamintojo produkcijos yra proginė bei greitai gendanti, todėl savo parduotuvėje turime tik nedidelius kiekius. Klientus kviečiame padegustuoti, susipažinti su šiuo puikiu Kėdainių krašto gamintoju ir priimame užsakymus.

Jei pirkėjams patiks galimybė degustuoti produktus, tada kviesime paragauti ir kitų gaminių.“

Patrauklūs kainų pasiūlymai

„Mini Market“ parduotuvėje pirkėjus nustebins ne tik turtingas gaminių asortimentas, bet ir žemesnių kainų pasiūlymai.

„Savo klientams galime pasiūlyti „Vikonda grupei“ priklausančių įmonių „Kėdainių konservų fabriko“ bei „Dadu“ produkcijos įsigyti itin patraukliomis kainomis, – pabrėžė G. Alčiauskienė. – Čia visada rasite ne tik produktų su akcijos kaina, bet ir mūsų fabrikų pagamintų produktų eksporto rinkoms ypatingai žemomis kainomis. Artėjant grilio sezonui, šiuo metu mūsų parduotuvėje „Urmo“ miestelyje išties geromis kainomis galima įsigyti ypatingai geros kokybės ir puikaus skonio padažų, įtinkančių net ir išrankiausiems vartotojams. Mažesnių kainų kitose prekybos vietose nerasite.“

Sutinka maloni aplinka ir bendravimas

Dideliame „Urmo“ miestelyje įsikūrusi „Mini Market“ išsiskiria iš kitų čia esančių prekybos vietų. Kėdainiečių mažmeninių parduotuvių tinklas itin didelį dėmesį skiria pozityviai kliento apsipirkimo patirčiai, aptarnavimo kultūrai bei kokybei.

„Naująją prekybos vietą atidarėme netradicinėje vietoje. Turgus nuo neatmenamų laikų visuomet būdavo tokia vieta, kurioje žmonės daug kalbėdavosi ir bendraudavo, aptarinėdavo prekes, tad mums bendravimo kultūra yra labai svarbi. Kiekvienam klientui norisi suteikti malonią apsipirkimo patirtį, tad siekiame išlaikyti parduotuvės konceptą ir kartelės sau nenuleidžiame, – sakė G. Alčiauskienė. – Norime būti vizualiai patrauklūs klientui, kad parduotuvėje pirkėją suptų maloni aplinka ir pasitiktų profesionaliai savo darbą atliekančios pardavėjos.

Čia klientus aptarnauja visą širdį ir išmonę atiduodančios darbuotojos, išlaikančios aukštą bendravimo kultūrą, gebančios puikiai pateikti ir informatyviai pirkėjui pristatyti produktus, netgi pasiūlyti idėjų, kaip vieną ar kitą gaminį naudoti, kas ypač aktualu daliai „Kėdainių konservų fabriko“ produktų.

Turime minčių ateityje su pirkėjais pasidalinti ir įvairiais patiekalų receptais.“

„Mini Market“ parduotuvės Kauno „Urmo“ prekybos miestelio maisto turguje darbo laikas:

8–18 val. – darbo dienomis

8–17 val. – šeštadieniais

8–15 val. – sekmadieniais

Adresas:

Pramonės pr. 16, Kaunas

Šeštadienį energingų džiazo melodijų programomis bei naujomis muzikinėmis patirtimis viliojo šios „Džiazo gatvės“ erdvės: „Vikonda FUSION“ scena Laisvės alėjos centre, „Vikonda FREE“ scena ties Vasario 16-osios g. ir meile šokiui kiekvieną įkvėpusi „Vikonda MODERN“ scena Vienybės aikštėje.

Čia šiltą pavasario popietę dar labiau kaitino aistringi Pietų Amerikos muzikos ritmai, aikštėje sukosi poros, muzikai pasidavė ir žiūrovai bei praeiviai.

Vakarop vykusios šokio varžybos kvietė dalyvauti, stebėti ir vertinti kiekvieną – minios balsais buvo išrinkti trys nugalėtojai, kuriems atiteko „Vikonda grupės“ piniginiai prizai.

Organizatorių nuotr.

Beveik 10-metį „Kaunas Jazz“ festivalio organizatorių komandoje su didžiuliu įkvėpimu darbuojasi ir „Vikonda grupei“ priklausančio Kėdainių konservų fabriko produktų vadybininkas Vytenis Čimielius. Pašnekovas pasidalino, kaip kilo mintis muzikos festivalį nuspalvinti šokių ritmais.

„Festivalis suburia labai skirtingą auditoriją. Žinojome, jog Kaune ir visoje Lietuvoje gyvuoja stipri šokių kultūra, todėl nusprendėme festivalį papildyti šokių scena, kurioje galėtų pasirodyti pačių įvairiausių stilių šokėjai. Viena iš šio renginio dalių – šokių kovos, kurios išskirtinės tuo, kad čia nėra jokių kategorijų – scenoje vienas prieš kitą gali šokti net baleto ir breiko šokėjai“, – intrigavo V. Čimielius.

Kaip ir kasmet, šokių kovų dalyviai varžėsi dėl geriausiųjų titulų bei piniginių prizų, kuriuos įsteigė „Vikonda grupei“ priklausanti „Dadu“ ledus gaminanti bendrovė „Vikeda“.

Tris pirmąsias prizines šokių kovų vietas pelniusiems šokėjams piniginius prizus įteikė „Vikedos“ marketingo vadovė Brigita Migonienė.

Aukščiausia džiazo kokybe ir stilių įvairove išsiskiriantis festivalis 10-tą kartą pradžiugins ir šokio gerbėjus. Rytoj, balandžio 27 d., šeštadienį, publikos laukia trys „Džiazo gatvės“ scenos, kuriose pasirodymus surengs muzikantai bei šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų. Šis išskirtinio prieskonio festivaliui suteikiantis projektas „Džiazo gatvė“, dovanos renginius trijose mažosiose „Kaunas Jazz“ scenose. Į šiuos renginius Jus kviečia jau penktą kartą „Kaunas Jazz“ ištikimai remianti bei aukštos kokybės kultūros renginių tradiciją palaikanti „Vikonda grupė“.

Vienoje scenoje – baletas ir breikas

Beveik 10-metį „Kaunas Jazz“ festivalio organizatorių komandoje su didžiuliu įkvėpimu darbuojasi ir „Vikonda grupei“ priklausančio Kėdainių konservų fabriko produktų vadybininkas Vytenis Čimielius. Pašnekovas pasidalino, kaip kilo mintis muzikos festivalį nuspalvinti šokių ritmais.

Beveik 10-metį „Kaunas Jazz“ festivalio organizatorių komandoje su didžiuliu įkvėpimu darbuojasi ir „Vikonda grupei“ priklausančio Kėdainių konservų fabriko produktų vadybininkas Vytenis Čimielius (trečias iš kairės). Nuotraukoje jis su Richard Bona ir Alfredo Rodriguez trio. Richard Bona – garsus džiazo bosistas ir kompozitorius, pelnęs netgi „Grammy“ apdovanojimą. Asmeninio archyvo nuotr.

„Festivalis suburia labai skirtingą auditoriją. Žinojome, jog Kaune ir visoje Lietuvoje gyvuoja stipri šokių kultūra, todėl nusprendėme festivalį papildyti šokių scena, kurioje galėtų pasirodyti pačių įvairiausių stilių šokėjai.

Viena iš šio renginio dalių – šokių kovos, kurios išskirtinės tuo, kad čia nėra jokių kategorijų – scenoje vienas prieš kitą gali šokti net baleto ir breiko šokėjai“, – intrigavo V. Čimielius.

Šokių kovų dalyviai kasmet varžosi dėl prizų bei titulų. Renginio „Džiazo gatvė“ rėmėjai „Vikonda grupei“ priklausanti „Dadu“ ledus gaminanti bendrovė „Vikeda“ tris pirmąsias prizines šokių kovų vietas pelniusiems dalyviams įsteigs piniginius prizus.

„Vikonda grupės“ nuotr.

Kuo pasimėgauti, ras kiekvienas

Šeštadienį energingų džiazo melodijų programomis bei naujomis muzikinėmis patirtimis vilios šios „Džiazo gatvės“ erdvės: „Vikonda FUSION“ scena (ties Laisvės al. 68), „Vikonda FREE“ scena (ties Vasario 16-osios g.) ir meile šokiui kiekvieną įkvėpsianti „Vikonda MODERN“ scena (Vienybės a.), kurioje publika išvys lindihopo, bačatos ir salsos šokėjus, o vėliau – ir minėtąsias šokių varžybas.

„Vikonda grupės“ nuotr.

Nuo choro iki džiazo

Solidžią patirtį organizuojant vieną ryškiausių Lietuvos muzikos renginių sukaupęs V. Čimielius nustebina atskleidęs, jog pats negroja nė vienu instrumentu, vis tik jam muzika – gyvenimą skirtingų spalvų pripildantis malonumas.

„Aš pats nesu baigęs muzikos mokyklos ir nemoku groti jokiu muzikos instrumentu. Mano patirtis scenoje – studijų laikais lankytas universiteto choras, – šypsojosi pašnekovas. – Vis tik domėtis muzika man patinka, tai mano hobis.

Pirmą kartą dar vaikystėje į nemokamus džiazo koncertus mane nusivedė vyresnė sesuo, paskui džiazo festivalyje lankiausi jau su draugais. Ilgainiui muzika tapo svarbia mano kasdienybės dalimi.“

„Vikonda grupės“ nuotr.

Klausytojas tapo organizatoriumi

Daug metų Kauno džiazo festivalyje kaip klausytojas lankęsis V. Čimielius, panoro ir pats prisidėti kuriant šį įstabų muzikos renginį.

„Susisiekiau su festivalio organizatoriais ir pasiteiravau, galbūt jiems reikia papildomų rankų. Susitikome pasikalbėti ir mane pakvietė prisijungti, – pasakojo 2015-aisiais pirmą kartą džiazo festivalio organizatorių komandoje debiutavęs V. Čimielius. – Iš pradžių buvau atsakingas už visą festivalyje koncertuosiančių užsienio atlikėjų viešnagės kuravimą: nuo sutikimo oro uoste, pietų, vakarėlių po koncertų iki išvykimo. Vėliau man paskyrė rūpintis projektu „Džiazo gatvė“, o dabar aš jau svariai prisidedu ir ruošiant bei organizuojant visą festivalio programą.“

„Vikonda grupės“ nuotr.

Bendrauja su pasaulinėmis žvaigždėmis

Darbą „Vikonda grupės“ Kėdainių konservų fabrike ir „Kaunas Jazz“ organizatorių komandoje sėkmingai suderinantis V. Čmielius sako, jog pamatyti didžiausio Lietuvos džiazo festivalio virtuvę ir tapti šio ypatingo įvykio dalimi – neeilinė patirtis.

„Prisidėti organizuojant šį festivalį, paliesti, pamatyti viską iš vidaus, turėti galimybę susipažinti su įvairiais užsienio atlikėjais ir galiausiai – sukurti tokią kultūrinę vertę Kauno bei kitų Lietuvos miestų klausytojams man yra labai įdomu bei reikšminga, – pasidalino V. Čimielius ir išdavė, kurio festivalio koncerto labiausiai laukia jis pats. – Balandžio 28 d., sekmadienį, Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyks didysis festivalio koncertas. Čia pasirodys net penkias „Grammy“ statulėles pelniusi muzikos grupė „Snarky Puppy“ iš JAV. Džiaugiuosi, kad ir man pačiam teko daug prisidėti organizuojant šį koncertą. O tokius žinomus atlikėjus prisikviesti į Lietuvą yra labai sudėtinga, tad malonu, jog mums pavyksta. Taigi visus kviečiu ateiti ir išgirsti.“

„Aon Baltic“ Darbuotojų motyvavimo programų grupės vadovė Skaistė Jaskonė pastebi: „Neretai pasitaiko, kad įmonės darbuotojams sukuria daug paslaugų apimančius sveikatos draudimo paketus, investuoja į tai nemažai laiko ir lėšų, o darbuotojai ne visuomet sužino apie visas naudas ir negali iki galo įvertinti, ką įmonė jiems siūlo. Todėl kartu su darbuotojų sveikatos draudimu svarbu parengti metinį veiksmų planą, kuris padėtų žmonėms susipažinti su siūlomomis paslaugomis ir tinkamu metu jomis pasinaudoti.“ 

Kaip vieną iš pavyzdžių S. Jaskonė pateikia „Vikonda grupės“ požiūrį į darbuotojus – drausdama juos bendrovė skatina žmones atsakingai stebėti savo sveikatą, skirti dėmesio profilaktikai ir pilnai išnaudoti kasmet suteikiamą draudimo apsaugą.

Skaistė Jaskonė. Partnerio nuotr.

Daugiau kaip 80 proc. darbuotojų jau įvertino sveikatos draudimo naudą

„Vikonda grupės“ personalo direktorė Alina Leonavičienė teigia, kad prieš ketverius metus sveikatos draudimu apdraudė per 600 grupei priklausančių įmonių darbuotojų. Jei pirmaisiais metais jo privalumais pasinaudojo apie trečdalį darbuotojų, dabar tokių – daugiau kaip 80 proc.

Alina Leonavičienė. Partnerio nuotr.

„Mūsų įmonių grupė išsiskiria tuo, kad ji vienija labai skirtingus žmones, dirbančius žemės ūkyje, maisto gamyboje, paslaugų sektoriuje. Darbuotojai dirba skirtinguose miestuose: vienų darbo vietos yra kompiuterizuotos, kitų – prie maisto gamybos linijų, dar kitų – laukuose. Todėl buvo nemenkas iššūkis ne tik visiems išaiškinti sveikatos draudimo naudą, bet ir surinkti grįžtamąjį ryšį, sužinoti, kas darbuotojams yra svarbiausia“, – pasakojo A. Leonavičienė.

Personalo direktorė atkreipia dėmesį, kad pirmąkart darbuotojų sveikata buvo apdrausta 2020 m. vasario pradžioje, o po pusantro mėnesio dėl koronaviruso pandemijos buvo paskelbtas karantinas. Daug gydymo įstaigų sugriežtino patekimą pas specialistus, smarkiai apribojo gyvą bendravimą.

„Tačiau sušvelninus pandeminius ribojimus mūsų darbuotojai iškart pajuto, kad turėti sveikatos draudimą yra labai naudinga – tuo metu, kai gydymo įstaigose nusidriekė ilgiausios eilės ir tapo beveik neįmanoma greitai patekti pas specialistus, mūsų darbuotojai su savo sveikatos draudimu galėjo be eilių naudotis privačių klinikų paslaugomis“, – prisiminė A. Leonavičienė.

Dabar „Vikonda grupės“ įmonėse sveikatos draudimu per metus pasinaudoja daugiau kaip 80 proc. darbuotojų. Jie aktyviai keičiasi žiniomis, kaip geriau išnaudoti suteiktas lėšas gydymo ir prevencinėms paslaugoms, pataria vieni kitiems.

Partnerio nuotr.

Siekdama sudaryti darbuotojams kuo geresnes sąlygas pasinaudoti sveikatos draudimu per penkerius metus, „Vikonda“ sukūrė visą partnerių tinklą. Įmonių grupei buvo svarbu, kad optikos, privačios klinikos, kitas sveikatinimo paslaugas teikiančios įmonės veiktų ne tik didmiesčiuose, bet ir Kėdainiuose bei kitose vietovėse.

Įmonių grupė taip pat iš anksto sudaro tyrimus atliekančių gydymo įstaigų atvykimų planą ir informuoja darbuotojus – jie patys pasirenka, kokius tyrimus norėtų atlikti ir, naudodamiesi sveikatos draudimu, tai daro periodiškai, siekdami reguliariai stebėti savo sveikatos pokyčius.

Apdraudė nuo kritinių ligų – jau keliems darbuotojams tai pravertė sunkiausiais atvejais

„Vikonda grupės“ personalo direktorė ypač vertina, kad draudimo brokerio „Aon“ patarimu į sveikatos draudimo paketą buvo įtrauktos kritinės ligos. Jų sąraše – net 20, o draudimas galioja nuo piktybinių auglių, infarkto, insulto, įvairių širdies ir kraujagyslių operacijų, kitų sunkių susirgimų, įskaitant COVID-19.

Partnerio nuotr.

„Deja, bet per pastaruosius dvejus metus jau keletui darbuotojų teko pasinaudoti kritinių ligų draudimu – vieną darbuotoją ištiko insultas, keliems buvo nustatyti onkologiniai susirgimai, – pasakojo „Vikonda grupės“ personalo direktorė. – Būtent kritinių ligų atvejais labiausiai pajutome draudimo naudą. Sunkiomis ligomis susirgę darbuotojai ne tik gavo pinigines išmokas, bet ir gali dabar efektyviau planuoti reabilitaciją. Padedant draudimo brokerio atstovams mes kartu analizuojame, kaip maksimaliai išnaudoti sveikatos draudimo galimybes, kad mūsų darbuotojai galėtų pasveikti kuo greičiau.“

S. Jaskonė išskiria kelis aspektus, kurie svarbūs siekiant, kad draudimas neštų maksimalią naudą ir žmonių pasitenkinimą.

„Svarstant apie savo darbuotojų sveikatos draudimą, svarbu sukurti tokį variantą, kuriame būtų visapusiškai padengtos įvairios medicinos paslaugos, įskaitant hospitalizavimą ir apsilankymus pas gydytoją, būtų numatytas receptinių vaistų įsigijimas, prevencinė priežiūra ir psichikos sveikatos paslaugos, – vardijo „Aon Baltic“ atstovė. – Taip pat taupant laiką ir pasinaudojant skaitmeniniais sprendimais vis svarbesnė tampa galimybė neskubiais medicininiais klausimais pasikonsultuoti su specialistais nuotoliniu būdu. O štai renkantis sveikatos draudimo paslaugų teikėją, verta rinktis tą, kuris siūlo kokybišką klientų aptarnavimą ir palaikymą, padeda darbuotojams suprasti savo turimo sveikatos draudimo galimybes ir operatyviai spręsti bet kokius iškylančius klausimus.“

S. Geniūnaitės nuotr.

Rūpinimąsi sveikata vadina tvariu požiūriu

S. Jaskonė sako, kad įmonėse vis labiau įsitvirtina tvarus požiūris į darbuotojų sveikatą. Jos teigimu, labai svarbu, kad nepriklausomai nuo užimamų pareigų, visi darbuotojai gautų specialiai jiems sukurtą sveikatos draudimą. Jis turi apimti tas rizikas, kurias patys darbuotojai įvardija svarbiausiomis – tik tokiu atveju žmonės pasinaudoja paslaugomis ir gali geriau prižiūrėti savo sveikatą.

„Po pandemijos visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, smarkiai išaugo naudojimasis sveikatos paslaugomis. Pakilus sveikatos draudimo kainoms dalis įmonių nusprendė taupyti ir vietoje sveikatos draudimo pasiūlė darbuotojams bilietų į kiną arba saldumynų, – pasakojo sveikatos draudimo ekspertė. – Tačiau tokiais atvejais įmonė sutaupo tik trumpuoju laikotarpiu, o kokybiškos sveikatos priežiūros negavę darbuotojai dažniau serga, ima daugiau nedarbingumo dienų. Turėdami sveikatos problemų darbuotojai būna mažiau produktyvūs ir motyvuoti, blogėja bendra atmosfera kolektyve.“

Partnerio nuotr.

Vis dėlto draudimo ekspertė teigia besidžiaugianti tuo, jog Lietuvoje vis daugiau įmonių sveikatos draudime įžvelgia ilgalaikę vertę ir išties rūpinasi darbuotojų gerove, skatina juos tvariai rūpintis savo sveikata. Tai padeda darbuotojams laiku pastebėti nerimo signalus, išvengti sunkesnių susirgimų, greičiau pasveikti ir grįžti prie darbų.

„Darbuotojus draudžiame penktąjį sezoną – per tą laiką išgryninome sveikatos draudimo apimtis, kurios tinka būtent mūsų įmonių grupės žmonėms. Pastebime, kad vis tvirtėja rūpinimosi sveikata kultūra, kuri keičia darbuotojų požiūrį ne tik į savo sveikatą, bet ir į darbdavio pastangas, – pabrėžė A. Leonavičienė. – Su „Aon Baltic“ ir draudimo įmonės „Compensa“ atstovais skatiname mūsų žmones bendrauti kuo aktyviau – jie gauna išties individualias konsultacijas ir dažnu atveju nustemba kiek daug galimybių suteikia sveikatos draudimas.“

Advento vainikas – su meile gamtai

Advento vainikų kūrybos vakarą „Vikonda grupės“ įmonių moteris kūrybinėje kelionėje savo praktiniais patarimais lydėjo kūrybos namų „Basomis miške“ siela Aušra Galvanauskė, puoselėjanti meilę gamtai.

„Mano įkvėpimas – miškas, todėl visada siekiu įžiebti žmogaus širdyje meilės gamtai liepsną. O šiandien, gaminant advento vainiką, kviečiu jį sukurti iš gamtos lobių. Toks vainikas kvepės mišku ir atneš šilumą į mūsų namus, – patikino kūrėja. – Septynių rūšių kankorėžiai, dekoratyvinės gilės, natūralūs augalai, sausi medvilnės žiedeliai, miskantai – visa tai ir dar daugiau šiandien naudosime advento vainiko dekorui. Taigi gamta išties dosni. Pažinkite jos dovanas ir pamatysite, kad sukurti gražų advento vainiką be blizgučių ir plastiko tikrai įmanoma.“

A. Galvanauskė: advento vainikas turi būti apskritas, nes ši forma simbolizuoja gyvybės ratą. O puošti vainiką pagal tradiciją būtina žaliomis šakelėmis. Tai įprasmina atgimimą. G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

Savo veikloje tvarumą akcentuojanti kūrėja advento vainiko karkasui kvietė naudoti šiaudus arba šieną. Tokia medžiaga suyra ir ją galima kompostuoti.

G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

„Šakelėms prie karkaso tvirtinti bei vainikui pakabinti naudoju džiuto virvelę. Ji taip pat suyra, – pabrėžė A. Galvanauskė. – Jei iki šiol advento vainikui naudojote tik eglės šakas, labai kviečiu prisiminti nuostabų lietuvišką medį pušį. Jos spygliai nenubyra, negeltonuoja, puikiai išsilaiko, irgi kvepia. Taip pat galima naudoti kadagį. Būtent šio augalo šakelę senovės lietuviai smilkydavo tikėdami, kad taip apsaugos savo namus nuo piktų dvasių. O kadagio uogas naudodavo gamindami kalėdinius patiekalus.“

Vainikas – tik apvalus ir žalias

A. Galvanauskė edukacijos metu papasakojo ir apie svarbiausius advento vainiko simbolius bei jų reikšmes.

G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

„Advento vainikas turi būti apskritas, nes ši forma simbolizuoja gyvybės ratą, – dėmesį atkreipė viešnia. – O puošti vainiką pagal tradiciją būtina žaliomis šakelėmis, nes tai įprasmina atgimimą, ateinantį pavasarį, atbudimą.

Kitas svarbus advento vainiko akcentas – keturios žvakės, po vieną kiekvienai advento savaitei iki Kristaus gimimo šventės. Pirmoji žvakė simbolizuoja viltį, antra – tikėjimą, trečia – džiaugsmą, o ketvirtoji – ramybę. Tikiuosi, kiekvieną savaitę degdami vis kitą žvakę pagalvosite, kas jums teikia vilties, tikėjimo, kur atrandate džiaugsmą, ramybę.“

Nauja tradicija

„Vikonda grupės“ Personalo direktorė Alina Leonavičienė pasidžiaugė, kad įmonių darbuotojos su didžiuliu entuziazmu įsitraukė į advento vainikų kūrybos šurmulį, todėl pirmąsyk organizuotos šventinės dirbtuvės gali tapti dar viena „Vikonda grupės“ darbuotojų bendrystės tradicija.

Kai lauke niūru, o nuotaika artėjant metų pabaigai gana įtempta, labai norisi įkvėpti ramybės, pajusti bendrystės šilumą. Džiaugiuosi, kad advento vainikų gaminimo edukacija sulaukė gausaus darbuotojų susidomėjimo.

 

G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

„Noras prieš Kalėdas susiburti šventinei veiklai ėmė kirbėti dar pernai, – sakė A. Leonavičienė. – Kai lauke niūru, o nuotaika artėjant metų pabaigai gana įtempta, labai norisi įkvėpti ramybės, pajusti bendrystės šilumą. Džiaugiuosi, kad advento vainikų gaminimo edukacija sulaukė gausaus darbuotojų susidomėjimo. Šįsyk prisijungė tik moterys, o kitąmet lauksime ir vyrų – pažadame padėti kuriant advento vainiką.

Smagu, kad kelios darbuotojos atėjo su vaikais, nes advento vainiko pynimas yra tradicija, kurią, kaip ir senovėje, turime perduoti iš kartos į kartą. Tai šeimą jungianti ir stiprinanti bendra veikla.“

„Vikonda grupės“ Personalo direktorė atskleidė, kad jos šeimoje advento laikas itin svarbus.

„Esame praktikuojantys katalikai. Anksčiau su vaikais puoselėdavome tradiciją drauge kurti advento vainiką ir kiekvieną sekmadienį, uždegę naują žvakę, pasikalbėdavome apie jos simboliką ir šio laikotarpio prasmę. Advento tradicijų šeimoje laikomės ir dabar“, – pasidalino A. Leonavičienė.

Mamos ir dukros duetas

UAB „EVA paslaugos“ darbuotoja Jolanta Smalinskienė advento vainiką kūrė kartu su dukrele Milda.

G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

„Advento laiko visada laukiame ir jam ruošiamės, – sakė pašnekovė. – Bet advento vainiką šį vakarą gaminame pirmą kartą, tad džiaugiuosi, jog čia esame kartu su dukra. Ji labai norėjo ateiti.“

„Iki šiol neteko gaminti advento vainiko – nė nežinojau nuo ko pradėti. Todėl šaunu, kad turime mokytoją, kuri viską paaiškina. Kol kas mudviem su mama sekasi puikiai. Manau, abi advento vainiką gaminsime ir kitais metais“, – nusišypsojo mažoji kūrėja Milda.

„Smagu, kad į tokį jaukų šventinį vakarą susibūrė skirtingų „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojai. Galime susipažinti, pabendrauti. Jaučiuosi kaip šeimoje“, – atskleidė J. Smalinskienė.

Į namus – su Kalėdų dvasia

Kėdainių konservų fabriko darbuotoja Ramūnė Stefanovičienė sakė prieš šventes visada skirianti laiko namams papuošti, bet štai advento vainiką jos rankos kūrė pirmąsyk.

G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

„Norisi Kalėdų dvasios namie. Tikiu, jog šis advento vainikas sukurs taip laukiamą šventinę nuotaiką, – kalbėjo pirmą mėnesį „Vikonda grupės“ komandoje besidarbuojanti R. Stefanovičienė. – O dar smagiau šventėms ruoštis visiems kartu. Man labai patinka tokie susibūrimai, nes tai artina kolegas.“

Studentai, kurie dirba „Vikonda grupės“ įmonėse, daugiausiai studijuoja Kaune, skirtingose aukštosiose mokyklose: ir universitetuose, ir kolegijose.

„Esame atviri visiems studentams,“  – sakė A. Leonavičienė.

Ji pastebi, kad studentams yra svarbu dirbti modernioje įmonėje, taip pat tos įmonės reputacija, tvarumo klausimai.

„Jie klausinėja, ar rūšiuojame, ar naudojami tvarios medžiagos gamyboje, – pasakojo personalo vadovė. – Anksčiau būdavo svarbu užmokestis ir sąlygos, o šiuolaikiniam studentui ne mažiau svarbu, su kuo dirba įmonė, kas yra jos klientai, tiekėjai.“

Studentus labiausiai motyvuoja žiniomis besidalinantis kolektyvas

A. Leonavičienė pastebi, kad labiausiai studentus motyvuoja kolektyvas. Ir ne bet koks, o tas, kuris moka dalintis: žiniomis, informacija, patirtimi. Tas, kuris padeda jaunam žmogui įsitvirtinti įmonėje. Studentas ateina pasitikrinti, kiek jo pasirinkta specialybė, gautos teorinės žinios gali būti pritaikomos darbo vietoje, taip pat, ko jam trūksta, ką per likusius metus ar dvejus dar turėtų pasiimti iš savo mokymo įstaigos. Todėl studentui labai svarbu, kad specialistas, kuris jau daug metų dirba savo srityje, atskleistų jam profesijos niuansus.

„Mūsų įmonėje daug galimybių, nes plati struktūra: mažesnėse įmonėse vienas žmogus atlieka kelias funkcijas, o pas mus vienas žmogus vieną ir į ją labai gilinasi, – pasakojo „Vikonda grupės“ personalo vadovė. – Mūsų įmonėse yra skyriai atsakingi už pirkimų, pardavimų, logistikos, technikos priežiūros, kokybės ar produktų kūrimo, apskaitos ir finansų analizės funkcijas. Studentai gali išbandyti kelias funkcijas, pamatyti, kaip ir kas veikia, galiausiai pasirinkti, kas artimiau, kur norėtų specializuotis, kokia tema rašyti baigiamąjį darbą.“

A. Leonavičienė įsitikinusi, kad tokiu atveju labai svarbu, jog kiekvienoje iš šių sričių dirbantis profesionalas gebėtų atskleisti savo darbo niuansus, parodytų veiklos prasmę organizacijoje. Tai yra neginčijamas didelės įmonės privalumas ir dėl to studentams verta rinktis praktiką joje.

„O mes stengiamės būti lankstūs, sudaryti sąlygas mūsų studentams lankyti paskaitas, suteikti kuo daugiau žinių ir informacijos“, – kalbėjo personalo direktorė, pastebinti, kad studentai, kurie pas juos įsidarbina studijuodami, lieka dirbti ir baigę mokslus.

Kai prieš daugiau nei trejus metus A. Leonavičienė sulaukė pasiūlymo dirbti „Vikonda grupėje“ personalo direktore, dvejojo tik dėl vieno – atstumo iki darbo: ji gyvena Kaune, o dirbti reikėjo keliauti į Kėdainius. Tačiau norėjosi iššūkių, ją kvietė didelė ir stipri įmonė, todėl nusprendė pabandyti. Dabar dėl to labai džiaugiasi, nes važinėjimas į darbą tapo pliusu.

„Bevažiuodama stebiu gamtą, kaip ji keičiasi, to nematydavau dirbdama mieste tarp daugiaaukščių. Susisiekimas taip pat labai patogus. Grįždama persikraunu: išeinu dar su darbinėmis mintimis, pakeliui pabūnu su savimi, išsprendžiu darbinius klausimus ir į šeimą grįžtu atitrūkusi nuo veiklų“,  – privalumus vardijo Alina.

Daug „Vikonda grupės“ specialistų kasdien važinėja į Kėdainius iš Kauno, Jonavos taip pat Vilniaus ar Panevėžio.

Įmonės pasitikėjimas skatina tobulėti

A. Leonavičienė pastebi, kad specialistai, įgiję profesinės mokyklos išsilavinimą, laikui bėgant supranta, kad kartu su karjeros augimu, norint pasiekti daugiau, jiems pritrūksta tos srities teorinių arba bendrųjų žinių, ypač siekiant vadovaujančių pareigų, mokant naująją kartą.

Tadas Šulcas. „Vikonda grupės“ archyvo nuotr.

Kad pradėjus dirbti trūksta žinių, greitai suprato ir Kėdainių konservų fabriko profilaktinio remonto meistras Tadas Šulcas. Aštuntą mėnesį įmonėje besidarbuojantis vyras pajuto, kad nori patobulinti žinias, todėl įstojo į Kauno technologijų mokymo centrą, kur studijuoja automatinių sistemų mechatroniką.

„Įmonė man suteikia sąlygas mokytis, tobulėti, kilti karjeros laiptais, vertina kaip specialistą, o tai suteikia dar daugiau pasitikėjimo ir motyvacijos tobulėti, – apie savo pasirinkimą kalbėjo meistras. – Mano darbas su mokslu yra labai susijęs, todėl ir pasirinkau šią specialybę. Moksluose būna situacijų, kai dėstoma teorija, o aš jau žinau kaip tą pritaikau praktikoje. Darbe taip pat jaučiuosi „pasikaustęs“, žinodamas naujus dalykus ir terminus“.

Fabrike Tadą maloniai stebina, kad įmonė sparčiai modernėja, automatizuojamos funkcijos, lengviau dirbti įrengimus valdantiems darbuotojams. Gamyba vyksta tvarkingai, sistemiškai pagal numatytus standartus.

„Per savo darbo patirtį kitose įmonėse mačiau ir priešingų variantų. Taip pat nustebino tai, kad įmonei yra labai svarbus darbuotojas, atsižvelgiama į jo poreikius ir darbo vietos gerinimą, – džiaugėsi profilaktinio remonto meistras. – Įmonė labai šiuolaikiška, suteikia geras sąlygas augti, tobulinti žinias ir kaupti patirtį.“

Po praktikos lengviau suprasti teoriją

T. Šulcui suderinti darbą su mokslu nėra sudėtinga, nes ir įmonė, ir kolektyvas palaiko bei suteikia sąlygas mokytis.

„Taip pat labai džiaugiuosi galimybe mokytis pameistrystės forma, o tai yra glaudus profesinio mokymo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimas“, – sakė jis.

Indrė Juodelytė. „Vikonda grupės“ archyvo nuotr.

Indrei Juodelytei, kuri pusmetį dirba bendrovės „Vikeda“ technologo asistente, darbą ir mokslus taip pat nesunku suderinti. Jos maisto mokslo magistro studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete yra ištęstinės, o kai reikia daugiau laiko skirti mokslams, įmonė sudaro tam sąlygas.

„Vikeda“ – pirmoji Indrės darbovietė, kurią ji rado pagal skelbimą.

„Teorija yra gana sausoka, o praktika yra labai naudinga tuo, kad geriau suprantama ir teorinė pusė, – sakė ji. – Labai gerai padirbėti, kiekvienam studentui patarčiau.“

Darbe Indrei labiausiai patinka kurti naujoves, ledų gaminimo technologija jai yra labai įdomi, džiugina gera atmosfera kolektyve.

„Viską kuriame kartu, dalinamės idėjomis, – pasakojo ji. – Labai malonu prekybos centre pamatyti produktus, prie kurių atsiradimo esi prisidėjusi.“

Jai taip pat patinka dirbti įmonėje, kurioje nuolat modernizuojami darbo procesai ir įrenginiai, kuri nuolat veržiasi į priekį.

Dėl darbo anykštėnė Indrė pakeitė ir gyvenamą vietą: dabar ji gyvena Kėdainiuose, o Kaune vieši, kai atkeliauja į mokslus.

„Šiuo metu noriu sukaupti kuo daugiau informacijos, o tada jau žiūrėsiu, kaip  – karjera“, – savo tikslus atskleidė studentė.

Svarbu draugiškas, patirtimi besidalijantis kolektyvas

Pasak I. Juodelytės, labai svarbu, kad naują darbuotoją suptų draugiškas, padedantis ir žinias perduodantis kolektyvas, nes jaunas žmogus turi nedaug patirties. Jai pritaria ir T. Šulcas: „Manau, kad kiekvienoje darbovietėje svarbu ir pačios įmonės politika, kultūra, ir žmonės, su kuriais dirbame ir bendraujame kiekvieną dieną. Jeigu dirbsime labai mylimą darbą, tačiau neturėsime ryšio su kolektyvu, vadovu, bus labai sunku. Šiuo atveju man labai pasisekė, kadangi kolektyvas yra šaunus, kolegiškas, vadovas supratingas ir palaikantis, o ir darbas – mylimas.“

Monika Didikė. „Vikonda grupės“ archyvo nuotr.

Nuo kovo mėnesio „EVA paslaugos“ buhaltere dirbanti Monika Didikė taip pat neatsidžiaugia kolektyvu, kuris su naujais darbuotojais mielai dalinasi žiniomis.

„Man viskas darbe patinka, net nesitikėjau, kad taip patiks, – džiaugėsi  pašnekovė. – Kai pasiūlė šį darbą, nedvejodama sutikau. Be patirties ne visi nori priimti, o ypač į tokias pareigas, todėl labai apsidžiaugiau. Darbe daug sužinojau, išmokau. Man čia patinka ir matau ateitį šioje įmonėje. Moksluose nelabai daug gauni praktikos, o pradėjus dirbti ir mokslai geriau sekasi, viskas aiškiau“.

Monika derina ne tik darbą ir mokslus, bet dar ir motinystę. Dėl jos moters finansų ir apskaitos studijos Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje išsitęsė, tačiau beliko jau visai nedaug  – parašyti bakalauro darbą. „Dabar, kai dirbu čia, man dar didesnė motyvacija siekti daugiau, dar labiau norisi parašyti darbą, gauti diplomą, baigti mokslus“, – kalbėjo studentė.

Darbe jaunajai buhalterei svarbiausia yra žinios, kolektyvas ir galimybės kilti karjeros laiptais.

„Smagu ateiti į darbą, kur tave pasitinka draugiškas kolektyvas, taip pat patinka bendros išvykos, dovanos. Čia daug motyvacinių priemonių, jaučiu, kad  įmonė rūpinasi žmonių emocine gerove“, – tuo, kas jai svarbu dalinosi „EVA paslaugos“ darbuotoja.

Prieš kelionę į Helsinkį vadovas dalyvavo eilėje susitikimų su „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojais, kuriuose buvo daug kalbama apie atsakingumą, kurį grupė šiemet pasirinko pagrindiniu akcentu. Būtent atsakingumo vertybė, sako grupės vadovas, yra svarbi organizacijos veikloje, nes padeda siekti ir savo, ir įmonės tikslų. Apie tai, o taip pat apie verslo ambicijas, tvarumą, dirbtinį intelektą ir kalbamės su M. Snarskiu.

– Vienas jūsų šūkių yra: „Viena kultūra, viena komanda, viena „Vikonda“. Grupei priklauso daug skirtingų įmonių. Kas jas jungia?

– Organizacijos kultūra yra vienas esminių jos sėkmės elementų. Mes ne pirmi metai dirbame su vadovų komanda, kalbamės su darbuotojais. „Vikonda grupės“ įmonių veiklos yra pakankamai diversifikuotos, skirtingos. Tokioje verslo struktūroje dirbantiems žmonėms nėra paprasta rasti bendrą vardiklį, bendrus tikslus, sąlyčio taškus. Tada reikia ieškoti, to kas jungia, o tai ir yra organizacijos kultūra, kurią mes patys – visa „Vikonda grupė“ – kuriame. Turime vertybes: šeimyniškumas, atsakingumas, veržlumas. Turime siekiamybes: modernumas ir tarptautiškumas. Siekiamybių perspektyvoje vienos mūsų įmonės yra labiau pažengusios, kitos – mažiau, bet siekiame, kad visos jos judėtų link mūsų bendrų tikslų.

Partnerio nuotr.

Šiemet didžiausią dėmesį skiriame atsakingumui. Kodėl būtent jam? Priežasčių daug. Gyvename gana sudėtingu laikotarpiu, keleri metai iš eilės susidūrėme su daugybe iššūkių: gyvenimas apsivertė ištikus pandemijai, baigėsi ji, prasidėjo siaubingi įvykiai Ukrainoje, kurie iš vienos pusės sukrėtė, iš kitos – mobilizavo žmones teikti pagalbą, rūpintis vieni kitais. Visi suprantame, kad stabilumo ir ramybės aplinkoje, artimiausiu metu nebus, tad pirmiausiai ir atsisuki į save: jei aš pats būsiu tvirtas ir stabilus, jei mano aplinka bus tokia pati, taip pat ir mano bendruomenė, tada gali eiti toliau, rūpintis ir kitais: pradedant padaliniu, įmone, tęsiant miestu, šalimi ir visu pasauliu. Atsakingumas yra pirmiausiai už tai, ką tu galvoji, paskui – ką darai, ko tikiesi iš savęs, iš kolegos. Per tai gali užsitikrinti sėkmę.

Partnerio nuotr.

– Neseniai įvyko metiniai susitikimai su „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojais. Ar pagrindinė tema ir buvo apie atsakingumą?

– Per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį įvyko penki susitikimai su įmonių grupės darbuotojais. Kalbėjomės ne tik apie įmonių grupės vertybes, bendrą kultūrą, bet ir apie savo  patirtis, kas mums  asmeniškai yra atsakingumas. Mano didžiausias noras, kad visi įmonėje tikėtų mūsų vertybėmis, jos būtų svarbios kiekvienam įmonių grupės darbuotojui. Todėl ir reikia susinchronizuoti laikrodžius, nes požiūris į atsakingumą gali būti skirtingas, todėl ir turime visi kartu išdiskutuoti, ką jis reiškia. Tik tada kartu galėsime judėti prie bendro tikslo.

Partnerio nuotr.

Susitikimų metu man buvo svarbu pasidalinti savo svajone – pakalbėti apie ateitį. Kaip aš ir įmonių vadovų komanda mato „Vikonda grupę“ už trijų, penkerių metų, ką norime pasiekti. Esame susidėlioję kelis elementus: vienas iš jų žmonės – jais viskas prasideda, vyksta ir baigiasi žmonėmis. Ir nesvarbu, kad tie žmonės ir jų vaidmenys skirtingi: akcininkai, vartotojai, darbuotojai ar klientai.

Partnerio nuotr.

Taip pat kalbėjome apie mūsų ilgalaikius veiklų tikslus, kokie esminiai jų elementai, kokios mūsų ambicijos, ką norime pasiekti. Gyvenimas yra permainingas, tenka koreguoti, galbūt nepasiseks viskas, ką esame užsibrėžę, bet kitur pasiseks daug labiau nei tikimės. Būtina visiems turėti bendrą kryptį, nes jei tu nežinai, kur eini, tai ten tikrai ir nenueisi. Pokalbių metu man buvo svarbu pamatyti žmonių reakciją į tai, ką aptarėme, ar rezonuoja tikslai, ar jiems svarbu.

Partnerio nuotr.

– Ar svarbu?

Manau, kad taip. Kuo toliau, tuo labiau norėti būti kartu yra esminis dalykas. Bet kurioje veikloje. Taip, į darbą ateiname, nes gauname atlyginimą, kuris turi būti orus, gauni grąžą už tai, ką padarai. Bet yra daug elementų, kurie ne mažiau svarbūs: jie tavo įsitraukimą ar asmeninį komfortą padidina ar sumažina.

– Atlikote ir darbuotojų apklausą, kaip jie įsivaizduoja atsakingumą. Ar labai skyrėsi nuo to, kaip jį apibrėžia vadovų komanda?

Taip, šiemet atlikome tokį tyrimą, nes buvo svarbu suvokti, kaip jaučiasi kiekvienas „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojas. Atrasti, kokios problemos kyla atskirose įmonėse. Pabandyti pasilyginti, ar įsitraukimas vienodas, o jei ne – kur didesnis, kur mažesnis ir kodėl. Rezultatus lyginome su bendru Lietuvos vidurkiu. Aiškiai matome, kad mūsų grupės įmonėse darbuotojai įsitraukę skirtingai. Yra įmonių, skyrių, kurie gali būti pavyzdys, o yra tokių, kuriose yra dar daug ką nuveikti.

Partnerio nuotr.

Klausdami darbuotojų, kas jiems yra atsakingumas, mes norime, kad jie ne tik sau, bet ir savo vadovui, padaliniui, įmonei irgi iškeltų tam tikrą lūkestį: sakytų, kad štai čia aš esu atsakingas, bet ir iš savo vadovo taip pat tikiuosi tam tikrų dalykų. Pagal apklausą panašumų daug, bet atradome ir skirtumų – skiriasi ne tik viena įmonė nuo kitos, bet ir vienos įmonės grandys. Vieniems svarbiau vieni dalykai, kitiems – kiti, tačiau pagrindiniai – labai panašūs.

– Kas jums pačiam labai svarbu?

Duodu žodį ir jo laikausi, nebijau, kad tas pažadas bus ambicingas ir veržliai stengiuosi, kad jį įvykdyčiau. Esu atsakingas už tai, ką aš padarysiu ir to tikiuosi iš kitų. O viskas, žinoma, prasideda nuo savęs.

– Su darbuotojais kalbėjote ir apie „Vikonda grupės“ įmonių veiklą. Kokios jūsų didžiosios ambicijos?

– Mes žinome, kokią veiklą vykdome, kokią norime vykdyti. Norime plėstis ir augti. Ne tik organiškai ir per investicijas, bet ir per įsigijimus. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šitie dalykai užtrunka. Per artimiausius penkerius metus norime padvigubėti. Ir pajamomis taip pat: šiemetinė planuojama mūsų apyvarta – 100 mln. eurų, norime, kad pasiektų 200 milijonų.

Partnerio nuotr.

Norime augti veržliai. Mūsų pagrindinės kryptys išlieka tos pačios – maisto pramonė ir žemės ūkis. Norime kiek įmanoma suartinti grupės įmones, ieškoti sinergijų skirtingose mūsų veiklose, kad kurtume pridėtinę vertę.

Mums svarbus ir tvarumas. Ne tik dėl to, kad pagal Europos Sąjungos reglamentą nuo 2024 metų įmonėms, kuriose daugiau nei 250 darbuotojų, reikės rengti tvarumo ataskaitas. Tai žvilgsnis į tvarumą siaurąja prasme. Daug svarbiau yra žvelgti į jį plačiau: jei nori, kad tavo vaikai, anūkai augtų sveiki, gyventų saugiai, privalai ieškoti būdų, kaip mažinti pėdsaką žemėje, mažinant taršą, CO2 kiekį, ieškant būdų trumpinti tiekimo grandines – su mažiau padaryti daugiau. Turime aiškius rodiklius. Pradėjome nuo gamybinių įmonių, matuojame, kaip geriname veiklą mažindami neigiamą įtaką mūsų planetai.

Partnerio nuotr.

Kalbant apie žemės ūkį, vienas tokių būdų yra neariminė ir tikslioji žemdirbystė. Mes čia jau daug pasiekę. Įeiname į anglies kreditų rinką. Renkamės modernią techniką, taip dirbame našiau, efektyviau, sunaudojame mažiau kuro. Darome tai ne tik dėl to, kad ES reikalauja, ar kad vartotojas reiklesnis, bet pirmiausiai dėl to, kad  kiekvienam mūsų tai yra svarbu. Ne tik vadovui, aplinkosaugos specialistui, bet ir darbuotojui prie linijos. Plačiąja prasme turime veikti taip, kad galėtume ramiai vasarą nuvažiuoti su vaikais prie Baltijos ir maudytis švarioje jūroje.

– Prieš susitikimą su darbuotojais dėl požiūrio į įmonių kultūrą pakalbinote ir dirbtinį intelektą. Kokie rezultatai? Ar sutapo nuomonės?

– Nuo tada, kai pernai „ChatGPT“ buvo atvertas visuomenei, daug kas pradėjo jį naudoti savo veiklose. Pasmalsavau ir aš. Prieš susitikimus su darbuotojais, kuriuose daug kalbėjome apie įmonių kultūrą, užklausiau „ChatGPT“: „Kaip įmonės kultūra įtakoja veiklos rezultatus?“ Gavau atsakymus, pagal kuriuos aišku, kad ir dirbtinis intelektas (DI) su manimi sutinka. Taip, stipri įmonės kultūra turi daug įtakos, net ir įmonėms galutiniams finansiniams rezultatams, didina darbuotojų įsitraukimą ir produktyvumą, padeda įgyti ir  išlaikyti talentus, gerina klientų pasitenkinimą ir lojalumą, greitina inovacijas ir prisitaikymą prie rinkos pokyčių, gali turėti įtakos įmonių reputacijai ir prekės ženklo vertei.

Partnerio nuotr.

Galima į tai žvelgti kaip į žaidimą, bet esu tikras, kad ateityje dirbtinis intelektas vienokiu ar kitokiu būdu, kuo toliau, labiau dalyvaus įmonių veiklose. Ką tik grįžau iš Suomijos, iš „Nordic Business Forum 2023“, kur buvo labai daug temų, susijusių su DI. Vieni baiminasi, kad DI sparčiai tobulėja ir yra grėsmė, kad mus pačius išnaikins, o kiti yra tikri, kad jis suteiks sparnus kitam kokybiniam evoliuciniam šuoliui. Aš optimistas ir nedramatizuoju: manau, kad reikia ieškoti būdų kaip DI įdarbinti. Apie tai kalbėsime su vadovų komanda: tačiau ne apie tai, kad DI atliktų už mus darbus, o kad juos palengvintų, pagreitintų, išplėstų veiklos apimtis.

– O su kokiomis dar idėjomis grįžote iš „Nordic Business Forum 2023”?

– Dar viskas nesusigulėjo, daug galvojau. Man patiko temos apie DI, apie lyderystę, apie tai, kokie turėtų būti šiuolaikiniai lyderiai, kurie vestų ir padėtų siekti rezultatų, apie naują požiūrį į kapitalizmą, kur labai svarbūs yra žmogiškumo, tvarumo elementai. Ne tik aš, bet ir kolegos grįžo pakylėti, tikiuosi, kad atrasim dalykų, kurie gerins mūsų visų aplinką. Ateitis prasideda šiandien. Į ją ir einame žinodami tikslus, nusibrėžę juos, judėdami kryptingai, būdami lankstūs, turėdami stiprų vertybinį pagrindą tuos tikslus pasiekti. Ir būtinai – gerbdami save, savo aplinką, šalia esančius žmones.

„Kėdainių konservų fabriko“, priklausančio „Vikonda grupei“, gamybos vadovui Gyčiui Zakarauskui šis agurkų sezonas jau antras. Ir daug lengvesnis, nes jau aišku, kas ir kur. Jis džiaugiasi, kad šiemet itin puiki agurkų kokybė, taip pat marinuotų agurkų mėgėjams pristatytas naujo skonio produktas. Apie tai ir kalbame su G. Zakarausku.

– Kada šiemet pradėjote agurkų sezoną?

– Gražus sutapimas, kad agurkų sezoną, kuris mūsų fabrikui jau devynioliktas, atidarėme birželio 19 dieną. Norėjome darbus pradėti anksčiau, bet dėl oro teko kiek palaukti: vasaros pradžia buvo šaltoka, todėl agurkai lėčiau augo. Gamybą baigti planuojame iki rugsėjo pradžios. Žinoma, tai irgi priklausys nuo orų.

Gytis Zakarauskas. „Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

– Kiek marinuotų agurkų planuojate pagaminti?

– Planuojame pagaminti 2,9 mln. stiklainių ir 260 tūkst. skardinių marinuotų agurkų. Daugiau nei po vieną kiekvienam Lietuvos gyventojui.

– Iš kur į fabriką atkeliauja žaliava?

– Konservuojame agurkus, kurie užaugo ne šiltnamiuose, o laukuose. Laukuose auginti agurkai daug traškesni ir kokybiškesni. Mums reikalingi labai dideli šios žaliavos kiekiai, o Lietuvoje nėra tokių augintojų, kurie patenkintų mūsų poreikius, čia nėra tokių didelių agurkus laukuose auginančių ūkių. Nuo 2017 metų bendradarbiaujame su Vokietijos augintoju. Jo ūkis specializuojasi agurkų auginime, turi tam reikalingos technikos, jų agurkų kokybė labai gera, mus sklandžiai aprūpina viso sezono metu. Tiesa, tada, kai pas mus siautėjo audros, jos neaplenkė ir Vokietijos. Tiekėjas buvo kiek sunerimęs, kelios mašinos vėlavo, nes technika negalėjo išvažiuoti į laukus skinti agurkų, tačiau agurkai nenukentėjo ir vėliau nebuvo jokių problemų. Šiemet agurkų kokybė labai džiugina.

„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

– Ar vasarą tenka samdyti papildomos darbo jėgos?

– Esame vienintelis fabrikas Lietuvoje, kuris konservuoja tokius didelius kiekius agurkų per tokį trumpą laiką. Agurkų sezono metu keičiame fabriko darbo grafiką: kitu laiku dirbame nuo pirmadienio iki šeštadienio, o agurkų sezono metu mūsų darbas trunka 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę. Vietoj trijų pamainų pluša keturios.

Tuo metu kitų mūsų produktų gamyba beveik nutrūksta, nebent nebeužtenka padažo ar majonezo, tada pagaminame. Bet pagrindinis dėmesys skiriamas agurkams. Jie vasarą karaliauja mūsų fabrike.

– Agurkams marinuoti naudojate šviežius prieskonius. Su džiovintais būtų lengviau. Kodėl renkatės šviežius?

– Taip, su džiovintais prieskoniais būtų daug paprasčiau: juos ir įsigyti lengviau, jų tiekimas nepriklauso nuo oro sąlygų. Šiemet turėjome iššūkių su krapais: buvo šalta vasaros pradžia ir krapai prastai augo. Tiekėjai nerimavo. Bet paskui viskas susitvarkė.

Krapus, ąžuolo lapus, petražoles perkame iš Lietuvos augintojų. Žinoma, pagrindinis prieskonis yra krapai. Kai naudojame juos šviežius, tada ir atsiskleidžia tikrasis prieskonio skonis ir jis suteikia dar daugiau skonio marinuotiems agurkams. Dideli pramoniniai fabrikai Turkijoje gamina agurkus su sausais prieskoniais ir, kai palygini skonį, jaučiasi skirtumas: jų pagamintų yra blankesnis.

„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

Tomis dienomis kai marinuojami agurkai, visas fabrikas kvepia krapais. Švieži prieskoniai ruošiami ir į stiklainius talpinami rankomis, kantriai su meile.

Saldžiarūgščiai agurkai labai populiarūs Vakarų Europoje, Skandinavijoje. Išmėginome ir matome, kad ir lietuviams jie labai patinka.

 

– Ar šiemet pristatysite naujienų?

– Iškėlėme sau tikslą kiekvienais metais išbandyti ką nors nauja. Šiemet tai bus saldžiarūgščiai agurkai. Jei tiksliau, tai jau pernai pagaminome bandomąją jų partiją ir ji akimirksniu buvo iššluota. Gavome daug gerų atsiliepimų, juos ragavę neatsidžiaugė skoniu. Todėl šiemet jau drąsiai paleidome saldžiarūgščius agurkus į masinę gamybą ir šią mūsų naujieną galės išbandyti daug daugiau vartotojų nei pernai. Saldžiarūgščiai agurkai labai populiarūs Vakarų Europoje, Skandinavijoje. Išmėginome ir matome, kad ir lietuviams jie labai patinka.

– Ar pastebite, kad lietuvių skonis keičiasi?

– Dalis Lietuvos vartotojų yra naujų skonių ieškotojai. Jiems reikia vis kažką išbandyti. Jiems patinka, tada dalinasi su kitais, rekomenduoja. Tačiau patys populiariausi ir šiandien yra „Geras vaizdelis“ agurkai. Juos kasmet vis labiau vejasi pagal senovinį receptą su ąžuolo lapais marinuoti agurkai.

„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

– Šį pavasarį „Kėdainių konservų fabrikui“ suteiktas A lygio „BRC Foods“ kokybės sertifikatas. Ką tai reiškia jums ir jūsų produkcijos vartotojams?

– „BRC Foods“ yra pasaulinis maisto kokybės sertifikatas, kad jį gautų ir išlaikytų įmonė audituojama kelis kartus per metus. Mūsų fabrikui suteiktas A lygio sertifikatas. Anksčiau buvo sertifikuotas majonezo ir padažų cechas, jis sertifikatą gavo dar 2019 m. Dabar šį reikšmingą sertifikatą turi ir visas fabrikas. Jis patvirtina aukščiausią produktų kokybę. Tai svarbu mūsų vartotojams, ieškantiems aukščiausios kokybės produktų, o dar labiau – partneriams užsienyje. Didesni užsienio prekybos centrai dar prieš pradėdami bendrauti paklausia, ar turime sertifikatą. Ir tik tada prasideda derybos. Be šio sertifikato esi žemesnės lygos žaidėjas, su juo patenki tarp geriausių.

„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

– „Vikonda grupės“ įmonės garsėja kaip ieškančios tvarių, Žemei palankių sprendimų. Pernai rudenį ant „Kėdainių konservų fabriko“ fabriko stogo pradėjo veikti saulės energijos kolektorių sistema. Ar pasiteisino šis sprendimas?

– Tikrai taip. Šią vasarą dienos metu mes naudojame tik žaliąją energiją, ji šimtu procentu patenkina mūsų gamybos poreikius. Rudenį saulės bus mažiau, tada teks naudoti ir kitą šaltinį, bet vasarą energijos poreikiai yra didžiausi, nes dirbame kasdien ir visą parą, tad sprendimas tikrai pasiteisino. Jau nekalbant apie naudą gamtai.

Gaminant produktus iš daržovių lieka nemažai žaliųjų atliekų. Visos jos naudojamos biodujoms gaminti. Visiškai nieko neišmetame.

 

– Dar vienas jūsų sprendimas tvarumo link – modernizuotas garo katilas. Kaip sekasi jį bandyti?

– Kaip tik šiuo metu jis yra išbandomas ir jau matome, kad šis garo katilas tikrai ekonomiškesnis, mažesnės dujų sąnaudos. Kai jau visiškai paleisime, tada bus dar aiškiau, bet jau dabar matome, kad sutaupome apie 11 proc. sąnaudų.

Tai ne vieninteliai tvarūs mūsų sprendimai. Kaip žinia, gaminant produktus iš daržovių lieka nemažai žaliųjų atliekų. Visos jos naudojamos biodujoms gaminti. Visiškai nieko neišmetame.

Taip pat stengiamės mažinti pakuočių, plastikinių plėvelių naudojimą, ieškome būdų, kurie būtų naudingesni Žemei, saugotų aplinką.

– Artėja „Kėdainių konservų fabriko“ aštuoniasdešimtmetis. Kas bus dar truputėlį geriau?

– Mūsų fabriko šūkis „Visada truputėlį daugiau“ yra ne tik gražiai skambantys žodžiai, mes jais gyvename, jie atsispindi kasdieninėje mūsų veikloje: analizuojame  rinkos poreikius, pagal tai kuriame naujus produktų skonius. Nauji vartotojų poreikiai įgalina diegti naują gamybinę įrangą. Štai rinkoje jau pasirodė  paruoštos valgyti sriubos, papuoštos naujo tipo etiketėmis: jos saugiai apgaubia stiklainį, yra smagios ir modernios.

„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

Tapome ryškesni, tvaresni, inovatyvesni. Išlaikome pagrindinius produktus, kuriais esame įsitvirtinę rinkoje, mūsų tikslas, kad vartotojai, kurie jau daug metų su mumis, ir toliau rinktųsi mūsų gaminamą produkciją, mėgautųsi žinomais skoniais, atrastų naujus. Tokiomis nuotaikomis ir keliaujame pasitikti „Kėdainių konservų fabriko“ aštuoniasdešimtojo gimtadienio.

Ekskursija po svajonių darbovietę

Šventinė programa prasidėjo ekskursija po kone kiekvieno vaiko svajonių darbovietę – UAB „Vikeda“ ledų fabriką. Čia mažieji svečiai savomis akimis išvydo, kaip gimsta skaniausias vasaros desertas – „Dadu“ ledai.

Vėliau vaikams surengta dar viena pažintinė ekskursija – Kėdainių konservų fabrike jie stebėjo, kokį kelią įveikia gardžioji fabriko produkcija, kol atsiduria stiklainiuose ir būna paruošta sunkvežimiais keliauti į parduotuvių lentynas.

Vaikus bei jų tėvelius specialiai šiai šventei įkurtoje edukacinėje erdvėje susipažinti su Kėdainių konservų fabriko gamybiniais procesais pakvietė ir technikos vadovas Darius Bagdonas, suteikęs galimybę jauniesiems svečiams saugiai padirbėti grąžtu, kitais įrankiais, patyrinėti gamybinės įrangos mechanizmus.

Vaikų taip pat laukė marga pramogų erdvė. Nuotaikingai padūkti mažuosius kvietė mylimi personažai šunyčiai Patruliai. Jaunieji svečiai netgi patys galėjo jais tapti kelioms minutėms prisėdę į veidukų piešimo meistrės kėdę. Vaikai linksminosi pūsdami įspūdingo dydžio muilo burbulus, lankstydami balionus, o jėgas atgavo smaližiaudami įvairiausių skanėstų.

G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

Tėvelių darbovietėse – pirmą kartą

„Vikonda grupės“ Personalo direktorė Alina Leonavičienė atkreipė dėmesį, kad vaikai savo tėvelių darbo vietose lankėsi pirmą kartą įmonių istorijoje.

„Šventėje sulaukėme daugiau kaip 100 darbuotojų atžalų. Labai džiaugiamės, kad vaikams įdomu pamatyti, kur ir ką dirba jų tėveliai, – sakė A. Leonavičienė. – Darbuotojai dažnai klausia, ar būtų galima atsivesti vaiką į darbą ir parodyti, kur dirba. Vis tik maisto gamybos įmonėse laikomasi itin griežtų reikalavimų, todėl bet kada ir bet kas negali čia patekti. Taigi šventine proga nusprendėme darbuotojų vaikus pakviesti apsilankyti tėvelių darbovietėse ir viską pamatyti patiems.

„Vikonda grupės“ įmonės yra puiki vieta darbui. Mums rūpi ne tik mūsų darbuotojai, bet ir jų šeimos. Taip pat mums svarbu edukuoti vaikus. Galbūt jie, apsilankę šiose gamybos įmonėse, pradės kryptingiau galvoti apie savo profesinę ateitį, – tikisi pašnekovė. – Gal kažką labai sudomins maisto technologo specialybė ar inžinieriaus techniko, o gal kažkas susižavėjęs klausosi tėvelių pasakojimų apie jų sudarinėjamus tarptautinio lygio sandorius. Labai tikimės, kad apsilankę mūsų gamybos įmonėse vaikai sieks įgyti tokią specialybę, kuri leistų papildyti mūsų kolektyvą.“

Nuostabi šventė – daugiau tokių. Labai smagu.

Rankdarbių konkursas

Šventinio renginio metu taip pat apdovanoti „Vikonda grupės“ organizuoto vaikų rankdarbių konkurso „Mes atsakingi“ dalyviai bei nugalėtojai.

„Šių metų konkurso temą padiktavo „Vikonda grupės“ puoselėjama atsakingumo vertybė, kurios įkvėpti mes stengiamės būti pavyzdys kitiems, visada laikomės duoto žodžio ir esame reiklūs atliekamų darbų kokybei. Paprašėme vaikų, kad savo darbeliais atskleistų, ką jiems reiškia būti atsakingiems: gal prižiūrėti augintinį, gal rūpintis jaunesniu broliuku ar sesute, o gal pagelbėti namų ruošoje? – kalba A. Leonavičienė. – Konkurse sulaukėme 33 dalyvių. Kai kurie pristatė net po du ar tris darbelius.

Džiugiai nustebome ir likome sujaudinti pamatę, kokius klausimus sprendžia mūsų vaikai. Kas antro ar kas trečio vaiko darbelis kalbėjo apie atsakingumą saugant gamtą – augalus ir gyvūnus.

„Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis jau ne pirmus metus savo metiniuose pranešimuose kalba apie tai, kad turime rūpintis, kokią planetą paliksime anūkams, ir akcentuoja, jog kiekviena mūsų įmonė turi ieškoti galimybių kuo labiau saugoti aplinką. Labai smagu, kad rūpestis gamta atsispindėjo ir mažųjų kūrėjų darbuose.“

G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

Džiaugėsi ir vaikai, ir tėvai

Su 16-mete dukra Gabija ir penkerių sūnumi Adu šventėje dalyvavusi UAB „Fizinės saugos ekspertai“ darbuotoja Vilma Rimavičienė sakė, kad ši popietė puikių emocijų dovanojo tiek jos atžaloms, tiek ir jai pačiai.

„Nuostabi šventė – daugiau tokių. Labai smagu. Vaikams daug įspūdžių paliko ekskursija ledų fabrike. Jiems buvo labai smalsu pamatyti, kaip gaminami vieni mėgstamiausių jų desertų.

Pramogų erdvėje taip pat daug skirtingų veiklų. Sūnus toks užsiėmęs, laksto, dūksta, kad net nespėju akimis sugaudyti“, – šypsojosi Vilma.

„Pamatyti ledų gamybos procesą man buvo nepaprastai įdomu, – įspūdžiais dalijasi Vilmos dukra Gabija. – Domiuosi ir mamos darbu, jo specifika bei pareigomis. O pati svajoju studijuoti mediciną.“

Šventėje su vienuolikmete dukra Aleksandra puikiai laiką leido ir ukrainietė Nina Shibetska. Moteris, kaip ir daugelis jos tautiečių, į Lietuvą atvyko bėgdama nuo Ukrainoje Rusijos pradėto karo žiaurumų. Nina įsikūrė Kėdainiuose ir sėkmingai dirba ledų fabrike.

Man labai patiko ekskursijos po ledų ir konservų fabrikus. Ypač dėmesį patraukė viename iš fabrikų dirbęs robotas.

„Tokių švenčių vaikams galėtų būti ir daugiau, nes Kėdainiai mažas miestas ir čia nėra itin gausu pramogų mažiesiems, o kai rengiamos tokios šventės, vaikų dienos tampa spalvingesnės, turiningesnės“, – sako Nina.

„Man labai patiko ekskursijos po ledų ir konservų fabrikus. Ypač dėmesį patraukė viename iš fabrikų dirbęs robotas, – įsimintiniausias akimirkas pamini Aleksandra. – Buvo labai įdomu pamatyti, ką mama dirba. Jau anksčiau vis sakydavau, kad norėčiau apsilankyti pas ją darbe. Tad labai džiaugiuosi, jog pagaliau pavyko.

Pramogų erdvėje taip pat smagiai praleidau laiką ir netgi susiradau draugę! – pasidžiaugė jaunoji pašnekovė. – Ta mergaitė lietuvė, bet ji labai gerai kalbėjo rusiškai. Mes kartu vaikščiojome, bendravome ir skanavome ledų.“

Iki prasidedant karui Nina gimtinėje dirbo pardavėja specializuotoje sūrių parduotuvėje. Čia už prekystalio klientai dažnai išvysdavo ir mažąją Aleksandrą.

„Dukra su manimi darbe leisdavo daug laiko. Jai ten patikdavo“, – pasakoja Nina, o Aleksandra priduria kartais vietoje mamos netgi bendraudavusi su pirkėjais ir atpjaudavusi jiems pageidaujamo sūrio. Na, o kol kas mergaitės svajonė – tapti policininke.

Pranešimas apie ketinimą vykdyti koncentraciją gautas 2023 m. gegužės 11 d. Įvertinusi su sandoriu susijusias aplinkybes, Konkurencijos taryba konstatavo, kad dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose.

„Vikonda grupė“ ir su ja susiję ūkio subjektai gamina bei prekiauja valgomaisiais ledais, sūreliais, vaisiais, konservuotomis daržovėmis ir mėsos produkcija, įvairiais padažais bei užtepėlėmis, taip pat augina, superka, sandėliuoja ir parduoda grūdinius, ankštinius ir aliejinius augalus bei daržoves, prekiauja kasdienio vartojimo prekėmis nespecializuotose parduotuvėse, teikia maitinimo, fizinės objektų apsaugos, apskaitos, IT, pramogų organizavimo paslaugas, užsiima nekilnojamojo turto nuoma ir kt.

Bendrovės „Klaipėdos duona“ ir „Javinė“ gamina duoną, duonos gaminių pakaitalus, konditerijos gaminius ir pusrytainius. „Klaipėdos duona“ šiltos duonos krautuvėlėse prekiauja duona, įmonės „Javinė“ produkcija, bandelėmis, kibinais, čeburekais, ledais, arbata, kava ir mineraliniu vandeniu.

Apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 20 mln. Eur ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 2 mln. Eur.