Klaipėdos rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius patvirtino, kad uostamiestyje pirmąją rinkimų dieną balsavo 1 744 rinkėjai.

Prieš penkerius metus, renkant prezidentą, pirmąją išankstinių rinkimų dieną Klaipėdoje balsavo 921 balsavimo teisę turintis pilietis.

Didelis aktyvumas šįkart buvo ir visoje Lietuvoje, kur per pirmąją išankstinių rinkimų dieną balsavo 40,6 tūkst. rinkėjų (2019 m. pirmą išankstinių rinkimų dieną sulaukta 17 tūkst. rinkėjų).

Vakar, antrąją rinkimų dieną, vien per pustrečios valandos Klaipėdoje savo pilietinę pareigą atliko net 200 žmonių.

„Kokios aktyvumo prognozės? Gali būti panašiai, kaip ir antradienį, gegužės 7-ąją. Dažniausiai didžiausias rinkėjų srautas būna pirmąją ir trečiąją išankstinių rinkimų dieną. Pas mus balsuoja žmonės iš visos Lietuvos – Vilniaus, Šiaulių, Alytaus, Ukmergės, Utenos. Žmonių srautai banguoja, tai daugiau, tai mažiau, bet mes pajūryje gyvename, prie bangų pripratome“, – juokavo V. Greičius.

Išankstiniai prezidento rinkimai vyks tris dienas – gegužės 7–9-ąją.

Klaipėdoje iš viso yra per 120 tūkst. balso teisę turinčių piliečių.

Išankstiniai prezidento rinkimai vyks tris dienas – gegužės 7–9-ąją.

Rinkimų apylinkė dirba nuo 7 val. iki 20 val. Klaipėdos savivaldybės posėdžių salėje, Liepų g. 11.

Vakar balsavimas vyko specialiuosiuose punktuose – globos namuose, įkalinimo įstaigose, ligoninėse.

Gegužės 10–11 dienomis balsuojama bus namuose, rinkimų komisijų nariai atvyks pas tuos asmenis, kurie dėl ligos negalės ateiti balsuoti į apylinkes rinkimų dieną.

Renkant prezidentą pirmajame ture, balsuojama ir referendume dėl dvigubos pilietybės.

Šįkart rinkėjai, kurių asmens tapatybės dokumento galiojimas yra pasibaigęs, vis tiek gali ateiti ir balsuoti.

Judėjimo negalią turintiems rinkėjams patekti į šias patalpas taip pat nėra problemų, šalia savivaldybės yra nuovaža, o į trečią aukštą galima pakilti liftu.

Šiais metais pirmąkart rinkimų biuleteniai pritaikyti ir akliesiems.

Tačiau bent jau pirmąją išankstinių rinkimų dieną balsavimo biuletenių, paženklintų Brailio raštu, neprireikė.

Jau ateinantį antradienį, gegužės 7 dieną, prasidės ir išankstiniai rinkimai, ir balsavimas specialiuosiuose punktuose – globos namuose, įkalinimo įstaigose, ligoninėse.

Gegužės 10–11 dienomis vyks balsavimas namuose, rinkimų komisijų nariai atvyks pas tuos asmenis, kurie dėl ligos negalės ateiti balsuoti į apylinkes rinkimų dieną.

Šįkart rinkėjai, kurių asmens tapatybės dokumento galiojimas yra pasibaigęs, vis tiek gali ateiti ir balsuoti.

Išankstiniai rinkimai vyks tris dienas – gegužės 7–9-ąją.

Išankstiniai rinkimai prasidės gegužės 7 d. nuo 7 val. ryto iki 20 val. Klaipėdos savivaldybės posėdžių salėje, Liepų g. 11. Balsuojama bus tris dienas.

Renkant prezidentą pirmajame ture, bus balsuojama ir referendume dėl dvigubos pilietybės.

„Šįkart rinkėjai, kurių asmens tapatybės dokumento galiojimas yra pasibaigęs, vis tiek gali ateiti ir balsuoti. Patikrinsime pagal asmens kodą, jei rinkėjas yra įtrauktas į sąrašus, jis galės balsuoti be jokių problemų“, – patikino Klaipėdos rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius.

Viktoras Greičius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Balsavimas vyks savivaldybės pastate Liepų g. 11 trečiame aukšte.

Judėjimo negalią turintiems rinkėjams patekti į šias patalpas neturėtų būti problemų, šalia savivaldybės yra nuovaža, o į trečią aukštą bus galima pakilti liftu.

Šiais metais pirmąkart rinkimų biuleteniai bus pritaikyti akliesiems.

Artimiausius mėnesius rinkėjams teks balsuoti kelis kartus – pirmajame prezidento rinkimų ture gegužės 12 d., po dviejų savaičių – antrajame ture, kuris veikiausiai įvyks, nes kandidatų yra daug, birželio 9 d. vyks rinkimai į Europos Parlamentą, o spalį žmonės rinks naują Seimą.

V. Titovas į parlamentą mėgina pakliūti su Vytauto Šustausko įkurta partija.

Pagal nustatytą tvarką, kandidatuojant į Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje, reikia surinkti tūkstantį rinkėjų parašų.

Nedraugiškai Lietuvai žiniasklaidoje V. Titovas skundėsi esą būtent jam siekiama "sukurti kažkokias papildomas kliūtis, kad galbūt tokiu būdu pašalintų jį iš distancijos".

Tačiau tai yra netiesa. Parašus partijų vienmandatininkams kandidatams reikia surinkti tuo atveju, kai partija rinkimuose nepateikia daugiamandačio kandidatų sąrašo.

Ir šiuo atveju V. Titovas Klaipėdoje toks yra vienintelis.

Marių rinkimų apygardos pirmininkas Viktoras Greičius teigė, kad V. Titovas parašus jau pateikė rinkimų komisijai.

Dabar tikrinama, ar visi jie galioja, ar nesidubliuoja, ar visi pasirašę rinkėjai yra iš Marių rinkimų apygardos.

"Elektroniniu būdu V. Titovą parėmė 13 asmenų, ant specialių parašų rinkimo lapų pasirašė dar 1 199 žmonės. Parašus mes tikriname, tai turi būti padaryta iki rugsėjo 6 d. Parašai tikrinami pagal visus parametrus – ar tos apygardos rinkėjai pasirašė, ar surašyti visi reikiami duomenys, ar nėra klaidų. Procesas vyksta", – tikino V. Greičius.

V. Titovas surinko per 200 parašų daugiau, nei privaloma pagal įstatymą, tačiau tai nėra labai didelis skaičius.

Solidžią darbo patirtį rinkimų komisijose turintis V. Greičius tikina, kad pasitaikydavo atvejų, kai būdavo išbrokuojama ir daugiau nei 200 parašų.

"Jei paaiškės, kad galiojančių parašų mažiau nei tūkstantis, V. Titovas kandidatu į Seimo narius patvirtintas nebus. Marių rinkimų apygardoje yra daugiau nei 33 tūkst. rinkėjų, tad tūkstantis rėmėjų parašų nėra labai didelis skaičius. Todėl pasirašant reikia klausti, ar asmuo priklauso tai konkrečiai rinkimų apygardai, nes jei jis yra iš kitos, jo parašas gali būti niekinis", – teigė V. Greičius.

Uostamiesčio policija aiškinasi vieno įvykio, kuris sukėlė įtarimų rinkimų dieną, aplinkybes. Svarstoma, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Apie 50 klaipėdiečių balsų gali būti neįskaičiuota ir dėl procedūrinio pažeidimo.

Klaipėdos miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius tvirtino, kad rinkimų dieną telefonas netilo. Iš klaipėdiečių sulaukta daug ir įvairių nusiskundimų.

Gyventojai skundėsi ne tik dėl rinkimų agitacijos pažeidimų, bet ir dėl vienoje rinkimų apylinkėje kabėjusių provoslaviškų paveikslų.

Miestiečiai piktinosi ir Klaipėdos parodų rūmuose nenukabinta ekspozicija, kurioje buvo vaizduojama Lenkijos vėliava. Sulaukta pranešimo, kad vienoje apylinkėje komisijos nariai kalba rusiškai.

Pasak V.Greičiaus, rimtesnis pažeidimas buvo užfiksuotas „Eglės“ rinkimų apylinkėje, esančioje „Žemynos“ gimnazijoje. Pranešta, kad kažkas čia automobiliu atvežė kelis asocialiai atrodančius asmenis.
Rinkimų stebėtojams šis faktas sukėlė įtarimų, todėl jie parašė pareiškimą policijos pareigūnams, kad jie išsiaiškintų, ar nebuvo perkami rinkėjų balsai.
Uostamiesčio policija aiškinasi šio įvykio aplinkybes. Bus sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ atstovas Simas Simanauskas tvirtino, kad apie 50 klaipėdiečių balsų gali būti neįskaičiuoti dėl šiurkštaus procedūrinio pažeidimo 21-oje rinkimų apylinkėje. Komisija neužantspaudavo vieno lapo su rinkėjų pavardėmis.

„Informaciją apie visus pažeidimus perduosime Vyriausiajai rinkimų komisijai. Ji juos nagrinės ir spręs, ką daryti. Klaipėda rinkimų dieną visos šalies kontekste atrodė gerai. Pažeidimų nebuvo daug. Per šiuos prezidento rinkimus daugiausia nesklandumų buvo Vilniaus regione. Tikimės, kad ir per antrąjį prezidento rinkimų turą bei rinkimus į Europos Parlamentą Klaipėda puikiai tvarkysis“, – teigė S.Simanauskas.

Lietuvos prezidento rinkimuose prireiks ir antrojo turo, kuriame varžysis Dalia Grybauskaitė ir Zigmantas Balčytis. Aktyviai prezidento rinkimuose balsavo ir klaipėdiečiai, kurie į antrąjį turą be dabartinės šalies vadovės būtų delegavę ir Naglį Puteikį.

Pavadino stebuklu

Pirmajame ture daugiausia Lietuvos rinkėjų palaikymo sulaukė dabartinė šalies vadovė D.Grybauskaitė. Už ją, išankstiniais duomenimis, balsavo 45,89 proc. rinkėjų, atėjusių prie balsadėžių.

Į antrąjį turą išrinktas ir Z.Balčytis, kurio kandidatūrą palaikė 13,63 proc. rinkimuose dalyvavusių žmonių.

Tam, kad laimėtų pirmajame ture, kandidatas turi surinkti daugiau nei 50 proc. balsų, esant ne mažesniam kaip 50 proc. rinkėjų aktyvumui.

Preliminariais duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo 52,14 proc., tačiau D.Grybauskaitei nepavyko surinkti daugiau nei pusės rinkimuose dalyvavusių žmonių balsų, todėl ir bus rengiamas antrasis turas.

Trečias šiuose prezidento rinkimuose liko Artūras Paulauskas, kuris su Z.Balčyčiu nuolat konkuravo dėl patekimo į antrąjį turą. Už A.Paulauską balsavo 12,02 proc. rinkėjų.

Ketvirtoji vieta šiuose rinkimuose atiteko klaipėdiečiui Nagliui Puteikiui. Už jį balsavo 9,33 proc. rinkėjų. Tokį palaikymą N.Puteikis pavadino stebuklu.

Už N.Puteikio išsirikiavo Valdemaras Tomaševskis (8,23 proc.), Artūras Zuokas (5,22 proc.) ir . Bronis Ropė (4,15 proc.)

Laukė prie užrakintų durų

Uostamiesčio gyventojų aktyvumas vakar rinkimų organizatorius kiek nustebino, nes per išankstinį balsavimą specialiuose paštuose ir namuose savo nuomonę pareiškė vos 3384 (2,77 proc.). Toks rezultatas buvo prasčiausias tarp visų 60-ies Lietuvos savivaldybių.

"Žmonės labai aktyvūs. Dar nebuvo nė minutės, kad salėje būtų tuščia. Būna, kad susidaro eilė, pasitaiko, kad ateina pavieniai rinkėjai, bet žmonių visada yra. Keista tik tai, kad labai mažai jaunimo", – kalbėjo Naujakiemio suaugusiųjų gimnazijoje esančioje rinkimų apylinkėje dirbę stebėtojai.

"Ąžuolyno" gimnazijoje įsikūrusioje rinkimų apylinkėje dirbę žmonės teigė, kad jau prieš 7 val. ryto sutiko žmonių, laukiančių galimybės balsuoti.

"Mes dar net rinkimų apylinkės durų nebuvome atrakinę, o jau laukė keliolika žmonių. Galbūt jie dirba pamaininį darbą ir, vykdami į darbovietę, užsuko taip anksti balsuoti", – svarstė rinkimų organizatoriai.

Daugiausia rūpesčių kilo "Gimnazijos" rinkimų apylinkėje, esančioje Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Joje balsuoti turi ir tie rinkėjai, kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę prie savivaldybės. Tokių žmonių yra apie 9 tūkst.

Nemaža jų dalis būtent vakar atėjo balsuoti, todėl ir susidarė didžiulės eilės. Žmonėms patarta veikiau eiti į kitas rinkimų apylinkes ir atiduoti savo balsą, nei valandą laukti eilėje.

Pirmavo V.Tomaševskis

Klaipėdoje pirmiausia balsai buvo suskaičiuoti Jūreivių rinkimų apylinkėje. Joje balso teisę turintys žmonės labiausiai palaikė V.Tomaševskį.

Tačiau situacija labai greitai pasikeitė, kai buvo suskaičiuoti kitoje rinkimų apylinkėje atiduoti balsai. Daugiausia jų buvo atiduota už D.Grybauskaitę.

Išankstiniais duomenimis, už dabartinę šalies vadovę prezidento rinkimuose balsavo 43,91 proc. rinkimuose dalyvavusių klaipėdiečių.

Uostamiesčio gyventojų valia į antrąjį turą būtų deleguotas N.Puteikis, nes jis surinko 16,21 proc. rinkėjų balsų. Klaipėdiečiai į trečią vietą nustūmė V.Tomaševskį (13,71 proc.), ketvirtą – Z.Balčytį (11,17 proc.), penktą – A.Paulauską (7,97 proc.), šeštą – A.Zuoką (3,66 proc.), septintą – B.Ropę (1,79 proc.).

Pyko dėl eilių

"Džiugina tai, jog klaipėdiečiai rinkimuose buvo aktyvūs, tačiau liūdina tai, kad nepavyko išvengti nesklandumų, nors labai didelių jų ir nebuvo", – konstatavo Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius.

Jo teigimu, daugiausia problemų kilo dėl šiuose rinkimuose įsigaliojusios naujovės, leidusios rinkėjams balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje.

"Todėl kiekvienas, kuris atėjo į bet kurią rinkimų apylinkę, turėjo būti patikrintas, ar jau nebalsavo kitoje. Kompiuterių skaičius ribotas, elektroninė sistema strigo, nes jungėsi visa Lietuva, todėl žmonėms teko laukti eilėse, kad galėtų gauti balsavimo biuletenį ir pareikšti nuomonę rinkimuose. Puikiai suprantu tuos žmones, nes aš taip pat pykčiau, jei reikėtų laukti eilėje", – teigė V.Greičius.

Kai kurių klaipėdiečių nepasitenkinimą sukėlė ir tai, kad buvo pakeista vienos rinkimų apylinkės vieta. Žmonės anksčiau balsuoti ėjo į Rūtų gatvėje esantį pastatą. Tačiau balsavimo patalpa buvo įrengta trečiame aukšte, todėl ją labai sunku buvo pasiekti sunkiai vaikščiojantiems žmonėms.

Todėl nuspręsta rinkimų apylinkę perkelti į Lengvosios atletikos maniežą. "Žmonės skambina, skundžiasi, kad dabar jiems toli eiti, nepatogu. Esą buvo blogai, bet dabar dar blogiau. Tarsimės su Klaipėdos savivaldybės administracija, galbūt šiai apylinkei ieškosime dar kitų patalpų. Blogai, kai negali darbo atlikti gerai, tai muša per smegenis", – dėl organizacinių nesklandumų buvo nusivylęs V.Greičius.

Atvežė įtartinų asmenų

Klaipėdoje vakar neišvengta ir galimų rinkimų pažeidimų. Įtariama, jog kai kurie rinkėjai galėjo būti papirkti.

Į "Eglės" rinkimų apylinkę, esančią "Žemynos" gimnazijoje, kažkas automobiliu atvežė kelis asocialiai atrodančius asmenis. Tai rinkimų stebėtojams sukėlė įtarimų, todėl jie parašė pareiškimą policijos pareigūnams, kad jie išsiaiškintų, ar nebuvo perkami rinkėjų balsai.

Pilietinės iniciatyvos "Baltosios pirštinės" organizatoriai iš klaipėdiečių sulaukė skambučių, jog kino teatre prieš filmų seansus ir šeštadienį, ir sekmadienį buvo rodoma kandidato į prezidentus Artūro Zuoko reklama.

"Baltųjų pirštinių" atstovai vakar susisiekė su kino teatro atstovais ir šie pažadėjo reklamos neberodyti.

Klaipėdiečiams užkliuvo ir tai, kad rinkimų dieną autobusų stotelėse "šypsojosi" kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis, nors politinė reklama draudžiama iki rinkimų likus 30 valandų.

"Mes taip pat gavome tokių signalų. Tačiau teisės aktuose pasakyta, kad jei politinę reklamą sunku nukabinti, išmontuoti ar kitaip pašalinti, ji gali būti. Matyt, reklamą autobusų stotelėse ir galima priskirti prie tų sunkiai išmontuojamų. Sulaukėme pranešimų ir apie iškabinėtus kai kurių kandidatų plakatus. Pasirūpinome, kad jie būtų nukabinti", – teigė V.Greičius.

Balsuoti – pareiga

Dienraščio "Klaipėda" žurnalistai rinkimų apylinkėse pakalbino balsavusius klaipėdiečius.

Marina:
– Tarp tų septynių kandidatų tikrai buvo toks, už kurį tikrai balsavau todėl, kad jis to buvo vertas, o ne todėl, kad reikėjo už kažką balsuoti. Atidaviau savo balsą ir tikiuosi, kad Lietuvoje gyvenimas eis tik geryn. Manau, kad bus ir antrasis rinkimų turas. Spėju, kad bus du kandidatai, kurie eis koją į koją, todėl reikės ir antrojo turo. Manau, kad ir gerai, kad jis bus, nes tada rinkimai ir jų rezultatai bus tikresni.

Irena:
– Lengva buvo pasirinkti, iškart žinojau, už ką balsuosiu, nereikėjo atėjus į rinkimų apylinkę skaityti kandidatų prisistatymų. Spėju, kad bus antrasis rinkimų turas, o gal ir ne. Geriau nebūtų, sutaupytume pinigų.

Liudvikas:
– Visada balsuoju, nė vienų rinkimų nesu praleidęs, ir lietus neišgąsdino, juk ne saldainis esu, neištirpsiu. Ar bus antras turas? Mano supratimu, už ką aš balsavau, tikiu, kad turi būti išrinktas pirmame ture. Šiuose rinkimuose tikrai buvo iš ko pasirinkti, kandidatų daug. Tačiau šie rinkimai nustebino, kad buvo labai vangūs. Kandidatai gal nemokėjo, gal nenorėjo savęs tinkamai pristatyti. Tikrai pasigedau normalios agitacijos, rimtos kovos.

Išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose Klaipėdoje praėjo sklandžiai. Klaipėdiečiai balsuoti plūdo jau ir trečiadienį, o vakar pastebėtas dar didesnis rinkėjų aktyvumas. Balsavimo metu pažeidimų neužfiksuota. Nors elektroninė sistema uostamiestyje ir strigo, rinkimų organizatorių darbo tai neparalyžiavo.

Pirmąją išankstinio balsavimo dieną Klaipėdoje savo nuomonę išreiškė 1 058 žmonės.
Iš jų – 714 klaipėdiečių, likę yra kitų Lietuvos savivaldybių gyventojai.

Ketvirtadienį rinkėjai uostamiestyje buvo dar aktyvesni.

„Šiandien žmonių žymiai daugiau, vos spėjame suktis, stengiamės dirbti dar operatyviau nei vakar“, – bėrė žodžius ketvirtadienio popietę kalbintas Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius.

Pašnekovas patikino, kad per abi išankstinio balsavimo dienas pažeidimų užfiksuota nebuvo.
Tačiau miestas akylai stebimas, ar skaičiuojant paskutines dienas iki pagrindinės balsavimo dienos neatsiras gudravimo atvejų. Stebėtojai akių nenuleido ir nuo atvykusių balsuoti į Klaipėdos savivaldybės posėdžių salę.

„Pažeidimų nėra ir jų nelaukiame“, – patikino  V.Greičius.

Prieš pagrindinę prezidento rinkimų pirmojo turo balsavimo dieną pretendentams 30 valandų negalima skelbti jokios politinės reklamos. Būtent šiuo metu stebėsenos komisija turi daugiausia darbo, tačiau viliamasi, jog kandidatai bus sąžiningi.

Akivaizdu, kad išankstinis balsavimas populiarus buvo visoje Lietuvoje. Taip rinkimų organizatoriai uostamiestyje nusprendė stebėdami naują elektroninę sistemą,  kuri šiomis dienomis dirbo lėtai, "pakibdavo".

„Sistema stringa, negalime normaliai dirbti“, – pripažino Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas.

Į pagalbą rinkimų organizatoriams skubėjo savivaldybės informacinių technologijų specialistai, kurie stengėsi problemas kuo greičiau pašalinti. V.Greičius nebuvo linkęs kaltinti savivaldybės interneto ryšio ar kompiuterinės įrangos. Manoma, kad sistema tiesiog neatlaikė didžiulės apkrovos.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks jau šį sekmadienį – gegužės 11 dieną. Gyventojai balsuoti rinkimų apylinkėse galės nuo 7 iki 20 val.

Jei prireiks antrojo prezidento rinkimų turo, jis vyks gegužės 25 dieną.
 

Lietuvos prezidento bei rinkimų į Europos Parlamentą organizavimui Klaipėdoje numatyta beveik 500 tūkst. litų.

Už solidų atlygį dirbantys rinkimų organizatoriai uostamiestyje siekia palengvinti savo darbą ir neretai rinkėjo kortelę palieka pašto dėžutėje, nors ją turi įteikti gyventojui į rankas.

Klaipėdiečiai nustebo savo pašto dėžutėse radę ne tik nevardinius kvietimus atvykti balsuoti gegužės 11 dieną prezidento rinkimuose ir gegužės 25 dieną rinkimuose į Europos Parlamentą, bet ir rinkėjo korteles.

"Įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad jei nepavyksta rasti asmens namuose ir nėra kam įteikti rinkėjo kortelės, pašto dėžutėje paliekamas nevardinis kvietimas. Rinkėjo kortelę privaloma įteikti gyventojui į rankas. Jei šis dokumentas atsidūrė pašto dėžutėje, aiškinsimės, kas yra tie nesąžiningi rinkimų komisijos nariai", – pažadėjo Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius.

Esą kai kurių rinkimų apylinkių pirmininkai patys nešiojo gyventojams rinkėjo korteles, nes nepasitikėjo komisijos nariais. Vėliau jie turi pateikti ataskaitą Vyriausiajai rinkimų komisijai apie išdalytus pažymėjimus.

Komisijos nariai už vienos valandos darbą gauna 9 litus. Pasak V.Greičiaus, šįkart vien Klaipėdos mieste rinkimų organizatoriams planuojama sumokėti apie 0,5 mln. litų.

"Pamenu, per Seimo rinkimus buvo fiksuotas nesąžiningas komisijos narių darbas. Į komisijos narius savo žmones įprastai deleguoja partijos", – teigė V.Greičius.

Rinkėjo kortelės negavę gyventojai ją gali atsispausdinti internete, atsidarę Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapį.

Likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki pirmojo Lietuvos prezidento rinkimų turo, rinkėjai palikti nežinioje. Ši rinkimų kampanija – neįprastai vangi, aktyviau kandidatų vilionės kol kas vyksta tik virtualioje erdvėje, net politinės reklamos stovai uostamiestyje lig šiol boluoja tušti.

Kandidatai ignoruoja rinkėjus

55 politinės reklamos stovus Klaipėda nuomoja iš privačios bendrovės, kuri laimėjo šią paslaugą konkurso būdu.

Už 45 tūkst. litų verslininkai mėnesiui miestui išnuomojo konstrukcijas ir privalo jas prižiūrėti, kol vyks rinkimų kampanija, kad politinė reklama nebūtų nudraskyta, o patys stovai – nenuversti.

Tačiau šį kartą jiems rūpesčių ne itin daug. Ant šių stendų iki šiol nėra nė vieno kandidato reklaminės iškabos.
Klaipėdos savivaldybės Rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius sakė, kad kandidatų atstovai jau gali kabinti politinę reklamą, tačiau nesuprantama, kodėl jie to nedaro.

"Čia ne mūsų kompetencija. Jeigu jie tuo nesinaudoja, tai ką darysi. Mes gi jų neraginsime agituoti", – teigė V.Greičius.

Politinė pelkė

Viešųjų ryšių bendrovės vadovas Linas Kontrimas neslėpė, kad iš esmės prezidento rinkimų kampanijos neturime, yra tik žmonės, kurie patys išsikėlė kandidatais ar juos iškėlė partijos, ir viskas.

"Rinkimai – nuobodūs, debatų nėra, politinis spektaklis nevykęs, vadinasi, arba aktoriai blogi, arba nėra auditorijos. Šiuo atveju akivaizdu, kad kandidatai net nesistengia išjudinti apatiškų rinkėjų. Vizualinės reklamos visiškai nėra, tik turtingesni kandidatai įdarbino televiziją ar internetą", – mano L.Kontrimas.

Esą politikai turi užvesti visuomenę, stengtis paveikti rinkėjų nuomonę. Teigiama, kad tokia rinkimų kampanijos pilkuma tęstis nebegali ir tikrai dėl visko nėra kalti apatiški rinkėjai.

"Liūdna klausytis apie kažkokius proveržius "Lietuva 2030", tai – pigi mantra, kuri net ne Lietuvoje sukurta ir dargi blogai išversta į lietuvių kalbą. Visa kampanija kol kas primena politinę pelkę – neįdomi, vangi, klampi", – įsitikinęs L.Kontrimas.

Strategija – vangi reklama

Pasak politologo Lauro Bielinio, rinkimų kampanija kol kas rami, jokių aistrų ar ekscesų išties nematyti.

"Tačiau ta ramybė turi ne tik pliusų, bet ir minusų. Nes visuomenė negirdi kandidatų, jie nėra tokie aktyvūs, kokie turėtų būti prieš rinkimus. Prisiminkime, kaip aštriai rinkimai vyko, kai laimėjo Algirdas Brazauskas, kai pirmąją kadenciją laimėjo Valdas Adamkus", – priminė L.Bielinis.

Anot politologo, galbūt kandidatai ir jų štabai laukia paskutinės akimirkos, esą tokia yra jų strategija, smogti paskutiniu akimirksniu ir įtikinti visus vienu žingsniu. Galbūt jie mano, kad vienintelis būdas laimėti rinkimus – neišsišokti.

"Politinės jėgos supranta, kad prezidento rinkimai yra vieno asmens rinkimai. Ir tas asmuo pagal Lietuvos Konstituciją nėra toks įtakingas ir reikšmingas mūsų valstybei, kaip Seimas ar Vyriausybė. Galbūt todėl ir toks požiūris į prezidento rinkimus. Jie įvyks, kandidatai yra, bet didžioji dalis dėmesio bus skirta kitiems rinkimams", – įsitikinęs L.Bielinis.

Politologas džiaugėsi, kad vyksta nors šiokie tokie debatai per televiziją. Esą rinkėjai turi girdėti ir matyti, kaip kalba ir kokius argumentus dėlioja kandidatai.

"Debatai leidžia pamatyti ir išgirsti kiekvieną kandidatą, tai yra labai gerai. Tačiau gaila, kad debatai buvo vangūs, gal kandidatai atsargūs, gal rinkimų situacija tokia paprasta, kad jie nemato reikalo dramatizuoti", – svarstė L.Bielinis.

Kandidatų nemedžiojo

Spaustuvės savininkas klaipėdietis Saulius Jokužys pripažino, jog šį kartą negavo nė vieno politinės reklamos užsakymo.

"Spausdinimui produkcijos neturime. Gal dar ne pats karščiausias metas, nors anksčiau tokiu laiku jau būdavo užsakymų. Bet dabar laikai keičiasi ir nebespausdiname politinės reklamos. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad spausdintos produkcijos mažėja", – pabrėžė S.Jokužys.

Spaustuvės vadovas tikino, kad vizualinę reklamą keičia televizija, radijas, internetas.

"Gal reikėjo tuos būsimus prezidentus medžioti, bet mes to šiemet nedarėme. Antra vertus, paskui įsisuka biurokratinė mašina, kai tenka atsiskaitinėti už kiekvieną išspausdintą politinį bukletą ar plakatą. Tiesą sakant, mes to nebenorime", – neslėpė liberalesniais užsakymais užimtas verslininkas.

Anot S.Jokužio, spaustuvininkams pati pelningiausia prezidento rinkimų kampanija buvo prieš 10 metų. O prieš keliolika metų jam yra tekę spausdinti reklamą net Rusijos politikams.

Paniro į feisbuką

Vizualią reklamą kandidatai iškeitė į virtualią. Visi septyni pretendentai turi savo feisbukus ir interneto svetaines, kai kurie net ne po vieną.

Aktyviausias – Artūras Zuokas, jis turi tinklaraštį, internetinį dienoraštį, asmeninį bei Vilniaus mero feisbukus, kur "chronologiška tvarka išdėstyti pamąstymai".

Zigmantas Balčytis bene vienintelis iš visų kandidatų neturi feisbuko. Bet jo internetinę svetainę galima skaityti keturiomis – lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis. Kandidatas sutelkė 9,5 tūkst. gerbėjų.

Artūras Paulauskas savo svetainėje kritikuoja Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir deklaruoja NATO svarbą. Rinkimų šūkiai – standartiniai.

Ignalinos meras Bronis Ropė plačiai reiškiasi asmeniniame feisbuke, kuriame galima rasti net rinkimų anekdotą: "Mere, kažkas iškabino jūsų plakatus Ignalinos mieste šiandien, bet užrašė blogą pavardę, kažkoks Balčytis".

Originaliai su Velykomis savo socialinio tinklalapio lankytojus pasveikino dar vienas kandidatas į prezidentus:
"Davė Dievas Puteikį, duos ir duonos".

Beje, N.Puteikis pakvietė kurti rinkimams skirtą laikraštį ir prisidėti idėjomis bei materialiai.

Kandidato Valdemaro Tomaševskio rinkimams skirtą puslapį galima rasti tik įvedus jo pavardę internete lenkų kalba. Jo feisbukas irgi lenkų kalba, bet asmeniniame tinklalapyje rinkimų kampanijos faktiškai nėra.

Tačiau lietuvių kalba yra įregistruoti dar du feisbukai "Valdemaras Tomaševskis – Lietuvos gėda" ir "Lietuva be Tomaševskio".

Dabartinės Prezidentės D.Grybauskaitės socialiniame tinklalapyje labai daug informacijos – nuo margučių popietės Trakuose ir apsilankymo turguje prieš Velykas iki svarbiausių susitikimų su pasaulio lyderiais. Tiesioginės politinės reklamos nėra.

Dvigubi standartai?

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigia pastebėjęs, kad rinkimų kampanijai šį kartą kandidatai ypač aktyviai naudoja interneto socialinius tinklus.

"Socialiniams tinklams politinės reklamos reikalavimai, tokie kaip dienraščiams, radijui ar televizijai, netaikomi. Nors kai kas bando juos prilyginti visuomenės informavimo priemonėms. Juk ten rašo patys kandidatai, tad ir piniginių srautų tvarkymas kitoks. Tačiau kyla kiti klausimai, ką ten galima, ko negalima rašyti", – svarstė Z.Vaigauskas.

Ir šį kartą, likus parai iki rinkimų, kai bet kokia rinkimų agitacija draudžiama, socialiniuose tinkluose ji galės lietis nevaržoma.

"Mes gauname skundų dėl politinės reklamos socialiniuose tinklalapiuose, mums kažkiek jie užkliūna. Bet socialinis tinklas skiriasi nuo žiniasklaidos priemonių, kur žmonės siekia rasti bendrą informaciją. O ką mes galime padaryti, jeigu žmona agituos ar savo draugams siuntinės reklamines žinutes?" – klausė Z.Vaigauskas.

Kandidatų rinkimų braižas

Politologas L.Bielinis pripažino, kad aktyviau rinkimų kampanija vyksta internete, tačiau esą nereikia pamiršti, kad aktyviausi yra tie rinkėjai, kurie žiūri televizorių, skaito laikraščius ir apie kandidatus diskutuoja su kaimynais ar pažįstamais.

"Prezidentės D.Grybauskaitės administracinis resursas rinkimų kampanijos išnaudotas maksimaliai. Netgi patys menkiausi įvykiai susieti su Grybauskų kaimu tampa informacija, žinia, kuri visiškai neesminė", – pabrėžė L.Bielinis.

Tik A.Zuoko ir N.Puteikio rinkimų kampanija yra išsiskirianti bendrame fone. Neabejojama, kad jie pritrauks dalį rinkėjų.

"Abu jie puikiai supranta, kad nelaimės prezidento rinkimų, neišeis net į antrą turą, bet žino, kad vienam jų artėja savivaldos rinkimai ir reikia išlaikyti pozicijas Vilniaus miesto taryboje, o kitam – netrukus Seimo rinkimai. Todėl tiek A.Zuokas, tiek N.Puteikis per prezidento rinkimus akcentuoja dėmesį į save, tikėdamiesi pergalės kituose rinkimuose", – dėstė L.Bielinis.

Panaši ir B.Ropės situacija. Savivaldybių rinkimai – jo galutinis tikslas. Esą jis nesitiki laimėti prezidento rinkimų, tačiau per šiuos rinkimus save pateiks ir taps ryškiu lyderiu savivaldos rinkimuose.

V.Tomaševskis daugiausia orientuojasi į lenkus ir rusakalbius, todėl elgiasi racionaliai. Politologo teigimu, jis suvokia, kad įtikinti lietuviškai kalbančiuosius jam yra labai brangu ir sudėtinga, todėl apsiriboja tais rinkėjais, kurie jam palankūs.

"A.Paulauskas kritikuoja dabartinę Prezidentę. Tačiau jei ta kritika yra dalykiška, o stilius neperžengia moralės ribų, ji galima. Bet kai per kritiką bandoma save išskirti iš kitų kandidatų, nemanau, kad galima laimėti rinkimus", – mano L.Bielinis.

Z.Balčyčio kampanija labai santūri, kai kurie ekspertai net suabejojo, ar jis pats nori prezidento posto.

"Socialdemokratai stengiasi dirbti su rinkėjais neeskaluodami jokių skandalų, tai – jų stilius, Z.Balčytis jį atitinka. Yra ramus, nuoseklus, neskandalingas. O tai priimtina daugeliui žmonių", – mano politologas.

L.Bielinis mano, kad antras prezidento rinkimų turas veikiausiai bus, nes Z.Balčyčio populiarumas auga.

Uostamiestis jau ėmė rengtis artėjantiems prezidento ir Europos Parlamento rinkimams – sudaryta Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisija, kuri turės užtikrinti, kad ir naujas valstybės vadovas, ir Lietuvos atstovai ES būtų išrinkti sklandžiai.

Pagrindinis komisijos rūpestis – rinkimų apylinkių patalpos, į kurias sunkiai vaikštantiems žmonėms patekti yra keblu.

„Kažkokių didelių naujovių nebus, rinkimai vyks įprastai – po butus bus nešiojamos rinkėjų kortelės, prie rinkimų apylinkių pastatyti stendai politinei reklamai. Nauja gal tik tai, kad dar daugiau duomenų bus apdorojama kompiuterizuotai, todėl jie greičiau pasieks Vyriausiąją rinkimų komisiją“, – teigė Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku paskirtas Viktoras Greičius.

Anot jo, didžiausia problema yra tinkamai pritaikyti rinkimų apylinkių patalpas, kad jose žmonėms būtų patogu balsuoti.

„Pirmiausia rinksime valstybės vadovą, todėl atmosfera turėtų būti šventiška. Į rinkimus reikia eiti kaip į šventę, o ne į šermenis. Žmonės turėtų būti pakilios nuotaikos, tačiau jei reikės stumdytis eilėse, tai tikrai bus skundų. Norėtųsi to išvengti“, – dėstė V.Greičius.

Klaipėdoje yra 55 rinkimų apylinkės, tačiau vienai jų patalpų nereikia, nes joje balsuoja tik rinkimų dienomis jūroje esantys jūreiviai.

Patalpos reikalingos 54 rinkimų apylinkėms. „Gaila, tačiau nemažai patalpų tikrai nepritaikytos rinkimams. Norint į jas patekti, reikia įveikti kelis aukštus, o tai vyresnio amžiaus žmonėms labai sudėtinga. Judėjimo negalią turintys žmonės apskritai į kai kurias rinkimų apylinkes savarankiškai neturi galimybės patekti. Su Klaipėdos savivaldybės administracijos direktore Judita Simonavičiūte jau sutarėme, kad kalbėsimės su visų įstaigų, kuriose yra rinkimų apylinkės, vadovais, kad patalpos būtų kuo geriau pritaikytos rinkėjams“, – tvirtino V.Greičius.

Jis pabrėžė, jog siekiamybė yra ir tai, kad rinkimų apylinkėse būtų užtektinai balsavimo kabinų.

„Kartą teko dirbti vienoje rinkimų apylinkėje, kurioje balsuoti teisę turėjo 3 tūkst. žmonių, o stovėjo tik viena balsavimo kabina. Aišku, kad susidarė eilės ir žmonės buvo nepatenkinti. Tokių dalykų reikia išvengti“, – ryžtingas buvo V.Greičius.

Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 11 dieną, o antrasis, jei jo prireiks, gegužės 25-ąją. Tą dieną vyks ir rinkimai į Europos Parlamentą.