„Nesame linkę eiti į viešumą. Tai – paskutinis lašas, dėl kurio einame į viešumą. Bet kokie pokalbiai su direktoriumi vykdavo tik tada, kai būdavo pateikiami skundai į SAM“, – sakė profesinės sąjungos valdybos narė Aurelija Vaitkevičienė.

Profsąjunga skundžiasi ne tik administracijos abejingumu, bet sako, kad daugiu nei pusšimtis Respublikinės Vilniaus psichiatrinės darbuotojų išėjo, neapsikentę dėl darbo sąlygų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visai neseniai išėjo mūsų labai patyrusi psichologė, kuri dirbo daugiau nei 30 metų Taip pat išėjo viena iš skyrių vadovių, kuri dirbo daugiau nei 20 metų“, – teigė A. Vaitkevičienė.

„Vyksta toks dalykas, kurį matau ir švietimo sistemoje. Vyksta migracija į privatų sektorių“, – kalbėjo Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga.

„Problema yra ne tokio mąsto, kaip profsąjungos sako“, – sakė Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės vadovas Arūnas Germanavičius.

Medikai sako, kad ligoninėje darbo krūvis yra per didelis. Į gydymo įstaigą suvežami sudėtingiausi pacientai iš visos Lietuvos. Darbuotojus kamuoja perdegimas, prasta psichologinė aplinka.

„42 lovas turintis skyrius turi du gydytojus“, – teigė A. Vaitkevičienė.

O jei vienas iš dviejų suserga arba atostogauja, tai likusiam tenka dirbti dvigubai. Tuo ruožtu įstaigos vadovas nedaro iš to tragedijos ir tikina, kad tokia situacija buvo, bet tik viename skyriuje ir tik laikinai.

„Išėjo skyriaus vedėja ir ji išsivedė kelis darbuotojus į naują įstaigą. Turėjome skubiai spręsti šią situaciją ir prašyti kitų gydytojų, kurie laikinai pavadavo. Noriu pabrėžti, kad už visus pavadavimus mes atsiskaitėme, mokėdami 30 proc. priedą“, – kalbėjo ligoninės vadovas.

Sako, kad iš 68 darbuotojų, išėjo tik penki gydytojai ir du skyrių vedėjai. Nesutinka ir dėl darbuotojų psichologinės būklės.

„Psichologinio klimato vertinimai yra geresni nei buvo per pandemiją“, – kalbėjo A. Germanavičius.

Sveikatos apsaugos ministerija patikina, kad anksčiau apie šios ligoninės problemas nieko negirdėjo.

„Ministerijai tokie faktai nebuvo žinomi. Praeitais metais darėme įstaigų krūvio ataskaitą ir ši įstaiga niekuo neišsiskyrė“, – sakė Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė.

Apie sudėtingą situaciją ligoninėje Sveikatos komiteto pirmininkas žinojo jau anksčiau.

„Man keista, kad tas pats įstaigos vadovas prieš kokius septynerius metus varstė komiteto duris ir vardino įstaigos problemas“, – kalbėjo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

„Tai normali darbuotojų kaita“, – sakė ligoninės vadovas.

Tai normali darbuotojų kaita.

Sveikatos apsaugos ministerija gavo profsąjungos skundą, tačiau nori patikrinti skundus. Mat, normali darbuotojų kaita gydymo įstaigose turėtų siekti 7 proc., o šioje įstaigoje jų išeina jau 11 proc.

Profsąjungos pyksta ir dėl darbo užmokesčio. Pacientai – itin sudėtingi, dalis apskritai atsisako gydytis, juos sunku suvaldyti.

„Įvertinus profesinę riziką, didžiajai daliai šių skyrių priklausytų 15 proc. papildomas priedas prie algos“, – teigė A. Vaitkevičienė.

„Sistema turėtų ieškoti būdų, kaip motyvuoti žmones likti viešajame sektoriuje. Jei liksime be jo, privatus nusirinks uogeles. Gali būti, kad sveikatos paslaugų teikimas bus labdaringų organizacijų reikalas“, – kalbėjo A. Veryga.

Pastaruoju metu dalis darbuotojų paliko Zarasų ir Raseinių ligonines.

Kaip teigia radijas, anot profsąjungos, per pirmą rugsėjo savaitę pareiškimus išeiti iš darbo įteikė penki gydytojai, o iš viso šiais metais iš ligoninės išėjo 68 darbuotojai.

Kaip LRT radijo laidai „Lietuvos diena“ sakė viena ligoninės darbuotojų, pagrindinė problema – gydytojų psichiatrų išėjimas iš darbovietės dėl per didelio krūvio, pacientų srauto.

Savo ruožtu SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas radijui patvirtino, kad ministerija rugsėjo 1 dieną gavo profesinės sąjungos skundą dėl padėties ligoninėje, tačiau pažymėjo, kad turimi duomenys nerodo, jog situacija ligoninėje būtų tragiška.

SAM duomenys rodo, kad RVPL darbuotojų kaita yra nemaža, tačiau ligoninės pateikta ataskaita rodo, kad per šiuos metus RVPL įdarbinta dvigubai daugiau gydytojų psichiatrų, nei jų išėjo.

Tuo metu profesinės sąjungos valdybos narė Aurelija Vaitkevičienė nurodė, kad darbuotojų kaita įstaigoje nėra normali, ligoninėje nėra darbų saugos specialisto, trūksta personalo vadovo.

Pasak jos, gydytojui psichiatrui tenka didelis krūvis, o ligoninės vadovybė masišką darbuotojų išėjimą iš ligoninės ignoruoja.

Ministerija skelbia, kad geriau gyventi tapo mažiausiai uždirbantiems darbuotojams, tačiau "Vilniaus diena" išsiaiškino, kad algos labiausiai didėjo ligoninių skyrių vedėjams ir kitiems viršininkams.

Darbuotojai nepatenkinti

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad, lyginant praėjusių metų liepos ir šių metų birželio duomenis, daugiausia atlyginimai kilo slaugytojams, jų algos padidėjo vidutiniškai 19 proc. Gydytojų – vidutiniškai 17,1 proc.

Deja, Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės darbuotojai jaučiasi apgauti, gydymo įstaigos vadovybė nevykdo ministro įsakymų. Pati ministerija suskaičiavo, kad 2017 m. liepą – 2018 m. balandį Vilniaus psichiatrinės ligoninės gydytojas vidutiniškai uždirbdavo 1 412 eurų, o slaugytojas – 809 eurus. 2018 m. gegužę–birželį gydytojas – jau 1 587 eurus (tik 12 proc. daugiau), o slaugytojas – 876 eurus (maždaug 8 proc. daugiau).

Be kita ko, atlyginimų didinimas pirmiausia turėjo paliesti tuos, kurie uždirbo mažiausiai. Tačiau Naujojoje Vilnioje esančios psichiatrinės ligoninės administracijos parengti dokumentai atskleidžia skandalingą faktą, kad 20–28 proc. atlyginimai buvo padidinti tiems, kurie uždirba daugiausia – gydytojams, skyrių vedėjams, o tiems, kurie uždirba mažiausiai, – tik 4–8 proc. Kitaip sakant, tiems, kurie uždirbo mažiausiai, atlyginimas padidėjo vos keletu eurų, o tiems, kurie uždirba daugiausia, – keliais šimtais eurų. Negana to, psichologams, kurių ligoninėje dirba 18, atlyginimai visiškai nebuvo padidinti.

Vadovaujantis ministro įsakymu, atlyginimai turėjo didėti didinant pastoviąją jų dalį, o pastovioji dalis nebuvo pakeista – atlyginimai didinti didinant kintamąją jų dalį. Tai reiškia, kad padidinimas gali būti laikinas.

Ministras meluoja?

Pretenzijas dėl atlyginimų didinimo išsakę ligoninės vadovui prof. Arūnui Germanavičiui, darbuotojai tesulaukė atsakymo, kad nėra pinigų. Tad kas meluoja? Juk ministras A.Veryga teigė ir teigia, kad pinigai skirti.

Pasak darbuotojų, ligoninės direktorius ragino juos palaukti spalio – žiūrės, kokia įstaigos finansinė situacija. Jeigu ji bus palanki, atlyginimus dar padidins. Natūraliai kyla klausimas – o jeigu bus nepalanki? Tada sumažins ir tai, ką jau padidino?

Į gydymo įstaigoje susiklosčiusią situaciją ligoninės profesinės sąjungos atstovai dar birželį mėgino atkreipti sveikatos apsaugos ministro A.Verygos dėmesį. Nusiuntė jam laišką, išdėstė savo nuogąstavimus, tačiau jokios reakcijos nesulaukė. Ir turi įtarimų kodėl.

Mat nuo šių metų sausio ligoninės direktoriaus A.Germanavičiaus patarėju dirba buvęs A.Verygos patarėjas Danas Bakša, ministro atsiviliotas iš Kauno. Ministerijoje pareigas jis turėjo apleisti, kai žiniasklaida paskelbė, kad jis galėjo "spausti" buvusią viceministrę Aušrą Motiejūnienę-Bilotienę. Ši esą turėjo "pasistengti", jog konkursą į Valstybinės ligonių kasos direktoriaus postą laimėtų ministerijoje projektų ir procesų valdymo patarėju dirbantis Igoris Baikovskis.

Netrukus po skandalo D.Bakša įsidarbino direktoriaus patarėju Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Čia neva specialiai jam buvo sukurta darbo vieta. Darbuotojai kalba, kad būtent jis, o ne A.Germanavičius yra tikrasis įstaigos vadas, kuris viskam diriguoja. Tik įdomu, kad ligoninė, kurioje darbuojasi A.Verygos žmogus, kažkodėl ignoruoja paties A.Verygos įsakymus.

Galima paaiškinti

"Situacija yra sudėtinga ir aš pirmiausia noriu labai aiškiai pasakyti, kad atlyginimus gydytojams ir kitiems darbuotojams, dirbantiems sveikatos apsaugos sistemoje, būtina didinti, nes kitaip jie emigruos ir nebebus kam gydyti ligonių, jau nekalbant apie dirbančių profesionalų teisę pragyventi oriai iš savo darbo", – "Vilniaus dienai" sakė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas prof. A.Germanavičius.

Jo teigimu, vidutiniškai atlyginimai ligoninėje buvo padidinti 12,23 proc., kadangi pagal sudarytas papildomas sutartis su Ligonių kasomis numatytas būtent toks lėšų padidinimas. Nežinia, kaip atlyginimų didinimą skaičiavo SAM specialistai, tačiau 20 proc. lėšų padidėjimas, anot įstaigos vadovo, sutartyse nenumatytas. Tad net ir labai norint 20 proc. daugiau lėšų įstaiga iš Ligonių kasų negaus.

Mes turime du pasirinkimus – arba mokėti didesnius atlyginimus psichiatrams ir gydyti pacientus, arba prarasti specialistus ir turėsime gerai apmokamus ūkvedžius.

Atsakymas, kodėl ligoninė ženkliai nepadidino atlyginimų mažiausias pajamas gaunantiems darbuotojams, pasak jos vadovo, gana paprastas: ligoninė šiuo metu negali būti konkurencinga, jeigu nepadidina atlyginimų gydytojams psichiatrams ir slaugytojams, nes tai yra tie specialistai, kurie dėl mažų atlyginimų greičiausiai emigruoja: "Lietuvoje auga psichikos sutrikimų skaičius ir mes turime du pasirinkimus – arba mokėti didesnius atlyginimus psichiatrams ir gydyti pacientus, arba prarasti specialistus ir turėsime gerai apmokamus ūkvedžius, pagalbinius darbuotojus, bet įstaigoje trūks medicininio personalo, reikės laukti konsultacijų. Pas mus, pavyzdžiui, dabar įstaigoje nėra jokių eilių. Taip yra todėl, kad atėjo po rezidentūros jauni specialistai – prisitraukėme juos padidinę atlyginimus. Šiuo metu mes, ko gero, iš psichiatrijos įstaigų esame mokantys bene didžiausius atlyginimus psichiatrams ir slaugytojoms. Gydytojams pas mus atlyginimai didėjo apie 20 proc., slaugytojams – apie 22 proc."

Direktorius neigia teiginius, kad atlyginimai nebuvo didinti psichologams – tiesiog taisant ankstesnio vadovo klaidas, kai tą patį darbą dirbantiems specialistams buvo mokami skirtingi atlyginimai, juos teko suvienodinti, tad darbo užmokestis didėjo vieniems mažiau, kitiems daugiau. Tad kai kuriems psichologams atlyginimas didėjo 3 proc., kitiems – 17 proc.

Reikia daugiau ligonių

Įstaiga iki metų pabaigos privalo pasitvirtinti darbo užmokesčio tvarką – joje ir bus įvardytos kintamosios ir pastoviosios darbo užmokesčio dalies proporcijos. Kol tai nėra padaryta, nuspręsta didinti kintamąją atlyginimų dalį. Tačiau tiems specialistams, kurių atlyginimai nesiekė nustatytų darbo užmokesčio "grindų", atlyginimai buvo keliami didinant pastoviąją dalį.

"Kokia toliau bus mūsų finansinė situacija, priklauso nuo to, ar mes įvykdysime planus, ar gausime iš Ligonių kasų visas numatytas lėšas, kiek jų gausime, nes, pavyzdžiui, už to paties paciento gydymą taikomi skirtingi koeficientai. Kitaip sakant, Ligonių kasos pasilieka sau teisę neprimokėti, – sakė direktorius. – Tačiau galiu užtikrinti, kad visi tie teoriškai numatyti pinigai, kuriuos Ligonių kasos sudarė galimybę mums užsidirbti per papildomas sutartis ir kuriuos mes užsidirbsime, bus skirti ne kam kitam, o darbuotojų atlyginimams didinti."

Skaičiai skirtingi

Ką gali pasakyti Sveikatos apsaugos ministerija? Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė teigė, kad situacija ministerijai žinoma. Ligoninės darbuotojų vieno mėnesio darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo 9,1 proc. (72 eurais), gydytojų – 12,4 proc. (175 eurais), slaugytojų – 8,3 proc. (67 eurais). O sunkumų esą kyla dėl to, kad gydymo įstaigos vadovybė ir veikiančios profesinės sąjungos neranda bendro sutarimo. Ir kaip jį rasti, kai SAM tikina, kad slaugytojai uždirba 19 proc., o gydytojai 17 proc. daugiau?

Moteris teismui nurodė, kad LNK televizijos laidoje „Srovės“ buvo pateikta informacija, iš kurios galima identifikuoti jos asmenį, nors tokiam informacijos pateikimui sutikimo pareiškėja nedavė.

Žurnalistų pateikta informacija grįsta pareiškėją gydžiusios psichiatrės teiginiais, nors duomenys apie sveikatą yra konfidencialūs ir negali būti pateikti be paciento sutikimo.

Skųsdamasi religijos laisvės pažeidimu ji nurodė, kad jai būnant Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, ji negalėjo nei palikti ligoninės patalpų, siekdama dalyvauti meditacijose Osho meditacijos centre „Ojas“, nei medituoti individualiai dėl griežto ligoninės režimo ir privatumo ligoninėje neužtikrinimo.

Teismas yra pasiruošęs sutikti, kad dėl psichiatrinio gydymo poreikių gali tekti su pacientu aptarinėti įvairias temas, įskaitant religiją, kai jis arba ji yra gydomas psichiatro.

Taip pat ji teigia, kad psichiatrai vykdė kritiško požiūrio jos religijos atžvilgiu formavimą.

Lietuvos teismai anksčiau buvo pripažinę moters priverstinį gydymą neteisėtu, tačiau nesutiko dėl tikėjimo laisvės ir teisės į privatų gyvenimą pažeidimų.

EŽTT šią savaitę konstatavo, kad elgesys su moterimi pažeidė jos teisę išpažinti religiją.

„Kalbant apie šios bylos pareiškėjos padėtį, Teismas yra pasiruošęs sutikti, kad dėl psichiatrinio gydymo poreikių gali tekti su pacientu aptarinėti įvairias temas, įskaitant religiją, kai jis arba ji yra gydomas psichiatro,“ – rašoma teismo sprendime.

„Kita vertus, iš Lietuvos įstatymų neišplaukia, kad šios diskusijos taip pat gali įgyti tokį pavidalą, jog psichiatras smalsauja apie paciento įsitikinimus, siekdamas juos „ištaisyti“, nors nėra jokios aiškios ir betarpiškos rizikos, kad tokie įsitikinimai pasireikš pacientui arba kitiems žmonėms pavojingais veiksmais“, – pabrėžė teismas.

Teismo nurodymu Lietuva moteriai turės sumokėti 8 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 900 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos teismai anksčiau buvo pripažinę moters priverstinį gydymą neteisėtu, tačiau nesutiko dėl tikėjimo laisvės ir teisės į privatų gyvenimą pažeidimų.