– MO muziejus nuo pat pradžių išsikėlė tikslą sudominti žmones pažinti meną. Pamatę ir sužinoję apie tokių kalbančių skulptūrų iniciatyvą užsienyje, nusprendėme ją įgyvendinti ir Vilniuje, – pasakoja MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė. – 2015 m. gavus tarptautinę licenciją vykdyti šį projektą, Vilnius tapo ketvirtuoju miestu pasaulyje, prakalbinusiu skulptūras. Džiaugiuosi, kad ši iniciatyva tęsiasi jau šeštus metus. Tai puikus būdas ne tik atkreipti dėmesį į meno kūrinius – skulptūras, užmegzti ryšį su jais, bet ir sužinoti apie Lietuvos istorines asmenybes, daugiakultūrinį Vilnių, jame gyvenusius žmones, miesto simbolius ar įvairius personažus.
Žibintininkas: iki XIXa. pabaigos žibintininkai vakarais gatvėse įžiebdavo dujinius žibintus. Tai Šv. Jono gatvėje įamžino skulptorius Vytautas Nalivaika, teksto autorius – Rolandas Rastauskas, įgarsino Martynas Nedzinskas.
– Kas kuria skulptūroms tekstus, kaip sprendžiama, kas jas įgarsins?
– Skulptūros skambučio principas – pasiekti dialogo efektą per skulptūros monologą. Šiuo projekto metu mes skulptūroms suteikiame charakterį, personažą, kalbėjimo toną ir manieras. Tą darome kartu su profesionalais. Labai svarbus yra tiek tekstas, kuriuo skulptūra prabyla, tiek ją įgarsinantis balsas. Kviečiame rašytojus, dramaturgus, poetus rašyti ir suteikti skulptūroms charakterį. Skulptūras dažniausiai įgarsina aktoriai, visuomenės veikėjai. Manau, kad labai svarbu išlaikyti skulptūros personažo dvasią. Tereikia turėti išmanųjį telefoną, interneto ryšį ir, įvedus ant lentelės prie konkrečios skulptūros nurodytą adresą į interneto naršyklę arba nuskenavus QR kodą, sulaukti skulptūros skambučio.
Daktaras: Cemachas Šabadas („DaktarasAiskauda”) – XIX–XXa. žydų tautybės gydytojas, labdarys. Skulptūrą sukūrė Romualdas Kvintas, tekstą – Vytautas V. Landsbergis, įgarsino Arkadijus Vinokuras.
– Kai kurios skulptūros, kad ir garsusis "Vamzdis", labai dviprasmiškos – vieniems jis patinka, kitiems tai didžiausias kičas. Kaip parašyti skulptūrai tekstą, kuris nieko neįžeistų, neįskaudintų, atspindėtų įvairias nuomones?
– Skulptūra "Krantinės arka" yra daugiausia kalbų ir reakcijų išprovokavęs šiuolaikinio meno kūrinys. Ją prakalbinti buvo tikrai įdomus, bet ir įpareigojantis darbas. Galvojant apie šią skulptūrą, iš karto mintyse kyla nuoskaudos, kurias ji galėjo patirti dėl to, kad buvo nesuprasta. Tačiau kartu norėjosi perteikti ir pagrindinę žinutę, kurią formavo skulptorius Vladas Urbanavičius. Manau, kad labai sėkmingai šios skulptūros charakterį ir išgyvenimus į žodžius sudėjo kultūros istorikas Tomas Vaiseta. Šis tekstas atskleidžia įvairias skulptūros puses, žinoma, nepabėgant nuo fakto, kad ne visi ją mėgsta. Tačiau juk dėl to tik dar įdomiau išgirsti, ką ji nori pasakyti!
Vamzdis: „Krantinės arka“ – iš dujotiekio vamzdžių suvirintas arkos pavidalo skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus kūrinys, gavęs „vamzdžio“ pravardę. Tekstą jam sukūrė Tomas Vaiseta, įgarsino Algis Ramanauskas-Greitai.
– Į ką šis projektas labiau orientuojasi – į Vilniaus svečius ar vietos gyventojus? Jį galima vadinti pažintiniu?
– "Vilniaus kalbančių skulptūrų" projektas yra dar viena galimybė vilniečiams ir miesto svečiams būti arčiau meno. Tai paprastas ir lengvas būdas sužinoti daugiau ne tik apie skulptūras, tačiau ir apie asmenybes, kultūrinius veikėjus ar netgi fikcinius personažus, kurie jose įamžinti. Visos kalbančios skulptūros yra įgarsintos lietuviškai ir angliškai. Taigi tai yra puikus būdas pažinti jas tiek užsienio svečiams, tiek vietos gyventojams. Kiekvienas – ir vilnietis, ir svečias – gali rasti įdomių faktų apie jas.
– Vilniuje jau kalba 21 skulptūra. Kurios dar prabils? Ko dar galima tikėtis?
– Kiekvienais metais džiaugiamės prakalbinę vis daugiau skulptūrų ir taip dar labiau priartinę meną prie žmonių. Kas prabils kitąmet – nežinia. Šis projektas jau yra įgavęs organišką vystymąsi. Jis yra atviras ir ateinančioms iniciatyvoms – taip pernai prakalbo Vytautui Kernagiui dedikuotas suolelis ar Stanislovo Moniuškos skulptūra.
Suoliukas: lietuvių muzikos, dainuojamosios poezijos atlikėjui ir autoriui Vytautui Kernagiui atminti skirto suoliuko autorius – Danielius Sodeika, mintis įgarsino Vytautas Kernagis ir Jokūbas Bareikis.
Sezonas pradėtas naujienomis
* Klaidžiojant Vilniaus gatvėmis šiuo metu galima rasti net 21 kalbantį objektą. Tai Gedimino, Žemaitės, Kristijono Donelaičio, Adomo Mickevičiaus, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus, Taraso Ševčenkos, Cemacho Šabado (Daktaro Ai Skauda), Franko Zappa, Romaino Gary, Barboros Radvilaitės skulptūros. Kalba ir Literatų gatvės siena, Užupio angelas, Undinėlė, Miesto vartų sargybinis, Žibintininkas bei kiti meniniai objektai.
* Šiemet Vilniaus kalbančių skulptūrų sezonas pradėtas naujienomis – MO muziejus prakalbino bene daugiausia komentarų susilaukusią Vlado Urbanavičiaus kurtą "Krantinės arką", plačiau žinomą "Vamzdžio" pavadinimu, kuri tikrai turi ką papasakoti. "Krantinės arka" – kūrinys, dažnu atveju priskiriamas kūriniams už meno zonos ribų.
Milda Ivanauskienė: kiekvienais metais džiaugiamės prakalbinę vis daugiau skulptūrų ir taip dar labiau priartinę meną prie žmonių. Ugnės Vasyliūtės nuotr.
* Dar dvi kalbančios miesto gyventojos – MO skulptūrų sode jaukiai įsikūrusi Ksenijos Jaroševaitės skulptūra "Sėdinti", kuri lyg pati praeivius kviečia prisėsti šalia ir pasvajoti kartu stebint miesto gyvenimą, ir daugybės turistų bei miesto svečių pamilta Literatų gatvės siena. Prieš dešimtmetį naują gyvenimo etapą pradėjusi Literatų gatvės siena yra kitokia nei įprastos sienos. Ji ne skiria, o jungia įvairius menininkus ir kultūras, mezga dialogą tiek su jais, tiek su visais užklystančiais turistais ir Vilniaus gyventojais.
* Skulptūroms tekstus rašė ir jas įgarsino skirtingi autoriai bei žinomi vardai. V.Urbanavičiaus "Krantinės arkos" teksto autorius yra kultūros istorikas T.Vaiseta, o pačią skulptūrą įgarsino Algis Ramanauskas-Greitai. Literatų sienos žodžius į nuoseklų tekstą sudėjo rašytoja Vaiva Grainytė, įgarsino aktorė Rimantė Valiukaitė. O MO skulptūrų sode esančios K.Jaroševaitės skulptūros "Sėdinti" žodžius ir svajas į tekstą sulipino Evelina Daciūtė, įgarsino – aktorė Ilona Balsytė.
* Susidomėję praeiviai gali sulaukti skambučio į savo išmaniuosius telefonus ir taip susipažinti su skulptūrose įamžintomis svarbiomis lietuvių istorinėmis asmenybėmis, kitų tautų atstovais ar fikciniais miesto personažais-simboliais.
* Aktorių, dainininkų, visuomenės veikėjų balsais skulptūros pasakoja apie save, apie tuos laikus, kai gyveno jose įkūnytos asmenybės, apie tai, ką jos mato aplink, kaip jaučiasi savo skulptūriniame kūne ir tame Vilniaus kampelyje, kuriame joms lemta būti.
*Sulaukę tiesioginio skambučio klausytojai gali ne tik pažinti skulptūrose įamžintas asmenybes ar personažus, bet ir sužinoti daugiau apie kultūrinį, istorinį bei architektūrinį Vilniaus paveldą, prisiminti miesto istoriją.
