-
Sostinėje koreguojamos atliekų tvarkymo taisyklės: savivaldybė padės tvarkyti žaliąsias atliekas
Skatina naudotis individualia atliekų paėmimo paslauga
„Vilniuje per praėjusius metus užfiksavome beveik 10 tūkst. didelių gabaritų atliekų sąvartų šalia bendro naudojimo konteinerių. Paliekamos tiek statybinės atliekos, tiek seni baldai, buitinė technika, įvairūs kiti buityje nebenaudojami daiktai. Tai sukuria daugybę problemų ir aplinkiniams gyventojams, ir miestą prižiūrinčioms įmonėms, jau nekalbant apie tai, kad patiems pažeidėjams gali būti skirta bauda iki 600 eurų. Siekdami, kad tokių pažeidimų mažėtų, padidinome individualios atliekų paėmimo paslaugos dažnį ir skatiname gyventojus ja aktyviau naudotis“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Daugiabučių namų ir individualių namų gyventojai nuo šiol turės teisę kartą per metus užsisakyti didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių tekstilės ir statybinių, taip pat pavojingųjų atliekų išvežimą, už kurį netaikomas joks papildomas mokestis. Paslauga galės pasinaudoti ir Vilniaus būstų savininkai, kurie yra rinkliavos už mišrių komunalinių atliekų tvarkymą mokėtojai, ir nuomininkai, gavę būsto savininko sutikimą.
Paslaugos teikimu rūpinasi Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus – VASA specialistai, kurie, pagal nustatytą tvarką, vienu metu iš vieno objekto gali būti paimti 8 vnt. didelių gabaritų atliekų.
Bendras atliekų svoris turėtų neviršyti 200 kg. Užsisakyti didelių gabaritų atliekų paslaugą galima čia.
Paprastesnis žaliųjų atliekų tvarkymas
Siekiant gyventojams, savo iniciatyva prižiūrintiems ir tvarkantiems valstybinę žemę, užtikrinti galimybę žaliąsias atliekas pašalinti į specialias surinkimo priemones ir rinktis kitus būdus šių atliekų sutvarkymui, miesto Taryba papildė Atliekų tvarkymo taisykles nauju reguliavimu.
Nuo šiol gyventojų, kurie savo iniciatyva prižiūri ir tvarko valstybinę žemę, bus prašoma žaliąsias atliekas surinkti ir ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas jas pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles arba patalpinti į specialius maišus, skirtus šių atliekų tvarkymui. Jų įrengimo vieta, kiekis ir talpa turės būti derinami su seniūnija, kurios teritorijoje bus surenkamos žaliosios atliekos.
Gyventojai, kurie naudojasi seniūnijos suteiktomis žaliųjų atliekų surinkimui skirtomis priemonėmis, bus prašomi informuoti seniūniją apie poreikį tokias atliekas išvežti, taip užtikrinant savalaikį žaliųjų atliekų transportavimą į šių atliekų tolimesnio tvarkymo vietas.
-
Aistros dėl šiukšlių deginimo netyla: baimių ir įtarimų – apstu 20
Premjeras neatsitraukia
"Kauno diena" rašė, kad praėjusią savaitę skandalas kilo, kai paaiškėjo nauji "Lietuvos energijos" užmojai – Vilniuje deginti perpus mažiau atliekų, nei planuota, o net 80 tūkst. tonų šiukšlių vežti į Kauną. Čia "Lietuvos energija" jėgainę stato kartu su "Fortum Heat Lietuva". Apie tai prabilta po "Lietuvos energijos" vadovų susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu.
Tuomet pastarojo patarėjas Skirmantas Malinauskas viešai pareiškė, kad esą jokio konflikto su "Lietuvos energija" nėra. Jis viešai aiškino, kad skiriasi Vilniaus ir Kauno jėgainių vieta, todėl ateityje sostinėje bus deginama vis daugiau biokuro. O Kaune? Gabenamos šiukšlės iš Vilniaus? Tokie S.Malinausko pareiškimai šokiravo Kauno rajono Ramučių bendruomenę.
Vis dėlto šią savaitę premjeras S.Skvernelis pareiškė, kad gyventojų nerimas dėl Vilniuje ir Kaune planuojamų statyti atliekų deginimo jėgainių yra pagrįstas.
"Atliekų deginimas, toks atliekų tvarkymo būdas yra XIX a. problemos sprendimas. Tai, kas buvo prieš 30 metų padaryta, kad nėra ko baimintis, kad stovi miestų centruose atliekų deginimo įrenginiai, tikrai taip nėra. Baimės yra natūraliai pagrįstos", – ketvirtadienį Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus sakė S.Skvernelis.
"Čia yra ne kvapas, kurį gali pernešti. Čia yra tokios išmetamosios medžiagos, kurios išlieka šimtmečius, kurios daro poveikį aplinkai, daro poveikį sveikatai, kyla grėsmė dėl apsigimimų. Todėl norisi atsakymų, ar tai saugu Lietuvai ir pirmiausia Vilniaus gyventojams, ar ne", – kalbėjo premjeras.
Asmeninį interesą neigia
Premjeras pakartojo, kad abejonės dėl planuojamų Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių kenksmingumo iki šiol nėra išsklaidytos.
S.Skvernelis taip pat tikino neturintis asmeninio intereso dėl Vilniaus projekto, nepaisant to, kad gyvena netoli statomos jėgainės.
"Aš dar kartą pabrėžiu, kad tai nėra mano asmeninis interesas, kadangi tai liečia daug gyventojų ir rinkėjų. Jeigu tokiu principu vadovautis, tai, atleiskit, aš negaliu priimti nė vieno sprendimo, nes bet kokiu atveju mane, kaip gyventoją palies energetiniai dalykai ar maisto kainos, gydymo paslaugos ar švietimas", – kalbėjo S.Skvernelis.
Premjeras gegužę pareiškė, kad Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra korupcinės ir nuodijančios žmones, be to, dėl jų Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Vyriausybės vadovas buvo užsiminęs apie projektų stabdymą.
Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo "Fortum Lietuva", – 2020 m.
Baimės yra natūraliai pagrįstos.
Ministras nekomentuoja
Buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis nekomentuoja premjero anksčiau išsakytos kritikos "Lietuvos energijos" vystomų kogeneracinių jėgainių Vilniuje ir Kaune atžvilgiu. Dabartinis susisiekimo ministras teigia, kad jam nebuvo žinoma apie jokias galimas šių projektų korupcijos apraiškas.
"Premjero žodžių komentuoti negaliu, galiu pasakyti savo nuomonę. Projektai buvo pradėti, kai tapau energetikos ministru, už projektus buvo atsakinga Finansų ministerija, o ne Energetikos ministerija. Tuo metu, kai aš juos mačiau, kad jie būtų korupciniai, aš tokios informacijos neturėjau. Be abejo, jeigu tokią informaciją būčiau turėjęs, būčiau kreipęsis į atitinkamas institucijas", – trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje kalbėjo R.Masiulis.
Ministras pridūrė, kad "jis tų projektų nesekė", todėl jam sunku komentuoti, bet galbūt kiti žmonės "gaudavo tą informaciją".
Opozicinių konservatorių atstovas Jurgis Razma klausė, kaip R.Masiulis vertina S.Skvernelio žodžius, esą "Lietuvos energijos" projektai Vilniuje ir Kaune gali būti nuodijantys.
"Dabar premjeras ne tik korupciniais pavadino tuos projektus, bet dar ir nuodijančiais. Kaip buvo žiūrima, kai aprobavo tuos projektus, ar yra pakankamos priemonės dėl filtrų, dėl apsisaugojimo nuo nuodijimo?" – posėdyje klausė J.Razma.
"Tuo metu pagal turimą informaciją kalba apie nuodijimą nėjo", – sakė R.Masiulis.
Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, kurio Vyriausybė Vilniuje ir Kaune statomas "Lietuvos energijos" jėgaines pripažino valstybei svarbiais projektais, teigė, kad jau dabar suplanuoti jų įrenginiai esą yra vieni moderniausių pasaulyje.
"Kada išgirdau informaciją, kad bus keičiami filtrai – tai iš tam tikros pasakos istorijos pasakyta. Šitoms dviem kogeneracinėms elektrinėms numatyti filtrai patys moderniausi, kokie yra pagaminti visame pasaulyje. Kopenhagoje analogiška kogeneracinė elektrinė stovi miesto centre, bet Lietuvoje filtrai bus dar modernesni", – argumentavo A.Butkevičius.
Prašo ginti kauniečių interesus
Paaiškėjus, kad planuojama Vilniaus atliekas vežti deginti į Kauną, vietos konservatoriai kreipėsi į miesto merą Visvaldą Matijošaitį.
"Nerimą kelia planuojami pokyčiai Kauno kogeneracinės jėgainės apkrovose. Vyriausybės planai pusę Vilniaus šiukšlių vežti deginti į Kauną – sunkiai paaiškinami. Nesuprantama, kodėl premjerui Vilniaus gyventojų sveikatos ir gyvenimo kokybė yra svarbesnė nei kauniečių", – pareiškė Kauno konservatorių frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė.
Prašoma apginti kauniečių teisę į sveikatą ir švarią aplinką.