Sostinei teismo kirtis
Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas neleido sostinės savivaldybei pasirašyti koncesijos sutarties dėl nacionalinio stadiono statybų. Tad vos pajudėję reikalai, vėl strigo.
Vilniaus miesto savivaldybė turėjo pasirašyti koncesijos sutartį su koncerno „Icor“ bendrove „Axis industries“, tačiau nespėjo. Vilniaus apygardos teismas patenkino iš konkurso pašalintos bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ prašymą ir neleido šalims pasirašyti sutarties.
BNS skelbė, kad „Vilniaus nacionalinis stadionas“ teismo prašė sustabdyti visas koncesijos konkurso procedūras, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę bei Kūno kultūros ir sporto departamentą nesudaryti koncesijos sutarties su „Axis industries“, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje, kurioje įmonė prašo ją grąžinti į konkursą.
Bylos pralaimėjimo atveju 1,1 mln. eurų būtų panaudoti kaip kompensacija už prastovas.
BNS priminė, kad konkurso komisija „Vilniaus nacionalinį stadioną“ antrą kartą iš pirkimo pašalino sausio pabaigoje dėl esą nepakankamos kvalifikacijos ir galbūt melagingų duomenų.
Vasario pabaigoje Vilniaus taryba pritarė 79,9 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono statybų sutarčiai su „Axis industries“. Ją planuota pasirašyti per mėnesį.
Neteks ES pinigų?
Šis teismo sprendimas sostinėje dar labiau atitolino realią stadiono statybos darbų pradžią. Vis garsiau kalbama, kad 33,56 mln. eurų, tikėtina, bus perskirstyti kitiems projektams.
Grėsmė kilusi ir 14,5 mln. ES investicijoms, kurios numatytos inžinerinei infrastruktūrai įrengti ties daugiafunkciu sporto kompleksu, mat šis projektas gali būti įgyvendinamas tik derinant su pirmojo projekto rangovu.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius perspėjo, kad rizika prarasti europinius pinigus dar labiau išaugo. „Manau, kad pinigai bus perskirstyti kitiems projektams. Tai yra labai realu“, – kritikos Remigijaus Šimašiaus vadovaujamai sostinės savivaldybei negailėjo V.Sinkevičius.
V.Sinkevičius įsitikinęs, kad Vilniaus valdžia nesugebėjo planuoti darbų, todėl stadionui nebus skirti ES pinigai.
Jei Vilnius ir neatsisakys idėjos statyti stadioną, europinių pinigų traukinys jau bus nuvažiavęs. Tada projektą tektų finansuoti iš Vilniaus miesto kišenės.
„Abejoju, kad Vyriausybė finansuos tą dalį, kur bus perskirstyti europiniai pinigai, tad greičiausiai viskas turėtų būti iš savivaldybės biudžeto. Aš kitų finansavimo būdų nelabai matau“, – pridūrė ministras.
„Mes jau prieš mėnesį Vilniaus tarybos posėdyje sakėme, kad europinė parama de facto prarasta. Pats Ministras pirmininkas buvo pasisakęs, kad rizika dėl europinių pinigų, kurie būtų skirti nacionaliniam stadionui, yra per didelė“, – pastebėjo Vilniaus tarybos narys, konservatorius Adomas Bužinskas.
BNS skelbė, jog planuota, kad nacionalinio stadiono projekte 36,5 mln. investuos valstybė, 33,5 mln. eurų sudarys ES parama, 2,96 mln. – savivaldybės lėšos.
Nepasiruošė iššūkiams
V.Sinkevičius įsitikinęs, kad Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai nepasiruošė įgyvendinti projektą bei nenumatė sprendimo būdų, kaip būtų galima paspartinti visą su stadiono statybomis susijusį procesą.
„Man atrodo, kad buvo galima tikėtis, kad kažkas ką nors dėl projekto skųs teisme, nes visada tokia galimybė lieka. Dabar savivaldybei visas procesas sudėtingėja, nes dar net nėra pasirašyta sutartis“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministras.
Jis pridūrė, kad, skirtingai nei sostinėje, Kaune jau matomi realūs darbai, kurių nesustabdė biurokratiniai barjerai. Anot jo, Vilnius praleido progą iš anksto pagalvoti, kaip įveikti įvairias kliūtis.
„Tiesiog matome, kad Vilnius kol kas nepajuda iš mirties taško, o Kaune jau prasidėję statybų darbai. Tai yra progresas, o Vilniuje, deja, jo nėra. Akivaizdu, kad negebėjimas įgyvendinti didelių projektų sostinėje yra problema. Juk Vyriausybės įsipareigojimas finansuoti nacionalinio stadiono statybas buvo pasirašytas dar 2015 m. Per šiuos keturis metus niekas nepajudėjo“, – stebėjosi V.Sinkevičius.
„Kauno diena“ primena, kad dėl S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos projekto taip pat buvo sulaukta skundų, kurie galėjo sužlugdyti arba gerokai užvilkinti objekto statybų procesą. Tačiau savivaldybė žengė teisinį žingsnį ir buvo pasiryžusi mokėti baudas tik dėl to, kad procesas nenutrūktų.
Konkurso nelaimėjusios įmonės konkursą apskundė teismui, tačiau išgirdo nepalankų sprendimą. Kauno apygardos teismas įpareigojo stadiono konkurso nelaimėjusią bendrovę sumokėti 1,1 mln. eurų siekiantį užstatą. Bylos pralaimėjimo atveju šie pinigai būtų panaudoti kaip kompensacija už prastovas. Po tokio sprendimo užstatas nebuvo sumokėtas, todėl konkursą laimėjusi turkų bendrovė „Kayi Construction“ galėjo pradėti darbus.
Konkurencijos ribojimas
Vilniaus tarybos opozicija negaili kritikos valdantiesiems, nes per ketverius metus nacionalinio stadiono projektas teliko tik idėja. A.Bužinskas „Kauno dienai“ teigė, kad kyla įtarimų, jog viskas užsitęsė, nes gali būti, kad savivaldybė protegavo vieną įmonę.
„Man atrodo, kad pati didžiausia problema, kodėl viskas taip užstrigo, buvo apribota konkurencija. Du kartus iš eilės buvo pašalinta kita konkurse dalyvavusi įmonė. Galimas „Axis industires“ protegavimas ir sukūrė pagrindines problemas. Jei būtų vykęs konkursas su dviem dalyviais, neteisėtai neišmetant vieno, jau būtų atrinktas laimėtojas ir pasirašyta sutartis. Tačiau savivaldybė užėmė gan griežtą poziciją bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ atžvilgiu. Buvo vis ieškoma sprendimų, kaip šią bendrovę pašalinti, bet ne kaip ją įtraukti į konkursą. Pirmą kartą „Vilniaus nacionalinis stadionas“ išmestas visiškai dėl biurokratinio požiūrio. Buvo teikiami dokumentai elektroniniu būdu, tačiau sistema užstrigo ir dalyvis pristatė popierinį variantą, todėl buvo pašalinta kita pusė“, – stebėjosi sostinės tarybos opozicijos narys.
Anot jo, patys savivaldybės vadovai per mažai dėmesio skyrė ir neprižiūrėjo, kaip toliau vyksta procesas. „Viskas buvo palikta savieigai. Savivaldybės vadovai iš savo pusės papildomo dėmesio nerodė ir viskas taip baigėsi. Norėta, kad ne Vilnius turėtų stadioną, o kad jį pastatytų konkreti įmonė“, – pridūrė A.Bužinskas.
Lietuvai šiaip ar taip reikalingas stadionas. Kur pirmiausia pastatys, ten ir bus pagrindinis.
Jis aiškino, kad daugiafunkcio sporto centro kūrimo projektas buvo formuojamas koncesijos pagrindu, nes savivaldybė aplink stadioną numatė įvairių pastatų, kurie sukurtų kuo daugiau veiklų. Toks veiksmas neva turėtų pateisinti europines lėšas.
„Tai reiškia, kad ES negali tiesiogiai finansuoti stadiono statybos, tačiau gali daugiafunkcį centrą, kuriame yra visko. Dabar, praradus ES pinigus, manau, nebelogiška projektą tęsti. Atrodo, kad Vyriausybė savo įsipareigojimus nacionalinio stadiono statyboms palieka. Tai sudaro apie 40 mln. eurų. Tad savivaldybė sau ramiai gali pasistatyti stadioną be papildomų patalpų aplinkui. Tai kainuotų gerokai mažiau, nei numatyta suma. Likusią sumą būtų galima paskleisti po visą miestą ir įrengti kitų traukos centrų“, – nuomonę išsakė R.Bužinskas.
Kas bus toliau?
Vilniaus miesto savivaldybė neketina atsisakyti planų sostinėje turėti nacionalinį stadioną. Sostinės atstovai atmeta ir idėją, kad Kauno stadionas turėtų būti laikomas nacionaliniu.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis tikino, kad savivaldybė gerbs teismo sprendimą ir vertins jo įžvalgas bei sprendimus.
„Planuojame šią nutartį skųsti, taip pat imtis ir kitų teisinių veiksmų“, – pridūrė jis.
„Kauno diena" pasidomėjo, ar nacionalinio stadiono projektas vis tiek bus įgyvendintas net ir tuo atveju, jei nebus europinės paramos.
„Taip, projektas bus įgyvendinamas. Tiek savivaldybė, tiek projekto partneris Vyriausybė, yra išreiškusi aiškią paramą projektui ir vienaip ar kitaip finansavimas bus užtikrinamas“, – garantavo P.Poderskis.
Anot jo, savivaldybė projekto įgyvendinimo etapams tinkamai pasiruošė, o teisę skųsti konkursą teismui turi visi dalyviai.
„Teismų skundai, žinoma, buvo numatyti, jiems buvo pasiruošta, tačiau primenu, kad gyvename teisinėje valstybėje. Kiekvienas gali skųsti sprendimus, vienaip ar kitaip ginti savo interesus. Tai natūralu ir normalu, o numatyti galima tikrai ne viską. Ar buvo galima numatyti, kad projektas, prasidėjęs dar 1985-aisiais, gali neįvykti per daugiau nei 30 metų? Žinoma, klausimas retorinis“, – tikino Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius.
„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip sostinės atstovai vertina idėją, kad nacionalinis stadionas būtų ne Vilniuje, o Kaune. Atrodo, kad tokia idėja jiems nepatiko.
„Finansavimo Kauno stadionui nėra numatyta, todėl tokį sprendimą vertiname kaip labai rizikingą“, – pareiškė P.Poderskis. Nepaisant to, skirtingai nei sostinėje, Kaune jau prasidėjo konkretūs statybų darbai.
Nacionalinis stadionas Kaune?
Pasak V.Sinkevičiaus, nacionalinio stadiono statusas nelabai ką nors keičia. Anot jo, kai Kaunas pastatys S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, šį objektą bus galima laikyti nacionaliniu, nes tai bus pagrindinis sporto objektas šalyje.
„Lietuvai šiaip ar taip reikalingas stadionas. Kur pirmiausia pastatys, ten ir bus pagrindinis. O tas statusas yra daugiau dėl garbės, įstatymuose nėra tokio oficialaus statuso, kuris teiktų kažkokių privilegijų. Nacionalinis statusas yra daugiau garbės reikalas. Manau, kad ir Vilnius padarė klaidą, paskelbęs, kad stato nacionalinį stadioną, nes tokiu atveju tai ir turi būti nacionalinis projektas, o dabar, atrodo, kad taip nėra“, – pastebėjo ekonomikos ir inovacijų ministras.
Kauno miesto vadovai taip pat tikino, kad statusas nėra svarbu. Daug svarbiau, kad statybų darbai vyktų sklandžiai, o įgyvendinus projektą bus galima kalbėti ir apie nacionalinės reikšmės renginius, kadangi stadionas atitiks aukštus reikalavimus.
„Mes tikrai tam neprieštarautume. Bet iš tiesų mums nesvarbūs kažkokie titulai ar skambūs pavadinimai. Šiandien mums svarbu tik tai, kad Kauno stadiono statybos vyksta visu tempu ir pagal grafiką“, – „Kauno dienai" sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Atidarymas – 2020 m.
Po žiemos S.Dariaus ir S.Girėno stadiono prieigose vėl verda darbas. Jau įrengiami mobilieji nameliai, skirti darbininkams. Netrukus prasidės didžiosios statybos ir į viršų pradės stiebtis naujos tribūnos.
Per žiemą buvo užbaigti visi senų tribūnų griovimo darbai. Jau pradėti būsimiems pamatams skirtų polių ir automobilių statymo aikštelių įrengimo darbai. Iki vasaros į statybvietę atvyks daugiau nei 100 statybininkų iš Turkijos.
„Pasiruošimas svarbiausiems konstrukcijų įrengimo darbams – taip galima apibūdinti mūsų kasdienybę. Matininkai matuoja aukščius, tikslina būsimų automobilių statymo aikštelių ribas. Darbininkams jau paruošti mobilieji nameliai. Dabar visas dėmesys skirtas polių kalimo bei kasimo darbams.Taip pat beveik baigti kasimo darbai, skirti automobilių stovėjimo aikštelės ir VIP tribūnų pagrindui paruošti“, – kalbėjo bendrovės „Kayi Construction“ projekto vadovo pavaduotojas Alperas Dedeoglu.
Artimiausi laukiantys darbai – požeminio vamzdyno bei drenažo sistemų įrengimas. Tuo pačiu metu bus betonuojamos ir VIP tribūnos bei klojamas pamatas stovėjimo aikštelėms.
Planuojama, kad S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos darbai bus užbaigti 2020 m. pavasarį. Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., o visos tribūnos bus uždengtos stogu. Išskirtinis projekte numatytas sprendimas – iš medžio sukurta fasadinė stadiono dalis, paslėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas. Stadionas turės modernią šildomą dangą ir atitiks aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.
Bendra projekto vertė – 36,3 mln. eurų, iš jų 34,95 mln. eurų kainuos rangos darbai. Į bendrą projekto sumą taip pat įeina projektavimo, techninės, inžinerinės priežiūros ir kiti darbai.
Vilniuje darbai stringa
Besibaigiančios kadencijos Vilniaus miesto valdžia dažniausiai mini sutvarkytus pėsčiųjų takus, želdynus, atnaujinamą viešąjį transportą ir pan. Tačiau jo oponentai kalba gerokai konkrečiau – vardija, kas turėjo būti padaryta, tačiau taip ir liko tik „ant popieriaus“.
Vilniaus nacionalinio stadiono likimas toliau yra neaiškus.
Pirmiausiai strigo Lazdynų ir Fabijoniškių baseinų statyba. Jų atidarymas buvo vis nukeliamas. Pagal pirminius planus, baseinas Fabijoniškėse su 25 metrų takeliais turėjo būti baigtas dar pernai balandį, tačiau atidarymas nusikėlė į metų pabaigą. Lazdynų baseino pabaigtuvės buvo planuotos trečiajam 2018-ųjų ketvirčiui. Tačiau jis duris atvers kada nors šiemet.
Darželiai – tik teoriškai
Praėjusių metų pavasarį, pasibaigus vaikų priėmimui į darželius, Vilniaus miesto savivaldybė suskubo viešai džiaugtis, kad visi mažieji vilniečiai patenka į darželius. Įdomiausia, jog savivaldybė 2018 m. balandį paskelbė vaikų priėmimą į darželius į jį įtraukdama ir vietas neegzistuojančiuose moduliniuose priestatuose prie 6 darželių. Visi priimti vaikai į darželius juos turėjo pradėti lankyti pernai rugsėjį. Tad statistika pagerėjo, formaliai visiems vaikams vietų darželiuose pakako, tačiau vieni – „nesąmoningi“ – tėvai atsisako vežti vaiką į kitą miesto galą ir leidžia jį į privatų darželį, o kitiems tenka „leisti“ vaikus į darželius, kurių net nėra.
Pernai rugpjūtį Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigė, kad moduliniai darželiai bus pastatyti jau artimiausiu metu, o viskas užtruko tik dėl procedūrinių veiksmų su įvairiomis institucijomis derinimo. Vėliau buvo žarstomi pažadai, kad moduliniai darželiai atsidarys spalį, lapkritį, gruodį.
Galiausiai šių metų sausio viduryje Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė nutraukianti sutartį su bendrove „Litcon“, kurios vertė – 4,3 mln. eurų. Priežastis – „Litcon“ neįvykdė savo įsipareigojimų: nepastatė nei vieno iš 4 modulinių darželių per visus metus.
Savivaldybei paskelbus apie nutraukiamą sutartį, „Litcon“ atstovai teigė, kad moduliniai darželiai baigti gaminti ir savivaldybės atstovai galėjo tuo įsitikinti, nes patys lankėsi gamykloje. Savivaldybės veiksmus jie vadino rinkimų triuku ir teigė, jog negali darželių pristatyti į vietą tik dėl savivaldybės kaltės: savivaldybė neatlieka veiksmų, kuriuos būtina atlikti prieš pristatant modulinius pastatus.
Tie vaikai, kurie vis dar laukia modulinių priestatų, lanko privačius darželius, už kuriuos tėvams tenka mokėti gerokai daugiau, arba pakaitinius darželius. Kas yra pakaitiniai darželiai? Tai reiškia, kad pilnai suformuotose grupėse dirbtinai sukuriamos papildomos vietos, lyg darželiai būtų „guminiai“ ir labai norint gali prasiplėsti.
Negana to, savivaldybė, siekdama sumažinti eiles į darželius, dar 2017 m. priėmė sprendimą padidinti vaikų skaičių darželių grupėse, nors tai ir pažeidžia galiojančias Higienos normas – tai pernai konstatavo patikrinimą sostinės darželiuose atlikę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento ekspertai. Perpildytos grupės fiksuotos net 79 proc. tikrintų savivaldybės valdomų darželių.
Vilniaus miesto tarybos nario Algio Čapliko teigimu, susidaro vaizdas, kad dabartinės Vilniaus valdžios veikla – nuolatinės viešųjų ryšių akcijos be jokio realaus pagrindo, nepagrįstos jokiais realiais darbais. Tai galioja ir kalbant apie žadėtus modulinius darželius, į kuriuos net vaikai buvo užregistruoti. „Padaryta didelė viešųjų ryšių akcija, skelbiant, kad pasirūpinta, jog vietų darželiuose netrūktų. Tie žmonės, kurie mažų vaikų neturi, tuo ir patikėjo“, – sakė A.Čaplikas.
Su atliekomis nesusitvarko
Pernai gegužę buvo paskelbta, kad Vilniuje vykdoma „atliekų reforma“, dėl kurios gerės paslaugų kokybė ir pigs šiukšlių išvežimas. Tačiau paaiškėjo, kad sostinėje – atliekų krizė, kuri tęsiasi iki šiol. Vilniečiai vis dar skundžiasi, kad atliekų vežėjai nespėja vežti šiukšlių, o ar tikrai už tokias paslaugas ateityje teks mokėti mažiau – abejotina. Visai gali būti, kad su vežėjais pasirašius naujas sutartis, šiukšlių išvežimas gyventojams gali brangti. Negana to, Vilniaus valdžios skelbtas naujas atliekų vežėjų konkursas stringa – jo procedūros, turėjusios pasibaigti vasario 5 d., pratęstos iki kovo vidurio. Naujų vežėjų ieškoma po to, kai pernai atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ ir „VSA Vilnius“ pareiškė nutraukiančios sutartis, nes pasiūlė per mažą paslaugų kainą.
Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos komiteto narys Žilvinas Šilgalis įsitikinęs, kad vilniečių sąskaitos už komunalinių atliekų išvežimą ženkliai padidės, tačiau miesto valdžia kaip įmanydama dangsto problemas.
Anot Ž.Šilgalio, klausimų visų pirma kelia tai, kaip skaičiuojama rinkliava. Pagal planuotą įgyvendinti principą „teršėjas moka“ buvo nustatyta įmoka už atliekų tvarkymą kas ketvirtį perskaičiuojant kintamą įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio. Tačiau sprendimas nevykdomas, nors tai nuo 2019 m. sausio 1 d. įpareigoja daryti nepakeistas 2018 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimas. Tai reiškia, kad niekas nekontroliuoja ne tik to, kiek atliekų išvežama, bet ir koks rinkliavos dydis turi būti paskaičiuotas kiekvienam gyventojui.
„Kaip paaiškėjo, merui Tarybos įpareigojimas – tik formalumas, kuris būtų naudingas vilniečiams, bet nebūtų naudingas vežėjams. Papildomais susitarimais vežėjams jau dabar mokama iki 50 proc. didesniu įkainiu, nei buvo numatyta pagrindinėse sutartyse su konkurso laimėtojais, nors tokiems papildomiems mokėjimams nėra juridinio pagrindo. Kokia tuomet kaina bus paskaičiuota gyventojams? Kokia visos tos reformos, kuri atnešė tiek chaoso, prasmė, kai jau akivaizdu, kad ir kaina bus didesnė nei buvo iki reformos?“ –svarstė Ž.Šilgalis.
Lietuvai šiaip ar taip reikalingas stadionas. Kur pirmiausia pastatys, ten ir bus pagrindinis. O tas statusas yra daugiau dėl garbės, įstatymuose nėra tokio oficialaus statuso, kuris teiktų kažkokių privilegijų.
Pasak jo, jau šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė turėtų didinti rinkliavos dydį už šiukšles – toks Tarybos sprendimas buvo parengtas ir dar gruodžio 5 d. įtrauktas į Tarybos posėdžio darbotvarkę, bet vėliau iš darbotvarkės išimtas.
Brokas – ne naujiena
Savivaldybė giriasi pernai rekordiškai daug lėšų skyrusi gatvių asfaltavimui, tuo metu viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje gausu faktų apie nekokybiškai „tvarkomas“ sostinės gatves. Ši informacija pristatyta ir miesto vadovams – sausio 28 d. pas vicemerą Liną Kvedaravičių vykusio pasitarimo metu Miesto ūkio ir transporto departamento vadovas Virginijus Pauža pasitarimo dalyvius informavo apie gaunamą didelį kiekį nusiskundimų dėl darbų broko objektuose, kuriems galioja rangovo garantija. Pasitarime sutarta fiksuoti šias vietas, o pavasarį, orams leidžiant, įpareigoti rangovus broką eliminuoti.
2018 m. Vilniaus savivaldybė skyrė rekordinius 27 mln. eurų gatvių, kiemų remontui, naujų kelių tiesimui. Ir nors daugelis darbų gerokai vėlavo, juos užbaigus, rezultatų pasiekti taip ir nepavyko. Keista, kai rekonstruotos gatvės pradeda trupėti vos po kelių mėnesių.
Remiantis ekspertais, asfaltuojant kelius ypatingai svarbiu faktoriumi tampa metų laikai. Gatvės turėtų būti asfaltuojamos tada, kai yra mažiausiai kritulių, nes tuomet kelio danga laikytųsi kur kas ilgiau. Nepaisant to, Vilniuje galima pamatyti net ir gruodžio mėnesį asfaltuojamus kelius. Vilniaus miesto tarybos nario A.Čapliko teigimu, savivaldybės prievolė yra asfaltuoti gatves, teisti dviračių takus, tad girtis, kad tai darai – tikrai nėra kuo. Jam labiausiai pikta, kad tie darbai daromi nekokybiškai, atmestinai, vaikantis vien viešųjų ryšių – svarbu padaryti, o po to žiūrėsime.
