Daugiabučių gyventojams vieno kubo kaina mažės 4 centais iki 1,32 euro (su PVM), o privačių namų – pakils vienu centu iki 1,29 euro (su PVM). Verslo klientams vanduo brangs taip pat 4 centais iki 1,37 euro.

Tokias kainas ketvirtadienį suderino Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT), tarifus dar turi patvirtinti Vilniaus miesto bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybės.

„Verslui kainos didesnės dėl nuoseklių investicijų į magistralinius tinklus, kurie ir tiesiami tam pačiam verslui plėstis“, – teigiama BNS atsiųstame bendrovės komentare.

„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas sako, kad nepaisant sumažėjusio  vartojimo, ypač versle, pavyksta kainas išlaikyti stabilias, o daliai gyventojų jas sumažinti.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas pažymi, jog geriamojo vandens kaina Vilniuje išlieka labai žema.

„Šioje srityje esame tarp pirmaujančių Europos valstybių. Didele dalimi tai lemia vartoti tinkamo vandens išgavimo kaštai. Lietuvoje ir ypač Vilniuje esame nepaprastai turtingi požeminiais vandenimis“, – pranešime sakė vicemeras.

„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 265 tūkst. klientų. Per parą bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kub. metrų vandens ir surenka bei išvalo daugiau nei 111 tūkst. kub. metrų nuotekų.

Tačiau įstatyme atsivėrė labai nelogiškų spragų:  rūkyti savo buto balkone – draudžiama, o štai bendrame daugiabučio balkone – jau galima.

LNK žurnalistė apsilankė viename Vilniaus daugiabutyje. Vis dėlto dėl nežinojimo ar  pagarbos nerūkantiems kaimynams šio daugiabučio gyventojai į vadinamąją "džiovyklą" rūkyti neina.

Daugiabučio gyventojai sako, kad rūkorių balkonuose nematantys, tačiau dūmus užuodžiantys.Todėl, anot vienos gyventojos, geriau jau kaimynai rūkytų balkonuose.

Kai kurių, senos statybos daugiabučiuose įrengtų liftų amžiaus vidurkis - 43 metai, o seniausiam tebeveikiančiam liftui – daugiau nei pusšimtis.

Dvigubai ilgiau nei numatę gamintojai dirbantys liftai gali dar veikti kelerius metus, tačiau kai kurios detalės nusidėvėję tiek, kad gali įvykti nelaimingas atsitikimas.

Daugiabučius namus prižiūrinčios įmonės "Mano būstas" duomenimis, iš tūkstančio liftų pusę reikia remontuoti. Dėl pavojaus keleivių saugumui ketinama sustabdyti 31 liftą.

Gyventojai, kol liftai veža, jų būkle mažai rūpinasi ir remontuoti neskuba. Susirūpina tik tada, kai į namus tenka lipti laiptais.

Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, teismas, priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, konstatavo, kad stabdyti procedūras šioje stadijoje - neproporcinga, neadekvatu ir nepagrįsta gyventojų atžvilgiu.

„Teismas, atsižvelgęs į savivaldybės argumentus dėl viešojo intereso užtikrinimo administratorių skyrimo procedūroje, priėmė nutartį, kuria leido tęsti šiuos procesus. Teismas nutartyje pasisakė, kad visi gyventojai, kurie dalyvauja administratorių pasirinkimo procese, teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nepagrįstai suvaržyti išreikšti savo valią ir pasirinkti jiems labiausiai tinkantį administratorių“, – rašoma savivaldybės pranešime.

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas savivaldybės administracijai uždraudė laikinai tęsti bet kokius su atranka susijusius veiksmus ir iki 2023 metų pratęsė 10 koncerno „Icor“ valdomų bendrovių bei įmonių „Verkių būstas“ ir „Naujininkų ūkis“ administravimą iki šiol prižiūrėtuose daugiabučiuose.

Praėjusią savaitę sostinės savivaldybė pradėjo antrą daugiabučių administratorių rinkimų turą. Planuota, kad jame administratorių rinks apie 3 tūkst. daugiabučių, o balsavimas buvo numatytas iki lapkričio 5 dienos.

Sostinės savivaldybė skelbė, jog 2017-ųjų pabaigoje baigėsi daugiabučių namų administratorių penkerių metų paskyrimo terminas, todėl gyventojai turi išsirinkti naujus. Savivaldybė planavo organizuosianti administratorių rinkimus apie 4,4 tūkst. daugiabučių.

Savivaldybės skelbiamais duomenimis, Vilniuje yra daugiau kaip 7 tūkst. daugiabučių, juos administruoja 40 bendrovių. Daugiabučių namų administratoriai renkami penkeriems metams.

Rinkimai – vasaros įkarštyje

Nepaaiškinusi motyvų, savivaldybė per patį sostinės gyventojų atostogų įkarštį, nuo liepos 11 dienos, buvo paskelbusi visuotinę daugiabučių namų administratorių atranką. Gyventojams buvo išsiuntinėti balsavimo biuleteniai, kuriuose buvo surašyti namų administratorių paslaugų įkainiai ir raginimas, pasirinkus administratorių, biuletenį grąžinti savivaldybei. Tiek daugiabučių administratoriams, tiek gyventojams kilo įtarimų, kad rinkimai kvepia mažų mažiausia galima korupcija, mat yra galimybė biuletenius falsifikuoti. Antra – neįvykus rinkimų pirmajam turui, administratorių gali išrinkti arba namo mažuma, arba paskirti pati savivaldybė.

Būta ir kalbų, kad tokiu būdu galimai proteguojama viena-dvi bendrovės, galbūt – ir savivaldybei pavaldi „Grinda“. Mat Civilinis kodeksas (CK) numato, kad daugiabučio namo administratoriumi yra paskiriama įmonė, kuri surenka daugiausia daugiabučio namo patalpų savininkų balsų. Tačiau jeigu pirmame balsavime dalyvaus mažiau nei 50 proc. daugiabučio namo patalpų savininkų, skelbiamas pakartotinis balsavimas. Pakartotinis balsavimas bus laikomas įvykusiu, kai jame dalyvaus daugiau kaip ketvirtadalis daugiabučio namo patalpų savininkų. Jeigu ir pakartotinis balsavimas raštu neįvyks, daugiabučio namo administratorių penkeriems metams savo nuožiūra paskiria savivaldybė, atsižvelgdama į įmonės paslaugų įkainius, administravimo patirtį ir pasirengimą teikti paslaugas.

Tačiau bene rimčiausią argumentą turėjo Lietuvos būsto rūmai, teigdami, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas prasilenkia su CK normomis, numatančiomis, jog administratoriai paskiriami penkeriems metams. Tuo tarpu visų būsto administratorių įgaliojimai buvo pasibaigę praėjusiųjų metų gruodį. Savivaldybė, motyvuodama nespėjusi praėjusiais metais surengti naujo konkurso, visiems administratoriams įgaliojimus pratęsė metams ir konkursą surengė šiemet. Gi CK įsakmiai numato, jog jei nėra gyventojų nusiskundimų, terminas privalo būti pratęstas penkeriems metams.

Teismas aiškiai pasakė, kad savivaldybė pažeidė įstatymą. Keista, kad savivaldybės teisininkai to nenorėjo pripažinti dar anksčiau, kai kilo konfliktas.

Kreipėsi į teismą

Vilniaus daugiabučius administruojančios bendrovės kolektyviniu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamos pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymą – pratęsti administravimo funkcijas ne iki šių metų pabaigos, o, kaip numato CK, iki 2022 metų pabaigos. Prieš kelias dienas Vilniaus miesto apylinkės teismas šį ieškinį visiškai patenkino.

Laimėjus bylą, daugiabučius administruojančios bendrovės antrąkart kreipėsi į teismą, prašydamos, remiantis jau priimtu sprendimu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimui užtikrinti – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomą bendrojo naudojimo patalpų administratorių atrankos procedūrą, uždraudžiant toliau tęsti bet kokius pakartotinio balsavimo veiksmus, priimti bet kokius sprendimus dėl konkrečių daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo ar pakeitimo, kol įsiteisės sprendimas.

„Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovai pagrindė tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas pilnutinai“, – sakoma teismo nutartyje.

„Teismas aiškiai pasakė, kad savivaldybė pažeidė įstatymą. Keista, kad savivaldybės teisininkai to nenorėjo pripažinti dar anksčiau, kai kilo konfliktas“, – dienraščiui salė Lietuvos būsto rūmų teisininkas Andrius Iškauskas.

Beje, kad reikia vadovautis CK normomis, o ne pačių sugalvotais įstatymais, savivaldybei atsakė Aplinkos ministerijos teisininkai, į kuriuos savivaldybės administracija buvo kreipusis išaiškinti, kaip reikia elgtis pratęsiant administravimo terminą.

Teisininkas A.Iškauskas buvo linkęs manyti, kad sprendimas administratoriams funkcijas pratęsti metams, o vėliau paskelbti konkursą buvo galbūt priimtas patylom, nežinant politikams: „Kai tarybos narių pradėjome klausinėti apie konkursą, daugelis prisipažino apie tai girdėję pirmą kartą. Tad neatmestina versija, jog kai kas iš administracijos turėjo užslėptų kėslų“.

Kai kuriuos Vilniaus daugiabučius apsimoka ne renovuoti, o griauti ir jų vietoje statyti naujus gyvenamuosius namus, sako statybų bendrovės "Hanner" vadovas Arvydas Avulis.

"Vilniuje yra namų, kuriuos yra tikslingiau nugriauti ir pastatyti naujus, iš to naudos būtų daugiau nei renovuoti, tačiau situacija šiuo atveju yra komplikuota: keli arba keliasdešimt savininkų turi skirtingas nuomones", - portalui delfi.lt teigė A.Avulis.

Pasak jo, namus galima apšildyti, bet net juos renovavus, išsprendžiamos ne visos problemos, pavyzdžiui, nepadidėja automobilių statymo vietų, kyla vėdinimo problemų, kartais ir sienos pradeda pelyti. Elgiantis kompleksiškai, rezultatas būtų žymiai geresnis."Pastačius daugiau butų seno namo vietoje galima kompensuoti išlaidas, kurios patiriamos atstatant pastatą ir papildomų investicijų nereikėtų. Žinoma, svarbu, kurioje miesto vietoje naujas namas iškiltų", - mano A. Avulis.