Prieš sezoną apie galimybes žengti į „Top 16“ etapą kalbėję „Ryto“ atstovai siuntė aiškią žinutę – svarbiausia susirinkti turnyrinės lentelės taškus namie, kur vilniečiai sąlyginai turi pranašumą prieš varžovus.

Iš trejų pirmojo rato namų rungtynių pavyko laimėti tik vienas, prieš Manto Kalniečio atstovaujamą Krasnodaro „Lokomotiv“, tuo metu kituose dviejuose susitikimuose pralaimėjimus lėmė prastos žaidimo atkarpos: per paskutines penkias minutes su Belgrado „Partizan“ iš žaidimo tikslą pasiekė tik 2 metimai iš 8, dvikovoje su Venecijos „Umana Reyer“ iniciatyva buvo paleista dar pirmajame ketvirtyje, kai aštuntą rungtynių minutę vilniečiai atsiliko 11:24.

Tiek dvikovoje su „Partizan“, tiek mače su „Umana Reyer“, kai po galingo sugrįžimo vilniečiai panaikino deficitą iki penkių taškų, Dainiaus Adomaičio auklėtiniai turėjo realių šansų kabintis į pergales, iš kurių bent viena būtų gerokai keitusi komandos situaciją Europos taurėje.

„Ryto“ žaidimą iš šalies stebintis Steponas Babrauskas pažymi, jog sostinės komandai kartojasi praėjusių metų scenarijus, kai pirmajame susitikime pakiliai buvo startuota laimėjimu prieš Malagos „Unicaja“, bet paskui ekipa pradėjo strigti.

„Negalima sakyti, kad buvo visiškai beviltiški. Tikrai turėjo šansų, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ teigė Stepas. – „Rytas“ nepasirenka to geresnio kelio, galėjo dar vienas rungtynes namie laimėti ir būtų ramesni. Pasirinko sunkesnį (kelią), bet yra daug šansų, kad gali jį įveikti. O jeigu neįveiks, tada užduosime klausimus, kas buvo padaryta gerai ir blogai.

Praeitais metais daug kas netikėjo, bet jie išėjo į kitą etapą, nors taip pat buvo sunku. Aišku, buvo papildymas (atvyko Arciomas Parachouskis), bet reikia gerbti trenerio filosofiją ir nesmerkti jos. Lietuvoje visi įpratę iš karto kritikuoti. Nauja komanda, nauji legionieriai, yra sunku. Jiems reikia daugiau palaikymo, kad pasitikėtų vieni kitais, pasiektų pergales ir eitų į kitą etapą.“

Pirmojo etapo pusiaukelėje „Rytą“ kamavo eilė problemų: iš rikiuotės dėl raumens traumų buvo iškritę Cameronas Bairstow ir Terrellas Holloway, Mindaugas Girdžiūnas kovojo su peršalimu, o paskui – su čiurnos skausmais, prieš mačą su Bursos „Tofaš“ maistu apsinuodijo Evaldas Kairys ir Martynas Echodas.

Pastarojo pavardė kurį laiką mirgėjo žiniasklaidoje, kai spaudos konferencijose jam viešai kritiką laidė nepatenkintas D. Adomaitis.

Martynas Echodas / rytasvilnius.lt nuotr.

„Rytui“ Europoje patiriant vieną pralaimėjimą po kito, klube įtampa vis augo, kas, anot D. Adomaičio, puikiai atsispindėjo dvikovos su Venecijos ekipa pirmoje pusėje. Vilniečiai per ją iš žaidimo pataikė vos 27,6 proc. metimų (8 iš 29), o strategas pripažino visiškai neatpažinęs savo auklėtinių.

Dabar laisvą savaitę tarp rungtynių turėjęs „Rytas“ keturias jos dienas paskyrė stovyklai Birštone, kur aplinką pakeitusi sostinės ekipa siekė išsilaižyti turimas problemas ir persikrauti antrajam Europos taurės ratui.

S. Babrauskas tikisi, jog ši pertrauka komandai išėjo į naudą, o kartu praleistas papildomas laikas leis ekipai dar labiau susilipdyti bei išgyvendinti slogų įspūdį palikusį žaidimo bangavimą.

„Visi esame žmonės ir visi darome klaidų. Jie tikrai jaučia atsakomybę. Įtampą kiekvienas priima asmeniškai. Ką reikėdavo, mūsų laikais, tuos ir nuramindavome. Tokie dalykai parodo, ar žaidėjai iš tikrųjų yra komanda, ar jie gali būti kartu, ar jie gali kažką laimėti. Per tokias krizes turi būti didelis visų susikaupimas, – kalbėjo buvęs „Ryto“ kapitonas. – Kaip tvarkytis su ta įtampa… „Ryte“ nėra labai daug jaunų žaidėjų, o ir tas pats jaunimas yra su charakteriu. Norėčiau pagirti Martyną Echodą, kad po blogos sezono pradžios, nežinau, kas ten buvo, bet atsitiesė, kovoja puikiai, rodo gerus rezultatus.

Linkėčiau, kad visi taip pažiūrėtų į kritiką, kaip tai padarė Martynas, ir sužaistų geriausias rungtynes. Sporte visada yra kritikos, bet Martynas atsistojo ir vyriškai sužaidė tikrai neblogų pora rungtynių.“

Arnas Butkevičius / rytasvilnius.lt nuotr.

Bandant kabintis į „Top 16“ etapą, „Rytui“ antrajame rate reikalingos mažiausiai trys pergalės bei taip pat priklausys, kaip sužais kitos komandos. Dvejas iš penkerių rungtynių vilniečiai žais savų sirgalių akivaizdoje – su Limožo CSP ir Bursos „Tofaš“, kurioms buvo pralaimėta atitinkamai 21 taško ir 10 taškų skirtumais, todėl dar bent vienos pergalės reikės ir išvykoje: Krasnodare, Belgrade arba Venecijoje.

„Iš trejų rungtynių laimėti vienerias (svečiuose) yra realu, – tikino S. Babrauskas. – Nelaidočiau jų. Praeis dar laiko, labiau susižais, įgaus geresnę formą. Viskas priešakyje, nors tų vilčių ir nėra daug. Kiekvienas pralaimėjimas – kaip vinis į karstą. Aš jų šansais tikiu.“

Žemiausią, ketvirtąją, vietą, garantuosiančią bilietą į „Top 16“ etapą užima „Lokomotiv“ su dviem pergalėmis. Antroje ir trečioje pozicijose – „Umana Reyer“ ir „Tofaš“ su santykiu 3-2. Lentelės viršuje įsitaisęs „Partizan“ laimėjo visus penkis mūšius ir jau viena koja yra antrajame etape.

Komandos kryptis: vizija ir realybė

Susitraukusį 3,5 mln. eurų biudžetą rugsėjo viduryje pristatęs „Rytas“ dėl slegiamos skolų kupros skelbė keičiantis komplektavimosi kryptį, kai daugiau šansų bus suteikiama jaunimui.

Sporto direktorius Linas Kleiza šią idėją pateikė kaip galinčią atsipirkti dviem skirtingais būdais: patirties įgavę jaunieji krepšininkai taps stipriais rotacijos žaidėjais ir prisidės prie komandos rezultatų arba išaugintas jaunimas bus pastebėtas kitų klubų, norinčių juos perpirkti.

Pastaroji išeitis į klubo biudžetą įneštų papildomas pajamas, leisiančias greičiau kamšyti skolų skyles.

Visgi įpusėjus Europos taurės reguliariajam sezonui, kur „Rytas“ turi didžiausią sceną pasirodyti tarptautiniame fronte, Vilniaus klubas dažniausiai prasilenkia su tuo, kokius sudėties kontūrus piešė L. Kleiza.

Anot Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) direktoriaus Andriaus Čerškaus, „Rytui“ derėtų pademonstruoti didesnį ryžtą realizuojant išsikeltą planą, kuris, galimai, rezultatų aukojimo sąskaita būtų vykdomas ne vieną sezoną, o gerokai ilgesnį laiką.

„Treneriui, aišku, svarbus rezultatas, nors man atrodo, jog rezultatų nėra, ypač Europos taurėje, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė A. Čerškus. – Jeigu „Rytas“ LKL žaidžia pakankamai gerai, tuo metu Europos taurėje yra sudėtinga. Jaunimas šį sezoną turėtų gauti daugiau šansų.

„Rytas“ turėtų nusimatyti trejų metų strategiją, jog šitas sezonas bus liūdnesnis, apšaudysime jaunimą, tą patį Karolį Giedraitį, Deividą Sirvydį ir Mareką Blaževičių, užsiauginsime sau žaidėjus ir rezultatą rodysime po 2-3 metų. Galbūt taip turėtų dirbti sistema, kaip anksčiau dirbdavo Belgrado „Partizan“ komanda, kuri rinkdavo sudėtį trims sezonams: pirmąjį rezultato nebūdavo, bet trečiąjį jie su tais pačiais žaidėjais buvo netgi pakilę iki Eurolygos finalo ketverto. Labai tikiu tokia ilgalaike filosofija.“

Deividas Sirvydis / rytasvilnius.lt nuotr.

Didžiausią dėmesį traukiantis „Ryto“ talentas neabejotinai yra D. Sirvydis, šią vasarą NBA naujokų biržoje pakviestas 37-u šaukimu. Dar metams į sostinę su Detroito „Pistons“ klubo priežiūra grįžusiam 19-mečiui buvo planuojamas kur kas svarbesnis vaidmuo, tačiau gynėjas kol kas Europos taurėje rungtyniauja lygiai tiek pat, kiek 2018-2019 m. sezone – po 14 minučių.

Per jas vilniečio rezultatyvumas pakilo nuo 5,4 iki 5,6 taško, tuo metu atkovotų kamuolių vidurkis šoktelėjo beveik dvigubai – nuo 1,9 iki 3,4 kamuolio. Naudingumas išliko toks pat – po 4,8 balo per mačą.

18-metis M. Blaževičius savojo šanso sulaukė dvejose iš penkerių rungtynių bei per jas žaidė po 9 minutes, rinko po 3 taškus, atkovojo po 2 kamuolius ir atliko po 1 rezultatyvų perdavimą.

21-erių K. Giedraitis Europos taurėje nė karto dar nepakilo nuo suolo, tuo metu LKL čempionate vidutiniškai aikštėje praleidžia po pusketvirtos minutės ir pelno po 1,8 taško.

Marekas Blaževičius / „Facebook“ nuotr.

„Labai džiaugiausi, kad Marekas pasirodė startiniame penkete su Kauno „Žalgiriu“, – LKL grandų mūšį prisiminė A. Čerškus. – Matėsi, jog jam tai davė labai didelį pasitikėjimą savimi ir sužaidė tikrai neblogas rungtynes. Puolime jam žaidimas pavyko, gynyboje buvo sunkiau spėti pagal „Žalgirio“ aukštaūgius, kurie yra greitesni ir atakavo jį. Iš esmės Marekas atrodė tikrai puikiai.

Nustebau, kodėl jis nepasirodė rungtynėse su Venecijos komanda. Aišku, Echodas gražiai atrodė, bet manau, kad Marekas yra vertas tų minučių ir žaidimo laiko Europos taurėje, ne tik LKL. Manau, kad klubo veidas ir turėtų būti jauni Vilniaus žaidėjai, taip jie gali padėti ir pritraukti sirgalių į tribūnas. Verta į juos investuoti ir jais pasikliauti, o ne legionieriais kamšyti spragas.“

„Rytas“ tarpsezoniu į komandą pasikvietė tris legionierius: gynėjus Tyrellą Holloway ir Francisco Cruzą bei puolėją Cameroną Bairstow. Naudingiausiai ir rezultatyviausiai iš jų atrodo Cruzas, kuris per 26 minutes Europos taurėje įmeta po 12 taško, atkovoja po 4 kamuolius, atlieka po 3,3 rezultatyvaus perdavimo ir fiksuoja 11,8 naudingumo balo.

T. Holloway, krepšį atakuojantis 33 proc. taiklumu (19/58 metimai), per 27 minutes renka po 11,2 taško, 4,8 rezultatyvaus perdavimo, 2,6 atkovoto kamuolio ir 9,2 naudingumo balo.

Tuo metu C. Bairstow žaidžia po 16 minučių, pelno po 5,6 taško ir atkovoja po 3 kamuolius. Jo pataikymas iš žaidimo siekia 35 proc. (6/17 metimų).

„F. Cruzas žaidžia gerai. Iš australo tikėjausi daugiau, bet, matyt, dar reikia laiko prisitaikyti, – „Ryto“ legionierius apžvelgė S. Babrauskas. – Nežinau, ko iš jų tikėjosi treneriai, valdžia, bet man iš šalies žiūrint F. Cruzas žaidžia gerai, turbūt nesužaidė tik vienų rungtynių. Aišku, turi savo pliusų ir minusų. T. Holloway dar turbūt nėra įgavęs savo formos, nors jam labai jos reikia.“

Kasmetinę legionierių emigraciją „Ryto“ komandoje stebinčiam A. Čerškui šio sezono užsieniečiai palieka dvejopą įspūdį. Nors du iš jų yra vieni rezultatyviausių sostinės ekipos žaidėjų, klubo rezultatai Europos taurėje toli gražu nėra tenkinantys.

Dėl to SKM direktoriui kyla daug klausimų.

„Kauno „Žalgiris“ eina keliu, kai nebesirašo kontraktų su žaidėjais metams – mažiausiai dvejiems. Ir po sezono arba klubas gauna gerą išpirką, jei žaidėjas išvyksta, arba jis antrą sezoną demonstruoja rezultatus, – teigė A. Čerškus. – Tie legionieriai, kurie dabar atvyko, man atrodo, jie neužsibus komandoje ir po vieno sezono vėl išvyks. Liūdna, kad tai „Ryte“ vyksta jau eilę metų. Nežinau, kokia iš to nauda, juolab, kad ir nėra apčiuopiamų rezultatų. Aš labiau pasisakyčiau už vietinius žaidėjus. Vilnius yra puikus miestas atvykti talentingam jaunimui, klubas turi puikią treniruočių bazę, gerus jaunimo trenerius, turi jaunimo piramidę. Manau, kad kviečiant Lietuvos talentus į Vilnių „Rytas“ galėtų nemažai padirbėti.“

Rolandas Jarutis / A. Didžgalvio nuotr.

Tiesa, A. Čerškus „Ryte“ piramidėje įžvelgia ryškų postūmį su vasarą įvykusiu Rolando Jaručio atėjimu į administraciją. Direktoriaus pareigas užėmęs specialistas prieš tai skynė pergales su Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija, kuri buvo tapusi sostinės talentų kalve, bet 2017 metų liepą nutraukė egzistavimą.

Dabar R. Jarutis darbuojasi aukščiausioje Vilniaus krepšinio piramidės pakopoje ir rodo didžiulę iniciatyvą bendradarbiavimui su veikiančiomis krepšinio mokyklomis bei krepšinio bendruomene. Visgi, kaip pastebi A. Čerškus, vienas R. Jarutis kalnų tikrai nenuvers.

„Didžiausia bėda, ko klubui trūksta, yra žmogiškieji resursai. Vadyboje dirba 2-3 žmonės ir jiems yra sunku, kai reikia ir administruoti, ir pardavinėti bilietus, ir kviestis tėvų bendruomenę. Toks mažas kolektyvas nėra pajėgus to padaryti. „Žalgiris“ administracijoje turi apie 50 žmonių. Ir čia yra akivaizdus skirtumas. Kol klubas neinvestuos į žmogiškuosius resursus, pradedant nuo žmonių, kurie ieško talentų, kurie stebi jaunimo krepšinį, viskas vyks sunkiai.

Rolandui reikia pagalbos ir vis tiek turi ateiti užnugaris struktūroje. Klubui reikia didesnio verslo įsitraukimo, gal naujų steigėjų įsitraukimo, žmonių kurie padėtų ne tik apmažinti skolas, bet ir investuotų savo pinigus į klubo augimą. Vilnius – didelis miestas, čia yra apie 50 proc. Lietuvos BVP ir verslo. Ieškant investuotojų, ieškant naujų lyderių, galbūt kažkas atsiras ir klubas žengs tuos žingsnius į priekį. Klaipėdos „Neptūno“ atveju 5-7 verslininkai susijungė ir klubas pradėjo judėti į priekį.“