Pavojus gyventojams

Jei Vilniaus daugiabučio, stovinčio šalia susiaurintos gatvės, penktame aukšte kiltų gaisras ir reikėtų žmones gelbėti per langus ar balkoną, ugniagesiams nebepavyktų pastatyti savo autokeltuvo taip, kad ir penktą aukštą pavyktų pasiekti, ir patiems gelbėtojams būtų saugu dirbti.

„Virš trečio aukšto mums reikalingas keltuvas arba automobilinės kopėčios. Kad kopėčių atramos išsiskleistų, reikia iki šešių metrų“, – teigė Vilniaus 2-osios komandos viršininkas Arūnas Koščicas.

Šalia namo buvo susiaurinta gatvė, įrengti nauji atitvarai, dar pratinasi ir vairuotojai.

Ugniagesiai sakė, jog prie šio namo tiesiog nebėra pakankamai vietos, kad jų keltuvas atsistotų taip, kaip reikalauja saugumo taisyklės. Negana to, susiaurintose Vilniaus gatvėse ugniagesiai mato ir daugiau bėdų.

„Jeigu mes sutinkame mašiną iš priekio, jos neturi, kur dingti. Buvo perskaičiuota, iš kurio padalinio pajėgos atvyktų greičiau“, – aiškino A. Koščicas.

Jie dabar daro neva gatvių remontą. Iš tikrųjų čia yra rekonstrukcija.

Ugniagesiai kelis kartus kreipėsi į savivaldybę.

„Rašė gal tris raštus dėl tų visų problemų ir su nuotraukomis, ir su brėžiniais. Kol kas nesureaguota“, – tikino A. Koščicas.

Savivaldybė privalėtų sureaguoti, jei vykdytų gatvių rekonstrukciją. Dabar, anot opozicijos, nors gatvės ir yra rekonstruojamos, bet formaliai vyksta paprastas remontas, kaip asfaltuojant duobes. Todėl ir derinimų nereikia.

„Jie dabar daro neva gatvių remontą. Iš tikrųjų čia yra rekonstrukcija. Juostų siaurinimas yra rekonstrukcija. Rekonstrukcijai yra tam tikri reikalavimai, reikalinga derinti su institucijomis, gauti pritarimus ir t. t. O kai yra paprastas remontas, kaip jie traktuoja, derinti nereikia“, – tvirtino Vilniaus tarybos narys Žilvinas Šilgalis.

R. Šimašius yra sakęs, kad kai miestiečiai pripras, bus patenkinti. Esą Vilniaus gatvės bus kaip Berlyne ar Niujorke.

„Užmojai yra pakankamai dideli ir jie kelia tam tikrą nerimą. Bet kai gatvė yra apželdinama, kai joje vyksta veiksmas ir vaikšto pėstieji, tuomet atrodo, kad taip ir turėjo būti“, – šnekėjo Vilniaus miesto patarėjas Kristinas Taukačikas.

Keli milijonai eurų medžiams

Nevienareikšmiškai vertinamas ir rugsėjį R. Šimašiaus pristatytas sumanymas masiškai apželdinti Vilnių.

„Mums reikia sodinti. Ir sodinti daug. Ruošiamės pasodinti 100 tūkst. medžių, 10 mln. krūmų ir 300 tūkst. vijoklių“, – tikino tuomet R. Šimašius.

Remigijus Šimašius ir Gilma Teodora Gilytė. / I. Gelūno / „BNS Foto“ nuotr.

Pats meras sodino pirmuosius medžius, krūmus po savivaldybės langais Konstitucijos prospekte. Per du mėnesius Vilniuje iš viso pasodinta daugiau nei 7 tūkst. medžių.

Iš esmės su meru pastaruoju metu darosi labai keisti dalykai. Man tenka apgailestauti, kad tam kvailiojimui liko beveik pusantrų metų.

„Šiek tiek netikėtai startas viršijo mūsų lūkesčius. Vien verslo įmonės jau pasodino virš 6 tūkst. medžių“, – sakė K. Taukačikas.

Savivaldybės lėšomis šį rudenį pasodinta per 1300 medžių.

„Maži medžių sodinukai yra nuo keliasdešimties eurų, didesni medžiai 200 eurų, o didieji medžiai gali kainuoti ir 500 eurų“, – teigė K. Taukačikas.

Anot opozicijos, nors bendra viso apželdinimo kaina bus milijoninė, jokių konkursų nėra.

„Dažniausiai konkursų niekas neskelbia, tiesioginiu sandoriu greitai paveda ir greitai tuos darbus atlieka, ar tai būtų koks nors remontas, ar medžių pasodinimas. Taryba anksčiau svarstydavo tokius klausimus, aš labai gerai prisimenu“, – kalbėjo Ž. Šilgalis.

Kiek per dvejus metus kainuos Vilniaus apželdinimas, rugsėjį R. Šimašius negalėjo atsakyti.

„Be abejo, kalbėsime apie kelis milijonus“, – sakė tąkart jis.

Gali būti, kad prie pirmo milijono jau artėjama. Vien Konstitucijos prospekto apsodinimas kainavo penktadalį milijono.

„Konstitucijos prospektas kainavo iki 200 tūkst. eurų su visais tvarkymo darbais. Dalį medžių padovanojo verslo įmonė“, – teigė K. Taukačikas.

Per du mėnesius darbai vyko ir kitose gatvėse.

„Mano supratimu, tai yra naivu, užsispyrėliškai naivu. Iš esmės su meru pastaruoju metu dedasi labai keisti dalykai. Man tenka apgailestauti, kad tam kvailiojimui liko beveik pusantrų metų“, – komentavo Ž. Šilgalis.